Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių UAB „Alla Moda“, UAB „Tondas“, UAB „S Imperija“ skundą dėl BUAB „Gratus“ 2011 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4 punkto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditoriai UAB „Alla Moda“, UAB „Tondas“, UAB „S Imperija“ skundu prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 3 d. BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo ir pradinių kainų nustatymo“ priimtą nutarimą. Nurodo, kad šiuo nutarimu iš esmės buvo nutarta parduoti visą bankrutavusios įmonės turimą nekilnojamąjį turtą, esantį Druskupio g. 1, Birštone, ne atskirais vienetais, o visus nekilnojamojo turto objektus kartu, kaip vieną turtinį vienetą. Kreditorių manymu, toks turto realizavimas sąlygoja mažesnių pajamų gavimą. Susirinkimo nutarimas iš esmės buvo priimtas hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“ balsų dauguma, todėl šis kreditorius pasirūpino tik savo interesų gynimu, ignoruodamas kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, interesus. Taip pat nurodo, jog realizuojant įmonės nekilnojamąjį turtą atskirais turtiniais objektais galutiniams pirkėjams, būtų užtikrintas didesnių pajamų gavimas ir atitinkamai užtikrintos didesnės galimybės atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais. Taip pat kreditorių susirinkimo nutarimu iš esmės nutarus parduoti visą nekilnojamąjį turtą kaip vieną turtinį vienetą už 14.179.940 Lt kainą, nebuvo išskirta už kokią kainą nuspręsta parduoti hipoteka įkeistus nekilnojamojo turto objektus bei hipoteka neįkeistus objektus.

Atsakovo BUAB „Gratus“ administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Kreditorių išdėstyti pasiūlymai dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos 2011-11-03 kreditorių susirinkime buvo svarstomi, dėl jų kreditoriai turėjo galimybę išreikšti nuomonę ir tą padarė balsuodami. Kreditorių susirinkime buvo patvirtinta tokia turto pardavimo kaina ir tvarka, už kurią balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

Galimybės turtą parduoti atskirais turtiniais vienetais buvo svarstomos kreditorių susirinkime. Kreditoriai prieš priimdami sprendimus galėjo įvertinti visus variantus, jų privalumus ir trūkumus, bei priimti jų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą. Kreditoriams buvo pateikta informacija apie tai, kad norint turtą parduoti atskirais turtiniais vienetais yra būtinos investicijos ir papildomas laikas. Administratorius kreditoriams pateikė UAB „SPKT" 2011-09-23 ekspertizės aktą dėl galimybės objektą pripažinti tinkamu naudoti su nebaigta apdaila, kuriame nurodyta kokie papildomi darbai turėtų būtų atlikti, kad pastatas galėtų būti priduotas su nebaigta apdaila. Administratorius atsižvelgdamas į UAB „SPKT“ 2011-09-23 ekspertizės akte nurodytus darbus pateikė užklausas rangovams dėl galimos darbų kainos ir gavo atsakymus, kad ji būtų apie 662 tūkst. Lt. Administratoriaus vertinimu kreditorių priimtas nutarimas - turtą parduoti visą vienu metu (kaip turtinį vienetą), nepažeidžia jokių materialinės teisės normų. Šiuo atveju toks nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei manytina, jog geriausiai atitinka kreditorių interesus.

Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jei dalis turto ir nebūtų įkeista, tai nutarimas įkeistą ir neįkeistą turtą parduoti vienu metu iš varžytinių, ypač kai jo pardavimas atskirai vargiai yra įmanomas, iš esmės neprieštarauja teisės aktams, todėl nutarimo nebūtų pagrindo naikinti net ir tokiu atveju jei ne visas turtas būtų įkeistas.

Skundas atmestinas.

CPK 153 straipsnyje numatyta, kad nagrinėjant bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuojami pranešimais. Tačiau tam tikrais atvejais, kai sprendžiami tarpinio pobūdžio procesiniai klausimai arba nagrinėjamos tam tikrų kategorijų bylos, rašytinis posėdis gali vykti ir nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims. Kreditorių reikalavimai bei skundai sprendžiami bankroto byloje ir yra tarpinis procesinis veiksmas, kuriuo patikrinama bankroto proceso eiga, ar tikslinami kreditorių reikalavimai, naikinamos laikinosios apsaugos priemonės, nustatoma bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo sąmata ir kt. Šiais klausimais nėra išsprendžiama bankroto byla iš esmės, todėl klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Trečiame punkte numatyta šių kreditorių teisė kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus dėl kreditorių nutarimų teisėtumo, yra orientuotas į ĮBĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės bankroto proceso teisėtumo įvertinimą. Nagrinėdamas ginčus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams, ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą. Šiame bankroto proceso etape teismas neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl konkrečių kreditorių susirinkimų nutarimų ekonominio pagrįstumo, naudingumo bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Esminis vaidmuo, priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto, taip pat ir pagrindinis vaidmuo siekiant bankrutuojančios įmonės turtą realizuoti taip, kad kuo daugiau lėšų liktų atsiskaitymui su bankrutavusio rinkos subjekto kreditoriais, tenka patiems kreditoriams. Būtent jie turi realiausias galimybes įvertinti, kokia parduodamo turto kaina (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis c.b. Nr. 2-1692/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 3 d. įvyko BUAB “Gratus” kreditorių susirinkimas. Ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, kuriuo nutarta turtą parduoti kaip nebaigtą statyti. Turtą pradėti pardavinėti nustatant pradinę turto pardavimo kainą 14.179.940 Lt. Turtą pardavinėti dvejose varžytynėse, neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose varžytynėse turto kainą mažinti 20 proc. nuo pirmo pardavimo kainos. Neįvykus antroms varžytynėms ir hipotekiniam kreditoriui UAB „Minera“ neperėmus parduodamo turto, kviesti kreditorių susirinkimą ir spręsti dėl tolimesnio šio turto pardavimo tvarkos ir kainų.

Pažymėtina, kad skunde nenurodyta jokių procedūrinių susirinkimo pravedimo ir jame priimtų nutarimų pažeidimų. Kaip skunde nurodė ir patys pareiškėjai, nutarimas priimtas labai didele balsų dauguma (90,8% susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų iš 93,75% visų kreditorių balsų). Pareiškėjai išdėsto savo nuomonę susirinkime priimto nutarimo pagrįstumo klausimais. Įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonę valdo kreditoriai priimdami nutarimus kreditorių susirinkimuose. Kiekvieno kreditoriaus teisė yra balsuoti taip, kaip jis mano esant reikalinga. Procedūrinių pažeidimų nėra nustatyta. Be to ir pareiškėjai neginčija, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, taigi pripažįsta, kad nutarimas buvo priimtas nustatyta tvarka, todėl šiuo aspektu yra teisėtas. Todėl teismas sprendžia, kad tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Įmonių bankroto įstatymas kreditoriams (kreditorių susirinkimui) suteikia plačias teises, susijusias su įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punktą, įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas ir teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad teisė spręsti dėl turto pardavimo ir pradinės kainos nustatymo procedūros tikslingumo paliekama kreditoriams. Iš kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad kreditorių susirinkime buvo apsvarstyti trys galimi turto pardavimo variantai. Dėl jų kreditoriai turėjo galimybę išreikšti nuomonę. Kreditorių susirinkime buvo patvirtinta tokia turto pardavimo kaina ir tvarka, už kurią balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismas sutinka su administratoriaus argumentais, kad norint turtą parduoti atskirais turtiniais vienetais yra būtinos investicijos ir papildomas laikas (tam, kad turtą būtų galima parduoti atskirais turtiniais vienetais yra būtina atlikti tam tikrus statybinius darbus ir pripažinti pastatą tinkamu naudoti, kad nėra projektinės dokumentacijos, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi ir vyksta jau beveik du metus, kad šiai dienai bankrutuojanti įmonė visiškai neturi lėšų, kad nėra lėšų padengti pastato išlaikymo išlaidas). Darytina išvada, kad kreditorių priimtas nutarimas - turtą parduoti visą vienu metu (kaip turtinį vienetą), nepažeidžia jokių materialinės teisės normų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Kreditorių teiginys, kad nutarimas buvo priimtas iš esmės vieno hipotekos kreditoriaus UAB “Minera” balsais, todėl atitinka tik jo interesus yra nepagrįstas, kadangi įstatymai nenumato apribojimų kreditoriui, turinčiam reikalavimą didesnį nei 50% visų patvirtintų reikalavimų sumos, balsuoti.

Pareiškėjai teigia, kad dalis turto yra neįkeista, todėl už pinigų sumą, gautą paradvus neįkeistą bankrutavusios įmonės turtą, su UAB “Minera” turėtų būti atsiskaitoma kaip su trečios eilės kreditoriumi (ĮBĮ 35 str.). Administratorius nurodo, kad visas įmonės turtas yra įkeistas UAB „Minera“. Teismas sutinka su administratoriaus argumentais, kad nutarimo nebūtų pagrindo naikinti net ir tokiu atveju, jei ir ne visas turtas būtų įkeistas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei įvertinus tai, kad nebūtų vilkinamas bankroto procesas, didinamos administravimo išlaidos ir tai nebūtų naudinga kreditoriams, teismas sprendžia, kad kreditorių skundas atmestinas.

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorių UAB „Alla Moda“, UAB „Tondas“, UAB „S Imperija“ skundą dėl 2011 m. lapkričio 3 d. BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo ir pradinių kainų nustatymo“ priimto nutarimo panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.