- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- eAS-692-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01145-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno apygardos teismo Civilinių
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui M. Š., kuriuo prašoma nušalinti nuo užimamų pareigų teisėją M. Š.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjos V. F. (toliau – ir pareiškėja) skundas atsakovui Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui M. Š., kuriuo prašoma nušalinti nuo užimamų pareigų teisėją M. Š.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnis numato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pareiškėja skundu prašo nušalinti nuo užimamų pareigų Kauno apygardos teismo teisėją M. Š.. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalį teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas (šiuo atveju Kauno apygardos teismo), teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje nustatytos administracinio teismo kompetencijos ribas pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, nustatė, kad skundu prašoma nušalinti nuo užimamų pareigų teisėją M. Š., tačiau nenustatė, kodėl ieškovė to prašė, nors buvo pateikti konkretūs įrodymai ir išaiškinimai.
2. Pagal įstatymą – visi lygūs. Teismas pats gali persiųsti nagrinėti pareiškėjos skundą pagal kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjos skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje nustatytos administracinio teismo kompetencijos ribas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, jog teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidos ir įgyvendinimo sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.
ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nušalinti nuo užimamų pareigų teisėją M. Š.
Teisėjų kolegija vertina, kad minėtas pareiškėjos prašymas yra susiję su civilinės bylos nagrinėjimu, t. y. teisingumo vykdymu, o tai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kilus abejonių dėl teisėjų nešališkumo pareiškėja turėjo galimybę naudotis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekse nurodytomis procesinėmis teisėmis, pvz. teise reikšti nušalinimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nors pareiškėja, paduodama skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau nei pareiškėjos skundo turinys, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu siekė inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.