- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1883-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20945-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Kreditorius
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjo) I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas D. G., antstolis Arminas Naujokaitis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. M. pateikė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų ir prašo pakeisti antstolio 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo – priimti naują patvarkymą, kuriuo 148,27 Eur būtų skirti pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“.
2. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą 2018-04-12 vykdomąjį raštą dėl 1000 Eur išieškojimo iš pareiškėjos kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Pareiškėja į antstolio depozitinę sąskaitą 2019-03-15 sumokėjo 200 Eur kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Pareiškėja 2017-07-01 gavo antstolio 2019-03-28 patvarkymą, kuriuo jos 2019-03-15 sumokėtos lėšos buvo paskirstytos ne pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, bet naujajam kreditoriui D. G.. Nurodoma, kad pareiškėjai 2019-03-15 atlikus 200 Eur sumokėjimą į antstolio depozitinę sąskaitą būtent tą dieną, t. y. 2019-03-15 kreditorius BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ gavo šios prievolės dalies įvykdymą, todėl 2019-03-15 išieškota 200 Eur suma turėjo būti paskirstyta tarp antstolio Armino Naujokaičio (vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui) ir kreditoriaus BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Dėl to antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai 148,27 Eur paskyrė naujajam kreditoriui D. G., tuo labiau, kad apie reikalavimo teisės perleidimą naujasis kreditorius skolininkui pranešė, o antstolis patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo priėmė tik 2019-03-22. Tai, anot pareiškėjos, reiškia, kad tiek naujojo kreditoriaus pranešimas (2019-03-22) apie reikalavimo teisės perleidimą, tiek antstolio patvarkymas (2019-03-22) dėl išieškotojo pakeitimo, tiek antstolio patvarkymas (2019-03-28) dėl išieškotų lėšų paskirstymo buvo priimti jau po to, kai pradinis kreditorius BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ buvo gavęs iš pareiškėjos dalies prievolės (2019-03-15) įvykdymą. Pažymėjo, kad pareiškėjai pradinis kreditorius turi esminę reikšmę, nes pareiškėja yra BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė, kuri suinteresuota, kad iš bankroto procese sukauptų lėšų būtų galima atsiskaityti su BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditoriais.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) I. M. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0157/18/01505 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad pradinis kreditorius BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2019-03-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. VPS-01 perleido 929,09 Eur reikalavimą į skolininkę naujajam kreditoriui D. G.. Skolininkė į antstolio depozitinę sąskaitą 2019-03-15 įmokėjo 200 Eur, kurios vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktu buvo paskirstytos 2019-03-28 patvarkymu.
4. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjos (skolininkės) I. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
6. Nurodė, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte numatyta, kad jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 100 Eur, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka pinigines lėšas išieškotojams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2019-03-22 patvarkymu išsprendęs vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte nustatyto termino 2019-03-28 priėmė patvarkymą dėl 2019-03-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtų lėšų paskirstymo.
7. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014, buvo sprendžiamas ginčas dėl antstolio skolininkui pagal teismo sprendimą grąžintų nepagrįstai priskaičiuotų procesinių palūkanų priteisimo iš išieškotojo ir konstatuota, kad skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą; kad skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Tuo tarpu šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl antstolio skolininkui pagal teismo sprendimą grąžintų nepagrįstai priskaičiuotų procesinių palūkanų priteisimo iš išieškotojo, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos lėšos buvo įmokėtos į antstolio depozitinę sąskaitą 2019-03-15, t. y. kad šią dieną buvo įvykdyta dalis pareiškėjos prievolės (ši prievolės dalis pasibaigė) pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Taigi skiriasi šios nagrinėjamos bylos ir kasacine tvarka nagrinėtos bylos ratio decidendi (nebuvo sprendžiama dėl išieškotų lėšų paskirstymo subjekto tinkamumo). Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (skolininkė) I. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-26974-1044/2019, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
9. Nurodė, kad teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė, kad antstolis pakeistų 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, t. y., priimtų naują patvarkymą, kuriuo 148,27 Eur suma būtų skirta kreditorei BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai", pirmos instancijos teismas Skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - kreditoriaus BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai", materialiųjų teisių, todėl nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Pažymėjo, kad 200 Eur sumą į Antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėja įmokėjo 2019 m. kovo 15 d. Tai reiškia, kad 2019 m. kovo 15 d. iš pareiškėjos buvo išieškota 200 Eur suma. Pabrėžė, kad lėšų išieškojimo iš pareiškėjos momentu (2019 m. kovo 15 d.) pareiškėja apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo informuota, o išieškotojas vykdymo procese nebuvo pasikeitęs, todėl, darytina išvada, kad 200 Eur suma iš pareiškėjos buvo išieškota 2019 m. kovo 15 d., t. y. vykdymo procese esant pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“.
11. Pažymėjo, kad Pareiškėja yra ne tik pradinio kreditoriaus BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai" skolininkė, bet ir jo savininkė, todėl pradinio kreditoriaus asmuo Pareiškėjai, kaip skolininkei, turi esminę reikšmę. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Pareiškėja yra suinteresuota tuo, jog ji, kaip kreditorės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai" savininkė, savo, kaip skolininkės, prievolę pradinei kreditorei, galėtų įvykdyti (įvykdytų) jai nuosavybės teise priklausančiai įmonei, idant pradinė kreditorė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai" bankroto procedūros metu sukauptų kaip galima daugiau turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su skolininkės kreditorės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai" kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) I. M. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai).
18. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-640/2018 dėl 1000 Eur baudos išieškojimo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iš pareiškėjos I. M., kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/18/01505. Reikalavimo perleidimo 2019-03-15 sutartimi Nr. VPS-01 bankrutavusi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ir D. G. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria bankrutavusi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai” perleido naujajam kreditoriui D. G. 929,09 Eur reikalavimo teisę į I. M. pagal 2018-04-12 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-640/2018. Šia sutartimi naujasis kreditorius įgijo visas teises ir pareigas, susijusias su reikalavimo teisės perėmimu, ir jam galioja visi skolininko prisiimti įsipareigojimai visa apimtimi. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų sąlygų įvykdymo momento. Pareiškėja apie reikalavimo teisės perleidimą informuota 2019-03-22 pranešimu. Antstolis apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas 2019-03-22 pranešimu. Antstolis 2019-03-22 patvarkymu dėl šalies pakeitimo pakeitė vykdomojoje byloje išieškotoją iš BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ į naująjį kreditorių D. G. (CPK 596 str. 1 d.). Antstolis 2019-03-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S1-21525 iš skolininkės išieškota 148,27 Eur suma pervesta naujajam kreditoriui D. G..
19. Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens - kreditoriaus BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai", materialiųjų teisių, todėl nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; ir kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo ir 148,27 Eur sumą pervesti pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiškėjos skundą, todėl nepasisakė dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ materialiųjų teisių ar pareigų ir niekaip neįtakojo šio juridinio asmens teisinės padėties. Be to, tuo atveju, jei juridinis asmuo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ turėtų nusiskundimų, galėtų pats kreiptis su skundu į teismą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
22. Apeliantė nesutinka su 2019-03-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodytu lėšų paskirstymu, tvirtindama, kad 148,27 Eur suma turėjo būti pervesta pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, o ne naujajam kreditoriui D. G.. Apeliantė savo teiginius grindžia tuo, kad pareiškėja apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo informuota.
23. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.
24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta MB „Renema“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to nustatyta, kad 2018-06-18 kreditorių susirinkimo spendimu buvo patvirtinta debitorinio įsiskolinimo realizavimo tvarka: parduoti ne varžytinėse skelbiant viešai interneto svetainėse už ne mažesnę nei 500 Eur kainą, o nepardavus per 15 dienų - už didžiausią pasiūlytą kainą.
25. Kaip jau buvo minėta reikalavimo perleidimo 2019-03-15 sutartimi Nr. VPS-01 bankrutavusi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ir D. G. sudarė sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria bankrutavusi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai” perleido naujajam kreditoriui D. G. 929,09 Eur reikalavimo teisę į I. M. pagal 2018-04-12 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. eB2-2216-640/2018. Pažymėtina, kad reikalavimą perleido bankrutuojanti įmonė atstovaujama bankroto administratoriaus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą administratorius yra atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Be to bankroto administratorius yra saistomas kreditorių susirinkimo, kuris nusprendė, dėl bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės perleidimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimas apeliantės teisių nepažeidė, kadangi pardavus debitorinę skolą, prievolėje pasikeitė tik šalis – kreditorius.
26. Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad bankroto administratorius perleidęs IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorinį reikalavimą naujam kreditoriui veikė kitų kreditorių labui ir jų interesais, kadangi buvo gautas kreditorių sutikimas, todėl apeliantės teiginys, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, bei byloje nėra nustatyta, kokios esminės reikšmės turi apeliantei buvęs kreditorius IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“. Be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama c. b. Nr.e2-27604-808/2019 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ ir D. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Minėta byla nėra išnagrinėta, todėl galima teigti, kad reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti.
27. Apeliantė nurodo, kad 200 Eur sumą į Antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėja įmokėjo 2019 m. kovo 15 d. Tai reiškia, kad 2019 m. kovo 15 d. iš pareiškėjos buvo išieškota 200 Eur suma. Pabrėžė, kad lėšų išieškojimo iš pareiškėjos momentu (2019 m. kovo 15 d.) pareiškėja apie reikalavimo teisės perleidimą nebuvo informuota, o išieškotojas vykdymo procese nebuvo pasikeitęs, todėl, darytina išvada, kad 200 Eur suma iš pareiškėjos buvo išieškota 2019 m. kovo 15 d., t. y. vykdymo procese esant pradiniam kreditoriui BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimo 2019-03-15 sutartimi bankrutavusi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai” perleido naujajam kreditoriui D. G. 929,09 Eur reikalavimo teisę į I. M.. Iki 2019 m. kovo 15 d., kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/01505 esančio 2019 m. kovo 13 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, iki pradiniam kreditoriui perleidžiant reikalavimo teises, skolininkės skola išieškotojui sudarė 929,09 Eur. Darytina išvada, kad naujam kreditoriui perleista suma buvo tokio dydžio, kuri atitiko neišieškotą sumą. Be to antstolis yra saistomas sprendimų vykdymo instrukcijos, kurios 86 punktas numato, kad jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 100 Eur, antstolis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka pinigines lėšas išieškotojams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2019-03-22 patvarkymu išsprendęs vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte nustatyto termino 2019-03-28 priėmė patvarkymą dėl 2019-03-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtų lėšų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis, paskirstydamas išieškotas iš skolininko lėšas, veikė pažeisdamas kompetenciją (ultra vires).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.