Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei A. I. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4210-949/2015, 2015-07-27 vykusio Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, taip kartu įžeidžiant ieškovo garbę ir orumą nurodydama: „Kaip gali dirbti toks (duomenys neskelbtini), kuris paaugliam siunčia žinutes su labai ne kokiais pasiūlymais mergaitėm, tai netgi iš tėvų pusės buvo išsakyta, kad G. netgi ir priekabiauja“; „G. iš savo pusės ėjo per visą kolektyvą ir iš tikrųjų visus nuteikinėjo prieš mane skelbia man karą, jisai net gi Facebook‘e man kadangi taip žinant, kad aš vienintelė jo viršininkė, man net ji grasinęs yra“; „Tėvai mato netgi ir etinę pusę. Tai iš tikrųjų po mokyklą jie nesijaučia saugūs dėl savo vaikų. Visi, žinodami apie G. ligą, nežinau, kodėl nėra tai nėra paslaptis mokykloje, jau prieš man ateinant jau visi žinojo, kad tėvai mato tą etinę pusę, kai na toks vyras vaikšto visas suprakaitavęs su suplyšusiom kojinėm, šlepetėm po mokyklą, tai nėra labai etiška. Ir tai tikrai mum sako, kad jisai ir nemokantis bendrauti“; „Nėra labai jau taip linksma, kai yra rašoma, sakykim, Facebook‘e, kad mane nusmeigs šakėm ir tai mato labai daug žmonių iš kolektyvo. Ir tai nėra gerai, nei mano reputacijai, nei kolektyvo mikroklimatui, niekam...“; „...nors kai dirbo G., tai jisai sakydavo: „To negebu, to nesuprantu, ten buvo ir su aparatūra problemos, iš tikrųjų ir samdydavom lygiagrečią įmonę tam, kad padengt G. tą darbą“; „...buvo atliktas labai tyrimas taip pat labai daug kalbėta, kaip nekokybiškai G. dirbo, buvo nuolatiniai mokytojų nusiskundimai... ir net gi posėdžiuose mokytojai išsakydavo, kad bijo G. prie (duomenys neskelbtini) prileisti“; „...apie G. kabinetą, tai iš tikrųjų koks žmogus ten bebūtų ėjęs, sakydavo, nepykite, ten tik gyvačių trūksta. Iš tikrųjų tokios netvarkos, šitokio, jeigu įeidavo moteris, tai žinokit nepykit, visos sakydavo, kad ten baisu, būdavo net gi, kad tarp suolų, laidų, buvo pridėta jo valgytų tų sriubų stiklainiukuose“; „Ką daro G.? Negalim dirbt, sako eina ir mum daro spaudimą, tu arba pasirašyk arba tau ten kažkas bus, arba tu pasirašyk“; „jisai jaučia pareigą kažkokią tai darbą atlikti, taip... Bet ar jis tai atlieka gerai, kur parašyta?“. Taip pat prašė iš atsakovės ieškovui priteisti 3000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei A. I. iš ieškovo G. G. 2 126,90 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo G. G. 6,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas iš atsakovės teiginių turinio, jų pasakymo tono nenustatė, jog pastaroji siekė įžeisti ar kitaip kaip nors sumenkinti ieškovą, taip pat nenustatė, jog šie teiginiai peržengė visuomenės tolerancijos ribas ar buvo pasakyti įžeidžiančiu ar menkinančiu tonu, nurodytuose teiginiuose atsakovės pavartoti žodžiai yra naudojami bendrinėje kalboje, jie nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą. Teismas sprendė, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi, pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, turėjo pagrindą, išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Teismas, nenustatęs, kad atsakovė paskelbė apie ieškovą žinią, vertino, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio, ginančio asmens garbę ir orumą, nuostatas.Teismas nustatė, kad atsakovės prašymas dėl 2 126,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Sprendė, kad advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Įvertinęs suteiktos teisinės pagalbos mastą, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, kad 2 126,90 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo dalį ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba atlygintinas išlaidas sumažinti iki 100 Eur, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.).Teismas ginčo atveju neįvertino, kad pačios atsakovės veiksmai taip pat turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti. Teismas nevertino fakto, kad pati atsakovė byloje buvo pateikusi priešieškinį, į kurį apeliantas teikė atsiliepimą, tačiau nepašalinus pastarojo dokumento trūkumų priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau kartu tai turėjo įtakos proceso eigai taip pat.Net vertinant, kad buvo ir (ar) yra pagrindas iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, akivaizdu, kad nebuvo motyvuotas jų dydis ir pagrįstumas. Teismas turėjo išlaidas mažinti, kadangi net dalis advokato P. O. teiktų sąskaitų ir atsakovės atliktų jam kaip atstovui mokėjimų apima veiksmus, kurie nebuvo atlikti, ar nebuvo tokios trukmės. Šis atstovas jokių esminių procesinių dokumentų nerengė byloje, nes atsakovė prieš tai turėjo kitą atstovę.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. I. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo parengusi ir pateikusi priešieškinį, tačiau neturėjo finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio, todėl priešieškinis nebuvo priimtas ir nagrinėtas teismo posėdžio metu, o tolesniame procese nebuvo svarstomi jokie atsakoves reikalavimai. Civilinė byla buvo nagrinėjama išimtinai pagal apelianto pareikštą ieškinį ir jo iškeltus reikalavimus.Atsakovės kaltė nebuvo įrodyta, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovė materialiuoju teisiniu požiūriu yra laikoma laimėjusia bylą, todėl teismas motyvuotai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl apeliantas turėjo visas galimybes susipažinti su minėtu prašymu ir jį pagrindžiančiais dokumentais, tačiau bylos nagrinėjimo metu prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų nereiškė.Nagrinėjamoje byloje atsakovei nebuvo skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešingai, atsakovė buvo suinteresuota kuo operatyvesniu bylos išnagrinėjimu. 2018 m. kovo 7 d. sprendime Nr. 2-906-907/2018 teismas nepasisakė, kad atsakovė kaip nors būtų pažeidusi ar netinkamai įgyvendinusi savo procesines teises ir tai būtų pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo.Nagrinėjamu atveju ieškovo G. G. ieškinys atmestas. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir jį rinktis.Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal šias nuostatas žiūrima į šalies procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje.Apelianto teigimu, pačios atsakovės veiksmai - pasisakymai darbo ginčo byloje - turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti šioje byloje. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, dėl galimybės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertinamas šalies procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje. Dėl to šie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Minėti argumentai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimui įtakos neturi. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog pati atsakovė byloje buvo pateikusi priešieškinį, į kurį apeliantas teikė atsiliepimą, tačiau nepašalinus pastarojo dokumento trūkumų, priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau tai turėjo įtakos proceso eigai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Pagal civilinio proceso teisinį reglamentavimą atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovės įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius, kad atsakovės procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje buvo netinkamas ir kad dėl jo susidarė nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.Apeliantas teigia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015)Apelianto argumentai, kad atsakovės atstovas advokatas P. O. jokių esminių procesinių dokumentų nerengė byloje, nes atsakovė prieš tai turėjo kitą atstovę – advokatę V. B., todėl dalis bylinėjimosi išlaidų nepagrįstos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalba priteisiamos šaliai, kuri jas patyrė, todėl nėra jokio skirtumo, kiek advokatų jai teikė teisines paslaugas byloje. Svarbu, kad bylinėjimosi išlaidos būtų tikrai patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė byloje prašė priteisti 2 126,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, prašymas dėl išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais.Pagal Rekomendacijas, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Rekomendacijų 8.2. punkte nustatyta, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas taikyti maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Atsiliepimo į ieškinį surašymo metu (2017-06-22) maksimali suma už atsiliepimo parengimą buvo 2 057,00 Eur (Vidutinis mėnesinis bruto 822,80 Eur).Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas taikyti maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Minėtų paslaugų teikimo metu vidutinis mėnesinis bruto – 838,70 Eur. Nagrinėjamoje byloje vyko 6 teismo posėdžiai, kurie truko apie 9 val. Pažymėtina, jog atstovui taip pat reikėjo ruoštis visiems šiems teismo posėdžiams, pasiruošimas taip pat užtrunka tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog advokato atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijose įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjama byla dėl garbės ir orumo gynimo yra sudėtingesnė. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.)Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto atsakovei 2 126,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, atstovo darbo laiko sąnaudas, atsiliepimo turinį ir apimtį, Rekomendacijų nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.