Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apygardos administracinio teismo teisėjui G. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė G. Č. sumokėti 600 Eur už nutarties ir ieškinio nesuskaitmeninimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja padarytą jai žalą kildina iš galbūt neteisėtų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo G. Č. veiksmų dėl nutarties nesuskaitmeninimo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), tačiau žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu apibrėžiamą sritį, nes yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 18 str. 2 d.), ir dėl to skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pareiškėja V. F. 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, iš kurio turinio galima suprasti, kad pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą atskirąjį skundą.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 151 straipsniu, nurodė, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos (ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis). To paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja 2017 m. liepos 10 d. teisme gautu patikslintu atskiruoju skundu (pirminis pareiškėjos skundas buvo pateiktas 2017 m. liepos 4 d.) jau buvo apskundusi 2017 m. liepos 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį. Atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi pareiškėjai apie 2017 m. liepos 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį buvo žinoma dar 2017 m. liepos 4 d., kuomet ji pirmą kartą pateikė atskirąjį skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikdama naują atskirąjį skundą dėl 2017 m. liepos 3 d. nutarties, praleido terminą atskirajam skundui paduoti, neprašo jo atnaujinti, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad teisėjas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas G. Č., sudaro pareiškėjai kliūtis nesuskaitmenindamas savo nutarčių, pareiškėjai jas laiku skųsti. Prašė priimti atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties ir tenkinti pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. patikslintą atskirąjį skundą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. rugsėjo 5 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti: patikslinti atskirojo skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, pateikti įrodymus, patvirtinančius atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja V. F. 2017 m. rugpjūčio 23 d. padavė patikslintą atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė G. Č. sumokėti 600 Eur dėl nutarties ir ieškinio nesuskaitmeninimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą. Pareiškėja, nesutikdama su šia nutartimi, 2017 m. liepos 4 d. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2017 m. liepos 10 d., šalindama teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartyje nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą atskirąjį skundą. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjos 2017 m. liepos 10 d. pateiktą patikslintą atskirąjį skundą ir perdavė bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. 2017 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą, kadangi pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir šis terminas neatnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutarties, kurią proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertinamas apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą.

Pagal ABTĮ 155 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nusprendus pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o minėtą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, ši pirmosios instancijos teismo nutartis 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsiteisėjo.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa nenuginčijamas ir negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Taigi įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri buvo apskųsta atskiruoju skundu ir, išnagrinėjus atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, palikta nepakeista, negali būti pakartotinai skundžiama atskiruoju skundu. Įsiteisėjus tokiai teismo nutarčiai proceso šalys netenka teisės paduoti atskirąjį skundą.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

Atskirasis skundas negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė atskirąjį skundą po to, kai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo, t. y. padavė atskirąjį skundą neturėdama teisės jį paduoti, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė ne tą teisinį pagrindą, tačiau iš esmės teisingai išsprendė pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė