Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1486-435/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: e2-1486-435/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16466-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: G. P.
Advokatai: Eglė Grucytė

Civilinė byla Nr. e2-1486-435/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16466-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.3.; 2.6.8.11.1.; 2.6.11.1.; 2.6.11.2.; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,dalyvaujant ieškovo G. P. atstovei advokatei Eglei Grucyteiatsakovės uždarosios akcinės bendrovės „.“ atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „.“ dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos vėjapjovės kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas G. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad jis vienašališkai nutraukė su atsakove uždarąja akcine bendrove ( toliau – UAB) „.“ (toliau – atsakove) 2021 m. liepos 8 d. sudarytą vejapjovės RM 545.0V pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti jam iš atsakovės sumokėtą vėjapjovės kainą - 700 eurų bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. ieškovas su atsakovu sudarė vejapjovės Stihl, modelis RM 545. V pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas už įsigytą daiktą sumokėjo 700 eurų, atsakovas perdavė vejapjovę, prieš tai pats užpildamas tepalą savo parduodamam įrenginiui eksploatuoti, patikrino įrenginio veikimą, įjungdamas ir paleisdamas veikti darbiniu režimu keletą minučių. Ieškovas vejapjovę parsivežęs į gyvenamąją vietą - namų valdą, tą pačią dieną pradėjo ją eksploatuoti, t.y. po keleto valandų, ėmė pjauti žolę, tačiau po 30 minučių vejapjovės darbinio režimo ėmė skverbtis tepalai. Ieškovas nekokybišką prekę tą pačią dieną grąžino pardavėjui, kuris jam įrenginį pardavė. Pardavėjas apžiūrėjo vejapjovę, pamatavo tepalo lygį ir nustatė, jog tepalo, kurį užpylė į variklio sistemą - nėra, tačiau šių duomenų neįformino. Pardavėjai priimdami prekę atgal atsiprašė dėl nekokybiško daikto, išsakė, kad jis nekokybiškas dėl gamykloje neįdėtos tarpinės ar kitų priežasčių. Ieškovui grąžinus prekę pardavėjai neužpildė nei vieno dokumento, tačiau pažadėjo susisiekti. Nesulaukus atsakovės skambučio ir ieškovui pasiteiravus dėl prekės grąžinimo įforminimo, atsakovė atsisakė grąžinti sumokėtus pinigus už nekokybišką daiktą.

1.2 Ieškovas taip pat pareiškė atsakovei pretenziją raštu, į kurią atsakovė nurodė, kad vejapjovei pašalintas mažareikšmės vertės gedimas per 1 darbo dieną, todėl pinigų grąžinti negali, nes vejapjovė yra naudota ir veikianti be priekaištų.

1.3 Šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiu būdu, ieškovas pagalbos kreipėsi į privalomą ikiteisminio ginčo instituciją, tačiau šios institucijos priimtas sprendimas, jog ieškovo (vartotojo) pretenzija - reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl nekokybiškos prekės grąžinti sumokėtą kainą, buvo atmestas, todėl ieškovas dėl pažeistų teisių gynimo yra priverstas kreiptis į teismą.

1.4 Ieškovo nuomone, 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) sprendimas Nr.lOE-2395 yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, jog gedimas buvo mažareikšmis, o vartotojas turi priimti atgal nekokybišką daiktą. VVTAT sprendime nurodytos išvados dėl prekės kokybės ir gedimo prieštarauja paties pardavėjo konstatuotoms išvadoms, todėl negali būti laikomos teisingomis, nešališkomis.

1.5 Nurodė, kad atsakovės serviso darbuotojai priimdami grąžinamą prekę turėjo pareigą įforminti sugedusios prekės priėmimą garantiniam remontui. Tokią pareigą jiems nustato LR Civilinio Kodekso ( toliau – CK) 6.672 str., 6.674 str. nuostatos. „Profesionalūs“ serviso darbuotojai jokių dokumentų nesurašė, t.y. nevykdė jiems įstatyme numatytų pareigų ir tuo pažeidė esmines vartotojo teises dėl tinkamo paslaugos suteikimo.

1.6 Nors VVTAT turėjo pareigą svarstyti jos vyriausiojo specialisto A. P. gaminio vertinimo išvadų patikimumą, nes jis prekę apžiūrėjo formaliai, o jo surašyta išvada kelia abejonių dėl šio asmens, kaip specialisto, išvadų pagrįstumo.

1.7 VVTAT sprendimas ir specialisto išvada prieštarauja atsakovės nurodytoms remonto atlikimo aplinkybėms, nes atsakovė teigia, kad pakeitė 1 vožtuvų dangtelio tarpinę ir suvaržė vožtuvų tarpinę, vartotojų teisių specialistas nurodė, kad pakeistas nauju visas vožtuvų dangtelis ir prisuktas tinkamai. Jokių duomenų apie gedimo priežastis nėra nurodęs nei vartotojų teisių specialistas, nei atsakovė. Dar daugiau, su preke išduotoje gaminio naudojimo instrukcijoje, garantiniame lape nėra jokių duomenų apie tokį gedimą ir tai leidžia vertinti tuo, jog vidaus variklio gedimas nėra mažareikšmis gedimas, variklio gamyba yra automatizuota, jo vožtuvų dangteliai, tarpinės diegiamos automatizuotai, apie vidaus variklio tvarkymą, eksploatavimą vartotojas nėra supažindinamas, nes tai nėra menkavertis gedimas. Pažymėtina, kad priimtas remontui ar pirkėjo sugrąžintas gaminys nebuvo įformintas, t.y. nenurodyta koks yra tepalo likutis, kaip aptaškytas tepalu daiktas ir kt., kokia preliminari priežastis, jog naujo daikto vidaus variklis dirba netinkamai, bei visas tepalo kiekis per trumpą veikimo laiką yra išstumtas priverstiniu būdu.

1.8 Ieškovas įsitikinęs, kad jam parduotas daiktas buvo netinkamos kokybės, kadangi prieš parduodant vejapjovė buvo užvesta darbui, padirbus keletą minučių jokių gedimų nesimatė, tačiau pradėjus ją eksploatuoti tą pačią dieną ilgiau nei kelios minutės, vidaus variklio gedimas tapo pastebimas ir išorėje.

1.9 Ieškovas prašo teismo atsižvelgti į vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įvertinti, jog atsakovė viename asmenyje sutampa su prekės pardavėja ir garantinio remonto paslaugos teikėja, kurios interesas vienas - siekti didesnio pelno, neatskleisti prekės ženklo broko, bei kitų parduodamo gaminio specifikacijų duomenų.

1.10 Dublike ieškovas nurodė, kad pirkėjas suprato, kad jis grąžina nekokybišką daiktą, nes jis buvo negalimas eksploatuoti dėl gedimo pirmą prekės įsigijimo dieną. Grąžinta vejapjovė ne šiek tiek praleidinėjo tepalą, bet išstūmė į išorę visą jame buvusį tepalo kiekį. Tai patikrino vejapjovę priėmęs tas pats pardavėjas, atidaręs dangtelį ir pamatavęs matuokle tepalo lygį. Ieškovas nežino, kokius realiai vejapjovės variklio, ar kitų detalių keitimo, tvarkymo darbus atliko atsakovė, jos neteisingai įforminti duomenys neįrodo, kad tepalo išstūmimo iš variklio priežastis - tik tepalo bakelio dangtelio pakeitimas.

1.11 Į atsakovės argumentą, kad ieškovo gynybos būdas nėra adekvatus pažeidimo pobūdžiui, gedimas mažareikšmis, nurodė, kad ieškovo vertinimu tokio pobūdžio gedimas nėra mažareikšmis, nes garantinį aptarnavimą atlikęs subjektas yra suinteresuotas nenustatinėti tikrojo gedimo, tai susiję su jo verslu ir siekiu gauti didesni pelną. Pardavėjas - remontuotojas tiesiogiai nėra suinteresuotas atskleisti tikrosios gedimo priežasties, būtent taip jis ir veikė tyčia neiformindamas prekės priėmimo gedimo šalinimui.

1.12 Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovas tą pačią dieną grąžinęs sugedusią vejapjovę iš karto pasirinko savo teisių gynimo būdą, t.y. nurodė pardavėjui, kad nori nutraukti sutartį ir susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Atsakovės darbuotojas liepė prekę palikti, kad įsitinti ar iš tikrųjų daiktas sugedęs. Sekančią dieną jam telefonu buvo pranešta, kad prekė sutaisyta, jis gali atvažiuoti jos pasiimti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prekės defektas buvo mažareikšmis, be to, ieškovės nenorėjo remontuoti netinkamos kokybės prekės, todėl yra pagrindas pirkėjui, kaip vartotojui rinktis pažeistos teisės gynybos būdą – nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Nurodė, kad jei teismas manys, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir jį atmes, prašė nepriteiti atsakovei bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad daikto, dėl kurio vyksta ginčas vertė 700 Eur, o atstovavimo išlaidos jau šiai dienai yra beveik 5 kartus didesnės; net jei prašomos priteisti advokato išlaidos ir atitinka rekomendacijas, byla nėra nei pernelyg didelė ar sudėtinga, reikalaujanti per daug pastangų, laiko ir kitų sąnaudų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1 Nurodė, kad atsakovė yra ilgametė STIHL produkcijos pardavėja Lietuvoje, kuri teikia ne tik prekių pardavimo, tačiau ir serviso paslaugas, t. y., atlieka parduodamos technikos garantinį ir po garantinį aptarnavimą.

2.2 2021 m. liepos 8 d. ieškovas iš atsakovės fizinės parduotuvės įsigijo vejapjovę už kurią sumokėjo 700 Eur. Atsakovės darbuotojai, kaip įprasta, prieš parduodami technikos prekę prie ieškovo patikrino jos veikimą ir ją perdavė ieškovui. 2021 m. liepos 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, kadangi pradėjus pjauti veją iš vejapjovės pradėjo „skverbtis“ tepalai. Atsakovės darbuotojai priėmė vejapjovę apžiūrai / remontui, kadangi vejapjovei galioja įstatyminė 2 metų kokybės garantija. Ieškovas atvykęs informavo atsakovės darbuotojus, kad jis labai skuba, jie užsirašė jo telefono numerį ir pasakė, kad susisieks. 2021 m. liepos 9 d. atsakovės darbuotojai informavo ieškovą, jog vejapjovė yra sutvarkyta ir ieškovas gali ją atsiimti.

2.3 2021 m. liepos 9 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją (raštu) dėl nekokybiškos vejapjovės ir išreiškė norą pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį. 2021 m. liepos 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, jog vejapjovės gedimas buvo mažareikšmis, todėl vartotojas negali pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį su atsakove.

Šalies argumentai

2.4 2021 m. liepos 23 d. ieškovas pateikė prašymą VVTAT dėl netinkamos Vejapjovės kokybės; 2021 m. rugsėjo 20 d. VVTAT Komisija priėmė nutarimą Nr. 10E-2395 „Dėl G. P. prašymo“ (toliau - Nutarimas), kuriame pripažino ieškovo reikalavimą vienašališkai nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį su atsakove nepagrįstu.

2.5 2021 m. spalio 21 d. ieškovas nesutikdamas su Nutarimu pateikė ieškinį teismui, ieškinį grindžia CK 6.363 str. 7 d. 4 p. nurodyta teise vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, tačiau CK 6.363 str. 8 d. nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

2.6 Nurodė, kad ieškovas, pastebėjęs vejapjovės trūkumus, kreipėsi į atsakovę (pardavėją), kuri vejapjovę priėmė patikrinimui ir galimo gedimo nustatymui. Atlikus patikrą buvo nustatyta, jog vejapjovės vožtuvo dangtelis nebuvo tinkamai priveržtas, todėl vartotojui pradėjus naudoti vejapjovę ėmė „skverbtis“ tepalai. Atsakovės serviso darbuotojai pakeitė vožtuvo dangtelį (ir tarpinę) bei jį suveržė ir nustatė, kad vejapjovė yra tinkama naudoti. Vejapjovė buvo sutvarkyta tą pačią dieną (2021 m. liepos 8 d), tai patvirtina Remonto aktas NR. LRA 9687.

2.7 VVTAT atstovo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog „po garantinio remonto Vejapjovės vožtuvų dangtelis pakeistas nauju ir prisuktas tinkamai, alyvos tekėjimo nenustatyta. Remontas mažareikšmis“. Išvadoje padarytas apibendrinimas (išvada), kad vejapjovė yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitinka kokybės reikalavimus, kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Vejapjovės defektas mažareikšmis.

2.8 Remonto akte NR. LRA 9687 nurodoma: „Pakeista detalė: Tarpinė vožtuvo dangtelio“; „Atliktas darbas: Suvaržytas vožtuvų dangtelis“. Nurodė, jog Remonto akte NR. LRA 9687 nėra įvardinta, jog buvo pakeista ne tik tarpinė, bet ir vožtuvo dangtelis, kas neatitinka VVTAT atstovo išvadoje nurodytų darbų apimties, tačiau šis neatitikimas atsirado dėl serviso darbuotojo kaltės nurodant atliktų darbų apimtis. Tačiau, VVTAT atstovo apžiūra patvirtina, kad buvo pakeista ne tik tarpinė, bet visas vožtuvo dangtelis. Tiek atsakovės, tiek VVTAT atstovo nurodytos išvados dėl vejapjovės defekto ir atliktų darbų sutampa, t. y. buvo pakeistas vožtuvo dangtelis kartu su tarpine (šios dalys yra susijusios) ir priveržtas, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovės surašytas remonto aktas NR. LRA 9687 ir VVTAT atstovo išvada prieštarauja viena kitai, yra nepagrįstas. Be to, Išvadoje VVTAT atstovas konstatavo, kad vejapjovės defektas yra mažareikšmis.

2.9 Tai, kad prekės defektas laikytinas mažareikšmiu Nutarimu konstatavo ir VVTAT komisija. Atsakovės nuomone, VVTAT komisijos išvados neprieštarauja atsakovės nustatytam vejapjovės defektui, o VVTAT komisijos priimtas Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas.

2.10 Pasisakydama dėl ieškovo argumentų, jog atsakovė pažeidė vartojimo rangos sutartims taikomus reikalavimus (CK 6.672 ir 6.674 str.) nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra vartotojas ir tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo sutartiniai santykiai. Atsakovė priėmė iš ieškovo jam pateiktą nekokybišką prekę jos apžiūrai ir garantiniam aptarnavimui (kokybės užtikrinimui), tačiau neteikė jam vartojimo rangos paslaugų pagal atskirą sutartį, kuriai taikomi CK 6.672 ir 6.674 reikalavimai. Tiek pateikdamas skundą VVTAT, tiek šiuo ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei dėl vejapjovės kaip daikto kokybės, o ne dėl netinkamai atliktos rangos (remonto). Atsakovės vertinimu ieškovo teiginiai, susiję su vartojimo rangos sutartims keliamais reikalavimais, nėra susiję su ieškinio reikalavimu - vienašališkai nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, todėl neturėtų būti vertinami.

2.11 Dėl ieškovo argumento, kad atsakovė ieškovui nepateikė jokių duomenų apie vejapjovės gedimo priežastis nurodė, kad Remonto akte NR. LRA 9687 nurodyta, jog buvo pakeista vožtuvo dangtelio tarpinė; atsakyme į ieškovo pretenziją, buvo pateiktas gedimo aprašymas: „Suvaržyti vožtuvų dangteliai, pakeista tarpinė“. Tai reiškia, kad ieškovas buvo informuotas apie gedimą, tiek atvežęs prekę, tiek remonto akte, tiek atsakyme į pretenziją. Gedimo priežastis yra vožtuvo dangtelio tarpinė ir netinkamas vožtuvo dangtelio priveržimas. Kadangi vožtuvo dangtelis buvo netinkamai priveržtas, ieškovui pradėjus pjauti veją, t. y., vejapjovei pradėjus intensyviau ir ilgiau dirbti (pakilus slėgiui) pro netinkamai priveržtą vožtuvo dangtelį, kuris skirtas sulaikyti alyvą (tepalus), jie ėmė skverbtis. Siekdama ištaisyti šiuos trūkumus atsakovė pakeitė tiek tarpinę, tiek vožtuvo dangtelį, tačiau tai yra mažareikšmis (neesminis) defektas, kuris buvo ištaisytas per keletą minučių ir neįtakoja vejapjovės kokybės ir veikimo funkcijų, defektas buvo lengvai, greitai ir nemokamai pašalintas, po jo pašalinimo vejapjovė veikia be priekaištų.

2.12 Triplike nurodė, kad ieškovas nei VVTAT, nei kartu su ieškiniu, nei kartu su Dubliku nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, jog vejapjovės gedimas nėra mažareikšmis.

2.13 Pažymėjo, kad atsakovė neturi jokio tikslo slėpti ar meluoti ieškovui apie tai, koks yra vejapjovės gedimas. Įstatyminė daikto garantija galioja 2 (dvejus) metus ir pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių kokybės reikalavimų neatitiktį paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (CK 6.364 str. 1 d.)

2.14 Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovui grąžinus vejapjovę pardavėjui nebuvo iš karto pareikšta, jog ieškovas pageidauja sutartį nutraukti, ieškovas nurodė, kad vejapjovė sugedo ir ją paliko pas pardavėją. Tik sekančią dieną, kai ieškovas buvo informuotas, kad vejapjovė pataisyta ir jis gali ją atsiimti, buvo gauta pretenzija raštu, kad ieškovas pageidauja sutartį nutraukti ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nustatyta, kad ieškovas 2021 m. liepos 8 d. iš atsakovės įsigijo vejapjovę Stihl, modelis RM 545. V, už kurią sumokėjo 700 eurų ( CBP 21197 priedai).

4. Remonto aktas Nr. LRA 9687 patvirtina, kad tą pačią dieną, t.y. 2021 m. liepos 8 d. atsakovė atliko ieškovo įgytos prekės gedimo pašalinimo darbus – suvaržė vožtuvų dangtelį ir pakeitė vožtuvų dangtelio tarpinę; darbus atliko V. M. ( DOK-14496 priedas Nr. 6).

5. Ieškovas 2021 m. liepos 9 d. pareiškė atsakovei pretenziją nurodydamas, kad nekokybiškos prekės jis nepageidauja, todėl prašo grąžinti jam už prekę sumokėtus pinigus. 2021 m. liepos 13 d. atsakovė el. paštu pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją nurodydama, jog vejapjovės gedimas buvo mažareikšmis, pašalintas per 1 dieną nemokamai pagal garantiją, pinigų grąžinti nėra galimybės, kadangi vejapjovė yra naudota ir veikia be priekaištų. Ieškovo sutuoktinė 2021 m. liepos 13 d. el. laišku patvirtino, jog gavo atsakovės atsakymą į pretenziją ir nurodė, jog vartotojas nesutinka, kad prekės gedimas yra mažareikšmis, nes tai, kad prekė nekokybiška patvirtina tai, jog parduotas naujas daiktas sugedo tą pačią dieną. (CBP 21197 priedai).

6. 2021 m. liepos 23 d. ieškovas pateikė prašymą VVTAT dėl netinkamos vejapjovės kokybės prašydamas nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus 700 Eur (DOK-14496 priedas Nr. 1). 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė VVTAT pateikė atsakymą į ieškovo prašymą (DOK-14496 priedas Nr. 2). 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė buvo informuota, jog VVTAT atstovai 2021 m. rugpjūčio 31 d. 12:00 val. atvyks atlikti vejapjovės apžiūrą ( DOK-14496 priedas Nr. 3). Po atlikto patikrinimo VVTAT atstovas 2021 m. rugsėjo 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1APA-86 (DOK-14496 priedas Nr. 4). Taip pat 2021 m. rugsėjo 3 d. VVTAT atstovas A. P. pateikė gaminio/ paslaugos vertinimo išvadą Nr. 1APA-85, kurioje nurodė: „Vejapjovė yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitinka kokybės reikalavimus, kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Vejapjovė defektas mažareikšmis“ (DOK-14496 priedas Nr. 5). 2021 m. rugsėjo 20 d. VVTAT Komisija priėmė nutarimą Nr. 10E-2395 „Dėl G. P. prašymo“ (toliau - Nutarimas), kuriame pripažino ieškovo reikalavimą vienašališkai nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį su atsakove nepagrįstu ir jį atmetė ( CBP 21197 priedai).

7. 2012 m. kovo 5 d. Pažyma ( DOK-119752 priedas) patvirtina, kad Mocevičiaus firma „Ginalas“ yra oficiali ir vienintelė firmų A. S. AG&Co.KG ir VIKING GmbH atstovė Lietuvoje; UAB „.“ yra oficialai firmos „Ginalas“ atstovė Kauno regione, kuri įgaliota atlikti firmų STIHL ir VIKING gaminių garantinį ir pogarantinį aptarnavimą ir remontą.

8. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad pas atsakovę dirba remontininku ir būtent jis apžiūrėjo ieškovo grąžintą prekę - vejapjovę ir nustatė jos gedimą – tepalo (alyvos) pratekėjimą pro vožtuvų dangtelį, kuris buvo pakeistas kartu su tarpine naujais ir privaržytas varžteliais. Pakeitus dangtelį su tarpine, vejapjovė buvo įjungta patikrinimui ir jo metu nustatyta, kad tepalas (alyva) pro dangtelį nebeprateka, vejapjovė dirba gerai. Patvirtino, kad ieškovui grąžinus vejapjovę jis jam nesakė, kad joje tepalo ( alyvos) nėra, taip pat nurodė, kad naują dangtelį su tarpine jis nuėmė nuo kitos naujos vejapjovės ir uždėjo ant ieškovo įsigytos vejapjovės, o vėliau kreipėsi į Mocevičiaus firmą „Ginalas“ dėl naujo dangtelio su tarpine gavimo. Nurodė, kad vejapjovės variklis sugedęs nebuvo, todėl jam nieko daryti nereikėjo. Atliktų darbų akto remontininkas nepildė, apie atliktą remontą informavo vadybininką.

9. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas VVTAT specialistas A. P. nurodė, kad gavus ieškovo skundą VVTAT, jis lankėsi atsakovės parduotuvėje apžiūrėti ieškovo grąžintos vejapjovės. Dalyvavo parduotuvės atstovas direktoriaus pavaduotojas A. B., kuris nurodė, kad buvo pakeistas dangtelis ir tarpinė, dėl ko vejapjovė buvo sugedusi, t.y. praleido tepalus. Atvykus savininkui buvo patikrintas vejapjovės veikimas, t.y. patikrintas alyvos lygis – jis buvo pakankamas, įpiltas bendzinas į baką, vejapjovė buvo užvesta, ji veikė puikiai, jokių gedimų nepastebėta. Remontas atliktas tinkamai, alyva netekėjo, remontas mažareikšmis. Nurodė, kad atliekant apžiūrą, jam buvo pateiktas ir buvęs dangtelis, kuris buvo išpresuotas netiesiai (gamyklinis brokas), dėl ko tarpinė nepajėgė prispausti tarpelio dėl ko prasiveržė tepalas į aplinką – tai buvo tepalo prasiveržimo priežastis. Nurodė, kad kreiptis į variklių gamintojo įgaliotą atstovą dėl variklio patikrinimo nereikėjo, nes jo kvalifikacija leidžia nustatyti, kad vejapjovės variklis sugedęs nebuvo, jis dirbo puikiai. Paaiškino, kad jis surašė vartotojų tarnybos išvadą, kurią pasirašė jo vedėjas, kuri buvo išsiųsta vartotojui ir pardavėjui. Atsakydamas į klausimą, kodėl išvadoje nurodyta, kad dangtelis pakeistas nauju, o apklausiant liudytoju aiškina, kad buvo pakeista ir tarpinė bei suvaržytas dangtelis nurodė, kad visada, kai keičiamas dangtelis nekeičiant naujos tarpinės tai atlikti negalima, nes eksploatuojant ji susispaudžia ir remontui nėra tinkama. Todėl rašant to išskirti nereikia, automatiškai keičiant vožtuvo dangtelį, dedasi nauja tarpinė, dangtelis priveržiamas dviem varžtais. Pažymėjo, kad šiuo atveju alyvos ištekėjo nedaug, kadangi tik pradėjus jai skverbtis ieškovas darbą nutraukė ir pridavė vejapjovę pardavėjui. Remontas (pakeisti dangtelį ir tarpinę bei užsukti du varžtelius) buvo greitas ir nesudėtingas.

10. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. K., STIHL atstovo Lietuvoje centrinės įmonės techninio skyriaus vadovas nurodė, kad nuolat organizuoja mokymus serviso meistrams, dileriams dėl pakeitimų ir naujovių. Nurodė, kad serviso darbuotojams, atliekantiems remontą specialaus išsilavinimo nereikia, tai yra pateikiama su medžiaga ir remonto instrukcijomis bei nuorodomis, kur jas rasti, kad galėtų kokybiškai atlikti remonto darbus. Be to, visuomet konsultuojama esant neaiškiems klausimams. Šiuo konkrečiu atveju buvo ne gedimas, bet labai retai pasitaikanti technologinė klaida, kadangi įprastai tarpinė užsisandarina variklio eksploatavimo metu, kada pakyla temperatūriniai režimai. Tai nėra variklio gedimas ar defektas, tai mažareikšmis neatitikimas - netinkamas varžtelių priveržimas prie vožtuvų dangtelių. Šiuo atveju nebuvo alyvos bėgimas, tai buvo alyvos lašėjimas, kuris neturėjo jokios įtakos variklio darbui negalėjo įtakoti jo gedimui.

11. Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. P., ieškovo sutuoktinė nurodė, kad jos vyrui įsigijus vejapjovę jos dukra tą pačią dieną pradėjo pjauti žolę ir maždaug po pusvalandžio darbo su ja buvo pastebėta, kad vejapjovė buvo visa apsitaškiusi tepalu. Todėl vejapjovę ieškovas grąžino atsakovei, atsakovės atstovas atsiprašė dėl sugedusios prekės, pamatavo tepalo lygį, nustatė, kad visas tepalas išbėgęs; ieškovas remontuoti prekės neprašė, prašė išsiaiškinti dėl ko taip atsitiko. Sekančią dieną parašė pretenziją su prašymu pakeisti vejapjovę nauja arba grąžinti pinigus. Atsakovė atsisakė tai padaryti ir liepė pasiimti prekę atgal, nurodydama, kad prekė dėvėta ir sutaisyta. Laiko, kad atsakovės nurodyta prekės gedimo priežastis - netinkamas vožtuvo dangtelis neįrodyta, nes tepalai bėgo per visur. Nurodė, kad grąžinus atsakovei sugedusią prekę visas tepalas iš vejapjovės buvo ištekėjęs, tačiau atsakovė to nefiksavo jokiame dokumente. Kadangi visas tepalas buvo ištekėjęs, laiko, kad buvo pažeistos kitos variklio detalės, todėl nesutinka pasiimti vejapjovės iš atsakovės.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo įsigyto daikto kokybės ir jo teisės vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas.

13. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs pas atsakovę vejapjovę, ir tą pačią dieną pradėjęs ją naudoti ( pjauti veją) po pusvalandžio pastebėjo, jog iš jos skverbiasi tepalai (alyva); tą pačią dieną ieškovas grąžino atsakovei įsigytą prekę ir sekančią dieną pareikalavo grąžinti sumokėtus už nekokybišką prekę 700 Eur, nurodydamas, kad susigrąžinti prekės nepageidauja. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ( pardavėjas), apžiūrėjusi grąžintą vejapjovę nustatė, kad tepalų ( alyvos) skverbimosi priežastis buvo netinkamas variklio vidaus uždengimas /užsandarinimas, kadangi pakeitus vožtuvo dangtelį su tarpine ir suvaržius vožtuvų dangtelį problema buvo išspręsta, vejapjovė veikia be priekaištų; atsakovė, laikydama, kad toks vejapjovės gedimas yra mažareikšmis, atsisakė ieškovui grąžinti pinigus už prekę.

14. Ieškovas vejapjovę įsigijo fizinėje parduotuvėje, tad jos įsigijimui yra taikomos Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos CK 6.363 ir 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusios pakeistos CK 6.363 straipsnio redakcijos 8 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XII-700) papildomai nustatydamas, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, įstatymų leidėjas transformavo teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu į tiesiogiai įstatyme įtvirtintą daikto trūkumų pobūdį apibrėžiančią mažareikšmiškumo išlygą, kuriai esant vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, būtų negalimas. Esant ginčui dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, dėl šio teisių gynimo būdo taikymo galimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia patikrindamas, ar nustatytas daikto trūkumas pagal savo pobūdį nėra mažareikšmis, dėl ko pirkėjas (vartotojas) neturėtų teisės savo pažeistos teisės ginti šiuo būdu. Remdamasis nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusioje CK 6.363 straipsnio redakcijoje, kuri taikytina nagrinėjamam šalių ginčui, įtvirtintu reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas) yra laisvas visais atvejais pasirinkti bet kurį iš šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintų savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdų, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe. Tokiu būdu ginčams iš vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kilusių iki CK 6.363 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo 2014 m. birželio 13 d., teismų praktikoje taikytas proporcingumo principas, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimumo, įstatymo leidėjo valia tapo įgyvendinamas naudojant įstatyme įtvirtintą mažareikšmiškumo sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 26 ir 27punktai).

16. Taigi, CK 6.363 straipsnyje (nei redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 12 d., nei redakcijoje, galiojusioje nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nebuvo įtvirtintas vartotojo teisių gynimo būdų pasirinkimo eiliškumas (hierarchija) ir vartotojas buvo laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintų teisių gynimo būdų. Atsižvelgdama į besikeitusį teisinį reglamentavimą ir dėl to koreguojamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija akcentavo, jog kilus ginčams iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų iki 2014 m. birželio 12 d., vartotojas buvo laisvas pasirinkti nurodytus teisių gynimo būdus tiek, kiek tai neprieštaravo proporcingumo principui, atsižvelgiant į formuotą kasacinio teismo praktiką, tuo tarpu ginčams kilus iš vartojimo pirkimo- pardavimo sutarčių, sudarytų nuo 2014 m. birželio 13 d., vartotojas buvo laisvas pasirinkti nurodytus teisių gynimo būdus, įskaitant ir vienašališką sutarties nutraukimą reikalaujant sugrąžinti už daiktą sumokėtą sumą, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas kvalifikuojamas kaip mažareikšmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-915/2018, 31 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-469/2019, 34 ir 34punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 26 ir 27 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).

17. Pažymėtina, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioję CK pakeitimai, kurie taikomi prekėms, įsigytoms po 2022 m. sausio 1 d., nustato tam tikrą pirkėjo teisių hierarchiją. Pirkėjai, visų pirma, turi kreiptis dėl prekės remonto, o tik paskui, jeigu pardavėjas prekės nepataisė arba neįmanoma jos pataisyti, gali reikalauti nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį (CK 6.364 (1) str.). Remiantis CK 6.364 str. (redakcija, galiojusia Vejapjovės įsigijimo metu) ieškovo teisės gali būti ribojamos, jeigu nustatoma, kad vejapjovės defektas yra mažareikšmis.

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui įsigijus vejapjovę tą pačią dieną buvo pastebėtas gedimas – t.y. vejapjovei dirbant ( pjaunant veją) tepalų ( alyvos) skverbimasis iš variklio. Esminis ginčas kilo dėl kokios priežasties skverbėsi tepalai ( alyva) ir ar tokį gedimą galima laikyti mažareikšmiu su visomis iš to sekančiomis teisinėmis pasekmėmis.

19. Daikto trūkumo mažareikšmiškumas yra teisinė kategorija, taigi byloje nustatytų aplinkybių dėl daikto trūkumų esmės kvalifikavimas kaip mažareikšmių ar nemažareikšmių yra teisės klausimas.

20. Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.

21. Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 38 ir 39 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 66 punktas).

22. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė nenustatė tikrosios tepalų ( alyvos) pratekėjimo iš variklio priežasties, nepatikrino variklio būklės po alyvos pratekėjimo, todėl gedimas yra reikšmingas vejapjovės kokybės trūkumas, nes vejapjovė darbiniame režime dirbo be alyvos, kas neabejotinai turėjo didelę įtaką vejapjovės varikliui; dėl to negalima naudoti vejapjovės pagal jos tiesioginę paskirtį, kas reiškia, jog sutarties nutraukimas yra adekvati ieškovo pažeistų teisių gynimo priemonė. Atsakovė įrodinėjo, kad vejapjovės gedimas buvo nustatytas tinkamai, nes pakeitus vožtuvų dangtelį su tarpine bei jį priveržus tepalo (alyvos) pratekėjimas liovėsi, vejapjovė dirba be priekaištų, mažareikšmis gedimas pašalintas, tai patvirtino ir patikrinimą pas atsakovę atlikęs VVTAT atstovas, dėl ko pagrindo nutraukti sutartį nėra.

23. Byloje pateikti įrodymai – atsakovės Remonto aktas Nr. LRA 9687 bei atsakovės atstovės paaiškinimai, VVTAT atstovo patikrinimo aktas Nr. 1APA-86 bei kiti VVTAT pateikti dokumentai, liudytojų V. M., A. P. bei D. K. paaiškinimai leidžia daryti teismui išvadą, kad tepalų ( alyvos) prasiveržimo iš variklio vejapjovei esant darbiniame režime priežastis buvo netinkamas variklio vidaus uždengimas/užsandarinimas.

24. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad vejapjovę grąžinus atsakovei variklyje nebebuvo tepalų (alyvos), kaip ir nėra įrodymų, kad tepalų (alyvos) lygis grąžinus vejapjovę buvo tikrinamas. Ieškovas, aiškindamas šią aplinkybę nebuvo nuoseklus – ieškinyje ir dublike nurodė, kad grąžinus vejapjovę pardavėjui, pardavėjas pamatavo tepalo lygį ir nustatė, jog tepalo nėra, tačiau šių duomenų neįformino; teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad nuvežus prekę į parduotuvę tepalų lygis nebuvo patikrintas, dėl ko kyla klausimas kiek buvo tos alyvos, baigiamuosiuose pasisakymuose ieškovo atstovė nurodė, jog B. P. (ieškovo sutuoktinė) matė, kad visa alyva buvo išbėgusi, kai pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad ji nedalyvavo vejapjovės grąžinime pardavėjui. Pažymėtina, kad nei ieškovo pirminėse pretenzijose atsakovei (2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 13 d.), nei ieškovo prašyme VVTAT nėra nurodyta aplinkybė, kad kokiu nors būdu buvo nustatyta, kad po 30 min. vejapjovės darbo variklyje nebebuvo tepalo (alyvos), o atsakovei neigiant šią aplinkybę konstatuotina, kad tokia niekuo nepagrįsta aplinkybė atsirado ieškovui ruošiant ieškinį teismui.

25. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo prielaidas, jog tepalui (alyvai) prasiskverbus galėjo būti pažeistas vejapjovės variklis. Byloje apklausti liudytojai V. M. bei D. K. nurodė, kad šiuo atveju nebuvo alyvos bėgimas, tai buvo alyvos lašėjimas, kuris neturėjo jokios įtakos variklio darbui ir negalėjo įtakoti jo veikimui; liudytojai aiškiai įvardijo variklio gedimo požymius ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, jokių variklio gedimo požymių nebuvo, todėl papildomai tikrinti variklio nereikėjo. Tokių požymių buvimo nenurodė ir ieškovas, bei liudytoja apklausta jo sutuoktinė B. P.. Liudytoju apklaustas VVTAT atstovas A. P., kuris apžiūrėjo vejapjovę po gedimo/ trūkumo pašalinimo taip pat nurodė, kad jokių variklio gedimo požymių neįžvelgė papildomai paaiškindamas, kad kreiptis į variklių gamintojo įgaliotą atstovą dėl variklio patikrinimo nereikėjo, nes jo paties kvalifikacija leidžia nustatyti, kad vejapjovės variklis sugedęs nebuvo, jis dirbo puikiai.

26. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų V. M. bei D. K. paaiškinimais, juolab, kad juos patvirtina VVTAT atstovo A. P. paaiškinimai ir patikrinimo aktas. Pažymėtina, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklos tikslai be kitų yra ir pagal kompetenciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą bei užtikrinti rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą ( 2015 m. gruodžio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1333“ Dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ 8.1 ir 8.2 punktai), kas reiškia, jog šios tarnybos paskirtis yra vartotojų teisių apsauga. Tuo pačiu atmestinas, kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pardavėjas - remontuotojas tiesiogiai nėra suinteresuotas atskleisti tikrosios gedimo priežasties, nes tai susiję su jo verslu ir siekiu gauti didesni pelną, kadangi naujai įsigytos prekės garantija galioja dvejus metus ir pardavėjas išlieka atsakingas vartotojui už bet kokią jos kokybės reikalavimų neatitiktį, paaiškėjusią per šį laikotarpį.

27. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovės surašytas remonto aktas NR. LRA 9687 ir VVTAT atstovo A. P. surašyta išvada prieštarauja viena kitai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoju apklaustas V. M., jis pakeitė dangtelį kartu su tarpine naujais ir privaržė jį varžteliais; pats akto nepildė, apie atliktą remontą informavo vadybininką, kuris ir įrašė į aktą pašalinto prekės trūkumo darbus. Apklaustas liudytoju VVTAT atstovas A. P. nurodė, kad savo išvadoje nenurodė, kad buvo pakeista ir tarpinė todėl, kad visada, kai keičiamas dangtelis keičiama ir nauja tarpinė, kadangi eksploatuojant ji susispaudžia ir remontui nėra tinkama. Taigi, pirmuoju atveju tikėtina, kad į remonto aktą nebuvo įrašyta, jog pakeistas ir dangtelis dėl to, jog pats meistras akto nepildė, antruoju atveju nebuvo įrašyta , kad keičiama ir tarpinė dėl to, jog anot VVTAT atstovo, tai turėtų būti savaime suprantama aplinkybė. Teismo nuomone, nurodyti neatitikimai atitinkamuose dokumentuose neturėtų būti vertinami kaip prieštaraujantys vieni kitiems, nes, kaip nustatyta, būtent šių abiejų detalių pakeitimas išsprendė problemą, t.y. pašalino vejapjovės trūkumą – tepalo ( alyvos) prasiskverbimą.

28. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose kėlė klausimą dėl to, jog atsakovė turėjo pareigą įforminti sugedusios prekės priėmimą garantiniam remontui, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė CK 6.672 str., 6.674 str. nuostatas. Teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti kokiu pagrindu ieškovas vadovaujasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis ieškovo atstovė nurodė, kad ginčas kvalifikuotinas kaip vartojimo pirkimas – pardavimas, todėl procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės susijusios su prekės priėmimo remontui įforminimu ir atitinkamai, su nurodytų vartojimo rangos santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimu yra neaktualūs ir teismas dėl to priimdamas sprendimą, pasisakyti neturėtų. Dėl nurodyto, teismas šių ieškovo argumentų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

29. Teismas, atsižvelgdamas į Sprendimo 21 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl daikto trūkumų kvalifikavimo kaip mažareikšmių, o taip pat į teismo nustatytas faktines aplinkybes (Sprendimo 23-27 punktai), daro išvadą, kad atsakovė įrodė ne tik tai, jog vejapjovės gedimas/trūkumas buvo vejapjovės variklio netinkamas uždengimas / užsandarinimas, ko pasėkoje, vejapjovei esant darbiniame režime į išorę skverbėsi variklio tepalas (alyva), bet ir tai, kad šis gedimas/ trūkumas yra mažareikšmis.

30. Įvertinus atsakovės (pardavėjo) pašalintą prekės trūkumą (vejapjovės vožtuvų dangtelis su tarpine pakeistas nauju, prisuktas tinkamai), po kurio vejapjovė yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitinka kokybės reikalavimus, kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį bei trūkumo kilmę laikytina, kad teismo nustatytų savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimams. Atsižvelgiant ir į tai, kad nustatytas prekės trūkumas/ gedimas buvo labai paprastas, pašalintas labai greitai ir pardavėjo sąnaudomis konstatuotina, kad prekės defektas laikytinas mažareikšmiu.

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir teismo išvadas, vadovaujantis vartojimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika ( Sprendimo 15, 16 punktai) teismas konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės nutraukti sutarties ir reikalauti grąžinti iš atsakovės už vejapjovę sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis), todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Ieškinį atmetus, nėra pagrindo spręsti ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

34. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

35. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 403,60 Eur teisinės paslaugos už ieškinio analizę, procesinių prašymų rengimą, teisinę konsultaciją bei atsiliepimo į ieškinį rengimą; 617,10 Eur teisinės paslaugos už dubliko analizę, tripliko parengimą; 580,80 Eur už pokalbį telefonu dėl nekokybiškų prekių grąžinimo, pretenzijos analizę ir atsakymo į ją rengimą, procesinio prašymo rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme (prašymo Nr. DOK-95196 priedai); 871,20 Eur teisinės paslaugos už procesinių dokumentų analizę ir rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose (prašymo Nr. DOK-130428 priedai). Viso atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 327,50 Eur.

36. Ieškovo atstovė prašė nepriteiti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, kadangi bylinėjimosi išlaidos beveik 5 kartus didesnės nei ginčo dalykas, be to byla nėra nei pernelyg didelė ar sudėtinga, reikalaujanti per daug pastangų, laiko ir kitų sąnaudų.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

38. Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2022 m. II ketvirtis – bruto 1 780,50 Eur), teismas konstatuoja, kad atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5), 8.3. punkte (už dubliuką, tripliką – 1,5), 8.16 ir 8.17 punktuose (prašymų, kitų dokumentų parengimą), 8.19 punkte (už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1) nustatytų dydžių.

39. Konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad pati bylos situacija nėra priskirtina prie labai sudėtingų teisės aktų taikymo, taip pat byla nėra reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, ieškinio suma atsakovės atžvilgiu nebuvo didelė (700 Eur). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra per didelės, neproporcingos suteiktoms paslaugoms.

40. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės patirtos 3 327,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo bei sąžiningumo principo ir laikytinos neproporcingai didelės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (3 327,50 Eur) mažintina pusiau, priteisiant iš ieškovo atsakovei 1 663,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41. Valstybei iš ieškovo priteisiamos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 663,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš u ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė