Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui advokatui Ramūnui Širviui, atsakovo BUAB „Gratus“ administratoriaus UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, trečiajam asmeniui S. S., trečiojo asmens UAB „Minera“ atstovei advokatei Giedrei Lastauskienei, trečiojo asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovėms B. S. ir I. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. B2-860-436/2014 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui BUAB „Gratus“, tretiesiems asmenims S. S., UAB „Minera“, VSDFV Kauno skyriui, dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais išmokų pripažinimo administravimo išlaidomis, ir atsakovo BUAB „Gratus“ administratoriaus UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ priešieškinį dėl 2010-06-14 darbo sutarties, sudarytos su ieškovu V. G., pripažinimo neteisėta nuo jos sudarymo momento ir sumokėto darbo užmokesčio išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. G. ieškinys atmestinas, atsakovo BUAB „Gratus“ administratoriaus priešieškinis tenkintinas iš dalies.

2010 m. birželio 9 d. administratorius S. S. pakartotinai kreipėsi į teismą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kuriuo prašė papildomai patvirtinti vadybininko–ūkvedžio pareigybę su 5.800,00 Lt per mėnesį atlyginimu (su mokesčiais), atsisakant ūkvedžio pareigybės (1 t., b. l. 13). Administratorius kartu pateikė pažymą apie numatomų neatidėliotinų darbų apimtį BUAB „Gratus“ bankroto byloje, kurioje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės turtas daugiabutis gyvenamasis namas, esantis Druskupio g. 1, Birštone, yra neeksploatuojamas, statybos darbai nėra baigti, todėl buvo būtina užbaigti likusios statybos darbus, pareikalauti, kad rangovai pašalintų defektus (1 t., b. l. 14). Šiems darbams atlikti administratoriaus S. S. manymu buvo reikalingas atskiras darbuotojas, tačiau siekiant taupyti, teismo prašė patvirtinti vadybininko ūkvedžio pareigybę, atsisakant jau patvirtintos ūkvedžio pareigybės. Pagal šį administratoriaus prašymą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administravimo išlaidų sąmata patikslinta ir vietoje ūkvedžio pareigybės patvirtinta vadybininko–ūkvedžio pareigybė bei jai nustatytas 5.800,00 (su mokesčiais) atlyginimas per mėnesį (1 t., b. l. 19–20). Teismas sprendė, kad pagal administratoriaus prašyme išdėstytus argumentus, tokios išlaidos yra reikalingos įmonės bankroto administravimo procedūrai vykdyti. Po šios administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo, ginčijama darbo sutartis buvo patikslinta, nurodant, kad V. G. priimamas į vadybininko–ūkvedžio pareigas ir nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. jam nustatytas darbo užmokestis 3970,07 Lt per mėnesį.

Atsakovo BUAB „Gratus“ administratorius UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ ginčija 2010 m. birželio 14 d. darbo sutartį Nr. 04 tuo pagrindu, kad ji buvo sudaryta kaip tariamas sandoris tik dėl akių, kadangi realiai jokių darbo santykių nebuvo siekiama, įmonė jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė.

Kaip jau buvo minėta, teisės aktai administratoriui nedraudė iki pirmojo kreditorių susirinkimo bankrutuojančios įmonės vardu sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, kuris pagal pateiktus administratoriaus paaiškinimus teismo vertinimu buvo reikalingas vykdant bankrutuojančios UAB „Gratus“ administravimo procedūras, tačiau teismui nebuvo žinomi administravimo išlaidų sąmata patvirtintos pareigybės vadybininko–ūkvedžio pareiginiai nuostatai ir, ar realiai vadybininkas ūkvedys atliko jam pavestas pareigas. Šios pareigybės nuostatų administratorius S. S. nepateikė ir pirmajam BUAB „Gratus“ kreditorių susirikimui. Iš administratoriaus S. S. veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. matyti, jog apie priimta darbuotoją į bankrutuojančią įmonę informacija buvo neišsami, be to, atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitoje įrašyta, jog su darbuotoju sudaryta terminuota darbo sutartis, o pačioje ginčijamoje darbo sutartyje įrašyta – neterminuota. Atsakovo BUAB „Gratus“ administratorius UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog tarp perimtų iš buvusio administratoriaus S. S. dokumentų, 2010 m. rugpjūčio 9 d. BUAB „Gratus“ vadybininko–ūkvedžio pareiginių nuostatų nebuvo (1 t., b. l. 141–142). Tas pačias aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo UAB „Minera“, kuris yra ir BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, savo atsiliepime į priešieškinį (2 t., b. l. 131). Taigi, išskyrus ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad sudarius ginčijamą sutartį, kartu buvo parengti ir vadybininko–ūkvedžio pareiginiai nuostatai. Nesant tokių įrodymų, kyla pagrįstos abejonės dėl BUAB „Gratus“ realiai atliktų ieškovo darbų.

LR Darbo kodeksas nereglamentuoja darbo sutarčių negaliojimo pagrindų. Jeigu negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos, tai pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius (DK 9 str. 2 d.). CK 1.1 straipsnio 3 dalis nustato, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Sandoriai, tarp jų ir darbo sutartis, gali negalioti absoliučiai arba santykinai, ar kuri iš sutarties sąlygų (dalinis negaliojimas). CK 1.78-1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-225/2004).

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymima, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutarties galiojimu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1 t., b. l. 129–140). Atsakovo BUAB „Gratus“ administratorius neneigia, kad šiuos darbo laiko apskaitos žiniaraščius iš buvusio administratoriaus S. S. perėmė. Be to, niekas neneigia, kad ieškovas V. G. realiai iš BUAB „Gratus“ gavo atlyginimą. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 16.A–7060 (3 t., b. l. 60–61), BUAB „Gratus“ administratoriaus parengta pažyma (3 t., b. l. 64). Tačiau šie dokumentai dar neįrodo, jog ieškovas V. G. bankrutuojančioje įmonėje realiai dirbo.

Ieškovas prie atsiliepimo į priešieškinį pateikė BUAB „Gratus“ vadybininko ūkvedžio pareiginius nuostatus (1 t., b. l. 141–142), tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovo administratorius tokio dokumento iš buvusio administratoriaus neperėmė, todėl kyla abejonių, ar ginčijamos darbo sutarties galiojimo metu toks dokumentas iš viso egzistavo. Be to, pareiginių funkcijų įrašymas į šiuos nuostatus pats savaime dar nepatvirtina, kad buvo realiai atliktos funkcijos, būtinos bankroto procedūros vykdymui.

Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 5–13) visų pirma yra be parašų. Be to, išskyrus paties ieškovo V. G. paaiškinimus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kada šios sąskaitos buvo paruoštos, kas jas paruošė, t.y. ar šiuos dokumentus paruošė ieškovas, nes sąskaitose įrašyta, kad jas išrašė administratorius S. S.. Pateiktos sunaudoto šildymo analizės 2010 m. gruodžio mėnesio lentelės (2 t., b. l. 35–36, 37–38) taip pat yra be parašų. Jas sulyginus, matyti, kad jos yra visiškai identiškos, tik sukeistos vietomis eilutės ir paryškinti skirtingi stulpeliai. Lentelės (2 t., b. l. 43–44, 50–51) be parašų, visiškai identiškos, skiriasi šrifto dydis. Kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Minera“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad visų šių dokumentų iš buvusio administratoriaus S. S. neperėmė, todėl negalima nustatyti, kada jie buvo parengti, kas juos parengė, ir kokiu tikslu galėjo būti daroma vieno mėnesio duomenų analizė. Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo UAB Minera“, analizių darymas bankroto procese yra visiškai netikslingas, nes jis nėra niekaip susijęs su bankroto procedūrų vykdymu.

Kaip jau buvo minėta, ieškovo pateikti dokumentai nuo 2 t., b. l. 35–52, 54, 57–61, 62–64, 69, 72, 78, 82, 83, 85–86, 87 visi yra be parašų, nepatvirtinti. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio nuostatomis, anksčiau minėtų dokumentų vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, todėl teismas jais nesivadovauja. Teismo vertinimu, ieškovas pateikdamas teismui tokius dokumentus nepasirašytus ir nepatvirtinus, sąmoningai siekia suklaidinti teismą, neaišku, kokiu tikslu teismui buvo teikti tokie duomenys.

