Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-23329-996/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-20
Bylos Nr.: e2-23329-996/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17467-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“
Atsakovas: N. M., E. M.
Advokatai: Dalius Boreika, Vytautas Šilinskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-23329-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17467-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1; 1.3.5.1; 1.3.5.7; 2.1.2.4.1.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ atstovui advokatui Vytautui Šilinskui,

atsakovui N. M., atsakovų E. M., N. M. atstovui advokatui Daliui Boreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ ieškinį atsakovams E. M., N. M. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „NEVETAS“ (toliau – ieškovė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniais, kurie teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi sujungti ir nagrinėjami vienoje byloje, E. M. ir N. M. (toliau kartu – atsakovai), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas Nr. DGKS-2628) ir 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas Nr. DGKS-2627) bei siekdama, kad atsakovų Darbo ginčų komisijai teikti reikalavimai ir jos patenkinti būtų atmesti, prašo pripažinti negaliojančiomis 2005 m. gegužės 4 d. tarp jos ir E. M. bei 2000 m. vasario 18 d. tarp jos ir N. M. pasirašytas darbo sutartis, taikyti atsakovų reikalavimams ieškinio senatį, priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–5, 11–15, 81–82).

Ieškovė paaiškino, kad Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino E. M. prašymą ir nurodė išieškoti jai iš įmonės 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus ir delspinigius už 6 mėnesius, Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino N. M. prašymą ir nurodė išieškoti jam iš įmonės 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus ir delspinigius už 6 mėnesius, su kuo įmonė nesutinka. Nurodė, kad atsakovai yra vieni iš įmonės akcininkų, kurių kiekvienam priklauso po 25 procentus įmonės akcijų. Paaiškino, kad 2000 m. vasario 18 d. su N. M. buvo pasirašyta darbo sutartis finansų direktoriaus pareigoms, 2005 m. gegužės 4 d. su E. M. buvo pasirašyta darbo sutartis reklamos direktorės pareigoms, tačiau, teigė, šios darbo sutartys buvo pasirašytos tik dėl akių, t. y. yra tariami sandoriai, darbo sutartimis nebuvo siekiama sukurti realių darbo teisinių pasekmių, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, todėl atsakovai negali jų pagrindais grįsti savo reikalavimų; ginčijamu laikotarpiu atsakovai neatliko ir nesiekė vykdyti darbo sutartyse nustatytų darbo funkcijų, o tik norėjo įgyti socialinio draudimo stažą ir draudimo išmokas, pagal susitarimą įmonė darbo sutartyse nustatyto darbo užmokesčio jiems nemokėjo, tačiau buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, jie ne tik nedirbo, bet ir jiems nė karto nebuvo įformintos atostogos, laikinas nedarbingumas, jie nesinaudojo darbo sutarties teikiamomis teisėmis. Ieškovės vertinimu, darbo sutarčių nuostatos taip pat rodo jų tariamumą – 2012 m. E. M. nustatytas darbo užmokestis siekė tik 318,58 Eur, toks darbo užmokestis, kaip reklamos direktorės pareigoms, neatitinka realaus rinkoje esamo reklamos direktorės darbo užmokesčio dydžio, 2012 m. N. M. nustatytas darbo užmokestis siekė tik 376,51 Eur, toks darbo užmokestis, kaip finansų direktoriaus pareigoms, neatitinka realaus rinkoje esamo finansų direktoriaus darbo užmokesčio dydžio. Kartu nurodė, kad atsakovai į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Mano, kad atsakovai į Darbo ginčų komisiją dėl 3 metų darbo užmokesčio jiems išieškojimo kreipėsi tik 2019 m. balandžio 5 d., nes būtent šiuo metu akcininkai derasi dėl akcijų išpirkimo kainos ir prašymai Darbo ginčų komisijai yra spaudimo priemonė derybose siekiant didesnės akcijų išpirkimo kainos; jie, kaip vieni iš įmonės akcininkų, nesąžiningai reikalauja to, kas jiems nepriklauso.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad E. M. darbinio elektroninio pašto neturėjo, o darbinio elektroninio pašto turėjimas yra susijęs su darbinių funkcijų vykdymu, nėra įrodymų, kad E. M. atliko darbines funkcijas įmonėje; N. M. įmonėje atliko funkcijas kaip akcininkas, tai matyti iš elektroninių laiškų, į komandiruotes vyko taip pat kaip akcininkas; atsakovai į darbą neina, jiems iki šios dienos žymimos pravaikštos.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 97–101).

