Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-12-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1591-460/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-11
Bylos Nr.
e2S-1591-460/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Quality Development“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1591-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10343-2025-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Quality Development“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Quality Development“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. išdavė teismo įsakymą dėl 58 990,65 Eur skolos, 5 024,29 Eur palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (179,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 296 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Quality Development“.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 25 d. gauti skolininkės prašymas ir prieštaravimai, kuriuose nurodyta, jog 2025 m. liepos 23 d. skolininkė gavo antstolio G. P. 2025 m. liepos 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininkei susipažinus su pateiktais dokumentais paaiškėjo, kad jos atžvilgiu yra priimtas teismo įsakymas, kuris yra įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti. Skolininkė tvirtina, kad nebuvo išnaudotos visos CPK nustatytos galimybės procesinius dokumentus įteikti skolininkei (juridiniam asmeniui), papildomų priemonių ėmimasis (pvz., procesinių dokumentų siuntimas visais žinomais skolininkės adresais) neatitiko ekonomiškumo principo. Kadangi teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus skolininkei, skolininkė negavo procesinių dokumentų, nebuvo veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą, dėl to neturėjo galimybės būti išklausyta / pasisakyti ginčo klausimu. Skolininkės nuomone, teismas negalėdamas įteikti procesinių dokumentų skolininkei pašto siunta, galėjo gauti skolininkės elektroninio pašto adresą ir juo siųsti skolininkei procesinius dokumentus, taip pasinaudodamas dar viena CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų šaliai įteikimo alternatyva. Prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių skolininkės praleistą terminą prieštaravimams pareikšti dėl teismo išduoto teismo įsakymo; taip pat skolininkė reiškė prieštaravimus ir prašė panaikinti įsiteisėjusį teismo įsakymą Nr. eL2-19008-1080/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi netenkintas skolininkės UAB „Quality Development“ prašymas dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas, siųsdamas procesinius dokumentus skolininkei, pagrįstai vadovavosi juridinių asmenų registro duomenimis, kurie turi prima facie galią, ir šiame registre nurodytu skolininkės buveinės adresu, skolininko vadovo gyvenamosios vietos adresu bei galiausiai procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai skolininkei 2025 m. birželio 17 d. Todėl sutikti, kad skolininkei apie priimtą teismo įsakymą nebuvo žinoma ir ji apie jį sužinojo tik gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, prieštarauja bylos medžiagai ir yra neteisingas.

3.2. Teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo privalo užtikrinti korespondencijos gavimą viešai jo nurodytu adresu. Asmens nepasirūpinimas, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją iš esmės suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiimti riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.

3.3. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti nėra, todėl skolininkės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – terminą atnaujinti, priimti skolininkės prieštaravimus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apeliantė teigia, kad terminas buvo praleistas dėl to, kad skolininkės atstovui advokatui 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo atlikta chirurginė operacija ir paskirtas nedarbingumas dėl ligos laikotarpiui nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Po atliktos operacijos dėl sveikatos būklės skolininkės atstovas beveik dvi savaites, o ypač pirmąsias dienas po operacijos, iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. nebuvo pajėgus parengti ir pateikti atskirąjį skundą, derinti su kliente poziciją.

4.2. Pažymi, kad skolininkė pateikė prieštaravimus ir prašymą atnaujinti terminą iš karto po to, kai gavo antstolio dokumentus, t. y. 2025 m. liepos 23 d., kai skolininkei įteikti antstolio dokumentai, o 2025 m. liepos 24 d. buvo parengti prieštaravimai, kurie 2025 m. liepos 25 d. pateikti teismui su prašymu atnaujinti terminą.

4.3. Apeliantės nuomone, skolininkė, vykdydama koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymąsi, kreipėsi į teismą iš karto po to, kai realiai sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, per vieną dieną.

4.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad termino atnaujinimas pažeistų kreditorės teises ir teisėtus interesus, nes kreditorė pateikė pareiškimą išduoti teismo įsakymą žymiai didesnei sumai nei realiai yra susiformavusi skola.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta:

9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Quality Development” kreditorei UAB „Norfos mažmena“ nutarė išieškoti 58 990,65 Eur skolą, 5 024,29 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (179,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 296 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo įsakymas kartu su pranešimu, kuriame skolininkei išaiškinta, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditorės reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų, 2025 m. balandžio 14 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsta kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

9.2. Iš LITEKO esančių sukurtų įvykių matyti, jog nepavykus įteikti procesinių dokumentų minėtu adresu, teismas išreikalavo JAR išplėstinį išrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurio duomenimis nustatyta, kad skolininkės registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o skolininkės vadovas nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. yra A. J., gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas 2025 m. gegužės 5 d. procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir 2025 m. gegužės 22 d. vadovui A. J., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

9.3. Neįteikus procesinių dokumentų juridinio asmens vadovui, procesiniai dokumentai 2025 m. birželio 11 d. pakartotinai buvo išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis laikomi įteiktais skolininkei 2025 m. birželio 23 d. Taip pat 2025 m. birželio 18 d. byloje gautas Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimas su skolininkės parašu, kad skolininkei teismo įsakymas buvo įteiktas 2025 m. birželio 17 d.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad 2025 m. balandžio 14 d. teismo įsakymas skolininkei UAB „Quality Development” buvo įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalies prasme. Teismo vertinimu, skolininkės nurodomos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Kaip nustatyta, teismo procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2025 m. birželio 17 d. Vien ta aplinkybė, kad skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami elektroniniu paštu, įvertinant tai, kad skolininkei procesiniai dokumentai įteikti CPK nustatytu leistinu būdu, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis dėl kurios praleistas procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir neturi lemiamos teisinės reikšmės.

11. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkė prieštaravimus turi pareikšti per 20 dienų po to, kai dokumentai jai yra įteikti. Nagrinėjamu atveju dokumentai skolininkei įteikti nebuvo. Pažymi, kad apie skolininkės el. pašto adresą teismas galėjo ir gali sužinoti iš internete viešai prieinamos informacijos bei VĮ Registrų centro tvarkomos informacijos. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei į tai, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatytas konkretus dienų po termino suėjimo skaičius, atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, proceso koncentracijos, teisingumo bei protingumo principai nebus pažeisti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmę – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; be to, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

14. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

15. Nagrinėjamu atveju skolininkas nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik tada, kai gavo antstolio dokumentus, t. y. 2025 m. liepos 23 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, jog kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apart to, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalies prasme, realiai teismo procesiniai dokumentai skolininkei buveinės adresu įteikti 2025 m. birželio 17 d. Taigi nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė buvo informuota apie prasidėjusią bylą ir priimtą teismo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad procesiniai dokumentai yra skolininkei pristatyti, veikė pagal anksčiau nurodytą EŽTT standartą.

16. Aplinkybė, kad teismas skolininkei nesiuntė dokumentų elektroniniu pašto adresu, nekeičia procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10, 12 punktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui keliami didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-456-790/2020). Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Pasikartotina, jog faktinė aplinkybė, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti juridinio asmens buveinės adresu, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad jai dokumentai įteikti tinkamai.

17. Nors apeliantas teigia, kad terminas prieštaravimams pateikti (nurodyta atskirajam skundui paduoti) buvo praleistas dėl to, kad skolininkės atstovui advokatui 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo atlikta chirurginė operacija ir paskirtas nedarbingumas dėl ligos laikotarpiui nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., tačiau akcentuotina tai, kad skolininkė prieštaravimus pateikė dar iki atstovo ligos – 2025 m. liepos 25 d. Taigi, skolininkės atstovo liga žymiai vėlesniu laikotarpiu negalėjo įtakoti skolininkės procesinio elgesio būti pasyviai ir prieštaravimus pateikti tik po beveik po 18 dienų nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo 2025 m. liepos8 d.

18. Apeliantas teigia, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principais teismas turėjo įvertinti ir suteikti apeliantui galimybę apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. Pažymėtina, kad apeliantas privalo pateikti prieštaravimus, kurie atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Taigi, skolininkė turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skolininkė / apeliantė nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų pagrindžiama jos nesutikimo su teismo priimtu įsakymu priežastis, apart to, kad skola per didelė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje pareikštą reikalavimą ar pagrindžiančių jos poziciją.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog terminas prieštaravimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu neegzistavo aplinkybių, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

20. Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti.

Dėl kitų skundo argumentų

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė