Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-12-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-11426-512/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-02
Bylos Nr.
2YT-11426-512/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07211-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Egidijus Mickevičius (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11426-512/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07211-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.; 3.4.5.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolę B. T. su skundu, prašydama panaikinti 2022 m. spalio 27 d. patvarkymą Nr. S-22-5-46454 ir grąžinti neteisėtai išieškotą 869,71 Eur dienpinigių sumą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas išieškoti iš sumų, mokamų skolininkui, kaip darbuotojui, kai jis vyksta į tarnybinę komandiruotę, yra perkeliamas, priimamas į darbą ir pasiunčiamas dirbti į kitas vietoves. Skolininko pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui ir iš kurių galimas išieškojimas, baigtinis sąrašas įtvirtintas CPK 737 straipsnyje, kuriame dienpinigiai, kaip pajamų rūšis, nėra nurodyta. Pareiškėjas teigia, jog dažnai yra komandiruojamas į užsienį (Vokietiją), kur pragyvenimo lygis yra ženkliai aukštesnis negu Lietuvos Respublikoje. Dienpinigiai reikalingi, nes komandiruotės metu reikalingas didesnis lėšų kiekis, o su komandiruote susijusios išlaidos yra kompensuojamos tik grįžus.

A. B. T. 2022 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-5-49476 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui.

Nurodo, kad pareiškėjas nėra ir negali būti komandiruojamas, kadangi 2022 m. rugsėjo 16 d. laikinojo darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. K. nėra nustatyta pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta. Pareiškėjas A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbintas apdailininko pareigoms. Apdailininko darbo pobūdis yra kilnojamas. 2022 m. spalio 25 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad dienpinigių forma išmokėtas atlyginimas daugiau nei 2,5 karto viršija pareiškėjui išmokėtą atlyginimą. Pareiškėjui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl iš tokių lėšų išieškojimas pagal vykdymo procesą reglamentuojančius teisės normas yra galimas. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui už darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 1 201,08 Eur atlyginimas (įskaitant dienpinigių formą išmokėtą atlyginimą). Vadinasi paskirtos baudos bei vykdymo išlaidų dengimui turi būti išskaičiuojama: nuo 549,65 Eur sumos - 20 proc., kas sudaro - 109,93 Eur; nuo likusios darbo užmokesčio dalies, t. y. 651,43 Eur - 50 proc., kas sudaro - 325,72 Eur. Vykdomojoje byloje galėjo būti atliktas 435,65 Eur dydžio atskaitymas, tuo tarpu buvo išieškota tik 421,12 Eur, o kita piniginių lėšų suma dar 2022 m. spalio 26 d. grąžinta. Atlikti atskaitymai iš pareiškėjo gautų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neviršija CPK 736 straipsnyje įtvirtintus dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/12/01668, pradėta vykdyti pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-97-417/2012 dėl baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

2022 m. spalio 25 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų Nr. S-22-5-45994, kuriuo pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b.l. 117).

2022 m. spalio 27 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) prašymas grąžinti išieškotą dienpinigių sumą 869,71 Eur (v.b.l. 123).

2022 m. spalio 27 d. priimtas patvarkymas dėl 2022 m. spalio 26 d. prašymo dėl dienpinigių grąžinimo Nr. S-22-5-46454, kuriuo antstolė informavo skolininką, kad išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų tvarka yra išaiškinta 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų Nr. S-22-5-45994; taip pat informavo, kad iš nuo sąskaitos nurašytų lėšų 440,28 Eur grąžinti skolininkui į sąskaitą, o 354,85 Eur atskaityta skolų dengimui (v.b.l. 126).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu skundu nesutinka su antstolės veiksmais, iš esmės motyvuodamas tuo, kad buvo pažeistas CPK 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas išieškoti iš sumų, mokamų skolininkui, kaip darbuotojui, kai jis vyksta į tarnybinę komandiruotę, yra perkeliamas, priimamas į darbą ir pasiunčiamas dirbti į kitas vietoves.

CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, CPK 737 straipsnyje įtvirtino skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, sąrašą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, kaip jos apibrėžiamos CPK 737 straipsnyje, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 41–43 punktai). Pažymėtina, kad CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).

Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

CPK 739 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Remiantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.

Taigi, nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įtvirtintas išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumas, nes darbdavio mokami dienpinigiai turėtų atlikti komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją.

Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Kai sutartyje kilnojamojo darbo pobūdis nėra aiškiai įvardintas, bet egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių reikia įvertinti, ar darbuotojas kas kartą vyksta į komandiruotes, ar vis dėl to jo darbas yra kilnojamo pobūdžio, kasacinis teismas išaiškino, kad būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas papildomas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumas, periodiškumas ir tęstinumas, įrodymais pagrįstas dienpinigių faktinis panaudojimas darbuotojo išlaidoms kompensuoti bei tai, ar darbdavys pasirūpina darbuotojo kelione, aprūpina jį maitinimu ir apgyvendinimu, ar šias išlaidas kompensuoja).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininko pareigose. Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. laikinojo darbo sutarties matyti, kad darbo funkcijų atlikimo vieta konkrečiai nenurodyta. Laikinojo darbo sutarties 2 punkte nustatyta, kad konkrečios darbo funkcijų atlikimo vietos nėra, kadangi darbuotojas bus siunčiamas dirbti į skirtingas vietas; konkreti darbo funkcijos atlikimo vieta darbuotojui bus nurodyta siuntime dirbti. Pareiškėjas teigia, kad dažnai yra komandiruojamas į Vokietiją. Todėl galima daryti išvadą, kad jis savo pareigas, kaip apdailininkas, atliko užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įsakymų dėl pareiškėjo komandiruočių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti skolininko darbinių funkcijų atliko vietą, taip pat kaip minėta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta nėra nurodyta ir laikinojo darbo sutartyje, atvirkščiai - laikinojojo darbo sutartimi susitarta, jog darbuotojas bus siunčiamas dirbti į skirtingas vietas. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad pareiškėjui už rugsėjo mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis 547,73 Eur, o kitų išmokų 869,71 Eur, t.y. kitų išmokų priskaičiuota 1,5 karto daugiau nei darbo užmokesčio. Pareiškėjas, teigdamas, kad mokami dienpinigiai reikalingi komandiruotės metu patirtoms išlaidoms užsienyje kompensuoti, apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais ir nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje duomenų, kad dienpinigiai buvo panaudoti skolininko išlaidoms kompensuoti, nėra. Šiuo atveju pareiškėjui (skolininkui) dienpinigiai mokami nepriklausomai nuo komandiruotės metu faktiškai patirtų išlaidų. Kaip matyti iš darbo sutarties, šalys (darbdavys ir darbuotojas) atskirai aptarė komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimo tvarką (Laikinojo darbo suatrties 11.2 punktas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės dirba kilnojamojo pobūdžio darbą, o jam mokami dienpinigiai atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl dienpinigių forma gaunamoms pajamoms įstatyme įtvirtinta apsauga šiuo atveju netaikoma. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti (CPK 178 straipsnis). Išieškojimas iš pareiškėjo gaunamų pajamų, kurios tik formaliai vadinamos dienpinigiai, yra galimas ir neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms.

CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 punktas); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad už rugsėjo mėnesį pareiškėjui priskaičiuotas darbo užmokestis 547,73 Eur, o kitų išmokų 869,71 Eur, iš viso 1 417,44 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius 1 201,08 Eur). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad pagal vykdomąjį raštą išskaičiuota 66,27 Eur, pareiškėjui išmokėta 1 134,81 Eur. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš pareiškėjo buvo išieškota 795,13 Eur, tačiau 2022 m. spalio 26 d. į pareiškėjo sąskaitą grąžinta 440,28 Eur. Taigi, iš viso iš pareiškėjo išieškota buvo 421,12 Eur. Vertinant nustatytas aplinkybes, sutiktina su antstole, jog iš pareiškėjo nebuvo išieškota didesnė suma nei numatyta CPK 736 straipsnyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0005/12/01668 antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius