- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- eA-1707-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05620-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan, Egidijus Šileikis (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24S219450; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dėl vizos atšaukimo 24SD25378. Pareiškėjas prašė priteisti visas patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo santykių UAB „Litaksa“ pagrindu. 2024 m. rugsėjo 27 d. jis atvyko į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių dokumentų originalų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo santykių pagrindu išdavimui pateikimui. Migracijos departamento darbuotoja informavo, kad viskas su dokumentais yra gerai, tik vėliau pasakė, kad kažkas negerai su jo viza, nes sistema jos „nepraleidžia“, ir paprašė palaukti, nurodžiusi, kad greičiausiai netrukus viskas išsispręs. Situacijai neišsisprendus, pareiškėjas turėjo grįžti atgal. Pasienio su Baltarusija poste, tikrinant jo dokumentus, buvo jo pasiteirauta, ką jis tokio padarė, nes jam uždėtas draudimas dviem metams atvykti į Lietuvą bei visą Šengeno zoną. Tai buvo staigmena pareiškėjui, jis nieko nežinojo apie jokį draudimą, o įvažiavo į Lietuvą be jokių bėdų. Jam buvo paaiškinta, kad migracijos sistemoje draudimas atsirado pareiškėjo vizito Migracijos departamente metu, tai buvo didelis netikėtumas pareiškėjui, nes Migracijos departamento skyriuje jam nebuvo pranešta apie draudimą. Neturėdamas jokio sprendimo, jis 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, su prašymu jam pateikti tokį sprendimą, tačiau 2024 m. spalio 2 d. gavo tik pranešimą, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 24S219450, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d. 2024 m. spalio 4 d. pareiškėjas iš Migracijos departamento gavo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dėl vizos atšaukimo Nr. 24SD25378. Pranešime nurodyta, kad viza atšaukiama vadovaujantis tuo, kad jam pritaikytas draudimas atvykti į Šengeno zoną (šalis – Lietuva), taigi, minėtas sprendimas dėl vizos atšaukimo priimtas Sprendimo dėl draudimo atvykti pagrindu ir yra iš jo išvestinis, todėl abu sprendimai skundžiami vienu skundu tais pačiais motyvais bei pagrindais. 2024 m. spalio 9 d. pareiškėjas gavo iš atsakovo el. paštu pilno turinio Sprendimą.
2.2. Pareiškėjo nuomone, draudimas pritaikytas tik formaliai be jokių motyvų, neįvertinus šios priemonės proporcingumo bei adekvatumo, o taip pat jos tikslingumo, neatsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, o taip pat nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
2.3. Argumentų, susijusių su perspėjimo įtraukimu į SIS sistemą, 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime nepateikta, tad perspėjimo įvedimo į SIS sistemą pagrindas yra tas pats nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą. Tačiau toks „automatinis“ perspėjimo įtraukimas į SIS informacinę sistemą, formalus teisės normų taikymas, nenurodžius tam jokių papildomų motyvų, yra neteisėtas, nepagrįstais bei prieštaraujantis nuosekliai suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.
2.4. Atsakovas nevertino, ar pareiškėjo individualus atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms; ar taikoma priemonė yra proporcinga; ar pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas/priimamas sprendimas dėl pripažinimo jį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Priemonė vertintina kaip neadekvati ir neproporcinga, nes taikomas draudimas užkerta kelią pareiškėjui patekti į Šengeno zoną, jis netenka teisės įvažiuoti ir į Lenkiją, kur jam patvirtintas lenko kortos išdavimas dėl jo turimų šaknų, o šis dokumentas suteikia asmeniui teisinį pagrindą įgyti leidimą nuolat gyventi Lenkijoje. Pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad buvo nustatyta, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Tačiau kartu nenustatyta, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar valstybės saugumui.