Ieškovas nurodo, kad rinkdavo iš devynių butų savininkų lėšas ir tai įrodinėja Kasos pajamų orderiais. Atkreiptinas dėmesys, kad šie orderiai yra tik už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. balandžio mėnesio imtinai (2 t., b. l. 15–34). Šiuos dokumentus pasirašinėjo buhalterė. Teismo vertinimu, šie dokumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas rinko iš butų savininkų mokesčius, juo labiau administratorius S. S. savo veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d. (1 t., b. l. 29–31) nurodė priešingas aplinkybes. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad pats administratorius vykdė daugiabučio namo priežiūrą, t.y. pastato, statinių ir teritorijos apsaugą, teritorijos tvarkymą, elektros ir šilumos ūkio priežiūrą, rinko mokesčius iš parduotų butų savininkų pagal bendrovės išrašytas sąskaitas, vykdė atsiskaitymus su AB VST ir UAB „Birštono šiluma“ bei kita. Taigi, šios nustatytos aplinkybės yra prieštaringos, jokių kitokių įrodymų, išskyrus ieškovo ir trečiojo asmens S. S. paaiškinimus, byloje nėra, todėl daryti kategorišką išvadą, jog ieškovas atliko visus šiuos darbus, o ne administratorius, negalima.

Pažymėtina, kad BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimas tik 2010 m. gruodžio 6 d. įpareigojo administratorių organizuoti ir vykdyti pastato Druskupio g. 1, Birštone pridavimą valstybinei komisijai, tuo tikslu prieš tai sudaryti būtinų atlikti darbų sąmatą, jos pagrindu sudaryti administravimo išlaidų sąmatos patikslinimą ir pateikti tvirtinti kreditorių komitetui (1 t., b. l. 43), todėl mažai tikėtina, kad iki šio nutarimo priėmimo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, galėjo būti rengiamos sąmatos būtiniems darbams atlikti.

Dokumentai, esantys 2 t., b. l. 53, 55, 56, nepatvirtina, kad ieškovas atliko konkrečius darbus BUAB „Gratus“, nes šilimos energijos sunaudojimo lentelė užpildyta ne ieškovo (ne V. G. pasirašyta), 2 t. ,b. l. 62–63 dokumentas parengtas anksčiau, nei su V. G. sudaryta ginčijama darbo sutartis, be to, kaip minėta šis dokumentas negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas (CPK 197 str.), nes yra be parašo, nepatvirtintas. Ieškovo prašymas kreditoriui UAB „Tondas“ yra rašytas 2013 m. liepos 15 d., kai tuo tarpu ginčijama darbo sutartis su V. G. buvo nutraukta 2011 m. gegužės 18 d., todėl 2 t. b. l. 64–65 esantys dokumentai nieko bendro neturi su nagrinėjamu ginču. Susirašinėjimo dokumentai 2 t., b. l. 66–68, 74–81, 84 yra iškarpos, nepatvirtintas jų tikrumas, be to kyla pagrįstų abejonių, jog toks susirašinėjimas tarp administratoriaus S. S. su ieškovu V. G. galėjo vykti kaip su buvusiu UAB „Gratus“ akcininku, kuris dirbo įmonėje iki bankroto bylos iškėlimo ir žinojo visas įmonės vykdomas veiklas.

Taigi, įvertinęs visus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie yra besikartojantys, dauguma be parašų, kompiuteriu parengtos įvairios suvestinės lentelės, teismas neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas V. G. pagal ginčijamą darbo sutartį realiai atliko funkcijas, būtinas bankroto procedūrai vykdyti BUAB „Gratus“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas realiai atliko darbo sutartimi numatytas darbines funkcijas, ar, kad ketino jas atlikti, juo labiau įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos. Nei kreditorių susirinkimas, nei teismas tokio sprendimo nebuvo priėmę. Teismo vertinimu, ginčijamos darbo sutarties šalys veikė nesąžiningai, nes administratorius S. S. žinojo, kad įmonė nevykdo veiklos ir kaip bankrutuojanti įmonė neturi lėšų, sudarė neterminuotą darbo sutartį, nors ĮBĮ nuostatos numato galimybę sudaryti tik terminuotas darbo sutartis, tokiu būdu buvo siekiama iš administravimui skirtų lėšų mokėti ieškovui atlyginimą už darbus, kurie realiai nebuvo atliekami.

Teismo vertinimu, buvęs administratorius S. S., įdarbindamas ieškovą V. G. bankrutuojančioje įmonėje, piktnaudžiavo savo kaip bankroto administratoriaus teisėmis ir viršijo savo įgaliojimus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs visą bankroto bylos medžiagą. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Gratus” į teismą su ieškiniais kreipėsi keletas ieškovų – UAB ,,Gratus” akcininkas V. G., UAB ,,Vokiški vartai”, UAB “Trukmė” ir UAB ,,Daistatus”. Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 26 d. iškėlus bankroto bylą UAB „Gratus“, atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė tik vienas iš ieškovų – UAB „Gratus“ akcininkas V. G., kuris prašė pakeisti paskirtą administratorių S. S. kitu administratoriumi. Tačiau 2010 m. kovo 29 d. ieškovas V. G. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Kauno apygardos teismui 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo, į bankrutuojančią įmonę priimtas darbuotoju V. G.. Visos šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tarp administratoriaus S. S. ir ieškovo, buvusio UAB „Gratus“ akcininko ir vadovo, galėjo būti susitarimas sudaryti darbo sutartį tik dėl akių, tikslu gauti iš bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas. Taip pat jau buvo minėta, kad ĮBĮ 19 str. 4 d. nuostatos įpareigoja administratorių pateikti pirmajam kreditorių susirinkimui duomenis apie asmenis, kurie turėtų dalyvauti vykdant būtinas bankroto procedūras BUAB „Gratus“. Teismas nustatė, jog tokie duomenys pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti nebuvo, kreditorių susirinkimo pritarimo dėl priimamų darbuotojų skaičiaus taip pat nebuvo. Pažymėtina, kad pirmojo BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. rugsėjo 29 d., nutarimai bei vėlesni kreditorių komitetų 2010 m. spalio 15 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. priimti nutarimai buvo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi. Prieš tai Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi sustabdė 2010 m. rugsėjo 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo, 2010 m. spalio 5 d. bei 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių komiteto nutarimų, išskyrus 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių komiteto nutarimų 2.1, 2.2. bei 3 darbotvarkės klausimais, vykdymą iki tol, kol bus išspręstas kreditorių susirinkime ir kreditorių komitetuose priimtų nutarimų teisėtumo klausimas. Panaikindamas skundžiamus nutarimus teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas, įvykęs 2010 m. rugsėjo 29 d., buvo sušauktas nesilaikant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos, pažeidžiant kreditoriaus UAB „Minera“, kurio įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas patvirtintas 12.471.037,65 Lt sumai, interesus. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi konstatavo, kad BUAB „Gratus“ S. S. piktnaudžiavo savo kaip administratoriaus teisėmis. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi administratorių S. S. atstatydino iš BUAB „Gratus“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskyrė kitą administratorių. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pakeitė prieš tai minėtą teismo nutartį ir BUAB „Gratus“ administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo sutartis sudaryta bankrutuojančios įmonės su ieškovu V. G. yra sudaryta tik dėl akių, tariama, todėl ji negali sukurti teisinių pasekmių (LR CK 1.86 str.). Minėta sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus, todėl 2010 m. birželio 14 d. darbo sutartis Nr. 04 pripažintina negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo.

Teismui pripažinus negaliojančia ginčo darbo sutartį nuo jos sudarymo momento, darytina išvada, kad ieškovui V. G. nepagrįstai buvo išmokėtas darbo užmokestis. Atsakovo bankroto administratorius prašo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo nepagrįstai jam išmokėtą visą darbo užmokestį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004, pasakyta, kad CK 1.78-1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pripažinus negaliojančia ginčijamą darbo sutartį, restitucijos taikyti negalima, tačiau vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų yra civilinės atsakomybės taikymas, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais išmokų pripažinimo administravimo išlaidomis.

Teismui nustačius, kad ginčo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ieškovo V. G. ieškinio reikalavimai dėl pagal nuginčytą darbo sutartį neišmokėto darbo užmokesčio pripažinimo administravimo išlaidomis yra nepagrįsti, todėl teismas plačiau dėl šių ieškinio argumentų nepasisako.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas V. G. neįrodė, jog realiai atliko darbus, būtinus bankroto procedūrai vykdyti BUAB „Gratus“, priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ginčijama darbo sutartis buvo sudaryta dėl akių, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo V. G. ieškinys dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais išmokų pripažinimo administravimo išlaidomis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o atsakovo BUAB „Gratus“ priešieškinis tenkintinas iš dalies, 2010 m. birželio 14 d. darbo sutartis Nr. 04, sudaryta tarp BUAB „Gratus“ administratoriaus S. S. ir ieškovo V. G., pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.86 str.). Priešieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo atmestinas.

Dėl trečiojo asmens UAB „Minera“ prašymo priimti S. S. atžvilgiu atskirąją nutartį.

Trečiasis asmuo UAB „Minera“ savo atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo nauja aplinkybė, jog iškėlus BUAB „Gratus“ bankroto bylą įmonės dokumentai paskirtam administratoriui S. S. nebuvo perduoti, o buvo laikomi buvusiam akcininkui V. G. priklausančiose patalpose. Ši aplinkybė patvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 7 punkto 1 dalies pažeidimą, nes administratorius S. S. nevykdė administratoriaus pareigų ir neužtikrino administruojamos bendrovės dokumentų apsaugos, o perdavė juos saugoti su bankrutuojančia įmone susijusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, paršo priimti atskirąją nutartį ir apie administratoriaus S. S. netinkamus veiksmus informuoti Įmonių bankroto departamentą.

Teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „Minera“ prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, plačiau apie tai nebuvo pasisakyta jokiuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu, teismui nepakanka įrodymų daryti išvadą, jog S. S. pažeidė teisės aktus, todėl trečiojo asmens UAB „Minera“ prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus ieškovo V. G. ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Atsakovo BUAB „Gratus“ priešieškinis tenkinamas iš dalies, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos pusiau. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 7683,50 Lt. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pusėje dalyvavo trečiasis asmuo UAB „Minera“, kuris už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 7260,00 Lt. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, į tai, kad bylos nagrinėjimas truko pakankami ilgą laiką (ieškinys gautas 2013 m. gegužės 6 d.), į tai, kad atsakovo atstovas teikė teismui atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, trečiasis asmuo UAB „Minera“ teikė atsiliepimus į priešieškinį ir į ieškinį, dalyvaudavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė daugiau kaip 10 valandų, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų koeficientų (8.2.; 8.16.; 8.18 punktai), todėl šios išlaidos atitinkamai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo V. G., kas sudaro atitinkamai 3841,75 Lt atsakovo BUAB „Gratus“ naudai ir 3630,00 Lt trečiojo asmens UAB „Minera“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo V. G. ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais išmokų pripažinimo administravimo išlaidomis atmesti.

Atsakovo BUAB „Gratus“ priešieškinį patenkinti iš dalies – 2010 m. birželio 14 d. darbo sutartį Nr. 04, sudarytą tarp BUAB „Gratus“ administratoriaus S. S. ir ieškovo V. G., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Priešieškinio reikalavimą taikyti restituciją, priteisiant iš ieškovo V. G. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį, atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3841,75 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną litą 75 ct) už suteiktas teisines paslaugas atsakovo BUAB „Gratus“ (j. a. k. 135739468), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterinės paslaugos“ (j. a. k. 302346954, adresas Žalgirio g. 88-505, Vilnius), naudai.

Priteisti iš ieškovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3630,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų 00 ct) už suteiktas teisines paslaugas trečiojo asmens UAB „Minera“ (j. a. k. 121736330, adresas Vilniaus g. 167, Šiauliai) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.