Atsakovai nurodė, kad ieškovė ieškinius grindžia abstrakčiomis faktinėmis aplinkybėmis, neteikdama jokių rašytinių įrodymų, o tariamo sandorio įrodinėjimas iš esmės turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais. Paaiškino, kad darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai iki pat 2015 m. buvo mokami jiems abiem reguliariai kas mėnesį išrašant grynųjų pinigų išmokėjimo kvitus; esant sudarytai darbo sutarčiai, periodinis mokėjimas tiek darbuotojams, tiek valstybinėms institucijoms, leidžia daryti išvadą, kad sutarties šalis (ieškovė) patvirtino sandorį ir prarado teisę ją ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Teigė, kad N. M. darbo sutarties galiojimo metu ne kartą buvo siųstas į komandiruotes, jie abu dirbdavo darbą tiek namuose, tiek biure. Paaiškino, kad įmonės vadovas vis prašė palaukti darbo užmokesčio mokėjimų dėl sunkios finansinės padėties, todėl jie, būdami akcininkais, kurį laiką sutikdavo iškelti įmonės interesus prieš savo asmeninius interesus ir taip padėti įmonei, tačiau praėjus tokiam ilgam laikotarpiui ir patikrinus įmonės apskaitą paaiškėjo, kad yra nurodyta, jog darbo užmokestis jiems mokamas, tačiau išmokamas nebuvo – nei ant vieno kasos išlaidų orderio nėra jų parašų. Kartu prašė pripažinti ieškovę ir jos atstovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei skirti ieškovei ir jos atstovui solidariai 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos sumokant jiems (atsakovams).

Teismo posėdžio metu atsakovas N. M. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad įmonė buvo įkurta 2000 m., jis buvo vienas steigėjų, pirmuosius dvejus metus buvo įmonės vadovas, 2002 m. tapo įmonės finansų direktoriumi, visada vykdė darbines funkcijas, buvo atsakingas už rinkos tyrimą, už pardavimus, marketingą, buhalterei padėdavo tvarkyti buhalterinę apskaitą, finansų direktoriaus funkcijos yra plačios, komandiruotėse Rusijoje, Ukrainoje vykdė darbines funkcijas, turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą; jo sutuoktinė E. M. įmonėje buvo atsakinga už dizainą, marketingą, ji maketuodavo reklamas, plakatus, yra baigusi dailės akademiją, kelis kartus buvo išleista motinystės atostogų; nuo 2015 m. įmonės vadovas ėmė siekti asmeninės naudos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovai įmonėje darbo funkcijas vykdė, atsakovas N. M. buvo siunčiamas į komandiruotes kaip darbuotojas, E. M. nors darbinio elektroninio pašto neturėjo, tačiau tai nereiškia, kad ji nevykdė darbinių funkcijų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad įmonėje nuo 2017 m. lapkričio 2 d. dirba pardavimų vadybininku, N. M. yra vienas iš įmonės bendrasavininkų ir įmonės finansų direktorius, su juo darbiniais klausimais bendravo daug nuo 2018 m. sausio mėn., derino su juo pardavimų sąlygas, jis jam buvo kaip vadovas, su N. M. darbiniais klausimais bendravo tiek telefonu, tiek gyvai, yra girdėjęs, kad E. M. yra viena iš bendrasavininkių, jos matęs nėra, N. M. darbe matė prieš dvi savaites, įmonės vadovas V. S. jam sakė, kad N. M. įmonėje atsakingas už pardavimus.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. L. parodė, kad įmonėje nuo 2004 m. dirba pardavimų vadovu, bet pagal darbo pobūdį jis labiau yra vadybininkas, N. M. yra akcininkas ir dirba pagal darbo sutartį finansų direktoriumi, anksčiau daugiau dirbdavo su N. M. su pardavimais, bendravo su juo darbiniais klausimais elektroniniu paštu, žino, kad N. M. sutuoktinė yra E. M., kas ji yra įmonėje, nežino; įdarbinant darbuotoją jam sukuriamas elektroninis paštas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir darbo sutarčių tariamumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000 m. vasario 18 d. įmonė su N. M. sudarė darbo sutartį direktoriaus pareigoms, 2002 m. balandžio 2 d. darbo sutartis buvo pakeista – N. M. pareigos įmonėje nuo 2002 m. balandžio 2 d. – finansų direktorius (el. b. t. I, b. l. 32–43), 2005 m. gegužės 4 d. įmonė su E. M. sudarė darbo sutartį reklamos direktorės pareigoms (el. b. t. I, b. l. 55–59), atsakovai 2019 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nemokamo darbo užmokesčio (el. b. t. I, b. l. 26–30, 50–53), Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino E. M. prašymą ir nurodė išieškoti jai iš įmonės 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius (el. b. t. I, b. l. 17–19), Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino N. M. prašymą ir nurodė išieškoti jam iš įmonės 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius (el. b. t. I, b. l. 8–10).

Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį, šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Pagal CK 1.79 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį; 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Pagal DK 15 straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai įmonėje yra akcininkai bei su jais yra sudarytos darbo sutartys, atsakovai teigia, jog jie visą laiką įmonėje darbo funkcijas pagal darbo sutartis vykdė, tačiau jiems nuo 2015 m. nėra mokamas darbo užmokestis, kurį laiką dėl sunkios įmonės finansinės padėties patys būdami įmonės akcininkais laukė atsiskaitymo su jais, tačiau jo nesulaukę ir pastebėję, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, kad darbo užmokestis jiems mokamas, tačiau jo jie negaudavo – ant kasos išlaidų orderių nėra jų parašų, kreipėsi dėl jo išieškojimo, tuo tarpu įmonės teigimu, su atsakovais sudarytos darbo sutartys yra tariami sandoriai, jie darbo funkcijų įmonėje niekada nevykdė, o tik norėjo įgyti socialinio draudimo stažą ir draudimo išmokas, o dėl darbo užmokesčio išieškojimo kreipėsi tik siekdami suderėti didesnę akcijų išpirkimo kainą.

Pažymėtina, kad esminis tariamo sandorio požymis yra tai, jog jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją (ieškovei), o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovams. Tariamo sandorio įrodinėjimas iš esmės turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1808-577/16, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Iš į bylą pateiktų atsakovo N. M. iš darbinio elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) siųstų elektroninių laiškų kitiems įmonės darbuotojams ir į jo darbinį elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) gautų elektroninių laiškų iš kitų įmonės darbuotojų 2016–2018 m. (popierinio bylos priedo b. l. 15–27) turinio, kuris patvirtina, kad su kitais įmonės darbuotojais N. M. bendravo darbiniais klausimais, derino kainas, nuolaidas, aiškinosi klientų skolas, davė darbuotojams, atsakingiems už pardavimus, nurodymus, į jį darbuotojai kreipdavosi su klausimais dėl konkrečių klientų, taip pat iš į bylą pateiktų įmonės direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo dėl N. M. komandiruotės Nr. 11/09 (el. b. t. I, b. l. 152), įmonės direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo dėl N. M. komandiruotės Nr. 11/59 (el. b. t. I, b. l. 153), įmonės direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. 46a (el. b. t. I, b. l. 154), įmonės direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymo dėl N. M. komandiruotės Nr. 14/119a (el. b. t. I, b. l. 155) turinio, kuris patvirtina, kad į komandiruotes darbo funkcijų vykdymui 2011–2014 m. laikotarpiu buvo siunčiamas N. M., konkrečiai nurodant, kad jis siunčiamas kaip įmonės finansų direktorius, taip pat iš į bylą pateiktų 2014 m. kasos išlaidų orderių (el. b. t. I, b. l. 156, 158, 159, 162, 163, 164), kurie patvirtina, kad 2014 m. darbo užmokestis N. M. buvo mokamas, nurodytos jo dirbtos valandos, dienos įmonėje, taip pat iš teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų įmonės darbuotojų D. D. ir T. L. parodymų, jog N. M. įmonėje yra ne tik akcininkas, tačiau su jais bendravo darbiniais klausimais, dirbdamas kartu finansų direktoriaus pareigose, paties įmonės direktoriaus darbuotojui D. D. N. M. buvo pristatytas kaip įmonės darbuotojas atsakingas už pardavimus, tuo labiau, kaip parodė liudytojas T. L., nors jis (T. L.) buvo įdarbintas pardavimų vadovu, bet iš tiesų vykdo vadybininko darbo funkcijas, vadinasi, įmonė toleruoja platesnį darbo funkcijų vykdymą, ką atlieka ir N. M. – nors pagal darbo sutartį eina finansų direktoriaus pareigas, tačiau vykdo dalį darbo funkcijų kaip pardavimų vadovas, taip pat iš įmonės atstovo teismo posėdžio metu išsakytų teiginių, jog N. M. šiuo metu žymimos pravaikštos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė darbo sutarties, sudarytos su N. M., tariamumo, kadangi nustatyta, kad N. M. įmonėje visą laiką realiai vykdė darbo funkcijas pagal su juo sudarytą darbo sutartį ir kurį laiką darbo užmokestį už darbo funkcijų pagal darbo sutarties vykdymą gavo. Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovės teiginys, jog darbo sutarties nuostatos rodo jos tariamumą – 2012 m. N. M. nustatytas darbo užmokestis siekė tik 376,51 Eur, toks darbo užmokestis, kaip finansų direktoriaus pareigoms, neatitinka realaus rinkoje esamo finansų direktoriaus darbo užmokesčio dydžio – yra visiškai nepagrįstas, kadangi darbo sutarties šalys laisvos sulygti darbo užmokesčio dydį, be to, priešingai nei teigia ieškovė, darbo sutartis su N. M. (el. b. t. I, b. l. 32–43) ne kartą buvo keista, keičiant darbo užmokesčio dydį, vienu iš darbo sutarties pakeitimų (el. b. t. I, b. l. 39) buvo sutarta darbo užmokestį toliau mokėti ne vieną kartą per mėnesį, o du kartus, kas tik dar kartą patvirtina, kad darbo funkcijas pagal darbo sutartį N. M. vykdė ir kurį laiką darbo užmokestį už darbo funkcijų pagal darbo sutarties vykdymą gavo.

Iš į bylą pateiktų 2014 m. kasos išlaidų orderių (el. b. t. I, b. l. 157, 160, 161), kurie patvirtina, kad 2014 m. darbo užmokestis E. M. buvo mokamas, nurodytos jos dirbtos valandos, dienos įmonėje, iš darbo sutarties pakeitimų (el. b. t. I, b. l. 55–59) turinio, kuris patvirtina, kad E. M. darbo užmokesčio dydis ne kartą buvo keistas, taip pat buvo mažintas darbo valandų skaičius, be to, vienu iš darbo sutarties pakeitimų buvo sutarta darbo užmokestį toliau mokėti ne vieną kartą per mėnesį, o du kartus, iš aplinkybės, jog darbo pobūdis – reklamos direktorė – kūrusi reklamas, plakatus įmonei pagal turimą dailės akademijos išsilavinimą (kaip nurodė N. M.), nereikalauja elektroninio pašto naudojimo darbo metu ir bendravimo su įmonės pardavimų vadybininkais, dėl ko jie ir gali nežinoti apie tokias pareigas einančią darbuotoją įmonėje, taip pat iš įmonės atstovo teismo posėdžio metu išsakytų teiginių, jog E. M. šiuo metu žymimos pravaikštos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė darbo sutarties, sudarytos su E. M., tariamumo, kadangi nustatyta, kad E. M. įmonėje visą laiką realiai vykdė darbo funkcijas pagal su ja sudarytą darbo sutartį ir kurį laiką darbo užmokestį už darbo funkcijų pagal darbo sutarties vykdymą gavo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovai pagal su jais įmonės sudarytas darbo sutartis realiai įgijo teises ir pareigas, realiai vykdė darbo funkcijas pagal darbo sutartis, kurį laiką darbo užmokestį gavo, tikroji šalių valia buvo sukurti darbo teisinius santykius, todėl ieškovei patvirtinus sandorius ji yra praradusi teisę juos ginčyti CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė neįrodė darbo sutarčių, sudarytų su atsakovais, tariamumo, taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiomis darbo sutartis sudarytas su atsakovais.

Byloje ieškovė neįrodė, kad darbo užmokestį atsakovams laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. yra išmokėjusi, todėl teismas konstatuoja, kad įmonė su darbuotojais nėra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi. Šalys neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sumų (darbo užmokesčio, delspinigių) paskaičiavimo aritmetinio teisingumo, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad siekiama, jog būtent Darbo ginčų komisijos sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išmokėti atsakovams sumos būtų priteistos. Taigi, pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis DK nuostatomis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti E. M. iš įmonės 10 437,12 Eur darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir 103,43 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius – iš viso 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) bei yra pagrindas priteisti N. M. iš įmonės 12 781,62 Eur darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir 130,11 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius – iš viso 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius).

Kartu pastebėtina tai, kad ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad atsakovai į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) senaties terminus atnaujino. Teismas pažymi, kad ieškovės prašymas teismui taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, kadangi atsakovai reikalauja atsiskaitymo (darbo užmokesčio išmokėjimo) už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), laikoma, kad darbuotojas sužino, kad su juo neatsiskaityta kiekvieną mėnesį, kai neišmokamas darbo užmokestis, taigi, vadovaudamasis DK 15 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs kreipimosi į Darbo ginčų komisiją ir atsakovų reikalaujamą darbo užmokesčio išieškojimo laikotarpį, aplinkybę, kad šiuo metu ginčas nagrinėjamas teisme, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas ginčo nagrinėjimui teisme.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškiniai yra nepagrįsti, todėl juos tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, teismas priteisia atsakovei E. M. iš įmonės 10 540,55 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius bei priteisia atsakovui N. M. iš įmonės 12 911,73 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės ieškinius nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teismo prašė priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teismas šioje byloje patyrė 6,92 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Nors atsakovai taip pat prašė pripažinti ieškovę ir jos atstovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis bei skirti ieškovei ir jos atstovui solidariai 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų iš šios baudos sumokant jiems, tačiau teismas nenustatė pagrindų skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ ieškinius atmesti.

Priteisti atsakovei E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ (į. k. 125057864) 10 540,55 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius.

Priteisti atsakovui N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ (į. k. 125057864) 12 911,73 Eur (dvylikos tūkstančių devynių šimtų vienuolikos eurų ir septyniasdešimt trijų euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 3 metus (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 6 mėnesius.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVETAS“ (į. k. 125057864) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė