Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-08-02 · Administracinė byla Nr. eAS-691-520/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
eAS-691-520/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01145-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
V. F.
Atsakovas
Kauno apygardos administracinio teismo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-691-520/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01145-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apygardos administracinio teismo teisėjui G. Č. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė G. Č. sumokėti 600 Eur už nutarties ir ieškinio neskaitmeninimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja padarytą jai žalą kildina iš galbūt neteisėtų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo G. Č. veiksmų dėl nutarties nesuskaitmeninimo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), tačiau žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu apibrėžiamą sritį, nes yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 18 str. 2 d.), ir dėl to skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

II.

Pareiškėja V. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau bendrosios kompetencijos teismai teigia, kad teisėjai yra nepakaltinami, ir jau kelis kartus atmetė pareiškėjos skundus dėl neskaitmeninimo. Todėl aukštesnės instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, kuriam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) yra teismingas šis atvejis, kai teisėjai neskaitmenina dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Nors pirmosios instancijos teismas kaip atsisakymo priimti pareiškėjos skundą pagrindą nurodė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pareiškėjos skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja siekia inicijuoti administraciniame teisme tokio pobūdžio ginčą, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nors pareiškėja, paduodama skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau nei pareiškėjos skundo turinys, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu siekė inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.

Teisėjų kolegija pirmiausia primena, kad skundas teismui turi atitikti ABTĮ nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, be kita ko, skunde turi būti nurodytas skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, o kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje.

Pareiškėja atskirajame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja padarytą jai žalą kildina iš galbūt neteisėtų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo G. Č. veiksmų dėl nutarties nesuskaitmeninimo, tačiau teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, ir bylas nagrinėjantys teisėjai nėra viešojo administravimo subjektai bei bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai. Pareiškėjos skunde nėra nurodytas joks ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjos atskirajame skunde taip pat nėra argumentų, pagrįstų ABTĮ nuostatomis, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjos skundą ir jį nagrinėti. Pareiškėjos atskirajame skunde akcentuojamas faktas, kad bendrosios kompetencijos teismas jau kelis kartus atmetė pareiškėjos skundus dėl neskaitmeninimo, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų administracinio teismo teisėjo veiksmų dėl nutarties nesuskaitmeninimo, turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, kad pareiškėja turi teisę paduoti bendrosios kompetencijos teismui tokį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip jo ribos yra apibrėžtos pareiškėjos skunde. Šiuo atveju pareiškėja skunde atsakovu nurodė Kauno apygardos administracinio teismo teisėją G. Č., tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlygina valstybė, o ne konkretus teismas ar teisėjas. Bendrosios kompetencijos teismų praktika patvirtina, kad jie nagrinėja bylas dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant administracines bylas, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kuriose atsakovu yra Lietuvos valstybė, be to, ieškinyje tokiu atveju turi būti nurodyti konkretūs teismų (teisėjų) neteisėti veiksmai nagrinėjant administracines bylas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015; 2015 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-301-330/2015).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė