Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-4210-949/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-07-31
Bylos Nr.: 2-4210-949/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02973-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Gudienė
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-4210-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02973-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5; 116.1

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 31d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovui advokatui D. V.,

atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos atstovei direktorei A. I., advokatei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų bei neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš inžinieriaus techniko pareigų neteisėtu, panaikinti 2015-03-10 atsakovo įsakymą Nr. P-24, grąžinant ieškovą į jo užimtas pareigas, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1500 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo, prašydamas priteisti iš atsakovės 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog atsakovė 2014-10-23 įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. 4 d., nuo 2015-02-25 planuojama perduoti inžinieriaus kompiuterininko paslaugą nurodant, kad nebereikės ieškovo paslaugų, nurodant, kad darbo sutartis bus nutraukta nuo 2015-02-24. 2014-10-27 atsakovė pateikė ieškovui parengtą susitarimo formą, įvardintą kaip siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovas sutiko pasirašyti šį susitarimą, tačiau pasitaręs su teisininkais ir informavo atsakovę, kad šalių susitarimas negali būti laikomas galiojančiu. Atsakovė 2015-01-05 pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą nurodė, kad vadovausis 2014-10-23 įspėjimu apie atleidimą iš darbo ir darbo sutartį nutrauks 2015-02-24. Ieškovo atleidimo iš darbo data buvo nukelta 2015-03-10 dėl įspėjimo laikotarpiu buvusio nedarbingumo. 2015-03-10 atsakovės įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Mano, jog iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes atsakovė pažeidė kolektyvinės darbo sutarties nuostatas, įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą nesikreipdama į profesinę sąjungą, kurios nariu buvo ieškovas. Skundžiamu įsakymu bei įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo įvardinta tiksli svarbi priežastis, kuri leistų ieškovui tiksliai įvertinti ar buvo realus pagrindas jį įspėti apie darbo sutarties nutraukimą LR DK 129 str. pagrindu. Mano, kad ieškovo pareigybės panaikinimas buvo fiktyvus, nes jo funkcija toliau vykdoma ir yra išlikusi, jo darbo funkciją įgyvendina įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tik 2015-01-30 raštu į ieškovo paklausimą detalizuoti jo atleidimo priežastį, o ne įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo atskleistos jo atleidimo iš darbo priežastys. Ieškovo atleidimo iš darbo momentu nebuvo svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, dėl kurių ieškovas turėjo būti atleistas. Įspėjime nurodomas darbo sutarties nutraukimo su ieškovu terminas – 2015-02-25, o funkcija pagal paaiškinimą perduodama nuo 2015-03-01. Ieškovas mano, kad šalims suderinus poziciją dėl LR DK 125 str. 1 d. taikymo, o 2014-12-12 ieškovui atsisakius šio pagrindo taikymo ir atsakovei 2015-01-05 su tuo sutikus, atsakovė neturėjo pagrindo vadovautis anksčiau teiktu įspėjimu, kadangi procedūra dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 str. pasibaigė, šalims pasirašius 2014-10-28 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str. 1 d. Atsakovas neturėjo pagrindo savavališkai atnaujinti užbaigtos įspėjimo procedūros. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neteko galios pakeitus atleidimo iš darbo pagrindą ir atsakovė nebeturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo DK 129 str. pagrindu. Ieškovas mano, kad atsakovė, siekdama nutraukti darbo santykius, įspėjimą turėjo teikti iš naujo, to nepadariusi, darbo sutartį su ieškovu nutraukė jo neįspėjusi. Ieškovas mano, kad jo atleidimą iš darbo nulėmė ne objektyvios, o subjektyvios priežastys, atleidimu iš darbo ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas įvertino 15000 eurų. Nurodo, kad neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, sumažėjo savęs asmeninis vertinimas ir pasitikėjimas. Neigiama emocinė savijauta tęsiasi ilgą laiką. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2013-12-19 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1254 buvo patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01. Šio aprašo VIII skyriaus 49 punktas nustato, kad specialistai įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kurie priskiriami prie kitų darbuotojų, jų tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 11,4 MMA (BMA). Ieškovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atitinka minimą kategoriją, tačiau dėl nežinomų priežasčių, jam buvo taikomas 11 koeficientas. Laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-03-10, buvo mokamas 0,4 BMA mažesnis darbo užmokestis, iki 2014-12-31 kiekvieną mėnesį nesumokant po 48,8 Lt (14,13 Eur) (galiojęs (duomenys neskelbtini) Lt (35,33 Eur)), o nuo 2015-01-01 iki 2015-03-10 po 14,20 Eur (35,50 Eur BMA). Ieškovas nurodo, kad nesumokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 188,53 Eur. Ieškovo žiniomis, kitoms pareigybėms darbo užmokestis buvo padidintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė tenkinti ieškinį nurodytais motyvais, patikslino, kad ieškovas reikalauja 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas mano, kad galėtų grįžti į darbą, nemano, kad sąlygos dirbti būtų jam nepalankios.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovo pareigybė buvo naikinama ekonominio naudingumo pagrindu, nes ieškovui užimant informacinių technologijų specialisto pareigas, jos nebuvo atliekamos tinkamai, progimnazija turėdavo kreiptis pagalbos į specializuotą įmonę. Apie tai buvo diskutuojama Direkcinėje Taryboje iki ieškovo atleidimo. Atsakovė turėjo pagrindą peržiūrėti etatus ir atsisakyti ieškovo etato nustatęs, kad specializuotos įmonės teikiamos paslaugos yra kokybiškos ir teikiamos be trukdžių. Ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, suteiktas laikas darbo paieškoms. Ieškovo atleidimo iš darbo klausimas buvo derinamas su mokyklos profesinių sąjungų pirmininkėmis J. V. ir V. G.. Buvo gautas vienos profesinės sąjungos narių pritarimas dėl ieškovo atleidimo, o kitos profesinės sąjungos pirmininkė V. G. nepateikė raštiško prieštaravimo dėl ieškovo atleidimo. Darbdavys procedūrinių pažeidimų atleisdamas ieškovą nepadarė, darbuotojo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu ir pasiūlymo atsisakymas negali nutraukti pradėtos darbuotojo atleidimo procedūros, nepanaikina darbuotojui įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. Joks kitas darbuotojas po ieškovo atleidimo jo pareigų neatlieka, laisvų etatų nėra (42-45 b. l.).