2.5. Pareiškėjas jau 12 metų turi Lietuvoje klestintį verslą – individualią įmonę, kurios vienintelis akcininkas bei direktorius jis yra. Įmonė vykdo ne tik sėkmingą ekonominę veiklą, bet ir dalyvauja visuomenei naudinguose projektuose: parėmė Lietuvos autizmo asociaciją „Lietaus vaikai“, ji yra „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Verslo klubo narys”. Minėtos įmonės veikos pagrindu pareiškėjas praeityje turėjo jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kitais periodais jis turėjo vizas. Šios aplinkybės patvirtina stiprius ilgalaikius jo ryšius su Lietuva tiek dėl vykdomo verslo, tiek ir dėl dirbamo darbo, jo įmonė sėkmingai veikia, plečia veiklą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
3.1. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S189326 panaikinti pareiškėjui 2022 m. spalio 19 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760194700, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 26 d., vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d.2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei 5 p., Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Litaksa“ pagrindu. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. balandžio 26 d., kaip ketinančiam užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7322770, galiojęs iki 2014 m. balandžio 26 d. 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėjas per MIGRIS užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Autojardas“ pagrindu. 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760194700, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas 2022 m. spalio 25 d. Migracijos departamentas nustatė, kad nors pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 7 d. įsidarbino minėtoje įmonėje, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. kovo 5 d. pareiškėjui darbo užmokestis mokėtas nebuvo, t. y. UAB „Autojardas“ jis faktiškai nedirbo. Turimais duomenimis pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, tačiau duomenų apie gaunamas išmokas nėra nuo 2018 m. sausio 1 d. (Migracijos departamentui ir Valstybinei darbo inspekcijai atlikus šios įmonės patikrinimą pažeidimai nenustatyti – VDI 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. SD-1-18326).
3.2. Pareiškėjas sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neskundė. Nagrinėjamu atveju minimas sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl visi pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl jo nepagrįstumo nėra vertinami ir atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas, kvestionuodamas ginčijamą sprendimą, iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus. Sprendimas Nr. 24S219450 yra pateikiamas, vadovaujantis Taisyklėmis, taigi, 2024 m. spalio 2 d. pranešimas Nr. 24SD24943 buvo išsiųstas vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, o ne kaip atsakymas į pareiškėjo siųstą prašymą pateikti sprendimą Nr. 24S219450. Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo ir pareiškėjo atstovės prašymus, 2024 m. spalio 9 d. išsiuntė raštą Nr. 24SD26033, kuriuo buvo pateiktas ginčijamas sprendimas.
3.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1967-556/2024 paneigia pareiškėjo argumentus dėl neteisėto perspėjimo įtraukimo į SIS.
3.4. Pareiškėjas teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą, bandė apeiti nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją. Migracijos departamentas surinko ir išanalizavo su pareiškėju susijusią ir prieinamą informaciją. Buvo atsižvelgta į anksčiau turėtus leidimus laikinai gyventi, į tai, kad yra individualios įmonės savininkas ir direktorius bei į pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad vykdant Individualios įmonės veiklą, jam yra būtinybę verslo reikalais būti Lietuvoje ar vykti į kitas Šengeno valstybes. Pareiškėjas turėjo tik 2 leidimus laikinai gyventi. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, tačiau asmuo UAB „Autojardas“ faktiškai nedirbo, kas neabejotinai patvirtina, kad jam leidimas laikinai gyventi buvo reikalingas ne siekiant dirbti Lietuvos Respublikoje, o dėl dokumento suteikiamų teisių), t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
3.5. Ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S189326 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
3.6. Lenkijos kompetentingoms institucijoms nusprendus išduoti leidimą gyventi, SIS perspėjimas būtų atšauktas. Nors ir pareiškėjas tariamai vykdo sėkmingą veiklą, buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė ,norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Sprendimas Nr. 24S219450 buvo priimtas, vizitui pasibaigus ir sprendimą rengė kitas darbuotojas, taigi, vizito metu, aptarnaujanti darbuotoja neturėjo galimybių pranešti, supažindinti ar prašyti pareiškėjo kažką paaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, nes apie rengiamą sprendimą žinių ji neturėjo.
3.7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo kviesti pareiškėją teikti papildomus paaiškinimus. Ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 133 str. 1 d. pagrindu, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Pareiškėjui šio sprendimo neskundžiant ir taip sutinkant su sprendime nustatytais faktais bei aplinkybėmis, nebuvo tikslo prašyti papildomų paaiškinimų. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo neinformavo, vertintini kaip nepagrįsti.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24S219450 ir 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dėl vizos atšaukimo 24SD25378.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pareiškėjas M. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
5.2. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr.24S189326 panaikinti asmeniui 2022 m. spalio 19 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760194700, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2p. ir 5p., 50 str. 1 d. 6p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pareiškėjas šio Sprendimo teismui neskundė. 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Litaksa“ pagrindu. Šis prašymas dar nagrinėjamas. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atsakovas priėmė ginčijamą 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno IS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir pasigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). 2024 m. spalio 3 d. atsakovas priėmė sprendimą atšaukti vizą pareiškėjui.
6. Teismas išanalizavo 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnį, 21 straipsnį.
7. Teismo vertinimu, Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiama Migracijos departamento Sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikinama.
8. Dėl sprendimo dalies, kuria Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, teismas pažymėjo, kad jis priimtas nustačius, jog pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad net ir nustačius šioje normoje įtvirtintus pagrindus, savaime tai nėra pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas uždrausti atvykti turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus užsieniečio atveju.
9. Teismas išanalizavo Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktus.
10. Teismas sutiko, kad pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo neskundė ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo įsiteisėjo. Teismas nesutiko, kad šios aplinkybės neturi būti įvertintos priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Tačiau iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.
12. Teismas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad sprendime dėl draudimo atvykti nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovui pateikė žinomai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis.
13. Teismas konstatavo, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Tai, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmė, be kita ko, remdamasis ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjui nepasinaudojus teise skųsti sprendimą teismui, savaime nėra pagrindas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.
14. Teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl naikintinas.
15. Atsižvelgęs į tai, kad naikinamas atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, yra pagrindas panaikinti ir išvestinį 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dėl vizos atšaukimo.
16. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui 982,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18.1. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2467-789/2024, 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025).
Atsiliepimas
18.2. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas sakė teismo posėdyje, kad į Lietuvą jis vyko tik dėl darbų, susijusių su jo valdoma individualia įmone, kas parodo, jog pareiškėjui leidimo laikinai gyventi reikėjo ne dėl galimybės dirbti Lietuvoje, o dėl dokumento suteikiamos teisės keliauti į Lietuvą ir vykdyti funkcijas susijusias su individualios įmonės veikla.
18.3. Teismo nurodytoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024) ir nagrinėjamoje byloje skiriasi aplinkybės bei bylos dalykas.
18.4. Kadangi sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi nebuvo apskųstas šiuo atveju reikia vadovautis aktualia praktika (2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2467-789/2024, 2025 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1137-822/2025).
Atsiliepimas
18.5. Yra tenkinama SIS Reglamento 24 str. 1 d. a p. nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
19.1. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024.
Šalies argumentai
19.2. Teismas padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad atsakovas tinkamai nemotyvavo pareiškėjui pritaikyto draudimo atvykti į Lietuvą, pritaikė jį nepagrįstai, todėl sprendimu jį panaikino. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais niekaip nepagrindė savo teiginio, kad teismo išvados bei vertinimas yra neteisingi ir/ar nepagrįsti.
19.3. Pareiškėjas turi stiprų ryšį su Lietuva.
19.4. Atsakovo argumentas, kad yra tenkinama Reglamento 24 str. 1 d. a p. nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai.
19.5. Atsakovas savo sprendime niekaip papildomai nemotyvavo, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS sistemą, ko atsakovas savo apeliaciniame skunde ir neginčija, o iš apeliacinio skundo motyvo suprantama, kad atsakovas visiškai nepagrįstai vertina, jog perspėjimas į SIS sistemą įvestinas automatiškai, nustačius asmeniui draudimą atvykti į Lietuvą.
19.6. Atsakovas visiškai ignoruoja teismų praktiką perspėjimo įvedimo į SIS sistemą klausimu, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024
Šalies argumentai
19.7. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d.) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą atitinkamą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi minėtu laikotarpiu, bei 2024 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atšaukti pareiškėjui išduotą vizą, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jam, kaip 12 metų vykdančiam įvairiapusę veiklą Lietuvoje bei galinčiam pasinaudoti lenko kortos privalumais Lenkijoje, atsakovo sprendimais taikomos poveikio priemonės laikytinos neindividualizuotomis ir neproporcingomis, nes nustačius darbo sutarties tarp jo ir jį kvietusio darbdavio nutraukimą individualizuotai nenustatytas pareiškėjo piktnaudžiavimas ir grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės ar valstybės saugumui kėlimas.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikindamas atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 3 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nėra aiškumo dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų duomenų neatitikties tikrovei ir nėra nustatyti pareiškėjo atlikti piktnaudžiavimo veiksmai. Be to, teismas nesutiko su atsakovu, kad nereikia atsižvelgti į pareiškėjo neskųstą atsakovo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Teismo vertinimu, atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, teismas sprendė, kad atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimas sudaro pagrindą papildomai panaikinti išvestinį atsakovo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą atšaukti pareiškėjui išduotą vizą.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime daromos išvados grindžiamos prielaidomis, nes ginčijamo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo priėmimą nulėmė atsakovo rėmimasis 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 24S189326 panaikinti pareiškėjui 2022 m. spalio 19 d. išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nes jo pozicija ir jai pagrįsti pateikti duomenys rodo siekį gauti leidimą laikinai gyventi dėl tokio dokumento suteikiamos teisės keliauti į Lietuvą ir vykdyti su individualios įmonės veikla susijusias funkcijas, bet ne dėl galimybės dirbti Lietuvoje. Tai sudaro pagrindą įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 10 d. prašymu, pateiktu per MIGRIS būsimo darbo UAB „Autojardas“ pagrindu, atsakovas 2022 m. spalio 19 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760194700, galiojusį iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Šis leidimas panaikintas atsakovo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, kurio pareiškėjas neskundė ir kuriuo remdamasis atsakovas priėmė ginčijamą 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24S219450 uždrausti pareiškėjui atvykti, o remiantis pastaruoju sprendimu – ginčijamą 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24SD25378 atšaukti pareiškėjui išduotą vizą. Pareiškėjo neskųsto atsakovo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nurodyti jo priėmimo faktiniai pagrindai (juos sudarančios faktinės aplinkybės), t. y. tai, kad sprendimas priimtas, „nes <...> duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės - asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje - nutraukta darbo sutartis su asmeniu“. Ginčijamo atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime taip pat nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas (jį sudaranti faktinė aplinkybė), t. y. tai, kad „Sprendimas priimtas, nes: - asmens leidimas gyventi buvo panaikintas“. Ginčijame atsakovo 2024 m. spalio 3 d. sprendime nurodyta jo priėmimo priežastis, t. y. tai, kad „viza atšaukta“ dėl tokios priežasties: „Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra paskelbtas perspėjimas neleisti jums atvykti“ (nurodoma valstybė narė: Lietuva).
27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neskundė atsakovo sprendimo panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad pareiškėjui įsidarbinus UAB „Autojardas“ 2022 m. lapkričio 7 d. jam šioje įmonėje nebuvo mokėtas darbo užmokestis nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki darbo sutarties su juo nutraukimo 2024 m. kovo 5 d. (be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas galimai būnant IĮ (duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi nuo 2012 m. rugsėjo 21 d.), tačiau nesutariama, ar toks sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje sistemiškai vertintinas pareiškėjo skundžiamų kitų dviejų atsakovo sprendimų pagrįstumo ir proporcingumo kontekste, t. y. uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi aspektu, taip pat pareiškėjui išduotos vizos atšaukimo aspektu, kai atsakovas nedetalizavo ir neindividualizavo pareiškėjo piktnaudžiavimo ir tuo sukeltos grėsmės.
28. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų priėmęs administracinį sprendimą dėl pareiškėjo, vertintino kaip apėjusio ar bandžiusio apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytą atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje reglamentavimą, buvimu Lietuvoje sukeliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui.
29. Įstatymo nuostatose, kuriomis vadovaujantis priimtas pareiškėjo neskųstas atsakovo 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 24S189326 panaikinti pareiškėjui 2022 m. spalio 19 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760194700, nustatyta, kad „Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu <...> paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai (50 str. 1 d. 2 p.); „Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu <...> duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje <...>” (35 str. 1 d. 2 p. 5 p.).
30. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija), kuria vadovaujantis priimtas ginčijamas atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 24S219450 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d., nustatyta, kad „Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui“.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju minėti duomenys apie tai, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. įsidarbino UAB „Autojardas“, tačiau jam šioje įmonėje nebuvo mokėtas darbo užmokestis nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki darbo sutarties su juo nutraukimo 2024 m. kovo 5 d., savaime nepagrindžia (neįrodo) pareiškėjo, kuris 2022 m. gegužės 10 d. prašymu siekė atsakovo išduodamo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje būsimo darbo UAB „Autojardas“ pagrindu, teiktų duomenų apie būsimą darbą minėtoje įmonėje neatitikties tikrovei. Vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas, sudaręs darbo sutartį su jį kvietusiu darbdaviu 2022 m. lapkričio 7 d., negavo darbo užmokesčio iš šio darbdavio nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. kovo 5 d. (iki darbo sutarties nutraukimo 2024 m. kovo 5 d.), vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 24S219450 nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi atsakovas nenurodė pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiavus migracijos procedūromis. Vadovaujantis šiais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis nustatyti pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį laikytina nepagrįsta ir neproporcinga bei neatitinkančia VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.
33. Pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir ją įgyvendinančiuose teisės aktuose bei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
35. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
36. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ginčijamame atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 24S219450 nėra ne tik detalizuota konkrečių pareiškėjo nurodytų duomenų neatitiktis tikrovei, bet ir neindividualizuotas tokios neatitikties teisinis padarinys, t. y. taikytinas uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2027 m. rugsėjo 26 d.), ir tokio padarinio teisinis neišvengiamumas (būtinumas) bei proporcingumas nagrinėjamo atvejo aplinkybių visumos kontekste. Be to, atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime nėra individualizuotų ir objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis adekvačiai vertintinas kaip svarbus ir reikalaujantis perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS. Be to, Sprendime nėra motyvų dėl perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, kylančio iš pareiškėjo asmeninių aplinkybių ir draudimo atvykti bei apsigyventi padarinių. Tai lemia, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimas vertintinas kaip priskirtinas tiems Migracijos departamento sprendimams, kurie dėl juose esančio motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, trūkumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025; kt.). Vadovaujantis šiais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi laikytina neproporcinga ir neatitinkančia VAĮ 10 straipsnio, SIS II reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.
37. Pažymėtina, kad kitas ginčijamas atsakovo administracinis aktas, t. y. 2024 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 24SD25378 atšaukti pareiškėjui išduotą vizą, yra paremtas minėtu atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 24S219450 ir praranda savo teisinį pagrindą pastarojo sprendimo Nr. 24S219450 naikinimo atveju. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamo atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimas sudaro pagrindą panaikinti išvestinį atsakovo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą dėl vizos atšaukimo.
38. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime daromos išvados grindžiamos prielaidomis, pažymėtina, kad paties atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir apeliacinio skundo dalis, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nes siekė gauti leidimą laikinai gyventi dėl tokio dokumento suteikiamos teisės keliauti į Lietuvą ir vykdyti su individualios įmonės veikla susijusias funkcijas, bet ne dėl galimybės dirbti Lietuvoje, nėra grindžiama įrodymais, t. y. konkrečiais ir objektyviais duomenimis ir tik jais grindžiamais motyvais, ir todėl vertintina kaip grindžiama prielaidomis. Todėl minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini, ir pritartina pirmosios instancijos teismo skundo argumentams, kad atsakovo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendime nėra aiškumo dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų duomenų neatitikties tikrovei ir nėra nustatyti pareiškėjo atlikti piktnaudžiavimo veiksmai.
39. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir 2024 m. spalio 3 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.
40. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
41. ABTĮ 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
42. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (480 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2025 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą bei 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo patvirtinimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra realiai patirtos ir pagrįstos, bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.