Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „EKOX“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja žemės ūkio bendrovė „EKOX“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) nario sprendimą Nr. 21R-401 (AG-428/05-2022) neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti nagrinėti skundą (toliau – ir Sprendimas); 2) perduoti pareiškėjos skundą iš naujo nagrinėti Komisijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario sprendimo Nr. 21R-401 (AG-428/05-2022) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyta priimti nagrinėti skundą.

Apie priimtą Ministerijos Potvarkį Agentūra 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. BRK-984 „Dėl paramos neskyrimo“ informavo pareiškėją.

Komisijos nario 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. P-(AG-428/05-2022) pareiškėjai buvo nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus ir pateikti papildomus dokumentus bei prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Komisijos nario 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 21R-401 (AG-428/05-2022) pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo atmestas bei atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Vertindamas pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Teismas pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog Ministerijos kancleris 2022 m. sausio 26 d. galutiniu paraiškos vertinimo sprendimu – Potvarkiu patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sąrašą, kuriame įrašyta ir pareiškėja. Apie priimtą Potvarkį pareiškėja buvo informuota Agentūros 2022 m. sausio 27 d. raštu, kuriame nurodyta, jog sprendimą (potvarkį) priėmė Ministerija, sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, per vieną mėnesį Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. vasario 21 d. skundu, kreipėsi į Agentūrą, kuri skundą persiuntė Ministerijai. Kaip matyti, pareiškėja 2022 m. vasario 21 d. skundą pateikė Agentūrai, nors kaip jau buvo minėta prieš tai, Potvarkyje yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tai, kad pareiškėja savo valia pasirinkto kreiptis į Agentūrą, negali būti laikoma objektyvia termino praleidimo priežastimi. LVAT praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015). Teismas taip pat pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-525/2016). Teismo vertinimu, pareiškėja nesuvokdama Ministerijos Potvarkyje išdėstytos apskundimo tvarkos, galėjo kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą), tačiau to nepadarė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus.

Be kita ko, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Ministras, išanalizavęs visus dokumentus ir iš Agentūros gautą informaciją, 2022 m. kovo 18 d. sprendime nurodė, jog 2021 m. pareiškėjos paraiška yra netinkama gauti paramą, o Agentūros 2022 m. sausio 27 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Minėtame Ministro 2022 m. kovo 18 d. sprendime nurodyta, jog jei pareiškėja nesutinka su šiuo ministerijos atsakymu, savo pasirinkimu jį gali skųsti VAĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Nustatyta, jog pareiškėja, gavusi Ministro 2022 m. kovo 18 d. sprendimą, jo nei Ministrui, nei Komisijai, nei teismui neskundė per ABTĮ numatytą apskundimo terminą ir tik 2022 m. birželio 3 d. su skundu kreipėsi į tinkamą subjektą – Ministrą. Ministras 2022 m. birželio 21 d. sprendime iš esmės pakartotinai išdėstė argumentus, kurie buvo nurodyti dar Ministro 2022 m. kovo 18 d. priimtame sprendime. Teismas pastebi, jog nors pareiškėja skunde teismui dėsto, kad apie Ministerijos 2022 m. kovo 18 d. priimtą sprendimą sužinojo tik 2022 m. gegužės 5 d., tačiau iš pareiškėjos pateikto 2022 m. gegužės 5 d. Ministerijos el. laiško matyti, kad 2022 m. gegužės 5 d. minėtas sprendimas buvo siųstas pakartotinai, o ne pirmą kartą, t. y. atsakymas (2022 m. kovo 18 d. sprendimas) buvo išsiųstas el. paštu 2022 m. kovo 18 d. 15.30 val. Taigi, pareiškėjos argumentus, kad ji 2022 m. kovo 18 d. sprendimą gavo tik 2022 m. gegužės 5 d. teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Ministro 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ir 2022 m. birželio 21 d. sprendimu nebuvo atmesta pareiškėjos paraiška, t. y. teisinių pasekmių požiūriu yra reikšmingas būtent Potvarkis, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama gauti paramą, nes neatitinka Taisyklių 12 punkte numatyto tinkamumo gauti paramą reikalavimo. Taigi, galutinis paraiškos vertinimo sprendimas yra Potvarkis. Nagrinėjamu atveju, Potvarkis buvo priimtas beveik prieš pusę metų, t. y. jo apskundimo terminas šiuo atveju yra akivaizdžiai praleistas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 6 straipsnyje nustatyta, kad į Komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (6 straipsnis). Pagal IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalį, skundas Komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 papunkčiuose nustatyta, jog Komisija, tenkindama skundą, turi teisę panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jei skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai (1 punktas) arba jei praleistas skundo padavimo Komisijai terminas ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmetamas (2 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2022 m. liepos 21 d. su skundu kreipėsi į Komisiją. Kaip matyti, Komisijos nario 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. P-(AG-428/05-2022) pareiškėjai buvo nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus ir pateikti papildomus dokumentus bei prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 28 d. patikslinto skundo turinio matyti, kad jame pareiškėja nepateikė svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti laikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklaususiomis aplinkybėmis ir sutrukdžiusiomis laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, t. y. dėl Potvarkio apskundimo (jo panaikinimo). Tai yra pareiškėjos valia pasirinktas jos teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Iš to seka, jog Komisija Sprendimu pagrįstai pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti nagrinėti skundą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog jos suformuluoti reikalavimai yra materialaus teisinio pobūdžio ir priešingai nei teigia Komisija Sprendime yra priskirti nagrinėti Komisijos kompetencijai, pažymi, jog Komisija Sprendime motyvuotai ir išsamiai nurodė, jog ji negali Potvarkio ir Ministerijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo teisėtumo vertinti dėl jų praleisto apskundimo termino, savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku (savarankišku reikalavimu jį panaikinti) Komisijoje negali būti ir Ministerijos birželio 21 d. sprendimas, kuris yra tik pakartotinis Ministerijos pozicijos dėl paraiškos atmetimo išdėstymas. Taip pat nurodė, jog vien šio rašto panaikinimas (nenaikinant Potvarkio) teisinių pasekmių požiūriu pareiškėjai nebūtų reikšmingas, o Komisija tokiu atveju negalėtų įpareigoti nei Agentūros, nei Ministerijos pakartotinai įvertinti 2021 m. paraišką. Tik panaikinus galutinį paraiškos vertinimo sprendimą (Potvarkį), Komisija galėtų realiai apginti pareiškėjos galimai pažeistas teises.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su Potvarkiu dienos (2022 m. sausio 27 d.) operatyviai jo neginčydama Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui), pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos Sprendime nurodyti argumentai dėl Ministerijos Potvarkyje nurodytos apskundimo tvarkos išaiškinimo ir pareiškėjos elgesio paduodant skundą Komisijai, yra teisėti ir pagrįsti, todėl teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Ministerijos Potvarkio paduoti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti, o pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. perduoti pareiškėjos skundą iš naujo nagrinėti Komisijai.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame Sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „EKOX“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.