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad ieškovas darbo funkcijas atliko nepakankamai kvalifikuotai, galėdavo išspręsti ne visas iškilusias problemas, dėl ligos pakankamai ilgai nebūdavo darbe, tuo metu atsakovei kompiuterių priežiūros paslaugas teikdavo specializuota įmonė. Tokiu būdu progimnazija turėjo mokėti ne tik darbo užmokestį ieškovui, bet ir patirdavo papildomų išlaidų. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą konstatavus, kad ieškovas buvo atleistas teisėtai, yra nepagrįstas. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad remiantis nurodytu įsakymu jam turėjo būti padidintas koeficientas ir išmokėtas papildomai pagal padidintą koeficientą apskaičiuotas darbo užmokestis. Kitiems darbuotojams koeficientai taip pat nebuvo didinami. Ieškovo pareigybė yra panaikinta, todėl ieškovas negali būti grąžinamas į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-10-23 ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo buvo informuotas, kad nuo 2015-02-25 planuojama perduoti inžinieriaus kompiuterininko paslaugą ir ieškovo paslaugų nebereikės, pasiūlyti kito darbo ieškovui negali, darbi sutartis bus nutraukta 2015-02-24 (6 b. l.). 2014-10-27 ieškovas G. G. pateikė atsakovei siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2015-02-02 (7, 8 b. l.). 2014-10-28 pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą atsakovė informavo G. G., kad sutinka nutraukti darbo sutartį su ieškovu vadovaujantis LR DK 125 str. 1 d., G. G. su pranešimu sutiko 2014-10-28 (9 b. l.). 2014-12-19 G. G. pateikė prašymą atsakovei leisti toliau dirbti nenutraukiant darbo sutarties, laikyti jo siūlymą nutraukti darbo sutartį negaliojančiu (10-12 b. l.). Atsakovė pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą informavo ieškovą, kad vadovausis 2014-10-23 įspėjimu apie atleidimą iš darbo ir darbo sutartį nutrauks 2015-02-24 (13 b. l.). 2015-01-13 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas įvardinti atleidimo iš darbo priežastį (14 b. l.). 2015-01-30 raštu atsakovė informavo ieškovą, kad nuo 2015-03-01 atsakovė planuoja atiduoti informacinių technologijų priežiūros paslaugą vykdyti įmonei, kuri tuo užsiima. Nurodyta, kad progimnazija priversta pasitelkti įmonę, teikiančią paslaugas, kad atliktų ieškovui pagal pareigas pavestus darbus, o specializuotos įmonės paslaugų pirkimas ekonomiškai pasiteisino, inžinieriaus – kompiuterininko etatas bus naikinamas (15 b. l.). 2015-03-10 įsakymu Nr. P-24 G. G. buvo atleistas iš inžinieriaus kompiuterininko pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalimi, 130 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu (16 b. l.). Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direkcinės tarybos 2014-10-02 susirinkime siekiant ekonomiškiau ir racionaliau panaudoti mokyklos finansus, buvo svarstomas klausimas dėl informacinių technologijų inžinieriaus ir kiemsargio etatų panaikinimo, nutarta pakoreguoti aplinkos etatų sąrašą ir skelbti konkursą šioms paslaugoms parduoti, darbuotojus, užimančius šias pareigas bei profesinių sąjungų pirmininkus įspėti dėl atleidimo (46 b. l.). Pagal pateiktą atsakovės 2014-09-19 pažymą dėl IKT priežiūros, aptarnavimo ir apmokėjimo 2013 metais kompiuterinės įrangos remontui, programų instaliavimui, progimnazija išleido papildomai iš viso 1160,30 Lt, 2014 metais – 338,80 Lt. Inžinieriaus kompiuterininko ligų laikotarpiu vaduojančio darbuotojo nebuvo patikrinus duomenis per laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2014-02-18 (47 b. l.). Iš 2014-10-02 Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos profesinės sąjungos protokolo matyti, kad profesinė sąjunga nutarė pritarti dėl inžinieriaus kompiuterininko pareigybės naikinimo ir G. G. atleidimo iš užimamų pareigų (48 b. l.). Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direkcinės tarybos 2014-10-21 susirinkime buvo nutarta pritarti inžinieriaus programuotojo G. G. pareigybės panaikinimui, susirinkimo protokole pažymėta, kad iš Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės V. G. nebuvo gauta jokių prieštaravimų (49 b. l.). Iš pateiktos G. G. darbo sutarties kopijos matyti, kad nuo 2013-09-01 G. G. atlyginimo koeficientas - 11 BMA (53 - 55 b. l.). Iš pateikto Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2015 metų etatų sąrašo matyti, kad 2015 m. balandžio 1 dienai etatų sąraše nėra inžinieriaus kompiuterininko pareigybės (69 b. l.). 2015-03-02 (duomenys neskelbtini) progimnazija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutartį Nr. 150302, pagal kurią įmonė įsipareigojo atlikti progimnazijos kompiuterinės įrangos techninę priežiūrą ir remontą, kompiuterinių tinklų techninę priežiūrą (kompiuterinės įrangos aptarnavimą) (75-76 b. l.).

DK 129 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnio nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 2 ir 4 dalies pagrindu teisėtumo klausimą turi būti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu atveju, kai darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas, šio darbuotojo prastova yra ilgalaikė ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą (DK 122 straipsnis).

Darbdaviui ekonominė būtinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, o atvirkščiai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 straipsnio 2 ir 4 dalį atleisti darbuotoją laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo daryti organizacinius pakeitimus, susijusius su personalo užimtumo klausimais, kurie leistų turimomis lėšomis užtikrinti mokyklai priskirtų funkcijų vykdymą. Pasiūlymas dėl kompiuterinės technikos priežiūros perdavimo firmai buvo svarstytas mokyklos direkcinėje taryboje, priimtas sprendimas perduoti kompiuterių priežiūrą konkursą laimėsiančiai įmonei, taip sutaupant lėšas, taip pat šį klausimą ir darbo sutarties nutraukimą su G. G. mokyklos administracija derino su mokyklos profsąjungų pirmininkėmis, profesinės sąjungos neprieštaravo, jog kompiuterių priežiūra ir aptarnavimas būtų perduotas konkursą laimėjusiai firmai. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas teigė, kad iš darbo buvo atleistas negavęs profesinės sąjungos, kuriai priklauso, sutikimo, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Iš teismui pateiktos 2005-11-16 „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje galiojančios kolektyvinės sutarties 1.25 punkto matyti, kad darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos nario be profesinės sąjungos komiteto sutikimo. Vadovaujantis LR DK 134 straipsnio 4 dalimi, kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta garantija gali būti taikoma ir kitiems darbuotojams. Taigi ieškovas, remiantis galiojančia kolektyvine sutartimi ir vadovaujantis LR DK 134 straipsnio 1 dalimi, negalėjo būti atleistas be išankstinio profesinės sąjungos, kuriai priklausė, atstovaujamojo organo sutikimo. Ar patenkinti darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, atstovaujamasis organas privalo nuspręsti per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojams atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direkcinės tarybos 2014-10-02 susirinkime buvo nutarta profesinių sąjungų pirmininkus įspėti apie ketinimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direkcinės tarybos 2014-10-21 susirinkime buvo nutarta pritarti inžinieriaus programuotojo G. G. pareigybės panaikinimui, susirinkimo protokole pažymėta, kad iš Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės V. G. nebuvo gauta jokių prieštaravimų. Liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos progimnazijoje veikiančių profesinių sąjungų pirmininkės J. V. ir V. G. patvirtino, kad buvo informuotos apie G. G. atleidimą iš darbo. V. G. taip pat patvirtino, kad konsultavosi dėl ieškovo atleidimo teisėtumo su profesinės sąjungos, kuriai priklauso, Šiaulių skyriaus pirmininke, kuri teigė, kad netikslinga prieštarauti ieškovo atleidimui. Ši liudytoja teigė, kad iš jos nebuvo prašoma pateikti sutikimo dėl G. G. atleidimo iš darbo, ji buvo tik informuota apie ieškovo atleidimą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie tai, kad profesinių sąjungų pirmininkės buvo informuotos apie tai, kad G. G. planuojama atleisti, klausimas dėl jo atleidimo buvo svarstomas vienos iš profesinių sąjungų, kuriai ieškovas net nepriklauso, susirinkime, tuo tarpu kita profesinė sąjunga, kuriai priklausė ieškovas, elgėsi pasyviai ir sutikimo ar nesutikimo dėl ieškovo atleidimo raštu nepateikė, nors šį klausimą svarstė, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas reikalavimas gauti profesinės sąjungos sutikimą atleisti profesinės sąjungos narį iš darbo. Pačios profesinės sąjungos atstovų pasyvumas turint informacijos apie ketinimą atleisti profesinės sąjungos narį iš darbo, negali būti pripažįstamas kliūtimi darbdaviui atleisti darbuotoją. Priešingai, remiantis LR DK 134 straipsnio 2 dalimi, jeigu darbuotojams atstovaujantis organas per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos darbdaviui atsakymo neduoda, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju negavus rašytinio nesutikimo dėl darbuotojo atleidimo.

Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas G. G. iš darbo pagal DK 129 str. buvo atleistas dėl ekonominių priežasčių – atsakovės atlikto organizacinio pertvarkymo, ieškovo atliekamas funkcijas perduodant paslaugas teikiančiai firmai. Byloje pateikti etatų sąrašai patvirtina, kad laikotarpiu po ieškovo įspėjimo apie atleidimą iki jo atleidimo dienos administracija neturėjo galimybės ieškovo perkelti į kitą darbą, nes nebuvo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją ir išsilavinimą. Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą. Be to, pats ieškovas nereiškia pretenzijų dėl to, kad darbdavys nepasiūlė jam kitos darbo vietos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise inicijuoti darbo sutarties nutraukimą su ieškovu. Įspėjimas ieškovui G. G. buvo įteiktas DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytu ne mažesniu kaip keturių mėnesių iki darbo sutarties nutraukimo terminu, ieškovas buvo supažindintas su šiuo įspėjimu. Atsakovė tinkamai, laikydamasi DK 130 straipsnio reikalavimų, įgyvendino savo iniciatyvą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

Atsakovė Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazija yra švietimo įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimas. Atsakovė taip pat yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip pelno nesiekianti iš savivaldybės biudžeto finansuojama įstaiga. Dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą visų pirma lemia mokyklai skiriamos lėšos. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl organizacinių pakeitimų, jei jie realūs, t. y. buvo iš tikro vykdomi. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei kompiuterinės priežiūros paslaugas šiuo metu teikia įmonė UAB “ (duomenys neskelbtini)”, inžinieriaus kompiuterininko etatas yra panaikintas, nėra duomenų apie tai, kad kuris nors kitas progimnazijos darbuotojas atliktų inžinieriaus kompiuterininko funkcijas pagal jo pareigybės aprašymą (19 b. l.). Darbo organizavimo pakeitimas buvo realus, panaikintas ne tik ieškovo užimtas, bet ir kiemsargio etatas (b. l. 68-69). Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo nurodytu argumentu, kad inžinieriaus kompiuterininko etato panaikinimas buvo fiktyvus.

Ieškovas taip pat teigia, kad tik įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpio pabaigoje, jam buvo atskleistos tikrosios atsakovo sprendimo priežastys, kurios nebuvo aiškiai ir tiksliai įvardintos įspėjimu. Reikalavimus įspėjimui apie darbo sutarties nutraukimą numato LR DK 130 straipsnio 2 dalis. Iš byloje pateikto 2014-10-23 įspėjimo G. G. matyti, kad nuo 2015-02-25 planuojama perduoti inžinieriaus kompiuterininko paslaugą ir nebereikės ieškovo paslaugų. Įspėjime buvo nurodyta atleidimo iš darbo data, atsiskaitymo su ieškovu tvarka. Teismas sprendžia, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad ieškovas tik 2015-01-13 kreipėsi į darbdavio administraciją, prašydamas įvardinti jo atleidimo iš darbo priežastį, tačiau iškart gavęs įspėjimą, patikslinti jo atleidimo iš darbo priežasties neprašė, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovui buvo suprantama jo atleidimo iš darbo priežastis. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad į ieškovo prašymą patikslinti atleidimo iš darbo priežastį, atsakovo administracija reagavo, pateikė papildomą informaciją ieškovui. Pažymėtina, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ir rašte dėl atleidimo iš darbo priežasčių nurodytos ieškovo atleidimo iš darbo priežastys sutampa. Tai, kad minėtuose dokumentuose nurodytos skirtingos datos, kurios skiriasi keletu dienų, nuo kada informacinių technologijų įrangos priežiūros paslaugas vykdys įmonė, iš esmės nekeičia šių dokumentų esmės ir ieškovo atleidimo iš darbo priežasčių.

Nėra pagrindo sutikti ir su ieškovo nurodytu argumentu, kad šalims suderinus poziciją dėl LR DK 125 str. 1 d. taikymo, o 2014-12-12 ieškovui atsisakius šio pagrindo taikymo ir atsakovei 2015-01-05 su tuo sutikus, atsakovė neturėjo pagrindo vadovautis anksčiau teiktu įspėjimu ir atsakovas neturėjo pagrindo savavališkai atnaujinti užbaigtos įspėjimo procedūros. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neteko galios pakeitus atleidimo iš darbo pagrindą ir atsakovė nebeturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo DK 129 str. pagrindu. Ieškovas mano, kad atsakovė, siekdama nutraukti darbo santykius, įspėjimą turėjo teikti iš naujo, to nepadariusi, darbo sutartį su ieškovu nutraukė jo neįspėjusi. Kaip jau minėta, remiantis LR DK 130 straipsnio 1 dalimi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją, nagrinėjamu atveju prieš 4 mėnesius. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis matyti, kad šios tvarkos buvo laikomasi, atsakovo atleidimo data buvo perkelta dėl ieškovo ligos laikantis LR DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovo vertinimas, kad atsakovė savavališkai atnaujino užbaigtą įspėjimo procedūrą yra teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad pats įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą iš esmės nesukelia darbuotojui pasekmių, pasekmes darbuotojui sukelia atleidimo iš darbo faktas, įspėjimu darbuotojas tik informuojamas apie ketinimą nutraukti su juo darbo sutartį. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nėra savarankiška procedūra, tai yra atleidimo iš darbo procedūros dalis, kuri užbaigiama darbdaviui priėmus sprendimą nutraukti su darbuotoju darbo sutartį arba priėmus sprendimą palikti darbuotoją darbe. Taigi sutikdama su ieškovo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, atsakovė sutiko nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, tačiau neišreiškė valios nenutraukti su darbuotoju darbo sutarties. Ieškovui atsisakius nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, atsakovė pagrįstai rėmėsi 2014-10-23 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą ir įspėti ieškovą iš naujo neprivalėjo. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovą iš darbo atsakovė atleido jo neįspėjusi.

Teismas konstatuoja, kad, įvertinus atsakovės veiklos specifiką ir aplinkybes, kitus bylos duomenis apie darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes ir jį lėmusias priežastis, yra pagrindas pripažinti ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį buvimą. Aptarti pas atsakovę įvykę darbo organizavimo pakeitimai vertintini pozityviai, nes tai lėmė ekonominės priežastys. Be to, darbo organizavimo pakeitimai, ieškovo atliekamas funkcijas perduodant paslaugas teikiančiai įmonei, sudarė sąlygas racionaliau savo reikmėms panaudoti mokyklai skiriamus biudžeto asignavimus ir tai yra atsakovės kompetencija spręsti, kaip geriau ir efektyviau reorganizuoti darbą, nes mokykloms ūkio lėšas skiria steigėjas savo nustatyta tvarka; mokyklos vadovas vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui; analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus (Švietimo įstatymo 61 straipsnio 4 daleis 1 ir 4 punktai, 69 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad darbdaviui ekonominis būtinumas ir jo turtinis interesas yra išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, kurio, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką ir pas jį įvykusius pakeitimus, realiai nebereikia įstaigos veiklos tikslams bei rezultatams pasiekti. Teismas sprendžia, kad ieškovo atliekamos funkcijos pagrįstai buvo perduotos kompiuterinės technikos aptarnavimą ir priežiūrą laimėjusiai įmonei. Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2014-09-19 pažyma dėl IKT priežiūros, aptarnavimo ir apmokėjimo patvirtina, kad tuo metu, kai ieškovas būdavo darbe, kompiuterinės įrangos remontui, programų instaliavimui progimnazija patirdavo papildomų išlaidų (47 b. l.). Šiuo metu atsakovei kompiuterinės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutarties su progimnazija sudarymo teikdavo paslaugas progimnazijai, jau tada tekdavo atlikti tokius darbus, kuriuos pagal užimamas pareigas turėjo atlikti ieškovas G. G.. Teigė, kad sudarius kompiuterinės įrangos aptarnavimo sutartį su progimnazija, paaiškėjo, kad mokyklos tinklo padėtis buvo labai prastos būklės, tinklas buvo prastai prižiūrimas, nekokybiškai sujungti laidai ir panašiai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvo ekonominis pagrindas spręsti dėl ieškovo atleidimo iš užimamų pareigų.

Ieškovas taip pa nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-03-10 neišmokėjo ieškovui 188,53 Eur papildomo darbo užmokesčio dėl to, kad nepagrįstai nepadidino ieškovui atlyginimo koeficiento nuo 11 iki 11,4 MMA (BMA). Nurodydamas šias aplinkybes, ieškovas remiasi 2013-12-19 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1254 patvirtintu Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, įsigaliojusio 2014-01-01, 49 punktu. Remiantis šiuo teisė aktu, ne pedagoginiams darbuotojams, specialistams, įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo numatytas atlyginimo koeficientas nuo 9,23 iki 11,4. Taigi šiuo teisės aktu buvo nustatytas ne konkretus 11,4 (MMA (BMA)) koeficientas, o minimali ir maksimali taikomo koeficiento ribos. Iš ieškovo darbo sutarties matyti, kad jam buvo taikomas 11 koeficientas, taigi beveik maksimalus nustatytas koeficientas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti jam papildomą darbo užmokesčio dalį. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus pateiktus etatų sąrašus (66-69 b. l.) darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog kitiems darbuotojams buvo padidinti koeficientai.

Įvertinęs tai, kas išdėstyt, teismas sprendžia, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį ir pranešime dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių ieškovas atleistas iš darbo yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos (CPK 178 str., 185 str.). Teismas nenustatė jokių pažeidimų ne tik G. G. atleidžiant, bet ir išmokant jam su darbo santykiais susijusias sumas, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pripažinus, kad ieškovas G. G. iš darbo buvo atleistas teisėtai, teismas sprendžia, kad atsakovas nepatyrė neturtinės žalos dėl jo atleidimo iš darbo, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui nespręstinas. Taip pat nėra pagrindo spręsti ir klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovui priteistina 600,00 Eur jo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, be to yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (2,75 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai, į.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė