Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Sauliaus Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“ (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su teisminių procesų, vykusių tarp pareiškėjos ir išieškotojos, išnagrinėjimo rezultatais bei vykdymo procesu.

3. Pareiškėja išieškotojos veiksmus, reiškiant naujus ieškinius ir perduodant vykdyti teismo sprendimus, kol nėra išieškotos skolos pagal ankstesnius vykdomuosius dokumentus, vertino kaip neprotingą, neracionalų ir nesąžiningą išieškotojos elgesį. Taip pat išsakė nesutikimo su teismų procesiniais sprendimais dėl delspinigių, palūkanų priteisimo, argumentus.

4. Pareiškėjos nuomone dėl antstolio procesinių dokumentų (raginimo) kaip prieštaraujančių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisei, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) ir CPK nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėjo, kad raginimas turi būti panaikintas, o vykdomoji byla – sustabdyta.

10. Kadangi antstolis iš pareiškėjos išieškojimus vykdo labai seniai, todėl mokami užklausimai, banko pervedimai ir išlaidos kurjeriui yra nepagrįsti. Antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai turėjo būti siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis. Pareiškėjos vertinimu, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagristos, išpūstos ir lupikiškos, neatitinka CPK 2018 metais priimtų pataisų, Teisingumo ministerijos 2018 metais atliktų pakeitimų antstolių įkainių reguliavimo tvarkoje.

11. Dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažymėjo, kad procesiniai dokumentai priimti nesąžiningų ir neteisėtų išieškotojos reikalavimų pagrindų yra neteisėti ir stabdytini. Toks sistemingas menamos skolos išieškojimas yra neteisėtas ir nesąžiningas, be to, bylos su išieškotoja nėra pasibaigę, todėl skolos pagrįstumas yra abejotinas.

12. Atsižvelgiant į pareiškėjos turtinę padėtį, antstolis pažeidė CPK 739 straipsnyje nustatytus išieškojimo apribojimus. Išieškotojos prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais buvo nesąžiningas ir nepagrįstas, nes atsakovė sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus, todėl išieškotojos kreipimasis po kelių mėnesių po 4 051,16 Eur sumos gavimo su nauju ieškiniu buvo nesąžiningas.

13. Pareiškėja per tokį trumpą laiko negalėjo sumokėti šios naujos skolos, todėl procesiniai dokumentai priimti iš esmės ignoruojant teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą) yra keistini ir naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes antstoliui visos šios esminės aplinkybės jau buvo žinomos iš civilinės bylos Nr. 2YT-13400-1080/2021.

14. Įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje (dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos, atsakovės finansinės situacijos) antstolis privalo veikti, todėl paaiškėjus geresniam būdui užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turėjo veikti vadovaudamasi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais.

15. Mano, kad ginčijamos nutarties dalis „Dėl vykdomojo dokumento neteisėto priėmimo vykdyti“, priimta neišnagrinėjus skunde pateiktų argumentų, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, nes dar nėra pasibaigę skolininko teisminiai ginčai.

16. Pareiškėja skunde išdėstė ir savo nuomonę dėl sprendžiamam klausimui, jos įsitikinimu, reikšmingo teisinio reguliavimo taikymo.

17. Antstolis S. Mulevičius 2024-07-02 patvarkymu Nr. S-24-170-11442 pareiškėjos skundą atmetė ir persiuntė su vykdomosios bylos medžiaga teismui.

18. Patvarkyme nurodė, jog jokių duomenų, kad išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka, ar teismo procesiniu sprendimu sustabdyti išieškojimo veiksmai, ar būtų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nebuvo.

19. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į antstolio kontorai pateiktą vykdomąjį raštą bei vadovaujantis CPK 655, 656, 659 straipsniais, 2024-06-12 skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris jai įteiktas 2024-06-16.

20. Vykdomojoje byloje esantis 2024-06-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas teisingai ir detalizuotas kaip tai numatyta SVI. Išlaidos indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

21. Skolininkė po procesinių dokumentų registruotąja pašto siunta jai įteikimo, antstoliui nepateikė prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, skolininkei ne vieną kartą yra išaiškinta teisė bei galimybė prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos (toliau ir AIS), kurioje ji gali susipažinti su vykdomojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais bei teikti prašymus dėl šių dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis.

22. Nurodė, kad skolininkė siekia vilkinti išieškojimo procesą, nevykdyti antstolio reikalavimų bei teismo priimtų sprendimų, pažeidžiant teisėtus kreditorių lūkesčius į skolų išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

40. Nesutinka su palūkanų (delspinigių) skaičiavimu. Apeliantes nuomone, jai, kaip vartotojai, nustatyti delspinigiai (palūkanos), siekiantys net 5 procentus yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški), kai rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0,00 procento. Be to jiems pagal CPK nuostatas gali būti taikoma sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Taip pat mano, kad taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nesąžiningos sutarties sąlygos prezumpcija, nes tokiu būdu nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

41. Nurodo, kad antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą neteisėtumą skolininkė įrodinėjo ne keldama prielaidas dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, neteisėtumo, bei ne įrodinėdama savo prastą turtinę padėtį, o antstolio veikimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

42. Mano, kad teismas turėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad itin sunki skolininkės turtinė padėtis sudarė įstatyminių kliūčių priimti (atidėti) vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis) arba jį vykdyti protingai ir racionaliai (sujungti bylas, ar atidėti vykdymą iki kitų sistemingai ieškovo prašymų pateikimo).

43. Nurodo, kad skundo prašymai panaikinti 2024-06-12 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-10497, teismo netenkinti be pagrindo. Nors antstolio raginime nurodytas 10 dienų terminas yra imperatyvus, tačiau teismas galėjo nustatyti kitokį sąžiningą ir protingą terminą, nei jį nustatė įstatymo leidėjas. Teismas galėjo tenkinti ir kitą pareiškėjos skundo prašymą ir kreiptis šiuo klausimu į Konstitucinį Teismą.

44. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka tame tarpe ir sprendžiant dėl antstolio veiksmų neteisėtumo turėjo būti aktyvus, o šiuo atveju teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nematė teisės normos, nustatančios 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti, galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

45. Teismas turėjo teisinį pagrindą ir kompetenciją atidėti pareiškėjai susidariusios skolos mokėjimą, ar išaiškinti jai kaip tai galima būtų pasiekti kitu būdu. Nesutinka su teismo išaiškinimu, kad įstatymo leidėjas yra suteikęs galimybę skolininkui kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat taikos sutarties vykdymo procese sudarymo. Tokiu teiginius, anot apeliantės, paneigia tai, kad pareiškėja ir kreipėsi dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, tačiau tai nesuteikė jokios galimybės jai, kaip sąžiningai skolininkei, pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą.

46. Analogiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai teismas atmetė ir pareiškėjos argumentus dėl nepagrįsto raginimo siuntimo paštu bei dėl nedetalizuotų vykdymo išlaidų, ir dėl pačių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, teisėtumo.

47. Teismo vertinimas dėl antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo yra formalus ir nemotyvuotas. Iš antstolio atliktos vykdymo išlaidų detalizacijos buvo matyti, kad nors antstolis detaliai (centų tikslumu) detalizavimo visas vykdymo išlaidas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų (įrodymų), dėl ko apeliantės nuomone, galima vertinti, kad tokios išlaidos fiktyvios.

48. Mano, kad su korespondencijos siuntimu susijusios išlaidos yra nepagrįstos, nes antstolis skolininkei skirtus dokumentus galėjo ir turėjo siųsti jai elektroniniu paštu.

49. Jei antstolis vykdymo išlaidas apskaičiavo remdamasis SVI 109.16 punktu, pagal kurį administravimo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 300 iki 600 Eur sudaro 28 Eur, atlikus indeksavimą, ši suma negalėjo sudaryti 43,15 Eur sumos, nes tokiu atveju ketvirčio vartotojų kainų indeksas yra akivaizdžiai neprotingo ir nerealaus dydžio (net 54 procentų). Mano, kad antstolis neteisingai apskaičiavo ir indeksavo administravimo išlaidas, kurios neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų dydžių.

52. Apeliantės vertinimu, vykdymo išlaidų apskaičiavimai yra keistini arba naikintini, nes būtų racionalu sujungti antstolio jau vykdomąsias bylas. Be to, vykdymo išlaidų apskaičiavimai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punktui.

53. Pažymi, kad apeliacinis teismas turi panaikinti esminį proceso teisės normų pažeidimą, užtikrinti pareiškėjos teises į tinkamą teismo procesą, ir apginti ne tik pareiškėjos, bet ir viešąjį interesą. Teismas turi atsižvelgti ir į kitas esmines aplinkybes (jų visumą), kad šalyje buvo paskelbta sudėtinga padėtis, šalia vyksta karas ir didelė infliacija, ir kadangi pareiškėja priskirtina didelės ligos pavojaus rizikos grupei, yra virš 65 metų amžiaus. Be to, ji kelerius metus serga onkologine liga, jai taikyta chemoterapija, jos sveikata silpna. Šiuo metu ji gauna tik pensiją. Dėl šių priežasčių ji negalėjo vykti tartis su išieškotoju ar antstoliu dėl skolos sumokėjimo, todėl apeliacinis teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmos instancijos teismas to laiku nepadarė.

54. Nurodo, kad antstolio procesiniai dokumentai ir raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos yra neproporcingas ir nesąžiningas, bei nelygiateisiškas, nes nustato atsakovei daugiau nei 2 kartus mažesnį terminą nei CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatytas terminas jai pateikti skundą (per 20 dienų ir ne vėliau kaip per 90 dienų) dėl antstolio procesinių dokumentų.

55. Pažymi, kad teismai ginčo bylose atmetė jos pagrįstus prašymus jos skolą sumokėti per protingą terminą, o toks raginimas prieštarauja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisei, CK ir CPK nuostatoms, Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

56. Raginimas turėjo būti panaikintas, o vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės prieštarauja ES teisei ir EK Direktyvoms, bei LR įstatymams, nes šioje normoje nustatytas terminas įvykdyti teismo sprendimą neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, ir prieštarauja ir Konstitucijai.

57. Teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui šioje byloje turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo konstitucingumo, t. y., kad įstatymo nuostata nustatanti tik 10 dienų raginimo terminą sprendimui įvykdyti, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

58. Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento neteisėto priėmimo vykdyti, teismas ignoravo tai, kad dar nėra pasibaigę teisminiai ginčai, įskaitant ir ginčus su Valstybine mokesčių inspekcija dėl išieškojimų į valstybės biudžetą pagal vykdomuosius dokumentus. Teismas turėjo būti aktyvus ir išaiškinti, kad antstolis jau ne kartą atliko konkrečius nuskaitymus, ir jie buvo ginčijami kitose bylose, ir, kad tolesnis vykdomųjų bylų vykdymas (nesustabdymas) šiuo atveju pernelyg apsunkino jos padėtį.

59. Mano, kad yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. atsakovės skundo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas tinkamai paduotu ir turėjo būti teismo priimtas, išnagrinėtas ir patenkintas be žyminio mokesčio sumokėjimo.

60. Skundžiami antstolio procesiniai dokumentai turėjo būti pakeisti arba panaikinti, o vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta, nes antstolis realiai jokių veiksmų neatliko, paėmė viešai prieinamus duomenis, tik surašė ir persiuntė kelis procesinius dokumentus, be to ir pinigų nurašymą atlieka automatinė PLAIS sistema.

61. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus apeliantės pareikštus reikalavimus (prašymus), kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti (toje dalyje) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba išspręsti ją iš esmės, ir todėl teismo nutartis turi būti panaikinta arba pakeista.

64. Atsižvelgiant į antstolio kontorai pateiktą vykdomąjį raštą bei vadovaujantis CPK normomis 2024-06-12 skolininkei registruotąja pašto siunta bei elektroniniu paštu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris jai įteiktas 2024-06-16. Atkreipia dėmesį, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos, kaip tai numatyta CPK 659 straipsnio 1 dalyje.

65. Antstolis pažymi, kad vykdomojoje byloje esantis 2024-06-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimas atliktas remiantis CPK 611 straipsniu ir SVI nurodyta tvarka bei įkainiais. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu.

66. Papildomai pažymi, kad antstolių procesiniai dokumentai vykdymo procese yra generuojami AIS, kuri, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir suvedus į sistemą atitinkamas reikšmes (išieškomas sumas), pati automatiškai apskaičiuoja tiek vykdymo išlaidas, tiek tai dienai galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

67. Skolininkė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas neatitinka SVI nurodytos jų apskaičiavimo tvarkos ar dydžių.

68. Nurodo, kad raginimas įvykdyti sprendimą pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Skolininkė nėra pateikusi prašymo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis.

69. Vykdomosiose bylose pateikiamų skolininkės skundų turinys yra analogiškas ankstesnių pateiktų skundo turiniams, kuris kartojasi ir yra blanketinės formos, ir kuris visiškai neatitinka vykdomųjų bylų medžiagos bei faktinių vykdymo proceso aplinkybių. Skolininkė nuo 2021 metų vykdymo procese buvo pateikusi virš 12 skundų dėl antstolio veiksmų. Jos skundai atmetami. Skolininkė vilkindama vykdymo procesą teikė skundus ir dėl pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių, tačiau apeliacinės instancijos teismai paliko galioti pirmos instancijos teismo priimtas nutartis.

70. Antstolio nuomone, aiškiai nepagrįstų skundų teikimas vykdymo procese rodo, kad skolininkė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nevykdo teismo išduotų vykdomųjų dokumentų bei antstolio teisėtų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

71. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

72. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

73. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0170/24/01197 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja UAB „Mano Būstas Vilnius“ antstolio S. Mulevičiaus kontorai 2024-06-07 pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15991-1099/2023 dėl A. S. 461,87 Eur skolos, 7,69 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (469,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 89,09 Eur bylinėjimosi išlaidų minėtos bendrovės naudai išieškojimo. Antstolis 2024-06-07 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-170-10275, priėmė vykdyti šį vykdomąjį raštą. Taip pat 2024-06-12 antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-10497 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-10512. Raginime nurodė, kad vadovaujantis CPK 610, 655, 656 ir 659 straipsniais ragina skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti visą įsiskolinimą ir procesines palūkanas skaičiuojamas nuo 2023-08-01 ir 47,19 Eur vykdymo išlaidas, viso 626,17 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Šie antstolio priimti procesiniai dokumentai skolininkei (pareiškėjai) buvo išsiųsti registruota pašto siunta bei įteikti 2024-06-16.

74. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo skolininkė nesutinka būtent su šiais antstolio atliktais procesiniais veiksmais. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkė per raginime nurodytą laikotarpį būtų skolą ar jos dalį sumokėjusi. Taip pat nėra duomenų, kad antstolis priverstine tvarka būtų atlikęs kokius nors piniginius nuskaitymus iš skolininkės. Todėl plačiau dėl apeliantės argumentų, susijusių su nepagrįstu lėšų nuskaitymu nepasisakytina.

75. CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai be kita ko yra ir vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); <....> 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; <...> 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

76. Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

77. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, duomenų, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas taip pat nėra, todėl jis pateiktas antstoliui esant tam teisiniam pagrindui ir, skolininkei jo neįvykdžius gera valia, turi būti vykdomas priverstine tvarka.

78. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui taip ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog priimant vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą, būtų buvę akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmų atlikimui. Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą padarė procesinės teisės pažeidimus.

79. Subjektyvia nuomone pagrįstas apeliantės įsitikinimas, jog iš jos priteistų skolų dydžiai dar gali būti perskaičiuoti, kad apskritai išieškotoja nepagrįstai reiškia ieškinius jai, kaip skolininkei, kad dėl kitų jai išieškotojos reiškiamų reikalavimų tebevyksta teisminiai procesai, kad sutartinių santykių su išieškotoja aspektams turi būti taikoma vartotojo teisių apsauga ir sutarties sąlygų patikrinimas sąžiningumo aspektu, nesutikimas su įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir pan. pirmiau aptarto vertinimo nekeičia.

80. Primintina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procesas inicijuotas dėl konkrečios skolos, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas, beje, patikrintas ir instancine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir dėl kurios yra išduotas vykdomasis dokumentas.

81. Revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų sumų, įskaitant įstatymų nustatytų ir priteistų procesinių palūkanų, iš skolininkės pagrįstumo, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas diskrecijos teisės neturi, o tokio klausimo net ir nesukonkretintas vertinimas, akivaizdžiai peržengtų bylos nagrinėjimo ribas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimas galimas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis), ar pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnis).

82. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

83. Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais vykdomojo dokumento priėmimas savaime nesuponuoja vertinimo, kad tokiu būdu pažeidžiamos skolininko teisės. Tokios aplinkybės, kaip prieš keletą metų buvusi pandemija, karantinas, užsienio valstybėje vykstantis karas, infliacija, skolininkės turimi kiti įsiskolinimai, ir finansinė padėtis apskritai, jos amžius, esamoje situacijoje nepagrindžia, kad antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio pareiškėjos skundo argumentus vertino neišsamiai, ar neatsižvelgdamas į tokiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, ir teisinį reguliavimą nėra pagrindo. Taigi, apeliantė nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti, nenurodė, o teismas taip pat jų nenustatė.

85. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad antstolio 2024-06-07 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-10275 panaikinimui nėra pagrindo, todėl toks skolininkės prašymas ginčijama nutartimi atmestas pagrįstai.

86. Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas ((1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. <...>; 5) gavus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus)), reglamentuojamas CPK 626 straipsnyje įtvirtintų normų. CPK 627 straipsnis nustato atvejus kuomet antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, t. y. 1) kai raštu to prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavus dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą ir kt.).

87. Pabrėžtina, kad antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus kai nėra CPK 626 ar 627 straipsniuose nustatytų pagrindų. Priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas.

88. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantė neįrodė nei fakultatyvių, nei privalomų vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų, todėl ir šiuo pagrindu nekonstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas. Kita vertus, būtina paminėti, kad antstolis vykdymo veiksmus gali atidėti ar sustabdyti, ne spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, o pradėjęs vykdymo veiksmus.

89. Primintina, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo iš to paties asmens pateikiami vykdyti vienam antstoliui, t. y. SVI 4.3.3 papunktis numato, kad vykdomasis dokumentas paskiriamas antstoliui, vykdančiam pinigų sumų išieškojimą iš šio skolininko. CPK 650 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto AIS. Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai). Atsižvelgiant į tai antstolis, net ir gavęs iš to paties išieškotojo kelis vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, neturi pareigos vykdomąsias bylas sujungti į vieną. Tokios procesinės pareigos antstoliui nei CPK, nei SVI normos nenumato. Kita vertus, apeliantė net ir nedetalizavo, kokiu būdu vykdomųjų bylų sujungimas geriau užtikrintų vykdymo proceso šalių interesus, tad tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.

90. Kadangi išieškotoja nėra atsiėmusi vykdomojo dokumento, išieškotojos nurodyta skolos suma iš apeliantės nėra išieškota, nėra priimtas sprendimas panaikinti ar pripažinti negaliojančiu patį vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, todėl antstolis pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui taip pat neturi (CPK 629 straipsnis).

91. Pasisakant dėl raginimo įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pačios apeliantės pozicijos šiuo klausimu nenuoseklumą. Viena vertus ji teigia, jog antstolio raginime nurodytas 10 dienų terminas yra imperatyvus, kita vertus, nurodo, kad, visgi, teismas galėjo nustatyti kitokį, jos vertinimu sąžiningą ir protingą terminą nei nustatė įstatymo leidėjas CPK. Tokį vertinimą ji grindžia savaip interpretuodama CPK 659 straipsnio nuostatas, kitokio nei teisės normoje nustatyto termino nurodymą siedama su aplinkybe, kad šiuo atveju vykdomajame dokumente nenurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas.

92. Pabrėžtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta būtent priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

93. Šio termino nustatytas sudaro galimybes skolininkui įvykdyti sprendimą nepatiriant priverstinio vykdymo procedūrų ir, žinoma, vėlesnių vykdymo išlaidų. Remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kai vykdomajame dokumente, kaip yra nagrinėjamu atveju, įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą įvykdymui, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos. Būtent dėl aptariamos normos imperatyvumo, terminas sprendimui įvykdyti geruoju antstolio negali būti nustatytas ilgesnis, jis taip pat negali būti pratęstas.

94. Apeliantės minimi CPK 510 ir 512 straipsniai reguliuoja visai kitus klausimus (skundų dėl antstolių veiksmų padavimą), tad apeliantė nepagrįstai juose nustatytus terminus sieja su terminu sprendimui geruoju įvykdyti. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (LAT 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 2023-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-313/2023).

95. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti antstolio 2024-06-12 raginimą įvykdyti sprendimą.

96. Nors apeliantė taip pat prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Europos Sąjungos teisei, Europos komisijos direktyvoms, Europos Parlamento ir Tarybos priimamiems teisės aktams, tačiau atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Kiekvienas teismas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savarankiškai (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas, byla Nr. 26/07).

97. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (LAT 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Todėl dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

98. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tad toks prašymas netenkintinas. Tai, kad pareiškėjos, kaip skolininkės, atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas, kad laikantis teisės aktų reikalavimų jai buvo nustatytas terminas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, nepagrindžia kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo egzistavimo.

99. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pareiškėja gali ir pati, jei mano, kad jos konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti.

100. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl vykdymo išlaidų netinkamo apskaičiavimo ir indeksavimo bei kritinės pastabos šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo vertinimui, pažymint, kad jis nemotyvuotas ir formalus.

101. Kaip matyti iš 2024-06-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-170-10512 viso apskaičiuota 47,19 Eur vykdymo išlaidų. Šią sumą sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos SV 109 ir 120 punktuose – 43,15 Eur, o likusias išlaidas, kaip išlaidas tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje suteiktas paslaugas sudaro 3,38 Eur už korespondencijos (kurjerio) paslaugas bei 0,66 Eur kaip užskaitos už pinigų pervedimą. Šiame apskaičiavime ne tik pateikta vykdymo išlaidų detalizacija, bet ir jų apskaičiavimo teisiniai pagrindai, kartu pažyminti, kad vadovaujantis CPK 82 straipsniu ir (duomenys neskelbtini) 136 punktais, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

102. CPK 609 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pabrėžtina, kad pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. <...>Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

103. SVI 108 punktas numato, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. Kuomet išieškotina suma yra nuo 300 iki 600 eurų, tai Instrukcijos 109.5. papunktis nustato, kad administravimo išlaidos sudaro 28 Eur, o antstolio atlyginimas 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 80 Eur. Kadangi antstolio atlyginimas dar nėra apskaičiuotas, tai plačiau dėl šio klausimo pasisakyti nėra pagrindo.

104. Susipažinus su antstolio atliktu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, daroma išvada, kad jos apskaičiuotos pagal SVI nustatytas taisykles, pats apskaičiavimas atitinka tiek dokumento formai ir turiniui (įskaitant ir konkrečių išlaidų sumas) keliamus Instrukcijoje reikalavimus, ir priešingai nei dėsto apeliantė, yra aiškiai detalizuotos. Spręsti, kad į apskaičiavimą yra įtrauktos kokios nors nepagrįstos, neteisingai apskaičiuotos ar perteklinės išlaidos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo.

105. Nesutiktina su apeliante, kad šioje situacijoje antstolis raginimą ir kitus procesinius dokumentus turėjo siųsti jai elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje pateikęs detalią šiam klausimui aktualaus teisinio reguliavimo analizę, pagrįstai konstatavo, kad raginimo įvykdyti sprendimą siuntimui vykdymo procese nėra taikomas CPK 605 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinių dokumentų siuntimo būdas, t. y. dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 657 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

106. Tai, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus ir kitose vykdomosiose bylose, kuriose skolininke yra pareiškėja, jo neatleidžia nuo procesinės teisės normų laikymosi kuomet jis priima naują vykdomąjį dokumentą vykdymui ir atitinkamai užveda naują vykdomąją bylą. Tokie antstolio veiksmai atitinka CPK nuostatas ir tik konkrečioje vykdomojoje byloje gavęs rašytinį proceso dalyvio prašymą, jis gali procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).

107. Pirmiau aptartų aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste nėra pagrindo spręsti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime išlaidos 3,38 Eur už korespondencijos (kurjerio) paslaugas (SVI 134 punktas) yra perteklinės ir nepagrįstos suteiktų paslaugų būtinybe ir apimtimi. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo išvadai, jog antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai (skolininkei) šiuo atveju siuntė netinkamai, ir, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad minėtos išlaidos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtrauktos nepagrįstai.

108. Kaip minėta, apeliantė nesutinka ir su administravimo išlaidų indeksavimu, pažymėdama, kad indeksuota suma – 43,15 Eur yra neprotingo ir nerealaus dydžio, viršijanti pradinę sumą net 54 procentais.

109. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 135 punktas).

110. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punktas nustato vykdymo išlaidų indeksavimo tvarką, t. y., kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas (136.1 papunktis); skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (136.2 papunktis).

111. Išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.

112. Iš vykdomojoje byloje esančios 2024-06-07 PVM sąskaitos – faktūros Nr. ASMK-006726 matyti, kad išieškotoja sumokėjo 43,15 Eur būtinų vykdymo išlaidų, t. y. administravimo išlaidų. Statistikos departamento duomenimis, tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas vartotojų kainų indeksas 154,1, kuris yra didesnis nei 110. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, ar jų indeksuotas dydis yra apskaičiuotas netinkamai, nėra pagrindo. Teiginiai, kad vykdymo išlaidos nėra grindžiamos ekonominiais paskaičiavimais, neatitinka antstolio ir jo darbuotojų patiriamų realių sąnaudų, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio.

113. Juolab, kaip teisingai nurodo antstolis savo atsiliepime, procesiniai dokumentai vykdymo procese yra generuojami AIS, kuri, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir suvedus į sistemą atitinkamas reikšmes (išieškomas sumas), pati automatiškai apskaičiuoja tiek vykdymo išlaidas, tiek tai dienai galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Apeliantės nesutikimas su indeksavimą numatančiu teisiniu reguliavimu nepagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumo.

114. Apeliantės minimas SVI 114 punktas numato, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis kitoje vykdomojoje byloje jau yra išieškojęs dalį skolos, bendra išieškotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į likusias išieškoti išieškotinas sumas visose vykdomosiose bylose.

115. Vertinti, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimai prieštarauja pirmiau paminėtai normai reguliuojančiai antstolio atlygio dydžio nustatymą, kai šis vykdo išieškojimą pagal kelis vykdomuosius dokumentus, nėra pagrindo, nes antstolio atlygis pareiškėjos skundžiamame vykdymo išlaidų paskaičiavime net nėra paskaičiuotas.

116. Argumentai dėl galimo išieškotojo piktnaudžiavimo, kuomet vėliau pateikiamas vykdomasis dokumentas ir dėl kintančio vartotojų kainų indekso indeksuojama tokių išlaidų suma tampa didesnė, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia bei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, išieškotoja pati yra apmokėjusi būtinąsias vykdymo išlaidas, t. y. ji dėl teismo sprendimo nevykdymo jau patyrė išlaidų, kita vertus, vykdytinas dokumentas – teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-02-01, dėl vykdomojo rašto išdavimo išieškotoja kreipėsi 2024-02-22, o į antstolį – 2024-06-07, taip suteikiant skolininkei pakankamą terminą skolą sumokėti geruoju ir tokiu būdu visai nepatirti teismo sprendimo vykdymo išlaidų. Ir tik esant akivaizdiems duomenims, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas savalaikiai nebus įvykdytas, išieškotoja kreipėsi į antstolį. Tokie veiksmai nei nepagrįsto delsimo įgyvendinti savo teises, juo labiau išieškotojos nesąžiningumo, nepatvirtina.

117. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrindo panaikinti antstolio 2024-06-12 priimtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-10512, nėra.

118. Nesutiktina su apeliante, kad skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjęs teismas turėjo teisinį pagrindą ir kompetenciją atidėti pareiškėjos skolos mokėjimą.

119. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, jog skolininkė turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo CPK 284 straipsnio tvarka, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų neišsamumo šiuo klausimu.

120. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.<...>

121. Dar kartą išaiškintina apeliantei, kad realizuojant procesinę teisę dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, ar išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, reikia kreiptis būtent į sprendimą priėmusį teismą su motyvuotu prašymu, pateikiant tokį prašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tokia procesinė teisė CPK XXXI skyriuje (Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka, kaip, kad siekia apeliantė negali būti realizuojama. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skolininkė, manydama, kad jos turimos sveikatos problemos atitinka CPK 627 straipsnio 2 ar 3 punktuose numatytas situacijas (skolininkas sunkiai susirgo, jeigu liga nėra chroniška; skolininkas guli ligoninėje), ji turi teisę su atskiru prašymu kreiptis į antstolį su iš gydymo įstaigos gautu dokumentu, kitais tokią būklę pagrindžiančiai įrodymais, dėl visiško ar dalinio vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo.

122. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkindamas prašymą ir be žyminio mokesčio sumokėjimo.

123. Iš skundo reikalavimo negalima spręsti, kad apeliantė buvo suformulavusi konkretų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavime, be kita ko, yra pateikiamas tik nekonkretizuotas prašymas sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą, nors bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su konkrečia vykdomąja byla, iki šio skundo ir iki šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, kas akivaizdžiai neatitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės apimties. Kita vertus, esant aiškiai neapibrėžto turinio prašymui, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai pasisakydamas dėl vykdomosios bylos stabdymo galimybių, procesinę pareigą išnagrinėti skundo reikalavimus, įvykdė tinkamai.

124. Atsakant į atskirojo skundo argumentus papildomai pažymėtina, kad CPK 510 straipsnio 8 dalis numato, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju, kaip galima spręsti iš ginčijamos nutarties toks pagrindas nebuvo nustatytas.

125. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais, vertina, kad net ir CPK 510 straipsnio 8 dalies prasme toks prašymas ne tik nekonkretus (iš formuluotės galima spręsti, jog prašoma sustabdyti vykdymą visose vykdomosiose bylose), bet ir nemotyvuotas, skunde nėra pateikiama argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundo nagrinėjimo metu nesustabdžius vykdymo veiksmų teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ar bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala.

126. Beje, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad jokie vykdymo veiksmai, po skundo pateikimo ir vykdomosios bylos persiuntimo, skolininkės atžvilgiu ir nebuvo atlikti. Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ar iš priverstinio skolos išieškojimo kylančių nepatogumų.

127. Apeliantės nuomonė, kad tik apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o pirmos instancijos teismas turėjo pareigą detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus jos pareikštus reikalavimus, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

128. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundą grindė ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir antstolio veiksmų teisėtumo klausimui neaktualia informacija bei kartu tenka sutikti ir su antstolio pozicija, jog dalis argumentų remiasi hipotetinėmis prielaidomis nukrypstant ir nuo konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų. Todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio argumentų vertinimas atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, būtų perteklinis

129. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį, civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų bei pareiškėjos ir antstolio procesinių pozicijų, kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius skolininkės skundo argumentus, savo išvadas pagrindė vykdomosios ir civilinės bylos duomenimis ir to pakako nuspręsti dėl skundo reikalavimų nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, ar stokoja detalaus faktinio ir teisinio vertinimo.

130. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

131. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-01 nutartį palikti nepakeistą.