Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-362-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00747-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.3.; 3.1.1.2.21.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.; 3.4.4.2.; (S)

2016 m. gegužės 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. teisių perėmėjos I. A. ieškinį atsakovei R. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. A. (ieškovo A. A. teisių perėmėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu (tariamu sandoriu) A. A. 2014 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, surašytą Joniškio rajono notarų biure nuo sudarymo momento. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po savo motinos I. R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė R. K. nuo 2009 m. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko nebendravo su savo mama I. R. A., tik kartą per metus atvykdavo į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) mirė I. R. A., jos grįžo atsisveikinti su mirusiąja ir vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovė apgaulės būdu privertė brolį A. A. pasirašyti dokumentus dėl palikimo atsisakymo, kad antstoliai neareštuotų jo turto. Jis buvo išgeriantis, sirgo, galėjo būti lengvai atsakovės įtakojamas. Gulėdamas ligoninėje, A. A. suprato, kad buvo atsakovės apgautas, atsakovė brolio ligoninėje nelankė. Kai ieškovė kartu su A. A. nuėjo pas antstolę, sužinojo, kad namas nebūtų buvęs areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiu (tariamu sandoriu) A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, surašytą Joniškio rajono notarų biure (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo sudarymo momento. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos I. R. A., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Priteisė iš atsakovės R. K. ieškovei I. A. 1408,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės R. K. 7,85 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad pradinis ieškovas suprato, jog buvo atsakovės apgautas, atsakovė juo nesirūpino, A. A. gailėjosi pasirašęs atsisakymą nuo palikimo priėmimo. Iš liudytojos R. V. parodymų sprendė, kad pradinis ieškovas norėjo paveldėti motinos turtą. Byloje nustatė, kad pradinis ieškovas apie mėnesį gydėsi ligoninėje, nevartojo alkoholio, iš atsakovės jokios pagalbos nesulaukė, todėl nepraėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo, Joniškio rajono notarų biure parašė prašymą, prašydamas notarės neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į motinos palikimą, nes kreipsis į teismą dėl savo palikimo atsisakymo nuginčijimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas sprendė, kad pradinio ieškovo tikrieji ketinimai ir buvo paveldėti turtą, toliau gyventi palikėjos gyvenamojo namo dalyje. Teismas pripažino, kad pradinio ieškovo 2014 m. kovo 26 d. atsisakymas nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus motinai, yra tariamas sandoris, kuriuo realiai nebuvo siekiama sukurti pasekmių, sukeliamų palikimo atsisakymu, todėl negalioja nuo sudarymo momento.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė R. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės I. A. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei R. K. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pažymi, kad atsisakius palikimo, A. A. kreditoriai nuo tokio veiksmo atlikimo momento, prarado teisę išieškojimą nukreipti į paveldimą turtą, t. y. atsirado realus sandorio sudarymo padarinys, kurio siekė pradinis kreditorius. Atsakovė R. K. leido A. A. naudotis paveldimu gyvenamuoju namu. Jei pradinis ieškovas būtų sudaręs tik tariamą sandorį, tai jokių atsakovės leidimų jam nebūtų reikėję, tačiau šiuo atveju leidimo ar sutikimo gyventi gavimas traktuotinas kaip pradinio ieškovo suvokimą atskleidžianti aplinkybė. Susitarimas dėl tolesnio paveldimo turto naudojimo reiškė, kad pradinis ieškovas puikiai suvokė, kad nuo palikimo atsisakymo momento tolesnis turto naudojimas galimas tik gavus atsakovės sutikimą, o tai reiškia realių sudaryto sandorio teisinių pasekmių atsiradimą, t. y. pareigos, pradiniam ieškovui gauti atsakovės sutikimą naudotis jos paveldimu turtu, atsiradimą.

Pradinis ieškovas gyveno name, kuriame buvo įsikūrę ir gyveno kiti jo giminaičiai, todėl visiškai nelogiška būtų manyti, kad staiga į motinos laidotuves grįžusi atsakovė galėjo taip neleistinai paveikti A. A. valią, kad šis atsisakytų palikimo nieko apie tai nepranešęs ieškovei ar kitiems giminaičiams, t. y. kad tai nebūtų buvęs jo savarankiškas sprendimas. Teismas visiškai nesiaiškino ar atsakovės galima įtaka pradiniam ieškovui buvo leistina, ar ji peržengė leistinumo ribas. Atsakovės įtaka pradinio ieškovo sprendimams buvo visiškai mažareikšmė ir negalėjusi turėti neleistinumo pobūdžio, todėl A. A. elgesys vertintinas kaip valingas poelgis, atitikęs jo valią.

Ieškovė savo poziciją dėl tariamos atsakovės apgaulės grindžia tik viena iš esmės įrodyta aplinkybe, kad pradinis ieškovas turėjo skolų. Tačiau tokia informacija negali sudaryti apgaulės pagrindo, kadangi, kaip rodo antstolės V. Š. byloje pateikta 2015 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. S(J)-5321, A. A. atžvilgiu iš tiesų buvo vykdomi išieškojimai, todėl atsakovė negalėjo pasakyti nieko apgaulingo ar klaidinančio, apie ką pradinis ieškovas nebūtų žinojęs.

