Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014 pagal ieškovės UAB „Visagino būstas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014 patenkino ieškovės UAB „Visagino būstas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo P. G. 7634,20 Lt skolą, 551,31 Lt delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos 8185,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 255,10 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Visagino būstas“ naudai.2016-10-11 teisme gautas pareiškėjo P. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014. Nurodė, kad teismas padarė CPK 130 str. ir 285 str. 7 d. normų taikymo klaidą. Atsakovui ieškinys tik vieną kartą buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei įmonės, kurioje dirba adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai nei karto nebuvo siunčiami jo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą teismas galėjo sužinoti pasinaudojęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kadangi tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla Visagino rajono apylinkės teisme, kurioje proceso dalyviu buvo ir atsakovas, todėl akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos visos CPK numatytos priemonės atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, o sprendimas įteikti dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu priimtas skubotai. Be to, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jis lankosi kartą per mėnesį, todėl teismui išsiuntus ieškinį šiuo adresu dar kartą, jį būtų gavęs. Pažymėjo, kad niekada anksčiau nebuvo gavęs jokių mokėjimo pranešimų iš ieškovės, raginimų sumokėti skolą, todėl negalėjo tikėtis, kad ieškovė kreipsis į teismą. Nurodė, kad sprendimas už akių jam nebuvo siųstas apskritai nei vienu adresu, todėl jis net neturėjo teorinės galimybės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tvirtino, kad nėra gavęs jokių mokėjimo pranešimų iš ieškovės. Tokių pranešimų ieškovė nepateikė ir teismui, nepateikė įrodymų, jog minėti pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku buvo įteikti atsakovui, t. y. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, vien dėl šios priežasties iš atsakovo negalėjo būti priteista skola. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atitinkamoms paslaugoms (šiukšlių išvežimui, eksploatacinėms išlaidoms, šildymo sistemų aptarnavimui, avarinei tarnybai) suteikti ieškovė patyrė ir atitinkamas išlaidas, kurias turėjo atlyginti atsakovas kaip patalpų savininkas, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė aiškią CK 4.82 str. 5 d. taikymo klaidą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-21 nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Nurodė, kad teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį ir jo priedus atsakovui įteikė bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“. Pažymėjo, kad apdairus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas per šešerius metus nuo nuosavybės įsigijimo turėjo pareigą domėtis, kas administruoja jo dalinę nuosavybę ir, kodėl, kaip jis nurodo pareiškime, jis negauna mokėjimo pranešimų, kadangi pareigą mokėti tokius mokesčius, nustato įstatymas. Kad būtų tuo domėjęsis ir vykdęs įstatymu jam nustatytą pareigą, įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikė atsakovui sąskaitas apmokėjimui kiekvieną mėnesį, priešingų duomenų atsakovas nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta esminė teisės taikymo klaida, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą.Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014; sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/16/00732 iki nebus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad pašto dėžutėje nėra paliekami „pranešimai“ apie jam skirtą registruotą siuntą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu jam buvo paliekami pranešimai pašto dėžutėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teigia kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą dėl pakartotinio įteikimo tuo pačiu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nurodo, kad nepagrįstas ir kitas teismo teiginys, jog neva atsakovas reikšdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo galimai siekia vilkinti procesą. Teigia, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-551-724/2013 teismas vis dėl to atnaujino procesą atsakovui. Pažymi, kad pagal teisės aktus būtent ieškovei buvo nustatyta pareiga informuoti atsakovą apie jam priklausančiu mokėti mokesčius už turto išlaikymą, jis nėra gavęs jokių pranešimų iš ieškovės per visus tuo metus. Taip pat pažymi, kad pati ieškovė įrodymų į bylą, jog teikė pranešimus atsakovui nepateikė, dėl šios priežasties teismas nepagrįstai sprendė, jog neva atsakovas privalėjo pasirūpinti mokėjimais už turto išlaikymą. Mano, kad atsakovas neturėjo pareigos savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, ieškinys atsakovui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais siųstas po vieną kartą ir neįteiktas, bet nenustatyta, kad nurodyti adresai neteisingi, sprendimas už akių iš viso nebuvo siunčiamas atsakovui, t. y. nebuvo išnaudotos prieinamos priemonės užtikrinti, jog atsakovas bus tikrai informuotas apie priimtą sprendimą už akių ir jam priteistą skolą turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., ieškinį siųsti antrą kartą, o sprendimą už akių bent kartą), kad ieškinys ir teismo sprendimas už akių būtų atsakovui įteikti asmeniškai ar perduoti darbovietės administracijai. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato, teismas galėjo spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, be kita ko, viešo paskelbimo, taikymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Visagino būstas“ prašo skundo atmesti. Nurodo, kad visi registruotu paštu siųsti pranešimai atsakovui grįžo neįteikti, neįteikimo priežastys nurodytos, kad turi nuosavybę, bet negyvena.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų. Apeliantas argumentuoja, kad teismas padarė CPK 130 str. ir 285 str. 7 d. normų taikymo klaidą, todėl turėjo pareigą atnaujinti procesą šioje byloje. Su apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nustatyta, kad ieškinyje nurodytas atsakovo P. G. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), sutampa su Gyventojų registro duomenų bazėje deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu (b. l. 5). Šiuo adresu išsiuntus ieškinio kopiją, dokumentai nebuvo įteikti – atžyma ant voko „neatsiliepė į pranešimus“ (b. l. 18-19). Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresus byloje nebuvo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008). Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-3-111/2010). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Kaip byloje nustatyta, nepavykus įteikti dokumentų atsakovo žinomos gyvenamosios vietos bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo patikrinta VSDFV duomenų bazė ir nustatyta atsakovo darbovietė UAB „ILIS“, vykdanti veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 21). Išsiuntus ieškinio kopiją į darbovietę, ji taip pat nebuvo įteikta, nes ir vėl nebuvo atsiliepta į pranešimus (b. l. 22-23). Taigi teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta atsakovo darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, o jų neįteikus, pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovė nuolat siųsdavo pranešimus apie skolą atsakovui jo nurodytos deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįždavo neįteikti (b. l. 89-93). Ieškovė nepageidavo skirti byloje kuratoriaus, o išnaudojus visas kitas įteikimo galimybes, prašė įteikti ieškinį atsakovui viešo paskelbimo būdu, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį ir jo priedus atsakovui įteikė bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įteikdamas atsakovui procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas CPK nuostatų nepažeidė, nes išnaudojo visus CPK numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, pasirinkdamas viešą procesinių dokumentų įteikimo būdą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą nepateikė duomenų, kad jo įsiskolinimas būtų netinkamai paskaičiuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apdairus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas per šešerius metus nuo nuosavybės įsigijimo turėjo pareigą domėtis, kas administruoja jo dalinę nuosavybę ir, kodėl, kaip jis nurodo pareiškime, jis negauna mokėjimo pranešimų, kadangi pareigą mokėti tokius mokesčius, kaip jau minėta, nustato įstatymas.Pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis), todėl apelianto nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551-724/2013, kurioje atnaujintas procesas, neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.