Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo

T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai trukdytų darbui ar medicininės pagalbos suteikimui, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai trukdytų darbui ar medicininės pagalbos suteikimui, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai trukdytų darbui ar medicininės pagalbos suteikimui, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai trukdytų darbui ar medicininės pagalbos suteikimui, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 7 d. 22.20 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 15.39 val. (viena para), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 245,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. K. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2023 m. sausio 7 d., apie 19.50 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebęs už plaukų, tampė sėdinčią automobilyje „BMW X6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savo mamą L. N., po to vieną kartą su plastikiniu buteliu, kuriame buvo sušalęs vanduo, trenkė jai per galvą, vieną kartą su kumščiu sudavė jai į dešinę akį ir sugriebęs už dešinės kojos jėga traukė ją iš automobilio, dėl to išsuko kelio sąnarį, po to vieną kartą su kastuvu trenkė jai per dešinę plaštaką, taip padarė jai dešinės plaštakos 4 ir 5 delnakaulio lūžimą, dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio plyšimą, veido žaizdą bei galvos sumušimą, t. y. smurtaudamas ir mušdamas nesunkiai sužalojo savo mamą L. N..

2. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. sausio 22 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nulaužęs L. N. priklausančio garažo durų pakabinamą 5,21 Eur vertės „Work-it“ spyną, įsibrovė į garažą ir iš jo pavogė L. N. priklausantį 300 Eur vertės benzininį generatorių, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 23 d., apie 15.00 val., iš to paties garažo pavogė L. N. priklausančius daiktus – 150 Eur vertės nešiojamąją žoliapjovę (trimerį) „Hitachi“, 200 Eur vertės vandens siurblį „Boxer“ su žarna ir 50 Eur vertės grąžtą, t. y. iš viso pagrobė 700 Eur vertės ir sugadino 5,21 Eur vertės L. N. priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Brigevičienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria T. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirta laisvės apribojimo bausmė, T. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti T. K. galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti l (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 6, 8 punktus ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, pirmus tris mėnesius taikant T. K. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigoti jį per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną ciklą, ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti T. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 7 d. 22.20 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 15.39 val. (dvi paras), prilyginant jį dviem laisvės atėmimo dienoms. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje (iki 2023 m. birželio l d. galiojanti redakcija), tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, t. y. paskyrė laisvės apribojimą už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pažymima, kad pažeistos BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes T. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta sankcijoje nenumatyta bausmė – laisvės apribojimas, nors sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, norėdamas skirti švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmę, turėjo vadovautis BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir tokį savo sprendimą motyvuoti nurodydamas, kodėl daro išvadą, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra akivaizdžiai per griežta ir kodėl T. K. turi būti paskirta švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė.

3.2. Skunde pažymima, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į tai, kad padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad T. K. 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta ir turi būti paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. Kadangi pirmosios instancijos teismas paskyrė tokią bausmę, kurios nenumato atitinkamo BK straipsnio sankcija, ir todėl paskyrė neteisingą bausmę, yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir T. K. paskirti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą bausmės vidurkiui; paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

3.3. Be to, skunde nurodoma, kad įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su T. K. asmenybe, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. T. K. suprato ir padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailėjosi taip pasielgęs, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nebandė išvengti atsakomybės, t. y. esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4. Atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė Asta Brigevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo T. K. gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, t. y. paskyrė laisvės apribojimą už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nors šio straipsnio sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam T. K. skirti laisvės atėmimą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. K. skirtinos bausmės klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl ginčijamas nuosprendis pakeistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

8. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi sankcijoje numatoma tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam T. K., įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją, padarė išvadą, kad didele dalimi nusikalstamų veikų padarymą sąlygojo T. K. nebekontroliuojamos aplinkybės ir reagavimo į jas būdai, kurie iš esmės pripažintini ribotu pakaltinamumu (BK 18 straipsnis), ir tai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 61 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Be to, atsižvelgė į tai, kad T. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydžius nustatant artimus numatytam bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis) ir už abi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę nuspręsta sumažinti vienu trečdaliu.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskyrė sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį, nemotyvuodamas tokio sprendimo.

12. BK numato du pagrindus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie pagrindai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Pagal galiojančią teismų praktiką, teismas svarsto galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir tik nesant tokios galimybės gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

13. BK 62 straipsnis gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, o tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. To paties straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo T. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis T. K. būtų bent iš dalies atlyginęs padarytą žalą, taip pat nenustatyta nė viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Taigi, byloje nėra nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, sudarančios teismui pagrindą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimą.

15. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-21-628/2021).

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančias ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nepagrįstai nusprendė skirti švelnesnės nei įstatyme numatytos rūšies bausmę. Nagrinėjamu atveju jokių kitų aplinkybių nei minėtos, kurios kažkaip išimtinai apibūdintų nuteistojo T. K. asmenybę arba jo padarytas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Byloje nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta, nenustatyta. Todėl nuteistajam T. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, šioje byloje galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, nustatytinas maksimalus paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nustatant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padarys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

18. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrų įstatymo nustatytų sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, skirti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

19. T. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymo, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors aplinkybės, kad nuteistasis T. K. praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. K. baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, yra darbingo amžiaus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), be to, nustatyta, kad nuteistasis pripažintas ribotai pakaltinimu. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo T. K. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiui turėtų didesnį neigiamą nei teigiamą poveikį jo asmenybei ir visuomenei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti itin efektyvus. Nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o jis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti.

20. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas.

21. Nagrinėjamu atveju nuteistajam T. K. atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas pirmus tris mėnesius taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant jį per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną ciklą, ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistajam skirtinas vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, kuriuo nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tokiu būdu bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jei T. K. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Dėl proceso išlaidų

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą T. K., kurios sudaro 76,67 Eur.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

25. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės skundą, jis tenkinamas, nuteistojo teisinė padėtis pablogėja. Pažymima, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, be to, nuteistojo T. K. gynėja prašė šių išlaidų iš jo nepriteisti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Brigevičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį ir T. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti T. K. galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę l (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, T. K. paskirtos galutinės l (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams pirmus tris mėnesius taikant T. K. intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant jį per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną ciklą, ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti T. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 7 d. 22.20 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 15.39 val. (dvi paras), prilyginant jį dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kitos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. K..

Teisėjai Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė