Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2026-11-01 – 2027-04-30dabartinė38 redakcijos
Suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2027-04-30; Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 51-2254 , i. k. 1031010ISTA0IX-1565
Nauja įstatymo redakcija nuo 2008-01-01:
Nr. X-1329 (2007-11-20)
LIETUVOS RESPUBLIKOSŠILUMOS ŪKIOĮSTATYMAS
2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę.
2. Įstatymo tikslai:
1 ) pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;
Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1876 (2023-04-06)
2 ) šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją;
3 ) ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus;
4 ) didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą;
5 ) gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;
6 ) mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.
3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-980 (2022-03-24)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.
2. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant pasirinktus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį ir skystąjį kurą, atsinaujinančius energijos išteklius) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.
Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-1876 (2023-04-06)
3. Asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, ar kita organizacija, ar jų filialas, taip pat kitos užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
4. Atliekinė šiluma – pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje, kuriuose yra arba bus taikoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) arba bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) yra negalima, sukuriama perteklinė šiluma, kuri, nepatekusi į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje.
Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-1062 (2018-03-29); Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIV-1876 (2023-04-06)
4 1 . Atliekinę šilumą generuojantis asmuo – asmuo, kuris gamybos, komercinės paskirties pastatų eksploatavimo arba kitų energijos rūšių generavimo, energijos perdavimo ar persiuntimo technologinių procesų metu generuoja ar išskiria atliekinę šilumą.
Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1876 (2023-04-06)
4 2 . Atliekinės šilumos tiekimo įrenginys – technologinis įrenginys ir jo techninių priemonių kompleksas, skirtas atliekinei šilumai surinkti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklą.
Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIV-1876 (2023-04-06)
5. Atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį.