Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.6.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.9.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

2025 m. sausio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,P.“ atstovei advokatei Žydrūnei Stulgytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto, nuteistojo V. D. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio, nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės ir nuteistojo R. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, G. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, į subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda.

– pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 140 MGL (7 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. D. už nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII‑3350 redakcija) ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, į subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 166 MGL (8 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas V. D. turtas – 4 980 Eur.

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, į subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 146 MGL (7 300 Eur) dydžio bauda.

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 70 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, į subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 146 MGL (7 300 Eur) dydžio bauda.

Iš M. L., R. Š., G. B. ir G. Z. solidariai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „P.“ priteista 10 386,63 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Iš M. L., R. Š. ir G. B. UAB „P.“ priteista po 2 000 Eur, iš G. Z. – 1 039,21 Eur proceso išlaidų.

Taip pat nuosprendžiu G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B., M. L. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, padedant G. Z., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. iš UAB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), broko ardymo patalpų pagrobė brokuotus produktus – 130 424 vnt. įvairių rūšių („Chesterfield“, „Marlboro“, „Parliament“, „Marlboro Gold“, „Parliament Aqua Blue“, „Lark ice mint“, „L&M“ ir „Philipo Morris“) cigarečių, 19,262 kg įvairių rūšių sulūžusių cigarečių ir 0,515 kg rūkomojo tabako, kuriuose esančio tabako vertė yra 1 284,35 Eur: M. L. nurodė R. Š., dirbusiam brokuotų cigarečių patalpoje, iš kur ir kokių cigarečių reikia pavogti, R. Š., vykdydamas M. L. nurodymus, cigaretes sudėjo į dėžes, išstūmė į logistikos koridorių ir telefonu informavo G. B., kad dėžės su cigaretėmis yra paruoštos, G. B., gavęs R. Š. nurodymą, krautuvu paėmė dėžes su cigaretėmis, ant jų užrašė „pop.ritės“ ir „plast.ritės“ ir išvežė į UAB „P.“ kieme esantį atliekų konteinerį, tuo metu G. Z. nuviliojo UAB „P.“ apsaugos darbuotoją, dirbantį patikros zonoje (pakrovimo vietoje), į kitą patalpą, taip sudarydamas G. B. sąlygas nepatikrintas dėžes su cigaretėmis išvežti į atliekų konteinerį, G. B. telefonu informavo M. L., kad dėžės jau yra paruoštos išvežti iš UAB „P.“ patalpų, o šis telefonu pranešė V. D. apie cigarečių kiekį ir išvežimą kartu su šiukšlėmis iš bendrovės teritorijos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais G. B., M. L. ir R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), G. Z. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

2. V. D. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., Klaipėdos apskrityje, iš anksto sutaręs su M. L., iš jo per keletą kartų įsigijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – brokuotus produktus, pavogtus iš UAB „P.“ broko ardymo patalpų ir kartu su šiukšlėmis išvežtus iš bendrovės teritorijos į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kurį pasiėmė ir tokiu būdu įgijo 16 861 vnt. cigarečių „Chesterfield“, 45 160 vnt. cigarečių „Marlboro“, 32 254 vnt. cigarečių „Parliament“, 576 vnt. cigarečių „Marlboro Gold“, 28 400 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“, 7 173 vnt. sumaišytų cigarečių „Chesterfield“ ir „Marlboro“, 19,262 kg įvairių rūšių sulūžusių cigarečių ir 0,515 kg rūkomojo tabako, kuriuose esančio tabako vertė yra 1 284,35 Eur, dalį šio turto: 0,515 kg rūkomojo tabako, 231 vnt. cigarečių „Chesterfield“, 576 vnt. cigarečių „Marlboro Gold“, 4 000 vnt. cigarečių „Marlboro“, 25 000 vnt. cigarečių „Parliament“ ir 20 000 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“ už nenustatytą sumą pardavė M. J., kuris pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu, o likusias cigaretes laikė iki 2021 m. rugsėjo 17 d., kol jas surado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija).

3. G. B., M. L. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, padedant G. Z. , laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., iš UAB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), broko ardymo skyriaus pagrobė ir tokiu būdu įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 28 794,91 Eur: 16 861 vnt. cigarečių „Chesterfield“, 45 160 vnt. cigarečių „Marlboro“, 32 254 vnt. cigarečių „Parliament“, 576 vnt. cigarečių „Marlboro Gold“, 28 400 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“, 7 173 vnt. cigarečių „Chesterfield“ ir „Marlboro“, 19,262 kg įvairių rūšių sulūžusių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, ir 0,515 kg rūkomojo tabako, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3378 redakcija). Tęsdami nusikalstamą veiką, G. B., M. L. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami licencijos verstis mažmenine ar didmenine prekyba tabako gaminiais, pažeisdami Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, pavogtas ir tokiu būdu neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes pardavė V. D.. Šiais veiksmais G. B., M. L. ir R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, G. Z.– BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje.

4. V. D. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d., Klaipėdos apskrityje, tyčia iš M. L., R. Š. ir G. B. įgijo akcizais apmokestinamas prekes: 16 861 vnt. cigarečių „Chesterfield“, 45 160 vnt. cigarečių „Marlboro“, 32 254 vnt. cigarečių „Parliament“, 576 vnt. cigarečių „Marlboro Gold“, 28 400 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“, 7 173 vnt. cigarečių „Chesterfield“ ir „Marlboro“, 19,262 kg įvairių rūšių sulūžusių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, ir 0,515 kg rūkomojo tabako, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 28 794,91 Eur, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, dalį įsigytų tabako gaminių: 231 vnt. cigarečių „Chesterfield“, 4 000 vnt. cigarečių „Marlboro“, 25 000 vnt. cigarečių „Parliament“, 576 vnt. cigarečių „Marlboro Gold“ ir 20 000 vnt. cigarečių „Parliament Aqua Blue“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 10 942,21 Eur, ir 0,515 kg rūkomojo tabako, kurio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 59,65 Eur, pardavė M. J.. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

5. V. D. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2021 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „Alfa model 620“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė S. Pučkienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį jo turto – 166 525 Eur – konfiskavimą.

6.1. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo V. D. ir jo sutuoktinės N. T.-K.-D. turto tyrimo metu buvo nustatyta, jog jie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. nepagrindė 166 525 Eur lėšų gavimo, yra pagrindas manyti, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, todėl turi būti konfiskuotas. Pažymi, kad kratos, atliktos V. D. automobilyje, metu rasti grynieji pinigai – 70 000 Eur, negalėjo priklausyti jo motinai R. G., kadangi 2016–2021 m. ji gavo 123 338,74 Eur pajamų ir patyrė 93 222,50 Eur išlaidų. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos A. T. parodymais, jog ji R. G. grąžino 30 000 Eur, kadangi baudžiamojo proceso metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, o iš A. T. banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad ji per pusę metų išleido 26 580 Eur einamiesiems pirkiniams.

6.2. Pažymi, kad kaimyninių butų pirkimo-pardavimo sutarčių analizė, UAB „K.“ „Facebook“ puslapio apžiūra patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už didesnę kainą, nei nurodoma 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Prokurorės vertinimu, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad mažiausia analogiško buto kaina buvo 1 632 Eur/m², todėl V. D. įsigyto buto vertė buvo 64 708,80 Eur, iš kurių 32 850,80 Eur jis sumokėjo grynaisiais pinigais. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. D. automobilis „Honda CR-V“ buvo įsigytas už didesnę, nei nurodoma, kainą – už 14 477 Eur.

6.3. Prokurorės teigimu, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus atlikto mokestinio tyrimo tikslas buvo nustatyti klaidas ir prieštaravimus pajamų deklaravimo ir mokėtinų mokesčių srityje, jis neturėjo visų duomenų apie nuteistojo V. D. šeimos pajamas, turtą, išlaidas ir kratos, atliktos V. D. automobilyje „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rastus grynuosius pinigus – 79 750 Eur, neįvertino to, kad V. D. ir N. T.‑K.‑D. nebuvo deklaravę turimų grynųjų pinigų, nepagrįstai prie nuteistojo sutuoktinės pajamų priskyrė 24 000 Eur, kurių gavimas nėra patvirtintas objektyviais duomenimis. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus specialistė pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nurodė, jog V. D. 2017 m. iš R. G. gavo 39 858 Eur, o už įsigytą butą sumokėjo 31 858 Eur, nors šie pinigai buvo pervesti tiesiai į UAB „K.“ banko sąskaitą. Nurodo, kad nuteistasis V. D. tiesiogiai negavo 39 858 Eur, todėl šios lėšos negali būti laikomos jo pajamomis.

6.4. Nurodo, kad nuteistasis V. D. 3 metus iki sulaikymo nedirbo, disponavo akcizinėmis prekėmis, iš to gavo turtinę naudą, palaikė ryšius su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, jo mobiliajame telefone buvo rastos nuotraukos, kuriose pavaizduoti skaidrūs maišai su cigaretėmis, susirašinėjimai su R. B., M. L. ir G. B..

7. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sugyventinės A. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

7.1. Nurodo, kad padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra baustas administracine tvarka, pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, davė išsamius paaiškinimus, sutiko su veikos kvalifikavimu, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, jo sugyventinė A. K. sutiktų būti jo laiduotoja. Nuteistojo R. Š. manymu, tai, kad jis apklausiamas pirmosios instancijos teisme suabejojo, ar galėjo pavogti cigarečių blokus, yra neesminės aplinkybės. Pažymi, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokosi Klaipėdos E. G. profesinio ugdymo centre, siekia įgyti santechniko specialybę ir gauti pajamų. Nurodo, kad pradėjęs dirbti turės galimybę visiškai atlyginti UAB „P.“ padarytą turtinę žalą. Nuteistasis pažada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

8. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Agintas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės L. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

8.1. Nurodo, kad nuteistasis G. B. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, pripažino kaltę, gailėjosi, davė išsamius parodymus, yra charakterizuojamas teigiamai, po nuosprendžio paskelbimo atlygino 979 Eur turtinės žalos bei 2 000 Eur proceso išlaidų, bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėjęs 3 888 Eur, jo sutuoktinė L. B. būtų tinkama laiduotoja, ji anksčiau nėra teista, nebausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Pažymi, kad G. B. nusikalto pirmą kartą, padarė teigiamas išvadas, ateityje nebenusikals. Apeliantai prašo neskirti užstato, nurodo, kad G. B. yra atlyginęs proporcingą padarytos žalos dalį, turi kreditinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, tačiau, teismui nustačius užstato būtinumą, sutinka jį sumokėti.

9. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir V. D. paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

9.1. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nuteistajam V. D. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – tartis dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, jas įsigyti, vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis fiksuoti procesinio veiksmo rezultatus, šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo laikomi reikšmingais įrodymais byloje, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skirdamas V. D. bausmes į jo pagalbą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir bendradarbiavimą su pareigūnais neatsižvelgė. Pažymi, kad V. D. pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi, atlygino UAB „P.“ padarytą žalą. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad kitam nuteistajam G. B. buvo skirtos identiškos bausmės, kaip ir V. D., nors jis neatliko nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir nepripažino kaltės dėl padarytų nusikaltimų.

10. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės L. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti bei sumažinti UAB „P.“ priteistą turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad M. L. norėjo sumenkinti savo veikos padarinius ir buvo nenuoširdus, nurodo, kad nuteistasis nepatekdavo į broko ardymo patalpą, todėl negalėjo matyti, ar buvo vagiamos nesupakuotos cigaretės, ar cigarečių blokai, ardymo patalpose buvo tik nesupakuotos cigaretės. Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu M. L. nebuvo klausiamas apie ardymo patalpose rastus cigarečių blokus.

10.2. Nurodo, kad M. L. padarytų nusikaltimų pavojingumas nėra didelis, jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, gailisi, atlygino UAB „P.“ padarytą žalą, yra pagrindo manyti, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis nukrypimas, L. L. sutinka būti laiduotoja, yra nepriekaištingos reputacijos, neteista, nebausta administracine tvarka, M. L. išklauso sutuoktinės patarimus, ja pasitiki. Pažymi, kad M. L. dirba, augina nepilnametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų, šeima turi kreditorinių įsipareigojimų. Nurodo, kad neatleidus nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės jis bus laikomas turinčiu teistumą, tai pakenks jo reputacijai, bus sudėtinga susirasti darbą.

10.3. Pažymi, kad baudžiamasis procesas tęsėsi 2 metus, nuteistais M. L. nevilkino baudžiamojo proceso, jam netrukdė, bendradarbiavo su pareigūnais, jam buvo diagnozuota depresija, po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo dirbti, išlaikyti šeimą. Apeliantų vertinimu, šios aplinkybės turėjo būti pripažintos švelninančiomis M. L. atsakomybę BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu.

10.4. Nurodo, kad UAB „P.“ civilinis ieškinys buvo ne kartą tikslinamas, nustatyta daug neatitikimų, todėl, apeliantų vertinimu, jis yra klaidingas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „P.“ negamina cigarečių „Kent“, tuo tarpu kaltinime šių rūšių cigaretės buvo nurodytos.

11. Atsiliepimu į nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB „P.“ atstovė advokatė Ž. Stuglytė prašo atmesti apeliantų prašymą sumažinti UAB „P.“ priteistą turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas bei šią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

11.1. Nurodo, kad UAB „P.“ 2021 m. spalio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 25 545 Eur žalos, 2022 m. birželio 1 d. civilinis ieškinys patikslintas ir bendrovės reikalavimas sumažintas iki 19 435,33 Eur, kuriuos sudaro prarastų prekių akcizo vertė, 2022 m. lapkričio 8 d. civilinis ieškinys buvo dar kartą tikslinamas ir prašoma priteisti 20 468,29 Eur, kuriuos sudaro cigarečių (tabako) savikaina – 1 032,96 Eur ir bendrovės sumokėtas akcizo mokestis – 19 435,33 Eur. Pažymi, kad kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu buvo pateiktas „Praradimo aktas“, į kurį „Kent“ cigaretės nebuvo įtrauktos. Nurodo, kad UAB „P.“ 2023 m. balandžio 18 d. pateikė duomenis apie cigarečių (tabako) vertę ir savikainą, kuri padidėjo 254,90 Eur, nepaisant to, bendrovė netikslino civilinio ieškinio. Pažymi, kad nuteistojo M. L. ir jo gynėjos prašymas sumažinti UAB „P.“ priteistas bylinėjimosi išlaidas yra nemotyvuotas, todėl negali būti tenkinamas.

12. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Pučkienės apeliacinį skundą nuteistojo V. D. gynėjas advokatas R. Skėrys prašo jį atmesti.

12.1. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. atlikto nuteistojo V. D. ir jo sutuoktinės N. T.-K.-D. turto tyrimo duomenys prieštarauja Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus atlikto mokestinio tyrimo duomenims. Pažymi, kad prokurorės apeliacinis skundas yra nenuoseklus, iš pradžių teigiama, kad V. D. su sutuoktine turėjo 118 549 Eur grynųjų pinigų, vėliau nurodoma, kad 79 750 Eur, o likusi dalis buvo piniginės lėšos, laikomos banko sąskaitose. Gynėjo teigimu, tyrėja A. M. rėmėsi klaidingais duomenimis, turto tyrimo pažymoje nepagrįstai nurodė, jog nuteistajam V. D. ir jo sutuoktinei N. T.K.-D. priklauso trys žemės sklypai, nors jiems priklauso vienas žemės sklypas bei 1/5 dalis žemės sklypo, kuriame nutiestos susisiekimo komunikacijos.

12.2. Nuteistojo gynėjas kelia klausimą, kodėl tyrėjos A. M. atlikto turto tyrimo pažymoje nurodoma, kad 2016 m. sausio 1 d. nuteistasis V. D. ir jo sutuoktinė turėjo 17 496 Eur, kai 30 180 Eur priklausė V. D. ir 8 619,80 Eur – N. T.‑K.-D.. Pažymi, kad nuteistojo sutuoktinė tiriamojo laikotarpio pabaigoje banko sąskaitose turėjo 11 193 Eur, bendrai sutuoktiniai turėjo 41 373,54 Eur. Gynėjo teigimu, tyrėja A. M. vertino tik vienoje N. T.‑K.-D. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, o kitos banko sąskaitos likutis nebuvo vertintas. Nurodo, kad tyrėja turto tyrimo metu rėmėsi kito nuteistojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu kito. Pažymi, kad turto tyrimo pažymoje yra daug aritmetinių klaidų.

12.3. Gynėjo vertinimu, liudytojos R. G. parodymai yra patikimi, ji 2012 m. birželio 7 d. paveldėjo savo brolio K. K. banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, kuriuos pardavė už 97 000 Eur sumą, 2014 m. kovo 3 d. paveldėjo 21 340 Eur pinigines lėšas, kurios buvo išmokėtos kaip kompensacija už atkurtą nuosavybės teisę į žemę. Gynėjas nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo motyvais dėl galimo liudytojos A. T. parodymų nepatikimumo, nurodo, kad tarp R. G. ir A. T. buvo pasirašytas pinigų grąžinimo aktas, kuriuo patvirtinama, jog buvo grąžinti 30 000 Eur. Pažymi, kad A. T. apklausos metu paaiškino, jog su savo sutuoktiniu turėjo daugiau nei 30 000 Eur santaupų, gyvena Švedijos Karalystėje, jų turtinė padėtis yra gera.

12.4. Pažymi, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, jog nuteistasis V. D. iš UAB „K.“ įsigijo 39,65 m² ploto būstą, yra neteisingi, kadangi iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašo matyti, kad nuteistasis įsigijo 30,60 m² ploto būstą. Gynėjo teigimu, prokurorė galimą buto įsigijimo kainą vertino selektyviai nuo kitų bylos duomenų, rėmėsi tik socialinio tinklo „Facebook“ informacija, neatsižvelgė į buto pirkimo-pardavimo dokumentus, A. P., P. L. ir D. G. parodymus, jog už butą buvo mokėta būtent 31 858 Eur suma, grynaisiais pinigais mokėjimas nebuvo atliktas, už panašią kainą tame pačiame name buvo sudaryta daug sandorių. Nurodo, kad būstas buvo nebaigtos statybos, pirmame aukšte, jo paskirtis – administracinės patalpos, tai, gynėjo teigimu, ir nulėmė žemesnę turto kainą. Pažymi, kad Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, jog buto vidutinė rinkos vertė buvo 25 000 Eur. Nurodo, kad kiti asmenys butus pirko vėliau nei V. D., todėl nėra galimybės palyginti būsto įsigijimo kainas. Gynėjo teigimu, prokurorės išvados, jog nuteistasis už butą atsiskaitė grynaisiais pinigais, yra grindžiamos prielaidomis.

12.5. Gynėjas nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog automobilis „Honda CR-V“ buvo įsigytas už didesnę kainą. Pažymi, kad „C.“ automobilio istorija patvirtina, jog transporto priemonė buvo įsigyta Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji buvo sugadinta, dėl eismo įvykio praradusi vertę. Nurodo, kad net ir nustačius, jog automobilio „Honda CR-V“ vertė yra didesnė, nuteistojo patirtos išlaidos atitiktų jo pajamas. Gynėjas nesutinka, kad N. T.‑K.‑D. nedeklaravo 24 000 Eur, gautų iš savo motinos, nurodo, kad turtas buvo įrašytas į 2018 m. turto deklaraciją, patikslintą 2022 m. spalio mėn. Pažymi, kad N. T.-K.-D. tėvas V. T.-K. testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei ir dukrai. Gynėjo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. D. iš nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos. Nurodo, kad turtas, kurį prokurorė vertina kaip galimai gautą nusikalstamu būdu, buvo įgytas anksčiau nei V. D. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Gynėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia papildomus įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius nuteistojo turto teisėtą kilmę.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras S. Bekišas iš dalies palaikė prokurorės S. Pučkienės apeliacinį skundą ir prašė iš nuteistojo V. D. konfiskuoti 118 407 Eur: prašė konfiskuoti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytą skirtumą tarp V. D. 2021 m. gautų teisėtų pajamų ir išlaidų – 5 807 Eur, kratos, atliktos 2021 m. rugsėjo 17 d., nuteistojo V. D. automobilyje „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rastus grynuosius pinigus – 79 750 Eur, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), papildomai sumokėtą pinigų sumą – 32 850 Eur, o nuteistojo R. Š., nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato V. Aginto, nuteistojo V. D. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio ir nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės apeliacinius skundus – atmesti. Nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas A. Višnevskis prašė nuteistojo skundą tenkinti, dėl prokurorės S. Pučkienės skundo nepasisakė. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Agintas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, dėl prokurorės S. Pučkienės skundo nepasisakė. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys prašė jų skundą tenkinti, o prokurorės S. Pučkienės – atmesti. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė prašė jų skundą tenkinti, dėl prokurorės S. Pučkienės skundo nepasisakė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės S. Pučkienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo R. Š., nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato V. Aginto, nuteistojo V. D. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio, nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės – atmetami

14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė S. Pučkienė neginčija nuteistųjų G. B., M. L., R. Š., G. Z. ir V. D. veiksmų teisinio kvalifikavimo ir jiems paskirtų bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonės – V. D. turto konfiskavimo, UAB „P.“ priteistos turtinės žalos ir proceso išlaidų dydžių, nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam V. D. nebuvo paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis jo turto – 166 525 Eur – konfiskavimas, prokurorės vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog V. D. ir jo sutuoktinės N. T.‑K.-D. 2016–2021 m. teisėtais būdais gautos pajamos bei sukauptos santaupos neatitinka šiuo laikotarpiu patirtų išlaidų ir yra pagrindo manyti, jog nuteistasis turi turto, įgyto nusikalstamu būdu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras S. Bekišas prašė sumažinti iš V. D. konfiskuotiną pinigų sumą iki 118 407 Eur, kurią sudaro Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytas skirtumas tarp V. D. 2021 m. gautų teisėtų pajamų ir išlaidų, kratos, atliktos nuteistojo V. D. automobilyje, metu rasti grynieji pinigai ir už butą, esantį (duomenys neskelbtini), papildomai sumokėta pinigų suma. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas advokatas V. Agintas, nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė ir nuteistasis R. Š. prašo G. B., M. L. ir R. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant L. B., L. L. ir A. K. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, nurodo, kad nuteistieji atitinka visas BK 40 straipsnio sąlygas, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl atliktų neteisėtų veiksmų, iš dalies atlygino UAB „P.“ padarytą turtinę žalą, yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jų sutuoktinės/sugyventinė yra vertos teismo pasitikėjimo ir sutinka būti pripažintos laiduotojomis. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė taip pat prašo sumažinti UAB „P.“ priteistą turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad patikslintame civiliniame ieškinyje yra daug aritmetinių klaidų, įtraukta turto, kuris iš tiesų nebuvo pagrobtas, vertė. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys prašo V. D. paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, nurodo, kad nuteistasis atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, padėjo atskleisti kitų asmenų daromus nusikaltimus, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas į jo bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais neatsižvelgė, pažymi, kad V. D. pripažino kaltę, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atlygino UAB „P.“ padarytą turtinę žalą, tačiau jam buvo paskirta analogiška bausmė, kaip ir kitam nuteistajam G. B..

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi prokurorės S. Pučkienės apeliacinio skundo argumentus dėl 32 850 Eur už butą, esantį (duomenys neskelbtini), galimai papildomai sumokėtos pinigų sumos konfiskavimo ir nuteistųjų R. Š., V. D. M. L. ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nuteistųjų R. Š. ir M. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistajam V. D. skiriamoms bausmėms ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius duomenis. Nuteistieji R. Š. ir M. L. pagrįstai neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, V. D. paskirtos teisingos, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančios bausmės ir nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog už nekilnojamąjį turtą buvo sumokėta daugiau, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato V. Aginto prašymu įvertinusi galimybę atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį L. B. atsakomybei, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, trukmė, organizuotumas, jais sukelta žala neleidžia daryti išvadą, kad neteisėti veiksmai buvo atsitiktiniai ir ateityje nebepasikartos, todėl jis neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nors prokurorams S. Pučkienei ir S. Bekišui, nuteistiesiems R. Š., M. L., G. B., V. D. ir jų gynėjams nepriimtinos tokios teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kadangi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

16. Vis dėlto teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir apklaususi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresniąją tyrėją A. M. ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistę A. V., nuteistąjį V. D., ištyrusi proceso dalyvių pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė išplėstinio V. D. turto – 80 577 Eur – konfiskavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. turtas, kurį sudaro kratos, atliktos 2021 m. rugsėjo 17 d., V. D. automobilyje „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rasti grynieji pinigai – 79 750 Eur ir dviejų specialisčių A. M. ir D. V. atliktais V. D. šeimos turto tyrimais nustatytas skirtumas tarp V. D. 2021 m. gautų teisėtų pajamų ir išlaidų – 5 807 Eur, kurio dalis konfiskuota BK 72 straipsnio pagrindu, neatitinka jo teisėtų pajamų ir yra pagrindo manyti, kad yra gautas nusikalstamu būdu, todėl turi būti konfiskuojamas. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis keičiama BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl R. Š. ir M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

17. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir M. L. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 2 dalį ir, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, jiems paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 146 MGL (7 300 Eur) dydžio baudos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiama, ar nuteistieji R. Š. ir M. L. gali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) perduodant juos A. K. ir L. L. atsakomybei. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad R. Š. ir M. L. neatitinka būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – jų prisipažinimas padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas vertintinas kaip dalinis, nenustatytas jų nuoširdus gailestis, nuteistųjų gynėjai baigiamosiose kalbose abejojo UAB „P.“ civilinio ieškinio pagrįstumu, o tai teismui leidžia abejoti, ar nuteistieji atlygins padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š., M. L. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose prašo iš naujo svarstyti nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teisėjų kolegija pakartotinai vertina, ar R. Š. ir M. L. yra verti teismo pasitikėjimo ir gali būti atleidžiami nuo pasekmių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį.

18. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius šių sąlygų visumą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, bylą nagrinėjančiam teismui paliekama diskrecija kiekvienu individualiu atveju spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas suteikia tokią galimybę, bet nenustato pareigos priimti tokį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-252-628/2024, Nr. 2K-88-1073/2024). Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. Š. ir M. L. nusikalto pirmą kartą, atlygino dalį UAB „P.“ padarytos turtinės žalos, R. Š. sugyventinė A. K. ir M. L. sutuoktinė L. L. pateikė prašymus atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jų atsakomybėn (14 t., b. l. 128, 15 t., b. l. 32), taigi šiuo atveju tenkinamos laidavimo taikymo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose. Vis dėlto, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo.

19. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Pažymėtina, kad kaltinamojo žodžiai, jog jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kiekvienu atveju vertinamas kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ir teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės pripažinimas privalo būti asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-212-594/2024). Kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, jį gali rodyti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padėti teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-307-689/2019).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi objektyvių bylos duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistųjų R. Š. ir M. L. prisipažinimo padarius inkriminuotus nusikaltimus ir išreikšto gailesčio negalima laikyti nuoširdžiais veiksmais, kadangi jie viso proceso metu bandė sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą, neigė dalį esminių aplinkybių, iš esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino. Toks nuteistųjų R. Š. ir M. L. elgesys leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jie iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykių aplinkybės, dalinį prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas nulėmė ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailestis dėl jų, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį suvokiant, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamų veikų padarymo faktą, ir visiškas kaltės neigimas būtų beprasmis. Toks prisipažinimas ir gailestis laikytini deklaratyviais veiksmais.

21. Byloje nustatyta, kad iš UAB „P.“ patalpų buvo pavogta 130 424 vnt. įvairių rūšių cigarečių, 19,262 kg sulūžusių cigarečių ir 0,515 kg rūkomojo tabako, dalis cigarečių nebuvo gamyklinėse pakuotėse, buvo pavienės, supiltos į specialias talpas, dalis – supakuotos blokais, šias aplinkybes patvirtina liudytojų M. U., A. Š. parodymai, 2021 m. rugsėjo 17 d. kratos, atliktos V. D. gyvenamojoje vietoje protokolas (2 t., b. l. 115, 126), UAB „P.“ 2021 m. spalio 29 d. raštas (1 t., b. l. 20–21), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2021 m. spalio 12 d. daiktų perdavimo‑priėmimo aktas (1 t., b. l. 103). Tuo tarpu nuteistasis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 98), tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad jo pagrobtos cigaretės nebuvo supakuotos, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į gamyklinius pakelius ar blokus supakuotos cigaretės į broko perdirbimo patalpą nepatekdavo, todėl jis jų pavogti negalėjo, tik įrodymų tyrimo pabaigoje pripažino, jog į broko vonią galėjo įkristi ir keletas cigarečių blokų, tačiau vis tiek mėgino sumenkinti savo veiksmus, teigė, kad supakuotų cigarečių nematė, galėjo jas pavogti tik neapdairiai, pats to nežinodamas. Nuteistasis M. L. taip pat siekė sumažinti savo atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tik iš dalies pripažino savo kaltę – nesutiko su pranešime apie įtarimą nurodytu pagrobtų cigarečių kiekiu (129 581 vnt.) (6 t., b. l. 27, 29), apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 36–38, 51) teigė cigaretes V. D. perdavęs tik tris kartus, iš viso apie 76 000 vnt. cigarečių, anksčiau nepavyko, teisiamojo posėdžio metu, kaip ir R. Š., neigė pavogęs cigaretes gamyklinėse pakuotėse ir blokuose, tvirtino, kad supakuotos cigaretės į broko ardymo patalpą nepatekdavo. Taigi nuteistieji R. Š. ir M. L. dėl jiems pareikšto kaltinimo prisipažino tik iš dalies.

22. Nuteistojo R. Š. vertinimu, aplinkybė, ar cigaretės buvo supakuotos į blokus, ar ne, nėra esminė ir nepaneigia jo visiško kaltės pripažinimo, o, nuteistojo M. L. ir jo gynėjos manymu, M. L. parodymai iš esmės atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, todėl laikytina, kad jis visiškai pripažino kaltę, vis dėlto, iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad abu nuteistieji pirmosios instancijos teismo, prokurorės S. Pučkienės ne kartą buvo klausiami, ar pripažįsta pagrobę cigaretes, supakuotas blokais, ir tą neigė, nurodė, kad tokios cigaretės buvo laikomos kitose patalpose, jų net nematė, todėl jų pagrobti negalėjo. Atkreiptinas nuteistųjų R. Š., M. L. ir jų gynėjų dėmesys į tai, kad iš UAB „P.“ pagrobtos cigaretės ir tabakas (130 424 vnt. įvairių rūšių cigarečių, 19,262 kg sulūžusių cigarečių ir 0,515 kg rūkomojo tabako) yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 2 dalyje, dalykas – pagrobtas svetimas turtas ir akcizais apmokestinamos prekės. Šių nusikaltimų dalykui keliami kiekio ir tuo pačiu jo vertės reikalavimai, t. y. kiekvienu atveju privalo būti nustatyta, kokia apimtimi buvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Teisingas nusikalstamos veikos dalyko, apibrėžiant tikslią jo vertę, nustatymas leidžia nusikalstamas veikas atriboti nuo nenusikalstamų, jas atskirti vieną nuo kitos, nustatyti didesnį veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X‑1233 redakcija) atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet nesiekia 250 MGL dydžio sumos, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nustačius, jog R. Š. ir M. L. pavogė ir realizavo daugiau ar mažiau cigarečių ir rūkomojo tabako, galimai keistųsi jų veikų kvalifikavimas ir skiriamos bausmės, todėl neigdami pagrobę cigaretes, supakuotas blokais, nuteistieji kartu nesutinka su esminėmis kaltinimo aplinkybėmis. Nuteistiesiems neigiant kaltę dėl cigarečių, supakuotų blokuose, pagrobimo ir bylos medžiagoje nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo pagrobtas būtent kaltinime nurodytas cigarečių kiekis, jų veikų kvalifikavimas galėtų kisti. Toks kaltės pripažinimas laikytinas daliniu ir nepakankamu siekiant konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, būtiną asmenį atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistieji R. Š. ir M. L. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje, atsižvelgiama į ankstesnius (išnykusius) teistumus ir veikų, už kurias buvo nuteistas, pobūdį, informaciją apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, kitus duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-301-788/2019, Nr. 2K-212-594/2024). Teismui negali likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga negali būti konstatuojama.

24. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir M. L. pripažinti kaltais ir nuteisti ne už atsitiktinius, o akivaizdžiai iš anksto kruopščiai suplanuotus nusikaltimus, trukusius pakankamai ilgą laikotarpį – daugiau nei 6 mėnesius, ir pasižymėjusius organizuotumu, nusikalstamose veikose jie dalyvavo aktyviais veiksmais, kiekvienas iš jų turėjo savo vaidmenį – M. L. nurodydavo R. Š., kokias cigaretes reikia pavogti, pranešdavo V. D. apie dėžių išvežimą iš UAB „P.“ patalpų, R. Š. cigaretes dėdavo į dėžes, išstumdavo į koridorių ir apie tai informuodavo G. B., kiekvienas iš nuteistųjų atliko dalį nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, prisidėjo prie jų įgyvendinimo, R. Š. ir M. L. neteisėtas elgesys buvo nulemtas savanaudiškų motyvų – siekio gauti papildomų pajamų. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, R. Š. ir M. L. veiksmai negali būti pripažįstami mažesnio pavojingumo ar vienkartinėmis klaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išskyrus deklaratyvius nuteistųjų pažadus pasikeisti, byloje nėra nustatytų jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. Š. ir M. L. neabejotinai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o nuteistųjų interesai patirti kuo švelnesnes teisines pasekmes negali būti svarbesni už siekį užkardyti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nuteistieji R. Š. ir M. L. suvokė, jog cigaretės ir rūkomasis tabakas, gaminami UAB „P., yra jiems svetimas, akcizais apmokestinamas turtas, už kurio pagrobimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau sąmoningai pasirinko nesilaikyti teisės nuostatų, tą darė ilgą laiką, todėl jiems turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, turinčių reikšmės R. Š. ir M. L. veiksmų vertinimui, nenustatyta.

25. Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, Nr. 2K-88-1073/2024). Šiuo atveju, nustačius, kad nėra galimybės pripažinti nuteistųjų R. Š. ir M. L. prisipažinimą bei gailestį nuoširdžiais veiksmais, taip pat nesant pagrindo manyti, jog jie ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepasisakytina dėl A. K. ir L. L. tinkamumo būti laiduotojomis. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad M. L. augina nepilnametį vaiką, turintį sveikatos problemų, su sutuoktine L. L. turi kreditorinių įsipareigojimų, nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, mokosi profesinio ugdymo centre, siekia įgyti specialybę, pradėti dirbti, tačiau šios aplinkybės, nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nevertintinos.

26. Nors baudžiamoji atsakomybė, skiriamos bausmės, teistumo statusas neabejotinai turės neigiamas pasekmes nuteistiesiems R. Š. ir M. L., tai yra neišvengiamos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalti tik jie patys. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tais atvejais, kai teismas nustato visas būtinas aplinkybes ir įvertina, kad tai teigiamai paveiks teisiamojo asmenybę, atleidimas negali būti tam tikras nuteistojo asmens elgesio bandymas, kuriam tik nepasiteisinus būtų taikomos poveikio priemonės, kadangi laidavimo taikymas yra ne teismo pareiga, o diskrecija. Įstatymų leidėjas nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamų veikų darymą aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas nuteistųjų R. Š. ir M. L. dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teigiamai nuteistuosius apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos paskiriant jiems bausmes – teismas atsižvelgė į tai, kad jie nusikalto pirmą kartą, padarė tarpusavyje susijusius nusikaltimus, atlygino dalį turtinės žalos, charakterizuojami teigiamai ir šių duomenų pagrindu paskyrė vienas švelniausių baudos bausmes, nustatant artimus minimaliems dydžius.

27. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad dėl užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje (šiuo metu daugiau nei 3 metai) turėtų būti švelninamos nuteistajam skiriamos bausmės, tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7-45/2007, Nr. 2K‑281‑942/2018, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-269-719/2019). Kriterijai, kuriais remdamasis teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka reikalavimus, yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir pan. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai buvo pareikšti penkiems asmenims, tirtos keturios nusikalstamos veikos, atlikti trijų asmenų turto tyrimai, dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio pateikti penki apeliaciniai skundai ir atsiliepimai į juos. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, proceso eigą, darytina išvada, kad pertraukos procese atsirado ne dėl valstybės institucijų neveikimo, nepateisinamų delsimų, o dėl objektyvių priežasčių, todėl vien todėl, kad procesas užsitęsė, nelaikytina pagrindu švelninti M. L. paskirtą bausmę.

28. M. L. ir jo gynėjos teigimu, tai, kad nuteistasis nevilkino baudžiamojo proceso, jam netrukdė, jo metu labai jaudinosi, susirgo depresija, gydėsi, susirado darbą, išlaiko savo šeimą, turėjo būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę, bet ne pareigą pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta BK 59 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis laikytinos tos, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, Nr. 2K-448-303/2016). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad M. L. elgėsi taip, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas įtariamasis/kaltinamasis, nevilkino baudžiamojo proceso ir jam netrukdė, jaudinosi dėl jam gresiančios bausmės, pradėjo dirbti ir išlaikyti šeimą, nėra pakankamos, kad jas būtų galima pripažinti lengvinančiomis jo atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, M. L. paskirtos bausmės nekeičiamos.

Dėl G. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

29. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 199² straipsnio 2 dalį ir, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 138 MGL (6 900 Eur) dydžio bauda. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka G. B. sutuoktinė L. B. pateikė prašymą atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei (15 t., b. l. 166). Teismo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja L. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su G. B., jų santykiai yra geri, mano, jog turės galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam, teigė, kad po nusikaltimų padarymo G. B. pasikeitė, surimtėjo, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimo.

30. Nuteistasis G. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, neneigė esminių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, išreiškė nuoširdų gailestį, atlygino dalį UAB „P.“ padarytos turtinės žalos, yra charakterizuojamas teigiamai, taigi yra tenkinamos laidavimo taikymo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose. Vis dėlto, kaip ir nuteistųjų R. Š. ir M. L. atveju, teisėjų kolegija nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. G. B. padarė detaliai, iš anksto suplanuotus nusikaltimus, trukusius daugiau nei 6 mėnesius, juose dalyvavo aktyviais veiksmais, turėjo savo vaidmenį – gavęs R. Š. nurodymą krautuvu paimdavo dėžes su cigaretėmis, ant dėžių užrašydavo sutartus užrašus ir išveždavo jas į atliekų konteinerį ir apie tai informavo M. L., taip prisidėdamas prie bendro nusikaltimų plano, jo neteisėtas elgesys buvo nulemtas savanaudiškų motyvų – siekio gauti papildomų pajamų. Nors G. B. gailisi padaręs nusikaltimus, pažada nebenusikalsti, toks jo elgesys negali būti pripažįstamas vienkartine klaida, padarytu atsitiktinai, byloje nėra nustatytų jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis ir toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo interesai patirti kuo švelnesnes teisines pasekmes negali būti svarbesni už siekį užkardyti nusikalstamas veikas. Nuteistasis G. B. suvokė, jog jo darbovietėje UAB „P.“ gaminamos cigaretės ir rūkomasis tabakas yra svetimas, akcizais apmokestinamas turtas, už kurio pagrobimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau sąmoningai pasirinko nesilaikyti teisės nuostatų, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

31. Konstatavus, jog nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, dėl L. B., kaip galimos laiduotojos, tinkamumo nepasisakoma.

Dėl V. D. skiriamos bausmės

32. Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas R. Skėrys apeliaciniame skunde prašo V. D. paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, nurodo, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti jo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija), 199² straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Individualizuodamas skiriamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad V. D. padarė tris nusikaltimus, pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi, sumokėjo 12 856 Eur dydžio akcizo mokestį už disponavimą apmokestinamomis prekėmis, šias aplinkybes laikė lengvinančiomis jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad V. D. anksčiau nebuvo teistas (5 t., b. l. 91), baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 97), yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirba, savanoriškai atlygino dalį UAB „P.“ padarytos turtinės žalos, charakterizuojamas teigiamai ir konstatavo, kad bausmės paskirtis bus pasiekta V. D. paskyrus švelniausias bausmes – baudas, nustatant artimus minimaliems dydžius.

33. Teisėjų kolegija nustatė pirmosios instancijos teismo padarytus bausmių skyrimo ir bendrinimo pažeidimus. Nusikaltimas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija), yra priskiriamas apysunkių, o ne nesunkių, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimų kategorijai, todėl už jį turėjo būti paskirta 100–4 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), tačiau V. D. buvo paskirta 70 MGL dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. V. D. už nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII‑3350 redakcija) ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, paskirta subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme, už šį nusikaltimą pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei 100 MGL, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo pridėta 30 MGL dydžio dalis.

34. Vis dėlto, baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) ir tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą), išlieka svarbiausiais teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos principais. Kai procesas tęsiasi paties asmens iniciatyva, jo teisinė padėtis negali būti bloginama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, Nr. 2K-215-976/2020, Nr. 2K‑23‑628/2023, Nr. 2K-124-976/2023). Nagrinėjamu atveju prokurorė S. Pučkienė apeliaciniame skunde neprašė nuteistajam V. D. skirti griežtesnę bausmę pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) ar iš naujo bendrinti paskirtas bausmes, taigi keičiant šias nuosprendžio dalis būtų sunkinama baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista ir toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių proporcingumo.

35. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis; 2) kaltės forma ir rūšis; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybė; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam gali paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑179‑719/2022, Nr. 2K‑221‑976/2023, Nr. 2K‑250‑976/2023). Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑235‑648/2017, Nr. 2K‑233‑976/2021, Nr. 2K‑250‑976/2023). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑456/2013, Nr. 2K‑7‑648/2019).

36. Tinkamas nuteistojo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš jam skiriamos bausmės individualizavimo sąlygų, jos teisingumo ir proporcingumo užtikrinimo garantijų. Teismui tenkanti pareiga tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą reiškia ne tik tai, kad turi būti nustatyta, ar buvo padaryta inkriminuota nusikalstama veika, bet ir detalų asmeniui skiriamai bausmei reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Bausmės skyrimas teismo baigiamajame akte turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, leidžiančiais suprasti, kodėl buvo parinkta būtent tokia bausmės rūšis ir dydis. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti jo išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015, Nr. 2K-7-88-489/2023). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nuteistajam V. D. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – tartis dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, jas įsigyti, vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis fiksuoti procesinio veiksmo rezultatus, šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys buvo laikomi reikšmingais įrodymais byloje, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skirdamas V. D. bausmes į jo pagalbą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir bendradarbiavimą su pareigūnais neatsižvelgė, šių veiksmų netgi neaptarė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu pasisako dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis) buvimo.

37. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstami alternatyvūs veiksmai: 1) kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba 2) padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra tapatus padėjimui teisėsaugos pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis. Padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką pripažintini atvejai, kai kaltininkas laisva valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kurios pareigūnams iki tol nebuvo žinomos, nurodo nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingos informacijos žinančius asmenis ir (ar) pateikia nusikalstamai veikai išaiškinti reikšmingus daiktus, dokumentus, kitus objektus arba nurodo jų buvimo vietą, o padėjimu išaiškinti padarant nusikalstamą veiką dalyvavusius asmenis laikytina, kai kaltininkas nurodo kitų padarant nusikalstamą veiką dalyvavusių asmenų vardą, pavardę, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn šiuos asmenis.

38. Pirmosios instancijos instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad V. D. atliko vieną iš pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą galimų alternatyvių veiksmų, laikytinų aktyvia pagalba tyrimui ir pripažintinų lengvinančiais jo atsakomybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Sutiktina, kad V. D. nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai leido surinkti svarbius duomenis bei pareikšti įtarimus/kaltinimus kitiems asmenims, tačiau, kaip jau minėta, į jo bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnais ir pagalbą tyrimui išsamiai atskleidžiant padarytų nusikaltimų aplinkybes jau buvo atsižvelgta ir jų pagrindu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pakartotinai konstatuoti tame pačiame baudžiamojo įstatymo punkte numatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad konstatavus tam tikrą aplinkybę, kuri pripažįstama lengvinančia asmens atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalį, ji negali būti pakartotinai vertinama BK 59 straipsnio 2 dalies kontekste, kaip kita teismo nustatyta aplinkybė. Laikytina, kad V. D. ir jo gynėjo nurodomi duomenys jau buvo įvertinti.

39. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, V. D. paskirtos bausmės yra per griežtos ir turėtų būti švelninamos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikaltusį asmenį, t. y. kad bus pasiekti bausmės tikslai – ji padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Individualizuodamas skiriamą bausmę teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padaryta nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo. Tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos bausmės griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės teisinio poveikio priemonės. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros asmens padėtį švelninančios aplinkybės, tai savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties.

40. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog apie V. D. galimai nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo institucijos buvo informuotos ne jo paties, o M. J., kuris apie nusikalstamu būdu gautų cigarečių įgijimą nurodė apklausų metu, todėl nėra pagrindo V. D. paskirtų bausmių švelninimui.

41. Remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, pagal šio straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad 1) yra asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 3) vieną iš šešių nurodytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos dvi V. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailėjosi, atlygino žalą – sumokėjo 12 856 Eur dydžio akcizo mokestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tačiau nėra nustatyta, kad jis išlaiko asmenis, sergančius sunkia liga ar turinčius neįgalią, jis neturi mažamečių vaikų, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, buvo baigtų nusikaltimų vykdytojas, nenustatytos būtinosios ginties sąlygos, kito nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento situacijos, todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu bausmė švelninama taip pat negali būti.

42. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K‑221-976/2023, Nr. 2K‑250-976/2023). Tokiu atveju turi būti nustatyta visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 235 648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-250-976/2023).

43. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju to nustatyta nebuvo. V. D. padarė tris pavojingus nusikaltimus, už kuriuos galėjo būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau įvertinus reikšmingas aplinkybes jam buvo paskirtos švelniausios, beveik minimalaus dydžio baudos, kurios negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, priešingai, yra tinkamai individualizuotos. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. D. pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, išreiškė gailestį dėl savo veiksmų, atlygino turtinę žalą, vis dėlto iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šios aplinkybės apygardos teismo jau buvo įvertintos, todėl pakartotinai atsižvelgti į šias aplinkybes ir dar kartą jų pagrindu švelninti bausmes nėra jokio teisinio pagrindo. V. D. padaryti nusikaltimai išaiškėjo tik todėl, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitų asmenų – R. B. ir M. J., kurie pripažinti kaltais ir nuteisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu, atžvilgiu, kai jie nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes, bei atlikus kratą V. D. gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus ir aiškiai nėra neteisingos ar per griežtos, jomis užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimas, yra adekvačios (proporcingos) padarytiems nusikaltimams, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

44. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde nurodo, kad kitam nuteistajam G. B. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos identiškos bausmės, nors būtent V. D. pagalba buvo svarbi sėkmingam ikiteisminiam tyrimui atlikti ir jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra savitikslis, ja siekiama baudžiamajame įstatyme numatytų tikslų. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas priemones. Kiekviena nusikalstama veika yra skirtinga ir kiekvieno ją padariusio asmens pavojingumas yra skirtingas, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Tam tikri duomenys, turintys reikšmės vieno nuteistojo teisinei padėčiai, negali būti vertinami skiriant ir individualizuojant baudžiamojo poveikio priemones kitiems nuteistiesiems (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑428/2009, Nr. 2K‑28/2012, Nr. 2K-316/2014, Nr. 2K‑7‑2‑699/2016). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius, todėl teismas yra įpareigotas skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamojo poveikio priemones. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑204‑942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K‑194-942/2017). Atsižvelgiant į tai, V. D. paskirtos bausmės paliekamos nepakeistos.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

45. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas išplėstinio nuteistojo V. D. turto konfiskavimo klausimas. Teismas vertino tai, kad V. D. padarė apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija), 199² straipsnio 2 dalyje, iš kurių turėjo turtinės naudos – 4 980 Eur pajamų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. M., atlikusi V. D. ir jo sutuoktinės N. T.‑K.‑D. turto tyrimą, nustatė, kad jų išlaidos 166 525 Eur viršijo teisėtas pajamas (7 t., b. l. 79–83), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė D. V., atlikusi mokestinį tyrimą, nenustatė, kad N. T.‑K.-D. trūko pajamų išlaidoms pagrįsti, tačiau nurodė, kad V. D. 2021 m. patirtos išlaidos 5 807 Eur viršijo teisėtas pajamas (13 t., b. l. 108–120), o ši suma artima V. D. iš nusikalstamų veikų gautų pajamų dydžiui – 4 980 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vyresniosios tyrėjos A. M. atlikto turto tyrimo duomenis, konstatavo, jog jis yra grindžiamas prielaidomis, prieštaringais proceso dalyvių parodymais, o ne objektyviais duomenimis, todėl vadovavosi vyriausiosios specialistės D. V. atliktu mokestiniu tyrimu, pagal kurį V. D. teisėtomis pajamomis nepagrįsta suma iš esmės atitinka iš nusikalstamų veikų gautų pajamų dydį, šią sumą konfiskavo BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip veikų rezultatą, ir kadangi likusi V. D. turto dalis – 827 Eur (5 807 Eur – 4 980 Eur) nesudaro 250 MGL dydžio sumos, BK 72³ nuostatų netaikė.

46. Prokurorė S. Pučkienė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos BK 72³ straipsnyje numatytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. atliktas turto tyrimas yra patikimas, V. D. ir N. T.‑K.-D. nepagrindė 166 525 Eur gavimo, jų teisėtos pajamos neatitinka patirtų išlaidų, todėl šie pinigai turi būti konfiskuojami. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras S. Bekišas tik iš dalies palaikė šį prokurorės S. Pučkienės apeliacinį skundą, prašė konfiskuoti 118 407 Eur, kuriuos sudaro Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus mokestinio tyrimo metu nustatytos V. D. 2021 m. patirtos išlaidos, viršijusios gautas įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamas pajamas – 5 807 Eur, kratos, atliktos nuteistojo V. D. automobilyje, metu rastus grynuosius pinigus – 79 750 Eur ir už butą, esantį (duomenys neskelbtini), papildomai sumokėtą pinigų sumą – 32 850 Eur. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teisės apeliantams pakeisti ar papildyti paduotus skundus, jie gali būti tik atšaukti BPK 316 straipsnio tvarka. Kita vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, kaip nagrinėjamu atveju padarė prokuroras S. Bekišas sumažindamas reikalaujamo konfiskuoti turto apimtį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl 118 407 Eur konfiskavimo galimumo.

47. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra šių sąlygų visuma: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas šio nusikaltimo padarymo metu, po jo padarymo arba per penkerius metus iki jo padarymo turi turto, kurio vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) kaltininkas baudžiamojo proceso metu nepagrindžia turto įsigijimo teisėtumo.

48. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už du apysunkius nusikaltimus – nusikalstamu būdu gauto turto, kuris yra akcizais apmokestinamos prekės, įgijimą ir realizavimą – iš jų buvo gauta turtinė nauda – 4 980 Eur pelno. Taigi egzistuoja BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga.

49. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikti du nuteistojo V. D. ir jo sutuoktinės N. T.‑K.-D. turto tyrimai: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. nustatė, kad D. šeimos išlaidos 166 525 Eur viršijo jų teisėtas pajamas (7 t., b. l. 79–83), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė D. V. nustatė, kad nuteistojo sutuoktinei N. T.‑K.‑D. netrūko pajamų išlaidoms pagrįsti, o V. D. 2021 m. patirtos išlaidos 5 807 Eur viršijo jo teisėtas pajamas (13 t., b. l. 108–120). Siekdama nustatyti šių tyrimų skirtumus, galimus prieštaravimus ir kt., teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė vyresniąją tyrėją A. M. bei A. V., kuri vyriausiajai specialistei D. V. nebedirbant Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo įgaliota susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga ir teikti paaiškinimus teisme. A. V., apklausiama liudytoja, nurodė, kad į V. D. ir N. T.‑K.-D. išlaidas nebuvo įtraukti kratos, atliktos V. D. automobilyje, metu rasti grynieji pinigai – 79 750 Eur, trūkstant įrodymų, kad šis turtas priklauso būtent jam, o ne kitiems asmenims, pvz., jo motinai, tuo tarpu A. M., apklausiama liudytoja, patvirtino, jog atlikdama D. šeimos turto tyrimą preziumavo, kad šie grynieji pinigai yra nuteistojo nuosavybė, ir vertino jų įgijimo pagrįstumą teisėtoms pajamoms.

50. Kratos, atliktos 2021 m. rugsėjo 17 d., V. D. automobilyje, metu transporto priemonės salone, po galine sėdyne buvo rasti grynieji pinigai – 79 750 Eur (3 t., b. l. 18). Suteikus galimybę V. D. paaiškinti šio turto kilmę, jis nurodė, kad jo motina R. G. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir mišką – ir 2019–2020 m. perdavė gautus pinigus, kuriuos jis vežiojo savo automobilyje (3 t., b. l. 19), 2021 m. rugsėjo 19 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 5 000 Eur yra jo šeimos santaupos, o 70 000 Eur priklauso jo motinai, kuri 2017–2018 m. pardavė nekilnojamąjį turtą, iš pradžių šiuos pinigus laikė pati, o vėliau paprašė jo juos pasaugoti (5 t., b. l. 134), 2022 m. sausio 7 d. apklausos metu nurodė, kad motina bijojo, jog vykdomos namo renovacijos metu turtas gali būti pagrobtas, todėl prašė jo pasaugoti pas save (11 t., b. l. 160–161), analogiškas aplinkybes nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino 70 000 Eur gavęs iš motinos, kuri nepasitiki bankais, nurodė bijojęs palikti pinigus namuose, todėl juos laikė automobilyje, manė, kad tai yra saugi vieta. Apie pinigų perdavimo aplinkybes apklausta R. G. pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog kratos metu rasti 70 000 Eur priklausė jai, turtą perdavė pasaugoti, perduotus grynuosius pinigus sudarė 30 000 Eur, grąžinti vaikaitės A. T., 35 000 Eur, gauti už žemės sklypų pardavimą, kuriuos per vieną kartą išsigrynino iš banko, ir 5 000 Eur santaupos. Nuteistojo sutuoktinė N. T.-K.-D., apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisme, taip pat tvirtino, kad 70 000 Eur priklauso V. D. motinai, iš jų 30 000 Eur sudaro A. T. grąžinti pinigai, o likusią dalį R. G. vėliau išsigrynino iš banko. Siekdama patikrinti nuteistojo V. D. ir liudytojų R. G. ir N. T.-K.-D. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija analizuoja bylos duomenis, susijusius su R. G. atliktais nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais ir gautų pinigų panaudojimu bei išgryninimu.

51. 2017 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. UAB „R.“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) už 27 000 Eur (11 t., b. l. 57–65), 2017 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimis R. G. I. B. ir G. B. pardavė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatu – daržine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatu – tvartu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 70 000 Eur (11 t., b. l. 34–53), UAB „R.“ ir G. B. 2017 m. kovo 22 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. atliko bankinius pavedimus į R. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 63). Tyrimo metu UAB „Medicinos bankas“ pateikė šios R. G. banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2016–2018 m. buvo išgryninta 8 964 Eur, 2019–2021 m. – 12 659 Eur, viso – 21 623 Eur (10 t., 55–58, 62–65, 98). Ši pinigų suma buvo išgryninta sumomis nuo 200 Eur iki 1 200 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017–2018 m. R. G. nutraukus terminuotuosius indėlius buvo išgryninta 27 740 Eur, tai padaryta per keturis kartus – 5 000 Eur, 2 500 Eur, 10 000 Eur ir 10 240 Eur (10 t., b. l. 62–63, 98). Įvertinus kitų R. G. 2016–2021 m. turėtų banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kredito unijos „Germanto lobis“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos tik indėlių priėmimo-grąžinimo operacijoms atlikti, iš jų pinigai nebuvo gryninami (10 t., b. l. 69–86, 90–94, 99).

52. Kaip jau nurodyta anksčiau, nuteistasis V. D. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad 70 000 Eur jam davė motina R. G., kuri, apklausiama liudytoja, nurodė, kad 2018 m. iš vaikaitės A. T. gavo 30 000 Eur grynaisiais pinigais, 5 000 Eur turėjo namuose, o likusius 30 000 Eur per vieną kartą išsigrynino iš banko, tuo tarpu jos 2016–2021 m. turėtų banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji nė karto neišsigrynino pinigų sumos, didesnės nei 10 240 Eur, taigi šios liudytojos parodymai apie 70 000 Eur perdavimą V. D. nepasitvirtino. Taip pat, teisėjų kolegijos manymu, vertinant, kam priklauso kratos metu rasti grynieji pinigai, yra svarbi šio turto radimo vieta – jis buvo slepiamas automobilyje, po sėdynėmis. Nuteistojo V. D. teigimu, jis motinos perduotus pinigus saugojo ir vežiojosi su savimi nuo 2019 m., kol jie buvo surasti atliktos kratos metu, t. y. beveik 2 metus, kas yra neįtikimas elgesys su pasaugoti patikėtu turtu. Duomenys apie nepatikimus R. G. parodymus ir versija, jog pinigai buvo 2 metus saugomi automobilyje, teisėjų kolegijai leidžia kritiškai vertinti pateiktą versiją apie tai, kad 70 00 Eur priklauso ne V. D., o R. G. ir laikyti tokius asmenų parodymus siekiu išvengti galimo turto konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, R. G. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir mišką – pardavė 2017 m. kovo-balandžio mėn., po to turėjo daug išlaidų, todėl negalėjo tokį ilgą laiką išsaugoti pinigus ir juos perduoti savo sūnui. R. G. turto tyrimo pažymos 3.6 punkte (17 t., b. l. 42) nurodyta, kad jos Lietuvos Respublikoje ir užsienyje turimas grynųjų pinigų likutis (santaupos), finansų įstaigų sąskaitose esantys pinigai ir indėliai tiriamojo laikotarpio pabaigoje sudaro tik 34,82 Eur, o turto tyrimo pažymos 17 punkte (17 t., b. l. 48) nurodyta, kad skirtumas tarp R. G. teisėtų pajamų ir išlaidų yra 30 081,42 Eur, taigi ji objektyviai neturėjo galimybės perduoti tokio dydžio turtą, koks buvo rastas kratos V. D. automobilyje metu, nes jo neturėjo. Atsižvelgiant į tai, visi kratos metu rasti pinigai – 79 750 Eur – laikytini V. D. turtu.

53. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. atlikdama V. D. ir jo sutuoktinės N. T.‑K.‑D. turto tyrimą į jų 2016–2021 m. patirtas išlaidas įtraukė 32 850 Eur, kaip sumą V. D. galimai papildomai sumokėtą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), apklausiama apeliacinės instancijos teisme A. M. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina – 31 858 Eur, neatitinka rinkos vertės, todėl yra pagrindo manyti, jog už butą buvo papildomai sumokėta grynaisiais pinigais. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog V. D. ir N. T.‑K.-D. mokestinio tyrimo atlikimo metu trūko objektyvių duomenų, kad už butą buvo sumokėta daugiau, nei nurodoma sudarytoje sutartyje, todėl buvo vertinama nuteistojo nurodyta kaina. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras S. Bekišas prašo konfiskuoti 31 858 Eur BK 72³ straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija iš naujo vertina šio būsto įsigijimo aplinkybes.

54. 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „K.“, atstovaujamos A. P., ir V. D., nurodoma, kad pirkėjas perka 3965/124903 dalį administracinės paskirties, 69 proc. baigtumo administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuri sudaro 39,65 m² bendro pastato ploto, už 31 858 Eur (8 t., b. l. 128–141). Specialistė A. M., turto tyrimo pažymoje konstatuodama, kad V. D. už šį butą, sumokėjo ne 31 858 Eur, o daugiau, rėmėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. 2022 m. vasario 1 d. atlikta socialinio tinklo „Facebook“ apžiūra, kurios metu buvo vertinami 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. skelbimai apie (duomenys neskelbtini) parduodamus būstus ir nustatyta kaina – 1 687–2 906 Eur/m² (8 t., b. l. 171–187), 2017 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „K.“, atstovaujamos A. P., ir T. P. bei A. P., kurioje nurodoma, jog buvo įsigyta 3614/124903 dalis administracinio pastato, kuri sudaro 36,14 m² bendro ploto, už 59 000 Eur (9 t., b. l. 31–47). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė A. M. nurodė, kad faktiškai buto neapžiūrėjo, tik tikrino, kokia yra preliminari buto rinkos kaina, apklausų būdu nustatė, kad kaina turėtų būti 30 000 Eur didesnė ir ją įrašė į pažymą.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialiniame tinkle talpintų butų pardavimo skelbimų duomenys bei kitų asmenų įsigyto turto pirkimo-pardavimo sutarties duomenys negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog V. D. sumokėjo didesnę kainą, nei nurodė apklausų metu ir dokumentuose. Tiek nuteistasis V. D., tiek jo sutuoktinė N. T.‑K.-D., tiek už butą sumokėjusi R. G., viso proceso metu tvirtino, jog turto kaina buvo 31 858 Eur. Šiuo atveju svarbu tai, kad 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, taigi yra galiojanti ir jos teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad šalys patvirtina, kad daikto kainą – 31 858 Eur pirkėjas sumokėjo prieš šios sutarties sudarymą (8 t., b. l. 128–141), iš AB SEB banko pateikto išrašo matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d. R. G. į UAB „K.“ banko sąskaitą pervedė būtent pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą – 31 858 Eur (8 t., b. l. 148). A. P., būsto pardavimo metu atstovavusi UAB „K.“, apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimo kainą nulėmė rinka, V. D. įsigytas butas nebuvo baigtos statybos, jo paskirtis buvo administracinė, UAB „K.“ vadovas kiekvienu individualiu atveju nustatydavo kainą, nebuvo taip, kad visų butų kaina buvo vienoda, tuo metu vidutinė būsto pardavimo kaina buvo apie 30 000 Eur. Liudytoja patvirtino, jog būsto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ta kaina, už kurią buvo parduotas butas. D. G., 2017–2018 m. dirbusi „K.“ pardavimo vadove, apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, kad visų būstų kainos buvo skirtingos, jos nustatomos pagal daugelį aspektų, kai reikėjo labai skubiai parduoti butą, būdavo daromos nuolaidos. Liudytoja patvirtino, kad V. D. nemokėjo daugiau, nei nurodyta turto pirkimo-pardavimo sutartyje. UAB „K.“ direktorius P. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. D. už būstą sumokėta kaina buvo adekvati, 2017 m. pavasarį bendrovės situacija buvo sunki, todėl butai buvo parduodami panašiomis, kaip mokėjo V. D., kainomis. Liudytojas patvirtino, kad papildomų pinigų už parduodamą būstą negavo (12 t., b. l. 29). 2021 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2017 m. spalio 20 d. atlikto masinio vertinimo metu buvo 25 000 Eur (5 t., b. l. 172). Taigi byloje yra daug duomenų, patvirtinančių, jog V. D. sumokėta kaina atitiko tą, kuri nurodoma pirkimo‑pardavimo dokumentuose.

56. Svarbu pažymėti, kad nekilnojamojo turto pardavimo kainų nustatymas yra pardavėjo diskrecija, kiekvienas būstas yra unikalus, todėl jų kainos gali skirtis. Siekiant pritraukti pirkėjus ar greičiau parduoti turtą, pardavėjas gali laikinai nustatyti mažesnę kainą, nei įprastai, taikyti specialius pasiūlymus, sąlygas, nuolaidas ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad net trys UAB „K.“ atstovai – jos vadovas P. L., darbuotojos A. P. ir D. G., apklausiami proceso metu teigė, kad V. D. būstas buvo parduotas būtent už 2017 m. balandžio 28 d. sutartyje nurodytą kainą, jokių papildomų pinigų bendrovė negavo. Šių liudytojų parodymai viso proceso metu yra nuoseklūs, neprieštaringi, nėra nustatyta priežasčių, kodėl jie turėtų būti palankūs nuteistajam V. D., buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl nėra pagrindo abejoti jų nurodomų aplinkybių patikimumu. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2017 m. būsto vidutinė rinkos vertė buvo 25 000 Eur, taigi V. D. sumokėjo žymiai didesnę kainą (beveik 7 000 Eur). Atsižvelgtina ir į tai, kad būsto pirkimo metu buvo nepakeista turto paskirtis, tai buvo administracinės patalpos, butai buvo nepadalinti į atskirus vienetus. Tyrimo metu buvo tikrintos nuteistojo V. D., jo sutuoktinės N. T.-K.-D. ir nuteistojo motinos R. G. banko sąskaitos, nenustatyta, kad jie UAB „K.“ būtų pervedę papildomas lėšas, taigi, vadovaujantis vyresniosios tyrėjos A. M. ir prokurorės S. Pučkienės pateikta įvykių versija, 32 850 Eur suma bendrovei turėjo būti perduota grynaisiais pinigais, klastojant pirkimo-pardavimo sandorį, liepiant darbuotojai A. P. pasirašyti sutartį, kurios turinys neatitinka tikrosios šalių valios, nurodant jai ir D. G. meluoti teisme ir kt., ko nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

57. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka tam tikroms išvadoms konstatuoti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuosprendyje daromos išvados dėl aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ji yra nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

58. Vyresniosios tyrėjos A. M. atlikto turto tyrimo medžiagos, jos paaiškinimų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, vyriausiojo tyrėjo R. J. atliktos socialiniame tinkle „Facebook“ talpinamų skelbimų apžiūros rezultatų, nuteistojo V. D. liudytojų N. T.-K.-D., R. G., P. L., A. P., D. G. parodymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kitos reikšmingos bylos medžiagos analizė neleidžia nustatyti, ar už butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo būti sumokėta didesnė suma, nei nurodyta 2017 m. balandžio 28 d. turto pirkimo-pardavimo sutartyje. Prokurorės S. Pučkienės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai ir vyresniosios tyrėjos A. M. atliktame turto tyrime nurodomos aplinkybės, iš esmės grindžiami tik prielaidomis ir nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, įrodančios, jog pirkimo-pardavimo sutarties duomenys neatitinka tikrosios šalių valios ir UAB „K.“ buvo perduoti papildomi grynieji pinigai ar atliktas banko pavedimas. Buvo išnaudotos visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti, todėl visos kilusios pagrįstos abejonės vertintinos nuteistojo V. D. naudai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ši prokurorės S. Pučkienės apeliacinio skundo dalis nepasitvirtino.

59. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. M., tiek Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė D. V., konstatavo, jog V. D. šeimos pajamos bent 5 807 Eur viršijo jų teisėtas pajamas, šios sumos dalis, likusi atimant jau BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotą pinigų sumą – 4 980 Eur, kartu su automobilyje kratos metu rastais 79 750 Eur sudaro 80 577 Eur, kurie laikytini turtu, neatitinkančiu nuteistojo V. D. teisėtų pajamų, kuris viršija 250 MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad buvo nustatyta ir BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga.

60. Išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑295‑222/2019, Nr. 2K-72-511/2021, Nr. 2K-195-976/2022, Nr. 2K-253-648/2023).

61. Taigi, kaip jau minėta ankstesnėje pastraipoje, įrodinėjimo standartas sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir nusikalstamo turto kilmės pobūdžio nėra toks pats, kokio reikalaujama sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, asmuo neturi būti pripažintas kaltu padaręs konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, tačiau teismas turi būti įsitikinęs, jog surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), rodančių nusikalstamą turto kilmę. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą paimamas iš asmens valstybės nuosavybėn nusikalstamu būdu įgytas ir nurodyto dydžio asmens teisėtų pajamų neatitinkantis turtas tam, kad būtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, asmuo būtų atgrasytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribota galimybė nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, neleidžiant turėti naudos iš nusikalstamos veikos, bet nesiekiama tokio asmens pripažinti kaltu ir nubausti jo už konkrečias nusikalstamas veikas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarimas).

62. Kaip nustatyta šiame nuosprendyje, V. D. teisėtomis pajamomis nepagrindė 80 577 Eur išlaidų sumos. Byloje buvo atlikta V. D. ir jo sutuoktinės N. T.‑K.‑D., jo motinos R. G. turto tyrimai, kurių metu buvo renkami, analizuojami ir vertinami duomenys apie jų turtą, jo įgijimo, perleidimo aplinkybes ir nustatyta, kad nors nuteistasis ir jo sutuoktinė dirbo, teikė nekilnojamojo turto nuomos paslaugas, tačiau iš šių veiklų sukaupti nustatytos pinigų sumos negalėjo, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad 70 000 Eur jiems perduoti negalėjo ir nuteistojo motina R. G.. Svarbu ir tai, kad tiek V. D., tiek N. T.-K.-D., nepripažino, jog 70 000 Eur priklauso jiems, teigė, kad jie yra nuteistojo motinos R. G., kas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina D. siekį nuslėpti turto gavimo šaltinius. Vertindama galimą nusikalstamą šių lėšų kilmę teisėjų kolegija pažymi, jog V. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII‑3350 redakcija), 199² straipsnio 2 dalyje, nebuvo atsitiktinės, truko gana ilgą laiką – pusę metų, nustatyti ne vienkartiniai pagrobtų akcizais apmokestinamų prekių realizavimo atvejai, o sukurta ilgalaikė sistema, pasižyminti organizuotumu, aiškaus plano, pagal kurį veikia kiekvienas iš asmenų, turėjimu.

63. Be to, byloje yra duomenų, jog V. D. neteisėtų pajamų galėjo gauti žymiai daugiau, nei nustatyta nagrinėjamu atveju. M. J., pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu, apklaustas įtariamuoju šioje byloje nurodė, kad prieš metus laiko susipažino su V. D., kuris pasiūlė įsigyti cigarečių, kurios nebuvo supakuotos į pakelius, tik sudėtos į maišelį, iš pradžių M. J. cigaretes įsigijo savo reikmėms, po kurio laiko cigarečių įsigyti norėjo ir jo pažįstami asmenys, pradėjo iš V. D. užsisakyti daugiau bei dažniau, cigaretės būdavo susuktos į maišelius ir sudėtos į šiukšlių maišus, jei V. D. nepaskambindavo ilgesnį laiką, po to cigarečių būdavo didesnis kiekis, iki 40 000 vnt., cigaretes gaudavo įvairiais laikotarpiais, kartais kas mėnesį, kartais kas 2–3 mėnesius, tada cigarečių kiekis būdavo kur kas didesnis, gaudavo po 20 000 vnt. cigarečių (5 t., b. l. 70–71, 74). Nuteistasis G. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pirmą kartą cigaretės buvo pavogtos prieš dvejus metus, nusikalstami veiksmai buvo atliekami kas 2–3 mėnesius (6 t., 156), apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad prieš porą metų jam buvo pasiūlyta užsidirbti išvežant cigaretes iš bendrovės, buvo apie dvi dėžes per mėnesį, viskas vyko porą metų, mano, kad V. D. buvo nusikaltimų organizatorius (6 t., b. l. 161–162), M. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad V. D. anksčiau dirbo UAB „P.“, 2021 m. jie pasikalbėjo apie tai, kad būtų galima išvežti cigarečių broką, V. D. jam pasakė, kad yra tokia galimybė, paaiškino, kaip tą padaryti ir nurodė paskambinsiantis G. B. tam, kad šis susisiektų su M. L.. Šie duomenys patvirtina, kad V. D. galėjo daryti ir kitas nusikalstamas veikas, nei tas, kurios nustatytos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, iš jų gauti turtinę naudą, nustatytas jo ilgalaikis ryšių palaikymas su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, todėl yra pagrindo manyti, jog 80 577 Eur buvo gauti nusikalstamu būdu.

64. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 72³ straipsnio 2 dalyje, sudarančios pagrindą taikyti išplėstinį V. D. turto – 80 577 Eur – konfiskavimą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, ja užkertamas kelias pasinaudoti neteisėtu būdu gauta nauda, atkuriamas socialinis teisingumas ir viešoji tvarka bei užtikrinama bendroji nusikalstamų veikų prevencija. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio

65. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė J. Pališaitienė apeliaciniame skunde prašo sumažinti UAB „P.“ priteistą turtinę žalą, pažymi, kad civilinis ieškinys buvo daug kartų tikslinamas, kiekvieną kartą kito reikalavimo dydis, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė negamina cigarečių „Kent“, nors kaltinime šių rūšių cigaretės buvo nurodomos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pakartotinai vertina su UAB „P.“ civiliniu ieškiniu susijusias aplinkybes.

66. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų M. L., R. Š., G. B. ir G. Z. solidariai UAB „P.“ priteista 10 386,63 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad UAB „P.“ dėl M. L., R. Š., G. B. ir G. Z. nusikalstamų veiksmų prarado savo turtą – cigaretes ir rūkomąjį tabaką, kurių vertė 1 284,35 Eur, ir kadangi šis turtas yra akcizais apmokestinamos prekės, už jas sumokėjo 19 435,33 Eur akcizo mokesčių. Įvertinęs tai, kad M. L., G. B., G. Z. ir V. D. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos savo noru atlygino dalį UAB „P.“ padarytos žalos – 10 081,66 Eur (M. L. – 4 093,66 Eur, G. B. – 3 888 Eur, G. Z. – 800 Eur, V. D. – 300 Eur, R. Š. – 1 000 Eur), žalos dydis buvo perskaičiuotas ir nustatyta, kad nuteistieji M. L., R. Š., G. B. ir G. Z. solidariai turi atlyginti likusią civilinio ieškinio dalį – 10 386,63 Eur.

67. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

68. Sutiktina su apeliantais, kad UAB „P.“ civilinis ieškinys proceso metu buvo ne kartą tikslinamas: pirminiame, 2021 m. gruodžio 21 d., civiliniame ieškinyje buvo prašoma atlyginti 25 545 Eur žalos, bendrovei vertinant, kad iš jos buvo pagrobta 160 536 vnt. cigarečių, kurių maksimali kaina 25 545 Eur (1 t., b. l. 25–35), patikslintame 2022 m. birželio 1 d. civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti 19 435,33 Eur žalos, kurią sudaro prarastų 131 439 vnt. įvairių rūšių cigarečių, 19 262 kg sulūžusių cigarečių ir 0,515 kg rūkomojo tabako cigarečių ir už juos taikomo akcizo mokesčio vertė, bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 t., b. l. 43–45), dar kartą patikslintame 2022 m. lapkričio 8 d. civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti 20 468,29 Eur žalos, kurią sudaro 1 032,96 Eur tabako savikaina ir 19 435,33 Eur bendrovės sumokėtas akcizo mokestis, bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 t., b. l. 50–55), 2023 m. balandžio 17 d. raštu teismas įpareigojo UAB „P.“ pateikti duomenis apie pavogtose cigaretėse buvusio tabako vertę ir 2023 m. balandžio 18 d. bendrovės atsakyme nurodyta, kad cigarečių (tabako) vertė ir savikaina padidėjo 254,90 Eur iki 1 287,86 Eur (14 t., b. l. 122–123), nepaisant to, bendrovė 2022 m. lapkričio 8 d. civilinio ieškinio (prašomos priteisti sumos) nebetikslino. Pirmosios instancijos teismas patikrino civilinio ieškinio duomenis ir prieštaravimų byloje nustatytoms aplinkybėms nenustatė, šioms išvadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

69. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „P.“ dėl nuteistųjų M. L., R. Š., G. B. ir G. Z. padarytos nusikalstamos veikos prarado savo turtą – cigaretes. Nustačius, kiek tiksliai buvo pavogta cigarečių ir rūkomojo tabako, konstatuota, jog turto vertė (savikaina) yra 1 284,35 Eur, priešingai nei nurodoma skunde, į šią sumą cigarečių „Kent“ vertė nebuvo įtraukta. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apdorotas tabakas (cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas) yra apmokestinamas akcizais, ši prievolė atsiranda ir tuo atveju, kai tokios prekės yra prarastos. UAB „P.“ gamina akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nuteistiesiems pagrobus cigaretes jose buvęs tabakas negalėjo būti panaudotas kitų produktų gamybai, todėl už šį tabaką bendrovė privalėjo sumokėti akcizus. 2021 m. gruodžio 15 d. bendrovė pateikė Akcizų deklaraciją (forma FR0630) ir 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė patikslintą Akcizų deklaraciją (forma FR0630) už mokestinį 2021 m. lapkričio mėn. laikotarpį. Šiose deklaracijose nurodyta, kad apskaičiuota mokėtina akcizų suma už prarastas cigaretes yra 19 434 Eur (13 t., b. l. 158–160).

70. Dėl bendro dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai (žala) yra bendri visiems bendrininkams ir neišskaidomi, turtinė žala paprastai visais atvejais priteisiama iš visų bendrai neteisėtai veikusių asmenų solidariai, kadangi tokiu atveju prioritetas yra teikiamas nukentėjusiojo asmens interesui garantuotai gauti žalos atlyginimą. Esant solidariajai nusikalstamą veiką padariusių asmenų atsakomybei, nukentėjusysis žalos atlyginimo gali reikalauti iš bet kurio iš nuteistųjų, taip pagreitindamas savo turtinės padėties atkūrimą į pradinę padėtį. Nuteistasis, atlyginęs visą solidariai atlyginamą turtinę žalą, turi teisę civilinio proceso tvarka regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš veikos bendrininkų lygiomis dalimis to, ką jis įvykdys, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe, tarp jų padarytų bendrų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš jų pagrįstai buvo priteista UAB „P.“ padaryta žala.

Dėl proceso išlaidų

71. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų M. L., R. Š. ir G. B. UAB „P.“ priteista po 2 000 Eur, iš G. Z. – 1 039,21 Eur proceso išlaidų. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo sumažinti šias bylinėjimosi išlaidas.

72. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „P.“ proceso metu atstovavo advokatė Ž. Stuglytė, bendrovė patyrė 7 039,21 Eur išlaidas (15 t., b. l. 28–30). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „P.“ turto vagystės buvo pradėtas 2021 m. spalio 29 d., advokatė Ž. Stuglytė bendrovę atstovavo nuo 2021 m. spalio 26 d., aktyviai dalyvavo byloje, teikė civilinį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, jį kelis kartus tikslino, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teisminio nagrinėjimo metu, vykdė teismo reikalavimus dėl informacijos apie turto vertę pateikimo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad UAB „P.“ civilinis ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, konstatavo, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra proporcinga ir priteistina iš nuteistųjų M. L., R. Š., G. B. ir G. Z.. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

73. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovavimas baudžiamojo proceso metu, civilinio ieškinio tinkamas surašymas ir pateikimas bylą nagrinėjančiam teismui yra viena iš nukentėjusiojo, civilinio ieškovo dalyvavimo ir savo teisių gynimo formų ir šiems veiksmams pasitelkus profesionalų teisininką tokios asmens išlaidos privalo jam būti kompensuojamos. Kiekvienu atveju nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-48-495/2021, Nr. 2K-3-648/2021, Nr. 2K‑251‑1214/2024, Nr. 2K‑33‑594/2025). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėtos bylos sudėtingumą (keturios nusikalstamos veikos, penki kaltinamieji), trukmę (baudžiamasis procesas truko beveik dvejus metus), teismo posėdžių skaičių (septyni posėdžiai), nuteistųjų turtinę padėtį, byloje esančius duomenis apie advokatės Ž. Stuglytės darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, kad UAB „P.“ prašymas priteisti proceso išlaidas buvo tenkintas pagrįstai.

74. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gautas civilinės ieškovės UAB „P.“ atstovės advokatės Ž. Stuglytės prašymas priteisti 865,15 Eur proceso išlaidas (16 t., b. l. 85–90), patirtas rengiant atsiliepimą į nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės apeliacinį skundą,. Kartu su prašymu pateikiamos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad patirtas išlaidas sudaro advokatės Ž. Stuglytės susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kaip jau nurodyta anksčiau, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, šios teisės nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas dėl UAB „P.“ civilinio ieškinio vyko nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės iniciatyva, jie prašė sumažinti UAB „P.“ priteistą turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, taigi civilinis ieškovas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, įgyvendindamas savo teisę dalyvauti procese, turėjo teisę kreiptis į profesionalų teisininką teisinės pagalbos, tam, kad jis parengtų atsiliepimą į apeliacinį skundą.

75. Nustatydama išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės J. Pališaitienės apeliacinis skundas buvo atmestas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama beveik metus laiko. Esant tokioms aplinkybės bei įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktas teisines paslaugas ir vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma už advokato paslaugas apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „P.“ atstovės advokatės Ž. Stuglytės atsiliepimas buvo tik dėl M. L. ir jo gynėjos apeliacinio skundo, kiti nuteistieji nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniam ieškovui priteista žala ir proceso išlaidomis, neskundė, todėl 865,15 Eur priteisiama tik iš nuteistojo M. L.

76. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. Š. pagal 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. KTS-2022-01946 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą (17 t., b. l. 98–99). Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 789,83 Eur dydžio išlaidas.

77. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reglamentavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomas teisinis reglamentavimas aiškinamas atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, svarbias priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti: pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑248‑495/2023, Nr. 2K-7-119-719/2024, Nr. 2K-27-788/2024). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021).

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad baudžiamoji byla dėl R. Š. apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal jo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, nuteistajam valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga ir jos išieškojimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam R. Š. yra paskirta ne laisvės atėmimo, o baudos bausmė, jis yra darbingas asmuo, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu, konfiskuoti iš V. D. 80 577 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto, nuteistojo V. D. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio, nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės ir nuteistojo R. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo M. L. uždarajai akcinei bendrovei „P.“ priteisti 865,15 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir penkiolika centų) proceso išlaidų.

Išieškoti iš nuteistojo R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 789,83 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt tris centus).