- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- I-6822-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00922-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Atsakovas
- O. Š.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui O. Š. (O. Š.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą reikalavimui dėl 26,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) įsiskolinimo iš atsakovo O. Š. (toliau – ir atsakovas) priteisimo pareikšti ir iš atsakovo O. Š. jai priteisti 26,29 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį, susidariusį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Prašyme (b. l. 1-3) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Teigia, kad atsakovas O. Š., kaip D. Š. palikimą priėmęs asmuo, nėra sumokėjęs 26,29 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.
Pažymi, jog D. Š., miręs (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu naudojosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam mirus, liko nesumokėta 26,29 Eur vietinė rinkliava. Testamentų registro duomenimis, D. Š. palikimą 2020 m. birželio 9 d. priėmė atsakovas.
Teigia, kad duomenis apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą ji gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, jog D. Š. mirė, jai tapo žinoma 2020 m. birželio 4 d., o 2020 m. lapkričio 6 d. jai tapo žinoma, kad D. Š. palikimą priėmė atsakovas O. Š.. Pažymi, jog 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovui buvo išsiųsta informacija apie palikėjo D. Š. vietinės rinkliavos skolą.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 4, 18 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurio duomenys apie naujai įregistruotus nekilnojamojo turto objektus atnaujinami pagal liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją Administratoriui arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms (Nuostatų 6, 9 punktai). Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis Administratorius parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 25 punktas).
Aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 5-6) matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė.
Įrašai Nekilnojamojo turto registro išraše (b. l. 5-6) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. faktiniu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoju buvo D. Š.. Gyventojų registro išrašo duomenimis (b. l. 4) (duomenys neskelbtini) D. Š. mirė. Įrašai Testamentų registre (b. l. 7) patvirtina, jog 2020 m. birželio 9 d. D. Š. palikimą priėmė atsakovas, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2020 m. birželio 9 d.
Nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pagal šio įstatymo 92 straipsnį, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 pažymėta, jog pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjui priklausiusio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorius tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas. Šiuo atveju kreditoriui tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Aiškindamas dėl termino reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą iš įpėdinio atnaujinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Svarbu akcentuoti, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-296/2009).
Pareiškėja neneigia, jog reikalavimas dėl 26,29 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už butą, adresu (duomenys neskelbtini), susidariusio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., atsakovui nebuvo pareikštas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys atnaujinami pagal liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją Administratoriui, šiuo atveju pareiškėjai, arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad šie duomenys renkami ir tvarkomi ne tik remiantis Nekilnojamojo turto registro, bet ir Gyventojų registro duomenimis.
Ginčo nekilnojamojo turto objektas yra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė, todėl mirus buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojui D. Š., atsakovui nekilo pareiga informuoti pareiškėją apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją.
Bylos duomenimis (b. l. 4-7) aplinkybė apie D. Š. mirties faktą pareiškėjai tapo žinoma dar 2020 m. birželio 4 d., įrašas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 5-6) patvirtina, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su D. Š. pasibaigė 2020 m. birželio 5 d., o D. Š. palikimo turto priėmimo faktas valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registre išviešintas 2020 m. birželio 9 d.
Kadangi matyti, jog vietinės rinkliavos pranešimas bei informacija apie prievolę padengti 26,29 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., atsakovui buvo pateikta tik 2020 m. lapkričio 6 d., nėra pagrindo vertinimui, kad nuo 2020 m. birželio 4 d. turėdama duomenų apie D. Š. mirties faktą, pareiškėja veikė pakankamai aktyviai, siekdama nustatyti D. Š. palikimą priėmusį asmenį, todėl teisinių prielaidų praleisto termino atnaujinimui nėra. Kadangi prielaidų praleisto termino atnaujinimui nėra, prašymo reikalavimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.