Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. M. ir N. M. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nevetas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „Nevetas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas.

4. Nemokumo administratorius iš dalies sutiko su E. M., N. M. pateiktais kreditoriniais reikalavimais.

5. Dėl E. M. kreditorinio reikalavimo nurodė, kad E. M. kreditoriniu reikalavimu prašo patvirtinti 13 761,24 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „NEVETAS“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad dėl 10 540,55 Eur kreditorinio reikalavimo sutinka. Nurodė, kad neturi duomenų, jog E. M. būtų dirbusi (atlikusi darbo funkcijas) laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-01-14, todėl negali sutikti su E. M. kreditoriniame reikalavime nurodytu 3 220,69 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, kuris susidaro iš neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2020-01-31. Administratoriaus, vadovaudamasis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis darbo santykius bendrovės bankroto atveju, priskaičiavo E. M. 238,08 Eur sumą už prastovas (neatskaičius mokesčių) bei 852,44 Eur išeitinę kompensaciją (neatskaičius mokesčių). Šios sumos, atskaičius mokesčius, sudaro 636,86 Eur sumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, administratorius teikia teismui tvirtinti E. M. kreditorinį reikalavimą 11 417,24 Eur sumoje (10 540,55 Eur + 239,83 Eur + 636,86 Eur).

6. Dėl N. M. kreditorinio reikalavimo nurodė, kad N. M. pateikė kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašo patvirtinti 455 231,39 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „NEVETAS“ bankroto byloje. Administratorius pažymėjo, kad sutinka dėl kreditorinio reikalavimo 12 911,73 Eur sumoje. Nurodė, jog administratorius neturi duomenų, jog N. M. būtų dirbęs (atlikęs darbo funkcijas) laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-01-14, todėl negali sutikti su N. M. kreditoriniame reikalavime nurodytu 3 945,26 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, kuris susidaro iš neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2020-01-31. Administratoriaus, vadovaudamasis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis darbo santykius bendrovės bankroto atveju, priskaičiavo N. M. 485,60 Eur sumą už prastovas (neatskaičius mokesčių) bei 1 162,19 Eur išeitinę kompensaciją (neatskaičius mokesčius). Šios sumos atskaičius mokesčius sudaro 962,31 Eur sumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, administratorius teikia teismui tvirtinti N. M. kreditorinį reikalavimą 14 201,08 Eur sumoje (12 911,73 Eur + 327,04 Eur + 962,31 Eur), kuris susidaro dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi įpareigojo kreditorius E. M. ir N. M. iki 2020 m. gegužės 18 d. pateikti atsiliepimus į administratoriaus prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymai atmestini.

12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Įmonių bankroto įstatymas neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas Įmonių bankroto įstatymas. Įmonei bankroto byla iškelta galiojant Įmonių bankroto įstatymui, todėl teismas spręsdamas ginčą vadovausis šiuo įstatymu.

13. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Esant duomenims, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti nepagrįstas, dėl viešojo intereso bankroto bylose teismas turi imtis visų įmanomų priemonių šio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesų užtikrinimui. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-386-381/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 2-1359-823/2016).

Dėl E. M. 3 220,69 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo ir N. M. 3 945,26 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. M. kreditoriniu reikalavimu prašė patvirtinti 13 761,24 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „NEVETAS“ bankroto byloje. Nemokumo administratorius dėl 10 540,55 Eur kreditorinio reikalavimo sutiko. Minėtas reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „NEVETAS“ bankroto byloje. Ginčas kilo dėl 3 220,69 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, N. M. prašė patvirtinti 455 231,39 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Nemokumo administratorius sutiko dėl kreditorinio reikalavimo 12 911,73 Eur sumoje. Minėtas reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „NEVETAS“ bankroto byloje. Ginčas kilo dėl 3 945,26 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, kylančio iš darbo užmokesčio. Pareiškėjas N. M. taip pat prašė patvirtinti 438 374,40 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris susidaro 2012-01-26 bei 2006-01-09 sutarčių pagrindu.

17. Nemokumo administratorius pateikė į bylą dokumentus, kad nuo 2019-05-01 iki 2020-01-14 VSDFV sistemoje yra deklaruotas pareiškėjų nedraudiminis laikotarpis, pridėjo VSDFV išrašą apie apdraustųjų asmenų nedraudiminius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 20 d. Be to iš pridedamų 2019 m. gegužės mėn. – 2020 m. sausio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad E. M. ir N. M. yra pravaikštuose.

18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-23329-996/2019 nagrinėjo ieškovės UAB „NEVETAS“ ieškinį atsakovams E. M., N. M. dėl darbo ginčo. Teismas minėtoje byloje 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei E. M. iš ieškovės UAB „NEVETAS“ 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius. Priteisė atsakovui N. M. iš ieškovės UAB „NEVETAS“ 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius. Pareiškėjai paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2628 patenkino E. M. prašymą ir nurodė išieškoti jai iš įmonės 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus ir delspinigius už 6 mėnesius, Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2627 patenkino N. M. prašymą ir nurodė išieškoti jam iš įmonės 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus ir delspinigius už 6 mėnesius, su kuo įmonė nesutinka. Darytina išvada, kad nemokumo administratorius sutiko su tuo reikalavimu, kuris buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu.

19. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad jiems nebuvo žinoma, kad darbdavys jiems formina pravaikštas, tačiau patys pareiškime dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodo, kad jie nebuvo atleisti iki pat bankroto bylos iškėlimo, o darbo užmokestis tuo laikotarpiu nebuvo mokėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei darbuotojui yra nemokamas darbo užmokestis, jis gali kreiptis į darbo ginčių komisiją, kad ši situaciją būtų pirmiausiai nagrinėjama neteismine tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams tokia ginčo nagrinėjimo tvarka buvo žinoma, kadangi, kaip jau buvo minėta, Darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 7 d. sprendimais jau sprendė tarp UAB „Nevetas“ ir pareiškėjų kilusi ginčą. Be to pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu atliko darbo funkcijas. Darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo reikalavimų.

20. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo aktyvesnis vaidmuo, nereiškia, kad šios kategorijos bylose galėtų būti nepaisoma šalių rungimosi principo (CPK 12 str.) ir bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjams E. M. ir N. M. kilo pareiga įrodyti pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.k. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pareiškėjai neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl prašymas patvirtinti N. M. kreditorinį reikalavimą 3 945,26 Eur (atskaičius mokesčius) sumai už laikotarpį nuo 2019-04-01 d. iki 2020-01-31 d.; patvirtinti E. M. kreditorinį reikalavimą 3 220,69 Eur (atskaičius mokesčius) sumai už laikotarpį nuo 2019-04-01 d. iki 2020-01-31 d. BUAB „Nevetas“ bankroto byloje atmestini.

Dėl N. M. 438 374,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.

22. Pareiškėjas N. M. taip pat prašė patvirtinti 438 374,40 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris susidaro 2012-01-26 bei 2006-01-09 sutarčių pagrindu.

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1166-232/2020 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovui UAB „NEVETAS“ dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino ieškinį. Priteisė ieškovo N. M. naudai iš atsakovo BUAB „Nevetas“ 74 791,48 Eur nesumokėtos kompensacijos, 8 225,39 Eur delspinigių už įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 26 d. sutartį nesavalaikį vykdymą, 227 621,28 Eur negražintos paskolos, 68 286,38 Eur pelno palūkanų ir 56 905,32 Eur metinių kompensuojamųjų palūkanų, pagal 2006 m. sausio 9 d. paskolos sutartį ir 2011m. sausio 21 d. susitarimą. Priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo 2019 m. gegužės 8 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

24. Pažymėtina, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi paliekant ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis, 2) ieškinio dalyką ir 3) pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

26. Konstatuotina, kad ginčo šalys nagrinėjamojoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1166-232/2020 yra tapačios, ginčo dalykas ir reikalavimas abiejose bylose grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas pateikė tapatų reikalavimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 4 p. pareiškimas dėl N. M. 438 374,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti pareiškėjos E. M. prašymą dėl 3 220,69 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo ir N. M. prašymą dėl 3 945,26 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Magirnis“ bankroto byloje.

Pareiškėjo N. M. 438 374,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.