A. A. atsisakymą nuo palikimo patvirtino notaras, o tai reiškia, kad sandorio sudarymo metu A. A. privalėjo būti tokios būklės, kuri leistų suvokti savo veiksmų prasmę.

Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog pradinis ieškovas už palikėjos turtą mokėjo komunalinius mokesčius. Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas niekur nedirbo, jo atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai, taigi kyla klausimas, kaip asmuo galėjo mokėti mokesčius neturėdamas jokio pajamų šaltinio, todėl teismo išvada dėl mokesčių mokėjimo laikytina nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Teismas taip pat privalėjo vertinti, kokius aktyvius veiksmus atliko A. A., kad tai būtų laikoma palikimo priėmimu. Teismo argumentas, kad A. A. naudojo palikėjai priklausančius menkaverčius daiktus (indus, buities prietaisus (pvz. televizorių), patalynę ir pan.) kaip savo, yra atmestinas, nes tokio tipo daiktai galėjo realiai priklausyti ir A. A..

Ieškovė I. A. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pradinis ieškovas išreiškė savo valią priimti palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį ne tik faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, bet ir pateikdamas notarui pareiškimą, kurio esmė - pradinio ieškovo valia priimti palikimą ir ginčyti atsisakymą nuo palikimo. Mano, jog įstatymų leidėjas tokios valios pareiškimą riboja tik laike, t. y. trijų mėnesio terminu.

Visiškai pagrįstas, logiškas ir suprantamas pradinio ieškovo nurodytas sandorio sudarymo motyvas: palikimo atsisakymas bus fiktyvus, jis iš esmės paveldės motinos turtą (dalį namo, kurioje ir liko toliau gyventi), tačiau šio palikimo priėmimo niekaip neišviešins, tik faktiškai valdys paveldimą turtą, kad galėtų išsaugoti visą turto masę ir kad į paveldimą turtą nebūtų nukreipiami kreditorių reikalavimai.

Mano, kad nagrinėjamu atveju visiškai neturi reikšmės ar A. A. kreditoriai prarado teisę išieškojimą nukreipti į paveldimą turtą, t. y. atsirado realus sandorio sudarymo padarinys, kurio siekė pradinis kreditorius, nes byloje nustatyta, jog kreditoriniai reikalavimai buvo nepakankamo dydžio tam, kad būtų buvę galima net teoriškai nukreipti reikalavimus į paskutinė ir vienintelę pradinio ieškovo gyvenamąją vietą.

Pradinis ieškovas ir atsakovė, būdami lygiaverčiai įpėdiniai, kurių paveldimos dalys yra lygios, privalėjo gauti vienas kito leidimus ir sutikimus (bent jau žodinius) dėl paveldimo turto naudojimo. Šalių valia, paveldėtame name gyveno ir pradinis ieškovas, ir atsakovės dukra M. K.. Tai rodo suderintą valią dėl palikimo naudojimo palikimo atsiradimo ir priėmimo laikotarpiu. Pradiniam ieškovui atsisakius palikimo, neatsirado realūs šio sandorio padariniai, o jų nebuvimas patvirtina, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris.

Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymų objektyvumu, nes apeliantė neteisi teigdama, kad jos ir liudytojų santykiai yra blogi ir tai esą rodo liudytojų suinteresuotumą: liudytojai yra ne tik pradinio ieškovo, galutinės ieškovės artimi giminaičiai - jie lygiai taip pat yra ir atsakovės artimieji giminaičiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po I. R. A. mirties (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradinio ieškovo A. A. ir atsakovės R. K. motina, atsakovė R. K. 2014 m. kovo 25 d. kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pradinis ieškovas A. A. 2014 m. kovo 26 d. parašė notariškai patvirtintą atsisakymą nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, kartu patvirtindamas, kad jam yra žinomos palikimo atsisakymo pasekmės. Vėliau, pradinis ieškovas A. A. 2014 m. birželio 11 d. Joniškio rajono notarų biure parašė prašymą notarei neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinos I. R. A. palikimą, nes jis kreipsis į teismą dėl savo atsisakymo nuginčijimo. A. A. 2003-05-27 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pradinis ieškovas A. A. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė I. A..

Byloje nustatyta, kad I. R. A. palikimą sudaro nekilnojamieji daiktai: 579/1159 0,1159 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ 0,0836 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu

Pradinis ieškovas A. A. savo motinos I. R. A. palikimo atsisakė CK 5.60 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau 2014 m. birželio 11 d. Joniškio rajono notarų biure parašė prašymą notarei neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinos I. R. A. palikimą, nes jis kreipsis į teismą dėl savo atsisakymo nuginčijimo. CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012).

Siekiant nustatyti tikrąją pradinio ieškovo A. A. valią itin reikšminga yra ta aplinkybė, jog jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.60 str. 1 d.) palikimą priėmė. Palikimo priėmimo valios išreiškimas pasireiškė tiek pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tiek faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, tiek vėliau ginčijant atsisakymą nuo palikimo priėmimo. Pradinis ieškovas gyveno palikėjai nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, jokios kitos gyvenamosios patalpos pradinis ieškovas neturėjo. Taigi, pradinio ieškovo valia buvo priimti mirusios motinos palikimą, pradedant jį valdyti. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, įstatymų leidėjas tokios valios pareiškimą riboja tik laike, t. y. trijų mėnesių terminu, todėl šioje byloje nustatyta paties pradinio ieškovo valios išraiška buvo pakankamai aiški ir suprantama. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. birželio 11 d. pareiškimas notarei neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo į jos motinos I. R. A. palikimą patvirtina, jog ginčijamu sandoriu pradinis ieškovas atsisakydamas palikimo neišreiškė savo tikrosios valios.

Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje pagal vykdomąsias bylas iš pradinio ieškovo buvo vykdomi skolų išieškojimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi nėra pagrindo jais abejoti. Atsakovės argumentas, kad jos ir liudytojų santykiai blogi, kas lėmė jai nepalankius parodymus, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje apklausti liudytojai yra tiek pradinio ieškovo, tiek atsakovės giminaičiai, o liudytoja M. K., yra atsakovės dukra, todėl jos giminystės ryšys su atsakove yra žymiai artimesnis, nei su ieškove ar pradiniu ieškovu. Sutiktina su ieškove, jog tai, kad atsakovės dukters, kurios parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir atsakovės santykiai nebuvo blogi, įrodo faktas, jog atsakovė leido savo dukrai gyventi paveldėtoje namo dalyje.

Liudytojų (A. A., M. K.) parodymais byloje nustatyta, kad atsakovė žadėjo padėti pradiniam ieškovui padengti jo skolas. Atsakovė pradiniam ieškovui nurodė, kad antstolis gali areštuoti paveldimą turtą, todėl įtikino jį, jog pasirašius atsisakymą nuo palikimo priėmimo jis bus kaip namo savininkas ir galės ten pat gyventi. Neabejotinai pradinio ieškovo sudarytas vienašalis sandoris dėl palikimo atsisakymo jam buvo visiškai nenaudingas, todėl vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis labiau tikėtina, nei atmestina, kad tokį sandorį pradinis ieškovas sudarė ne savo valia, dėl ko tikroji pradinio ieškovo valia ginčijamu sandoriu išreikšta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė buvo pradinio ieškovo sesuo, todėl jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėti artimo giminaičio žodžiais. Byloje liudytojai (R. V., M. K.) nurodė, kad padinis ieškovas sutiko atsisakyti savo palikimo dalies tik tikėdamas, kad atsakovė juo rūpinsis, o jis toliau gyvens motinos name kaip savo nuosavybėje, taip pat norėjo ir paveldėti turtą. Pradiniam ieškovui supratus, kad atsakovė juo nesirūpina, ieškovas ėmėsi veiksmų nuginčyti jo tik dėl akių pasirašytą palikimo atsisakymą. Visų aptartų aplinkybių pakanka konstatuoti faktui, kad pradinio ieškovo tikrieji ketinimai ir buvo paveldėti turtą, todėl jo 2014 m. kovo 26 d. atsisakymas nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus motinai, yra tariamas sandoris, kuriuo realiai nebuvo siekiama sukurti pasekmių, sukeliamų palikimo atsisakymu, todėl ir negalioja nuo sudarymo momento.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinis ieškovas, rašydamas 2014 m. kovo 26 d. atsisakymą nuo palikimo pas notarę, nesuprato savo veiksmų esmės, todėl teisėjų kolegija dėl šio atsakovės argumento, kaip nesudarančio pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad faktas, jog pradinis ieškovas labai greitai apsisprendė dėl palikimo atsisakymo (praėjus keturioms dienoms po motinos mirties), priešingai nei teigia atsakovė, įrodo jo valios nebuvimą dėl ginčijamo sandorio turinio.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas, vienas iš jų 8 punkte numatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės atstovės paaiškinimu, liudytojų parodymais nustatyta, kad pradinis ieškovas po motinos I. R. A. mirties toliau liko gyventi palikėjai priklausančioje namo dalyje, kaip savais naudojosi ne tik nekilnojamaisiais palikėjos daiktais, bet ir namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, indais, patalyne, baldais ir kitais daiktais, televizoriumi, reiškė pretenzijas gulėdamas ligoninėje (duomenys neskelbtini), mokėjo už šiukšlių išvežimą, bendrai su liudytoja M. K. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį. Nepaisant to, kad pradinis ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų dėl mokesčių mokėjimo, šį faktą patvirtino atsakovės dukra, gyvenusi kartu su pradiniu ieškovu. Aplinkybę, jog savo mirusios motinos turtu pradinis ieškovas pradėjo naudotis palikimo priėmimo tikslu pradėdamas jį valdyti kaip savo, patvirtina faktas, kad pradinis ieškovas įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į antstolę dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pradinis ieškovas naudojo ne tik menkaverčius buitinius daiktus kaip savo, bet ir save laikė tiek šių daiktų, tiek mirusios motinos namo dalies paveldėtoju kartu su atsakove. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas paveldėjimo teisės liudijimui gauti pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos I. R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje apklaustų liudytojų parodymus.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė