Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 4 184,42 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – katilinė, esanti (duomenys neskelbtini). Patalpoje yra sumontuota bendrojo naudojimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), katilinės įranga, kuria yra tiekiama šiluma ir karštas vanduo šiame pastate butų ir kitos paskirties patalpoms. Pažymėjo, kad nesant paskirto pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pastate esančių patalpų savininkų iniciatyvinės grupės, pradėjusios bendrijos steigimo procesą prašymu, ieškovė savo lėšomis, pasitelkdama trečiuosius asmenis, atliko patalpoje esančios bendrojo naudojimo katilinės įrangos profilaktiką ir priežiūrą bei su gamtinių dujų ir elektros energijos tiekėjais sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį dėl gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo į pastato katilinės bendrojo naudojimo įrangą. Teigia, jog kitu atveju, pastato patalpų savininkams būtų nutrauktas šilumos tiekimas.

2.2. Dėl susiklosčiusios situacijos, kai dėl nepaskirto namo administratoriaus ir nesant įsteigtos bendrijos pastato šildymo klausimas teko ieškovės sąmoningumui, ieškodama išeičių iš šios padėties, ieškovė 2022 m. spalio 19 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl administratoriaus pastatui paskyrimo. Sužinojusi, kad 2022 m. spalio 17 d. buvo įsteigta pastato bendro naudojimo objektus prižiūrinti bendrija, 2022 m. spalio 27 d. ieškovė kreipėsi į bendriją, prašydama spręsti klausimą dėl šilumos pastatui tiekimo užtikrinimo ir dėl atsirandančių išlaidų skirstymo savininkams. Teigia, kad dėl aukščiau aptartos pastate susiklosčiusios situacijos, šildymo paslaugas ieškovė pastato patalpų ir butų savininkams teikė iki 2023 m. kovo 29 d., kai pastato bendrija pati sudarė sutartis su paslaugų teikėjais dėl katilinės priežiūros ir aptarnavimo bei pradėjo pastato butų ir kitų patalpų savininkams šias paslaugas teikti tiesiogiai.

2.3. Atsakovė aukščiau nurodytame pastate nuosavybės teise valdo patalpas, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini), ir patalpas, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini), todėl proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų plotui jai, kaip ir kitiems pastate butus ar kitas patalpas turintiems savininkams buvo paskirstytos aukščiau ieškovės nurodytų sudarytų sutarčių pagrindu susidariusios išlaidos, kurios buvo prisiimtos siekiant užtikrinti savininkų interesus, kad jų butai ir patalpos neliktų be šildymo bei su tuo susijusioms paslaugoms. Tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove už pastarosios patirtas išlaidas pastato bendrojo naudojimo katilinės įrangos profilaktikai ir priežiūrai bei joje suvartotų gamtinių dujų ir elektros energijos kainai apmokėti ir už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. įsiskolino 4 184,42 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės, ieškovės naudai 4 184,42 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95 Eur žyminio mokesčio, 1 808 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad pagal ieškovės atstovės išdėstytas aplinkybes, ieškovė 2022-2023 m. tiekė šilumą ir karštą vandenį šiame pastate esantiems butams ir kitos paskirties patalpoms. Pažymėjo, jog iš ieškovės atstovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji įrodė aplinkybę, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu privalėjo teikti šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas, kadangi ji nuosavybės teise valdė katilinės patalpą, skirtą centriniam pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui. Šiame name tuo metu buvo susidariusi tokia situacija, kai reikėjo pradėti šildyti patalpas, nes oficialiai prasidėjo šildymo sezonas, o kas ir kokiomis sąlygomis šias paslaugas teiks, buvo visiškai neaišku. Teigia, kad šalys sutinka, jog ieškovė neturėjo prievolės užtikrinti patalpų šildymą ir galėjo visiškai pagrįstai tuo nesirūpinti. Tačiau savaime suprantama, kadangi ieškovė valdo pastato katilinės patalpas, tai ir šildymo paslaugos teikimas negalėjo būti organizuojamas be ieškovės dalyvavimo. Akcentavo, kad būtent tokia situacija ir buvo susiklosčiusi aptariamame pastate 2022 m. spalio, lapkričio mėn. matyti iš ieškovės atstovės pateiktų įrodymų. Iš namo gyventojų susirašinėjimo mobiliosiomis žinutėmis matyti, kad jie prašė organizuoti patalpų šildymą. 2022 m. lapkričio 13 d. raštu bendrijos pirmininkas M. A. kreipėsi į ieškovę visų namo gyventojų vardu prašydamas užtikrinti reikiamą temperatūrą patalpose ir įjungti namo šildymą. Darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai organizavo pastato patalpų šildymą tam tikrą laikotarpį – 2022 m. rugsėjo - 2023 m. vasario mėn., tai yra, laikinai, kol šį klausimą perėmė įsteigta bendrija.

4.2. Pabrėžė, kad šilumos gamyba ir tiekimas yra speciali veikla, kuri reglamentuojama teisės aktais. 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Konkretūs reikalavimai šilumos ūkio subjektų veiklai nustatyti atitinkamuose poįstatyminiuose aktuose. Todėl laikė, kad yra akivaizdu, jog ieškovė pagrįstai sudarė atitinkamas sutartis dėl šilumos punkto priežiūros ir aptarnavimo.

4.3. Pažymėjo, kad ieškovės atstovė pateikė priskaičiavimus atsakovei už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. Paskaičiavimai pateikti pagal atskiras patalpas. Taip pat atstovė pateikė konkrečias sąskaitas, pagal kurias paskaičiuoti mokesčiai konkretiems patalpų savininkams. Iš šių dokumentų pakankamai aišku, kokiu būdu susidarė atsakovės skola ieškovei. Todėl manytina, kad ieškovė pagrindė reikalaujamas sumas, tokiu būdu įrodydama savo reikalavimą.

4.4. Akcentavo, jog ieškovės atstovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinį institutą. Kito asmens reikalų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.229-6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Teigia, kad šio teisės instituto esmė numatyta CK 6.229 straipsnio 1 dalyje – asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Atkreipė dėmesį, jog draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 4 184,42 Eur skola ieškovės naudai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį pareikštą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Pažymėjo, jog nors liudytojas E. J. ir nenurodė kokiu laikotarpiu vyko remontas, tačiau jis patvirtino kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad remontas atsakovo patalpose vyko 3 savaites, dėl to šildymas atsakovo patalpoms nebuvo tiekiamas. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, atsakovui įrodžius šias aplinkybes, t. y. kad atsakovo patalpoms 3 savaičių laikotarpiu nebuvo teikiamos komunalinės paslaugos, teismas negalėjo iš atsakovo priteisti šias sumas. Mano, kad toks teismo sprendimas yra iš esmės nesąžiningas ir vien šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.

6.2. Pabrėžė, kad neginčijo šilumos ūkio subjektų veiklos pagrindų, o teigė, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė būtinumo sudaryti sutartis dėl katilinės įrangos priežiūros, t.y. ieškove nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių kad įranga buvo netinkamos būklės bei, kad jai buvo būtinas aptarnavimas, tuo tarpu pateikdamas abstrakčius teiginius apie ūkio subjektų tarpusavio santykių reglamentavimą, netgi nenurodant įstatymo normų. Šiuo atveju tokie teismo teiginiai yra vertinami kaip nepakankama sprendimo motyvacija. Atsakovės nuomone ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

6.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl atsakovo tinkamumo byloje, t. y. kad reikalavimas ieškovės – ne daugiabučio namo savininko bendrijos, buvo pareikštas atsakovei, o ne name veikiančiai daugiabučio namo savininkų bendrijai. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė nėra daugiabučio namo savininkų bendrija, t. y. ieškovė nepatenka į bendrijų įstatymo reguliavimo ribas. Juo labiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo nustatyta, ką be kitą ko teismas nurodė ir priimtame sprendime šalys sutiko, kad ieškovė neturėjo prievolės užtikrinti patalpų šildymą ir galėjo visiškai pagrįstai tuo nesirūpinti. Ieškovė pati savo valia ėmėsi šių veiksmų, neturėdama daugiabučio namo savininkų bendrijos bei pačių savininkų sutikimo bei pavedimo, kai tuo tarpu daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnis numato, kad sprendimai dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (4 punktas), tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (8 punktas) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (12 punktas) priima bendrijos visuotinis susirinkimas, ko šiuo atveju nebuvo. Mano, kad tokie ieškovės veiksmai akivaizdžiai prieštarauja teisės principui, jog iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur jus). Tačiau teismas šios aplinkybės iš esmės nevertino, nurodydamas, jog neva tokie teisinai santykiai atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinį institutą, nepaisant to, kad tai akivaizdžiai prieštarauja daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad pagal liudytojo E. J. paaiškinimus, atsakovės patalpose vykęs remontas prasidėjo ir pasibaigė iki šildymo ginčo pastate įjungimo. Teigia, jog kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, liudytojas negalėjo nurodyti, kada konkrečiai prasidėjo remonto darbai, bet atsakinėdamas į ieškovės atstovės klausimus nurodė, kad remonto darbai prasidėjo rugsėjį, todėl jeigu jie truko 3 savaites, baigėsi dar iki šildymo šiame pastate įjungimo. Kita vertus, atkreipė dėmesį, jog kaip konstatuota teismo sprendime, niekas nekontroliavo, ar šildymas apeliantės patalpose buvo išjungtas, apie tai nebuvo informuota nei ieškovė, nei bendrijos pirmininkas. Be to, kadangi šildymas nurodytame pastate buvo skirstomas proporcingai pagal plotą (ginčo laikotarpiu pastato savininkai, tame tarpe ir apeliantė) neturėjo įsirengę šildymo apskaitos skaitliukų, tai netgi ir darant prielaidą, kad atsakovė buvo užsukusi šildymą savo patalpose, tai dėl šios aplinkybės pastatui šildyti buvo sunaudota mažiau dujų, atitinkamai tai atsispindėjo ir sąskaitose tame tarpe ir pačiai atsakovei.

8.2. Pažymėjo, kad katilinės techninės priežiūros paslauga buvo užsakyta ir ieškovės lėšomis apmokėta ne dėl to, kad įranga buvo prastos būklės, bet atsižvelgiant į tai, kad dujomis kūrenama katilinė yra padidinto pavojaus šaltinis, kuri privalo būti nuolat techniškai prižiūrima, o jos valdymas reglamentuojamas LR Energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis nuostatomis, kurios detalizuoja kiekvienam katilinės savininkui numatytus įpareigojimus techninei katilinės priežiūrai ir remontui. Teigia, kad būtent šiuose taisyklėse nustatytus įpareigojimus techninei katilinės priežiūrai ir remontui visada vykdė ieškovė, kaip juridinis asmuo. Darė išvadą, kad atsakovės bandymas kvestionuoti nuolatinės katilinės techninės priežiūros poreikį, yra nepagrįstas

8.3. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė beprecedentė situacija, kai būtent bendrija ir namo gyventojai prašė ieškovės pradėto tiekti šildymą pastatui, kadangi namo gyventojai savo butuose šąlo. Teigia, kad atitinkamai jeigu ieškovė ir toliau nejungtų namui šildymo, būtų galėjusi kilti didelė žala ne tik gyventojų turtui, bet ir sveikatai. Pažymėjo, jog tai, kad bendrija nepriėmė sprendimo ar nešaukė susirinkimo šiam klausimui svarstyti nėra nuo ieškovės priklausanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atsakovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmės

12. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini) ir patalpas, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini). Bendras patalpų plotas – 858,72 kv. m. Taip pat nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – katilinė, esanti (duomenys neskelbtini). Patalpoje yra sumontuota bendrojo naudojimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), katilinės įranga, kuria yra tiekiama šiluma ir karštas vanduo šiame pastate butų ir kitos paskirties patalpoms. Akcentuotina, jog ginčo name minėtu laikotarpiu nebuvo paskirtas pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl ieškovė organizavo pastato patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn., tai yra, laikinai, kol šį klausimą perėmė įsteigta bendrija. Ieškovės atstovė pateikė priskaičiavimus atsakovei už suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėn. Paskaičiavimai pateikti pagal atskiras patalpas. Taip pat atstovė pateikė konkrečias sąskaitas, pagal kurias paskaičiuoti mokesčiai konkretiems patalpų savininkams.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo

14. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – Energetikos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas bei juos detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalimi taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų.

15. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė neneigia savo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas šildymo paslaugas, tačiau tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ginčija patį šilumos tiekimo jai faktą, taip pat kelia klausimus, ar ieškovė turėjo teisę pati nuspręsti dėl šilumos tiekimo bei su tuo susijusių išlaidų kompensavimo.

17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė, laikotarpiu nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų vasario mėnesio tiekė šilumą ir karštą vandenį ginčo pastate esantiems butams ir kitos paskirties patalpoms, tačiau apeliantė įrodinėdama, kad ši paslauga jai nebuvo teikiama iš esmės teigė, kad jai priklausančios patalpos minėtu laikotarpiu buvo remontuojamos, o šildymas buvo išjungtas, todėl ji neturi pareigos mokėti už ieškovės teiktas paslaugas. Apeliantės teigimu šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytojas E. J., kuris nors ir nenurodė kokiu laikotarpiu vyko remontas, tačiau jis patvirtino kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad remontas atsakovo patalpose vyko 3 savaites, todėl apeliantės nuomone teismas negalėjo iš atsakovo priteisti ieškovės prašomas priteisti sumas, o skundžiamas sprendimas yra iš esmės nesąžiningas, todėl naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

18. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantei priklausančios patalpos buvo prijungtos prie namo bendrųjų šildymo sistemų, kas suponuoja išvadą, kad jai buvo žinoma, arba turėjo būti žinoma, jog prasidėjus šildymo sezonui, apeliantei priklausančioms patalpoms bus tiekiama šiluma, o ji už teikiamas paslaugas privalės atsiskaityti. Nors byloje apklaustas liudytojas tvirtino, kad remonto atlikimo metu patalpose buvo išjungtas šildymas (apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad pats „užsuko radiatorius“), tačiau šios aplinkybės nepaneigia būsto savininko, kurio šildymo įrenginiai (radiatoriai) prijungti prie bendros namo šildymo sistemos, pareigos mokėti už tiekiamą šildymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų užfiksavusi jai patį radiatorių atjungimo faktą, kad būtų informavusi ieškovę ar bendrijos pirmininką ir suderinusi šildymo patalpose atjungimą, ar kad atsakovei priklausančiose patalpose esantys šildymo įrenginiai (radiatoriai) būtų buvę atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos. Nesant duomenų, jog apeliantei priklausančios patalpos buvo atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos, nėra pagrindo ir išvadai, kad apeliantė nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis ir todėl neturi už jas sumokėti.

19. Antra, byloje apklausto liudytojo E. J. paaiškinimai buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl jais vadovautis nebuvo pagrindo. Nors liudytojas ir nurodė, kad pats „užsuko radiatorius“, nes šildymas remontuojamose patalpose buvo nereikalingas, tačiau vėliau paaiškino, kad tuo tikslu, jog nešildomos patalpos nesudrėktu, jose buvo pastatyti elektriniai radiatoriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie liudytojo paaiškinimai prasilenkia su bendrais logikos dėsniais, kadangi būtų nelogiška atjungti veikiančią patalpų šildymo sistemą bei ieškoti alternatyvių šildymo galimybių, vežti į patalpas papildomus įrenginius, kurie be kita ko gali kelti ir kitų grėsmių (pvz. gaisro), taip siekiant užtikrinti patalpų šildymą, kai tuo tarpu patalpose jau yra tinkamai veikiantys šildymo prietaisai (radiatoriai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje apklaustas liudytojas negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo atliekamas atsakovės patalpų remontas, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad radiatoriai buvo užsukti dar iki šildymo sezono pradžios, o remontas atsakovės patalpose vyko tik 3 savaites ir vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 metų vasario mėnesio liudytojas atsakovei priklausančiose patalpose liudytojas nebedirbo. Be to liudytojas nurodė, kad radiatoriai buvo užsukti tik ant jų esančia rankenėle, jie nebuvo plombuoti, radiatorius būtų galėję „atsukti“ kiti asmenys. Vertindamas šiuos paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net jei atsakovei priklausančiose patalpose esantys radiatoriai ir buvo „užsukti“, tačiau tai nereiškia, kad po šių darbų užbaigimo, šildymas ginčo patalpose negalėjo vėl būti įjungtas, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojo paaiškinimais įrodyta, kad atsakovei priklausančiose patalpose nebuvo tiekiama šilumos energija, laikytini nepagrįstais.

20. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepagrindė būtinumo sudaryti sutartį dėl katilinės įrangos priežiūros, t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, kad įranga buvo netinkamos būklės bei, kad jai buvo būtinas aptarnavimas, tuo tarpu pateikdamas abstrakčius teiginius apie ūkio subjektų tarpusavio santykių reglamentavimą, netgi nenurodant įstatymo normų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė šiuo atveju nenurodė jokių argumentų, kaip aplinkybė, kad ieškovė sudarė sutartis dėl katilinės įrangos priežiūros, pažeidžia jos teises, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šilumos gamyba ir tiekimas yra speciali veikla, kuri reglamentuojama teisės aktais. 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Konkretūs reikalavimai šilumos ūkio subjektų veiklai nustatyti atitinkamuose poįstatyminiuose aktuose. Akivaizdu, kad siekiant tiekti šilumos energiją, būtina ne tik pasirūpinti šilumos gamybai būtinų sudedamųjų dalių (pvz. dujų, elektros ir pan.) tiekimu, tačiau tuo pačiu būtina ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti šilumos gamybos įrenginius, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausančiose patalpose esantys šilumos gamybos įrenginiai skirti visų name esančių butų ir kitų patalpų aptarnavimui, todėl remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad visi namo bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie bendro naudojimo įrenginių išlaikymo.

24. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad ginčo laikotarpiu buvo susidariusi tokia faktinė situacija, kai reikėjo pradėti šildyti patalpas, nes oficialiai prasidėjo šildymo sezonas, o kas ir kokiomis sąlygomis šias paslaugas teiks, buvo visiškai neaišku. Byloje esantys įrodymai (namo gyventojų susirašinėjimas mobiliosiomis žinutėmis, iš kurių matyti, kad jie prašė organizuoti patalpų šildymą, taip pat 2022 m. lapkričio 13 d. bendrijos pirmininko M. A. raštas, kuriuo kreiptasi į ieškovę visų namo gyventojų vardu su prašymu užtikrinti reikiamą temperatūrą patalpose ir įjungti namo šildymą) patvirtina, kad ieškovė, namo gyventojų prašymu ėmėsi namo šildymo tiekimo paslaugos užtikrinimo, o nesant duomenų, kad pati ieškovė galėtų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti šilumos gamybos įrenginius, visiškai pagrįstai sudarė atitinkamas sutartis dėl šilumos punkto priežiūros ir aptarnavimo.

25. Nesutiktina ir su skundo argumentais dėl atsakovo tinkamumo byloje, t. y. kad reikalavimas ieškovės – ne daugiabučio namo savininko bendrijos, buvo pareikštas atsakovei, o ne name veikiančiai daugiabučio namo savininkų bendrijai. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė nėra daugiabučio namo savininkų bendrija, t. y. ieškovė nepatenka į bendrijų įstatymo reguliavimo ribas. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu susiklostė beprecedentė situacija, kai reikėjo pradėti šildyti patalpas, nes oficialiai prasidėjo šildymo sezonas, o kas ir kokiomis sąlygomis šias paslaugas teiks, buvo visiškai neaišku. Be to minėta, kad byloje esatys įrodymai patvirtina, jog ne ieškovė savo iniciatyva ėmėsi tieki šilumos energiją, tačiau tokį prašymą išreiškė bendrija ir namo gyventojai, o šilumos energiją ieškovė tiekė tik laikinai, iki kol šią funkciją iš jos galėjo perimti naujai įsteigta bendrija. Akivaizdu, kad ieškovei nesiėmus tiekti šilumos energijos, ginčo namo gyventojai bei kitų patalpų savininkai, tuo pačiu ir atsakovė, galėjo patirti didelę žalą, be to dėl nepakankamo šildymo galėjo būti pažeistos ir viso pastato konstrukcijos, kas nebūtų suderinama ir su viešuoju interesu. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad teisinis santykis šiuo atveju susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi šiuo konkrečiu atveju, ieškovė teikė paslaugas ne daugiabučių namų savininkų bendrijai, o būtent atsakovei, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui.

26. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

30. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.