Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.1.; 1.2.23.1.1.; 1.2.23.2.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.5.; 2.1.7.6.; 2.4.6.1.

2026 m. vasario 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei 2 metų laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 6 mėnesių laisvės atėmimo (turi būti laisvės apribojimo) bausmę, D. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. C. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas D. C. atidėtas 2 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant pareigas:

- dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje;

- nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo laiką dirbti, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

- visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. C. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. T., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. C. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą vartoti savo reikmėms bei turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2024 m. gruodžio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto daugiabučio namo, iš A. T. neteisėtai įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 0,8792 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,7226 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias laikė ir atgabeno su savimi į garažo masyvo teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. gruodžio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kokaino paplatino, t. y. davė neatlygintinai vartoti M. S. ir M. J., o likusį kiekį laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. gruodžio 23 d. 00:53 val. narkotines medžiagas pas jį rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. C. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį: nutraukti baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir iki 1 metų sutrumpinti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

2.1. Teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką bei neteisingai nustatė jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nurodo, jog jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nuo pat pirmos apklausos nurodė visas nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, tačiau nesutinka, kad padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. nesutinka, jog jo veikos kvalifikuotinos pagal du BK straipsnius, kadangi jis, jau įsigydamas narkotines medžiagas, jas planavo vartoti draugų kompanijoje, todėl mano, kad jo veika turi būti kvalifikuota tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o jo veikos kvalifikavimas pagal du BK straipsnius nepagrįstai sunkina jo padėtį.

2.2. Taip pat teigia, jog teismas, skirdamas jam bausmę bei jos vykdymą atidėdamas, nesilaikė baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų, kad konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai); jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą; baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Mano, kad teismas nepaisė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nurodo, jog teismas, skirdamas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į itin svarbias aplinkybes: 1) jis nuo pat sulaikymo momento davė nuoširdžius parodymus ir šių jo parodymų dėka buvo išaiškinta kito asmens padaryta nusikalstama veika, jos padarymo aplinkybės bei ją įvykdęs asmuo; 2) jis, skirtingai nei kitas nuteistasis, niekada nebuvo baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ar vartojimą; 3) įsigytas narkotines medžiagas planavo panaudoti, siekdamas pajusti jų poveikį, o ne platinti jas parduodant, t. y., neturėjo jokių savanaudiškų paskatų. Mano, jog teismas neįvertino šių aplinkybių, kurios leistų jo atžvilgiu sutrumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 1 metų, nekeičiant paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei paskirtų pareigų per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. C. ir jo gynėja advokatė Violeta Savickienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. C. prašo jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti tik pagal vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį, t. y. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau teigia, jog jis padarė vieną nusikaltimą, o ne dvi atskiras nusikalstamas veikas. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija teismo nustatytą jo neteisėtų veiksmų kvalifikaciją.

6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas bei pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, o tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais bei dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, jog apeliantas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ar byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados padarytos remiantis prielaidomis.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nors apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse, tačiau išsamių motyvų dėl nuteistojo D. C. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nenurodė, taip pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, jis ištaisytinas, iš naujo įvertinant byloje surinktus duomenis bei pateikiant išvadas dėl D. C. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. C. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš A. T. neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,7226 g narkotinės medžiagos – kokaino, šias medžiagas laikė ir atgabeno su savimi į garažo masyvo teritoriją, kurioje tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - kokaino paplatino, t. y. davė neatlygintinai vartoti M. S. ir M. J., o likusį kiekį laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. gruodžio 23 d. 00:53 val. narkotines medžiagas pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal teismų praktiką esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą veiką nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas, ar pardavimas ar kitoks narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimas. Tai yra subjektyvusis požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kurios nustatytos byloje esančiais įrodymais. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas jų kiekis, įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius; svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės.

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistasis D. C. pripažino, kad pas jį policijos pareigūnų rastas bei paimtas narkotines medžiagas, supakuotas į du baltos spalvos lankstinukus, už 210 Eur jis įsigijo iš A. T. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis A. T. (4 t., b. l. 39-42, 49-52, 55-57). Apžiūros protokole taip pat užfiksuota, jog į A. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 22 d. buvo gautas 210 Eur pavedimas iš D. C. (3 t., b. l. 102-105), nuteistojo D. C. naudoto mobiliojo ryšio telefono apžiūros duomenys apie D. C. susirašinėjimą su A. T. taip pat patvirtina 210 Eur pinigų pervedimą (3 t., b. l. 159-167). Taip pat byloje nėra ginčo, jog nuteistasis D. C. dalį iš nuteistojo A. T. įsigyt ų narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje buvo kokaino, neatlygintinai davė savo draugams M. S. ir M. J., o likusią dalį narkotinių medžiagų laikė su savimi. Šią aplinkybę įrodo ne tik paties nuteistojo D. C. parodymai, bet ir M. S., M. J., kurie buvo apklausti kaip liudytojai, parodymai, policijos pareigūno R. J. parodymai bei šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 40-43, 98-102), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 50-56), taip pat narkotinių medžiagų tyrime (šlapimo teste) užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, jog tiek D. C., tiek ir M. J. bei M. S. yra vartoję kokaino (1 t., b. l. 45, 47, 49).

11. Aiškindamas narkotinių medžiagų įsigijimo tikslą, nuteistasis D. C. ikiteisminio tyrimo metu, per pirmą apklausą, vykusią 2024 m. gruodžio 23 d., parodė, jog jis nusprendė pabandyti narkotinės medžiagos – kokaino, todėl, susisiekęs su A. T., iš jo įsigijo 2 gramus kokaino, šią narkotinę medžiagą pirko dėl savęs, niekam jos platinti neplanavo, po to, kai įsigijo narkotines medžiagas, jis susitiko su draugais M. S., M. J., K. B., E. K. aikštelėje prie parko, ten vartojo alkoholį, nes šiuo tikslu buvo susitikę, o pradėjus lyti lietui, nusprendė perkelti susitikimą į M. J. garažą, su M. S. einant link M. J. garažo, išėjo kalba apie jo (nuteistojo) įsigytą kokainą, nes jam buvo sakęs, jog planuoja įsigyti ir išbandyti kokainą, M. S. jo paklausė: „Ar galim pabandyti kokaino?“, tada jis iš kišenės išsitraukė vieną lankstinuką, kurį atsidaręs, pamatė baltus miltelius, pirštu patrynęs miltelius, jų įkvėpė per nosį, M. S. padarė tą patį, ir toliau abu ėjo link garažo, prie garažo vėl susitikę su minėtais draugais, toliau vartojo alkoholį, M. J., atkreipęs dėmesį jų elgesį, jų pradėjo klausti, kas jiems yra, tada tiesiog iš kalbos išėjo, jog jis su M. S. yra pavartoję kokaino, tai išgirdęs, M. J. paprašė duoti ir jam kokaino, todėl jis išsitraukė tą patį lankstinuką, ir M. J. iš jo taip pat pavartojo kokaino, tuo metu jis pats su M. S. dar kartą jo pavartojo (3 t., b. l. 136-140). Tas pačias įvykio aplinkybes nuteistasis patvirtino ir papildomos apklausos metu, tačiau teigė, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi minėto straipsnio dispozicija apima visus įtarime nurodytus jo veiksmus (3 t., b. l. 147-150). Pirmosios instancijos teisme D. C. parodė, kad smalsumo vedinas įsigijo tuos 2 gramus narkotinių medžiagų, šias medžiagas pirko pats sau, o, atsakydamas į savo gynėjos advokatės Violetos Savickienės klausimą, nurodė, jog buvo mintis gal pasidalinti su draugais (4 t., b. l. 164). Taip pat pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo vakare, apie 21-22 val., jas įsigijęs, nuėjo į aikštelę prie “Ž” susitikti su M. S., K. B., M. J. ir E. K., ten vartojo alkoholį, pradėjus lyti, kartu su M. S. ėjo iki M. J. garažo, eidamas M. S. užsiminė apie turimą kokainą, M. S. paklausė, ar gali pabandyti, todėl M. S. davė paspausti pirštu nosį ir iš lankstinuko patraukti į nosį, tą patį padarė ir pats, atėję į garažą, jame toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kai M. J. pasakė, jog yra pavartoję kokaino, M. J. irgi paprašė duoti pavartoti, todėl M. J. taip pat davė pavartoti kokaino.

12. Iš tokių nuteistojo D. C. parodymų matyti, kad narkotines medžiagas, kurių sudėtyje buvo kokaino, apeliantas įsigijo savo reikmėms, t. y. neturėdamas tikslo jų platinti, o apie įsigytas narkotines medžiagas M. S. jis pasakė tik tada, kai dviese ėjo per parką į M. J. garažą, M. S. narkotinių medžiagų davė tik pastarojo paprašytas, be to, būnant garaže, narkotinių medžiagų M. J. jis pasiūlė ne pats, o šiam asmeniui davė tik tada, kai M. J. atkreipė dėmesį į keistą jo ir M. S. elgesį, bei jo paprašė. Paminėtina ir tai, jog apie turimas narkotines medžiagas nuteistasis daugiau niekam nesakė ir niekam jų nedavė.

13. Be to, nuteistojo aiškinimą, kad narkotines medžiagas jis įsigijo savo reikmėms, o ne turėdamas tikslą susitikimo metu jas vartoti su draugais, patvirtina ir liudytojų M. S. bei M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. S. teigė, jog D. C. jį ir M. J. pavaišino kokainu jiems patiems to prašant, be jokio atlygio. Kaip teigė liudytojas, 2024-12-22 vakare aikštelėje jis leido laiką su draugais M. J., E. K., K. B., buvo kelios draugų merginos, jiems leidžiant laiką, prie jų prisijungė ir D. C., visi vartojo alkoholį, kai suprastėjo oro sąlygos, šį draugų pasibuvimą nusprendė pratęsti garaže pas M. J., kiti merginas nuvežė namo, o jis su D. C. ėjo link garažų, einant per parką, jis D. užsiminė, jog dėl suvartoto įvairaus alkoholio jis blogai jaučiasi, reikėtų kažkaip pataisyti sveikatą, tada D. C. pasakė, jog jis kai ko turi, paklausė, kas tas „kai kas“, o D. C. jam atsakė, kad turi kokaino, jis D. C. neklausinėjo, iš kur jis jo gavo, o ir pats D. C. nieko apie tai nepasakojo; D. C. paprašė jį pavaišinti turimu kokainu, D. C. iš kišenės išsitraukė vieną popieriaus lankstinuką, kuriame buvo balti milteliai, jis, vienu pirštu paėmęs šiek tiek miltelių, įtraukė jų per nosį, D. C. padarė tą patį, susitikę su draugais prie garažo, toliau vartojo alkoholį, M. J. jo paklausus, kodėl jis yra toks, M. J. jis pasakė, jog D. C. turi kokaino, kurio jam davė pavartoti, todėl taip gerai ir jaučiasi, tada M. J. paprašė D. C. ir jį pavaišinti turimu kokainu, D. C. vėl išsitraukė turėtą lankstinuką su kokainu, matė, kaip M. J., pirštu užkabinęs miltelių, jais pasitrynė dantenas, jis pats nebevartojo, po to ėjo parūkyti į lauką, tuo metu prie garažo atvyko E. K., o po akimirkos atvažiavo ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 73-76).

14. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo susitikęs su draugais, kai prie jų prisijungė ir pažįstamas D. C., visi vartojo alkoholį, pradėjus lyti, jis draugams pasiūlė pasibūti jam priklausančiame garaže, jis, M. S. ir D. C., būdami garaže, toliau vartojo alkoholį, kai jam įtarimų sukėlė M. S. ir D. C. elgesys, nes jie buvo labai linksmi, jų paklausė, kodėl jie tokie linksmi, kalba išėjo apie tai, jog jie abu vartojo kokaino, kurio turi D. C., todėl jis, norėdamas pabandyti iš smalsumo, D. C. paprašė duoti ir jam kokaino, pirštu šiek tiek užkabino baltų miltelių ir jais patrynė dantenas, po to, išėjus į lauką parūkyti bei būnant lauke, pamatė prie garažo atvažiuojančius pareigūnus. Patvirtino, kad apie tai, jog D. C. turi kokaino, jis sužinojo tik jiems būnant garaže, kai pačiam kilo įtarimas dėl D. C. ir M. S. elgesio, kol pats nepradėjo klausinėti, D. C. nieko nesakė, jog jis turi kokaino, ir jam jo nesiūlė (1 t., b. l. 79-82).

15. Vertinant liudytojų M. S. bei M. J. parodymus, matyti, jog šie liudytojai apie nuteistojo D. C. turimas narkotines medžiagas susitikimo pradžioje net nežinojo, sužinojo tik vėliau, kai liudytojas M. S. užsiminė apie savo prastą savijautą dėl išgerto įvairaus alkoholio, o liudytojas M. J. sužinojo apie narkotikus tik tada, kai būnant pas jį garaže, jam kilo įtarimų dėl nuteistojo ir M. S. elgesio. Tokie liudytojų M. S. ir M. J. parodymai paneigia nuteistojo versiją apie narkotinių medžiagų įsigijimą, turint tikslą jas platinti savo draugams. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog nei būnant aikštelėje prie parko, nei būnant garaže, niekas nebuvo užsiminęs apie tai, kad D. C. turi kažkokių miltelių, tai yra turi kažkokių narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 92-95). Liudytojas K. B. parodė, kad jis, būdamas su draugais M. J. ir M. S. aikštelėje prie parko, atsitiktinai susitiko į aikštelę atėjusį D. C., kad D. C. su savimi turėjo kokaino, jis sužinojo tik tuomet, kai policijos pareigūnai pas D. C. rado šių medžiagų, iki atvykstant policijos pareigūnams, nei pats D. C., nei M. S., nei M. J. nebuvo užsiminę, jog D. C. turi kokaino, taip pat nesakė, kad jo yra vartoję, D. C. jam kokaino nesiūlė (1 t., b. l. 105-108). Be to, kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. J. parodė, jog sulaikytas asmuo – D. C. teigė, kad yra grįžęs iš užsienio ir kokaino įsigijo tik savo asmeninėms reikmėms, norėdamas jį išbandyti, būdamas garaže, jo vartojo su vienu iš draugų, kurio vardas M., o kiti kartu buvę draugai kokaino nevartojo (1 t., b. l. 98-102).

16. Sugretinus nuteistojo D. C. parodymus su liudytojų M. S., M. J., E. K., K. B., R. J. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su paties nuteistojo parodymais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, daroma išvada, kad nuteistasis D. C., įsigydamas narkotines medžiagas iš nuteistojo A. T., tikslo platinti šias narkotines medžiagas tuo metu neturėjo, t. y. nuteistojo tyčia buvo nukreipta tik į narkotinių medžiagų įsigijimą savo paties poreikiams, o tikslas platinti narkotines medžiagas nuteistajam kilo ne jas įsigyjant, o tik tada, kai jam būnant su draugais, pastarieji patys nuteistojo paprašė juos „pavaišinti“ kokainu, t. y. tada, kai jis savo poreikiams įsigijęs narkotinių medžiagų, jas turėdamas su savimi, nešėsi į garažų masyvą. Taigi, neteisėto narkotinių medžiagų įsigijimo, laikymo, gabenimo bei dalies šių medžiagų neteisėto platinimo nesieja vieninga nuteistojo tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo poreikiams, kartu turi tikslą dalį tų medžiagų parduoti ar kitaip platinti, jo veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 259 ir 260 straipsnių atitinkamas dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-266/2011, 2K-263/2012).

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistojo D. C. neteisėtus veiksmus kvalifikuodamas kaip nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, sutaptį, įstatymo pažeidimų nepadarė, nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus, todėl tenkinti nuteistojo skundo reikalavimą ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

19. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. C. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrė minimalaus dydžio – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmes subendrinęs apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, be to, jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, teismas nuteistajam paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, o, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nustatė galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Be to, pirmosios instancijos teismas šios bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, atidėjo 2 metams.

20. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, t. y. nustatant bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkį (BK 61 straipsnio 3 dalis).

21. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1-4 dalyse nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat į šias aplinkybes atsižvelgiama nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Be to, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. D. C. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 1-2). Taip pat teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius bei buvęs nuteistojo darbdavys UAB „H“ (4 t., b. l. 154-158). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog D. C. laikomas neteistu, nes ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, prokuroro 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi, buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis), bei 2020 m. birželio 20 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro kaip atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus (3 t., b. l. 192-193). Nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (3 t., b. l. 195-198). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ir sprendė, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, pritaikęs BK 75 straipsnio 4 dalies bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam D. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, paskirdamas tarpusavyje suderintas pareigas ir draudimus. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai bei mano, jog bausmės vykdymo atidėjimas trumpesniam nei 2 metų terminui nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, nes apeliantas nors ir teisiamas pirmą kartą, tačiau jis padarė du tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu, vienas iš nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, ir nors nuteistasis neužsiima sistemingu narkotinių medžiagų platinimu, tačiau byloje nustatyta, jog jis savo reikmėms įsigytą narkotinę medžiagą neatlygintinai platino dviem savo draugams, kas rodo itin didelį nuteistojo veiksmų pavojingumą. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024). O tai, kad skundžiamu nuosprendžiu kitam nuteistajam A. T., kuris, bylos duomenimis, užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė tokio pat dydžio laisvės atėmimo bausmę bei tokiam pačiam terminui atidėjo šios bausmės vykdymą, kaip ir apeliantui, nėra pagrindas manyti, jog D. C. paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Be to, naujų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė skirdamas bausmę apeliantui bei atidėdamas jos vykdymą 2 metams, nuteistasis nenurodė, todėl trumpinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą 1 metams, nėra pagrindo.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo D. C. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jam paskirtos bausmės bei jos vykdymo atidėjimo termino yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.