Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Valdo Vitunsko ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajai Z. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. B. atstovui pagal įstatymą P. V., kaltinamajam H. B. ir jo gynėjui Kęstučiui Dobilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H B, gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2) 2006-10-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. (2 epizodai) terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 7 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 9d., pagal 2006-10-30 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį paskirtą bausmę subendrinus su 2006-04-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliko 2008-11-19;

5) 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3, t. y. 1 mėn. 10 dienų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d., pagal 2011-06-15 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- terminuotas laisvės atėmimas 7 mėn. 18 d.

6) 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d., paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 5 mėn. 10 d. 2013-11-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal 2013-10-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-08 Kauno apylinkės nuosprendžiu, galutinė bausmė-terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn., bausmę atliko 2014-09-08

7) 2015-02-09 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. areštu 24 paroms. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė - areštas 16 parų, kurią atliko 2015-03-30.

8) 2015-10-27 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 1 metams 1 mėn. laisvės atėmimo; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2015-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M921/15 (02), nurodyta, kad S. B. mirties priežastis-durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas su aortos lanko, nusileidžiančios dalies, kairio plaučio, viršutinės skilties pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę (viso 1940 g skysto kraujo ir krešulių), šoku. S. B. mirė prieš 1-3 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. Į tai nurodo ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. S. B. kūne rasta: Durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės ląstos pusės sužalojimas su aortos lanko nusileidžiančios dalies, kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną žemyn (nukentėjusiosios kūno atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės, jie rodo žalojusį įrankį turėjus išreikštas penties briaunas, neaštrius ašmenis. Sužalojimas padarytas keleto minučių bėgyje iki mirties, kol ūmiai nukraujavo iš pažeistos aortos ir plaučio. Sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9, 6.6.12 punktus ir šiuo atveju baigėsi S. B. mirtimi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu paros bėgyje iki mirties. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. Kiaurinė durtinė-pjautinė apatinės lūpos kairės pusės žaizda padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu/ daiktu prieš apie 1 savaitę laiko iki mirties. Sužalojimas įtakos mirčiai neturėjo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu prieš 1-3 paras iki mirties. Sužalojimas įtakos mirčiai neturėjo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje galėjo būti padarytu ir pačiai S. B. nugriuvus. S. B. lavono kraujyje rasta 2,79%₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,53%₀ (promilės) etilo alkoholio. Gyviems asmenimis tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Po patirto durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su aortos lanko, nusileidžiančios dalies, kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu S. B. mirė keleto minučių bėgyje. Durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su aortos lanko, nusileidžiančios dalies, kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu padarymo metu S. B. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, labiausiai tikėtina trauminiam poveikiui jos kūno atžvilgiu esant iš priekio ar šono. Audinio pažeidimas S. B. marškinėliuose atitinka sužalojimą krūtinės ląstoje (1 t. 48-53 b. l.).

Kaltinamasis H. B. teigia, kad tokį veiksmą padarė tik dėl to, jog sutuoktinė pati atnešė iš virtuvės peilį, demonstratyviai jį numetė ant lovos, ir tai turėjo įtakos vėlesniems jo smurtiniams veiksmams. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusios elgesys būtų buvęs rizikingas ar ji būtų provokavusi padaryti nusikalstamą veiką. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininko apsisprendimą nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-440/2013). Nukentėjusioji Z. T. teisme nurodė girdėjusi, kad dukra tą vakarą H. B. varė į namus pas mamą, numetė jam kelnes. Po to išgirdo bildesį, dukrą rėkiant, kad jos nesmaugtų, trypimą primenančius garsus kambaryje ir užsidarančias duris bei vartelius. R. P. taip pat patvirtino girdėjęs bildesį podukros kambaryje ( t.3., b.l. 9, 33). Pats kaltinamasis teigė, jog S prieš jį tą vakarą smurto nenaudojo, konfliktavo tarpusavyje žodžiu, tik paėmė peilį iš virtuvės, bei pasakiusi jog ji rankų nesiteps, peilį numetė ant lovos. Šių įrodymų visuma patvirtina tai, kad S. B. iki įvykio jokio provokuojančio ar rizikingo veiksmo, kas lemtų tolimesnius smurtinius kaltinamojo veiksmus neatliko. O tai, kad sutuoktiniai kartu vartoję alkoholį ir būdami neblaivūs, privačioje aplinkoje, nesant pašalinių vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius, rodo kad jie abu toleravo tokį gyvenimo būdą, tačiau jokiu būdu nebuvo priežastimi H. B. atlikti smurtinio pobūdžio veiksmą- peiliu smogti sutuoktinei į krūtinės sritį. Visuma įrodymų ir loginė jų vertinimo seka teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad H. B., šeimyninio barnio, apsižodžiavimo su sutuoktine S. B. metu, stvėręs peilį tyčia juo sudavė smūgį pastarajai į krūtinę ir taip ją nužudė, todėl už sukeltas negrįžtamas pasekmes jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Bausmės klausimai.

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. ( t.2.b.l. 115). H. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad dėl barnių, konfliktų ir dėl šio konkretaus įvykio kaltas besaikis alkoholio vartojimas ( t.3.b.l. 36).

Skiriant bausmę H. B. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Baudžiamojoje byloje esant duomenų, kad H. B. anksčiau padarė nusikaltimus, už kuriuos teistumas nėra išnykęs, taip pat esant prokuroro prašymui spręstina ar šių nusikaltimų deriniai atitinka BK 27 str. 2 d. numatytas sąlygas pripažinti asmenį pavojingu recidyvistu, taip pat įvertinti BK 27 str. 3 d. numatytas aplinkybes.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis H. B. praeityje iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas septynis kartus ( t.2.b.l. 6-13, 24-58,71-73 ): 2006-04-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str.; 2006-10-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. (2 epizodai); 2009-11-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d.; 2011-06-15 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d.; 2013-10-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d.; 2013-10-08 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d.; 7) 2015-02-09 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. areštu 24 paroms. Šie teistumai nėra išnykę ar panaikinti BK 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Po šių nusikalstamų veikų padarymo ir prieš priimant šį nuosprendį už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jis 2015-10-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. ( dvi nusikalstamos veikos). Be to jis buvo baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, 3 baustumai nėra išnykę (t.2 b.l. 16-17).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir remiantis BK 27 str. 1 d. numatytomis pripažinimo recidyvistu sąlygomis, H. B. laikytinas recidyvistu. Byloje surinktų įrodymų visetas rodo, kad yra BK 27 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos pripažinti H. B. pavojingu recidyvistu – jis, būdamas recidyvistu padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad H. B. charakterizuojamas neigiamai - teistas, taip pat už tyčinius smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiauja alkoholiu, daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Daugelį nusikaltimų, už kuriuos teistumas neišnykęs jis padarė būdamas neblaivus, naudojo smurtą ir grąsinimus tos pačios nukentėjusios - sutuoktinės S. B. atžvilgiu ( t.2.b.l. 71-73). Paskutinis nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nuteistasis jį taip pat padarė būdamas neblaivus, peiliu smogė S. B. į krūtinę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, toliau daro panašaus pobūdžio, į kito asmens sveikatą ir gyvybę nukreiptus nusikaltimus ir dėl to yra itin pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remiantis BK 27 str. 2 d. 2 p. H. B. pripažįstamas pavojingu recidyvistu.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, ar kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui ( BK 62 str.1, 2, 4 dalyse ar 54 str. 3d.). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant H. B. bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas ( t. 2, b.l. 75, 77, 80), narkologinio kabineto įskaitoje taip pat nėra įrašytas ( t.2.b.l.82), nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė. Vertintina tai, kad alkoholis buvo vartojamas šeimoje, o apsvaigus sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuodavo, buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichinis smurtas, buvo dažni barniai šeimoje. Atsižvelgiama į tai, kad jis sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę, į tai, kad jis po suduoto smūgio numetęs peilį pabėgo iš namų, veikė netiesiogine tyčia, nėra byloje jokių duomenų, ir tai, kad nukentėjusioji praeityje būtų smurtavusi prieš sutuoktinį ir dėl to būtų nuteista, todėl šios aplinkybės lemia jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri parinktina nedaug mažesnė nei sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė subendrintina su bausme skirta 2015-10-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu taikant bausmių apėmimo būdą ( BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 2p., 9d.). Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

LR BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam H. B. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas, o vėliau teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė- suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2015-09-20, kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta iki šiol ( t. 2. b.l. 113-114,124-126,159-161 t.3. b.l. 14-16). Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija savo sprendimą motyvuoja tuo, kad H. B. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo, be to būdamas pripažintas pavojingu visuomenei gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo ir daryti naujus nusikalstamus ( BPK 122str.1d.1p. 3p.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: peilis, 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainių su kvapo pėdsaku ir foninio kvapo pavyzdžiu, H. B. DNR pavyzdys sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai( BPK 94str.1d.4p.); kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugota įvykio vietos apžiūros fotolentelės skaitmeninis formatas (1 t. 19-29), daktiloskopinės kortelės su S. B. ir H. B. rankų pėdsakais, kompaktinė plokštelė CD-R su garso įrašu (1 t. 173 b. l.), kompaktinė plokštelė, kurioje yra įtariamojo H. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-(duomenys neskelbtini) su S. B. mobilaus ryšio telefono „Samsung GT-S5600“ duomenų skaitmenine forma paliktini saugoti byloje ( BPK 94str.1d.3p.); H. B. sportinis švarkas, guminės šlepetės, bridžai grąžintini H. B. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius; S. B. marškinėliai, šortai, liemenėlė, kelnaitės, kojinės grąžintini Z. T., o nesant jos prašymo, sunaikintini kaip menkaverčiai ( BPK 94 str.1d. 5,4 p. p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Z. T. pareiškė civilinį ieškinį 735,79 eurų turtinei žalai atlyginti ir 25000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.1,b.l. 70-71).

(duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, atstovaudami mažamečio L. B. g. (duomenys neskelbtini) m. interesus pareiškė civilinį ieškinį - 60000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( t.2. b.l. 190-193).

Z. T. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, paaiškino, jog turtinę žalą sudaro dukters S. B. laidojimo išlaidos, tai yra laidojimo namų paslaugos, laidojimo reikmenys, išlaidos duobkasiams, palaikų laikymas šaldytuve. Laidojimo pašalpa gauta iš socialinės rūpybos skyriaus yra išskaičiuota. Todėl prašo priteisti 735,79 eurus patirtos turtinės žalos.

Neturtinę žalą sudaro vienintelės dukters netektis. Teigia, kad dukra S visą laiką gyveno kartu su ja, tuose pačiuose namuose. Tarp jų buvo stiprus, gilus dvasinis ryšys. Ji pirmoji rado dukrą negyvą, tai ją labai sukrėtė ir iki šiol be raminamųjų vaistų ji negali išsimiegoti. Žlugo jos viltys, kad ja kas nors senatvėje pasirūpins, nes kitų artimų žmonių ji nebeturi. Todėl prašo priteisti 25 000 eurų neturtiniams , dvasiniams išgyvenimams, kompensuoti.

Nustačius, kad tarp kaltinamojo H. B. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju dėl S. B. mirties yra kaltas sutuoktinis H. B.. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės Z. T. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo H. B. piteistina Z. T. 735,79 eurų turtinei žalai atlyginti. Nustatydami turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kurią patyrė laidojant dukrą S. B. (t.1, b.l. 72-76). Patirtų išlaidų suma nėra per didelė, gautos laidojimo pašalpos išskaičiuotos iš laidojimo išlaidų, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.

Neturtinė žala. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymi neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Šiuo konkrečiu atveju be jokios abejonės S. B. motina Z. T. ir sūnus L. B. patyrė neigiamus išgyvenimus netekus vienintelės dukros bei motinos, pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, nes nukentėjusieji prarado galimybę bendrauti su dukra ir mama visam likusiam laikui. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad Z. T. gyveno su dukters šeima tame pačiame name, dažnai matydavosi, vyko nuolatinis bendravimas, tai didina priteistinos žalos dydį, bei svarbu ir tai, kad mama gyvendama kartu ne tik, kad toleravo tokį dukters šeimos gyvenimo būdą, bet nevengdavo kartu su jais vartoti alkoholinius gėrimus, žinant žento ūmų charakterį, esant neblaiviam, tam tikra prasme rizikavo pati, o tai jau mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Nužudytosios sūnus L. B. neteko bendravimo su motina tiek telefonu, tiek atostogų metu. Jis prarado artimiausią jam asmenį – motiną, o tai jau didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinant priteistinos žalos dydį reikšminga tai, kad nuo 2014m.spalio 25 d. jis buvo atskirtas nuo šeimos ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socializacijos centre. Nuo 2015-11-01 jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Teisėjų kolegija įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, daro išvadą, kad nukentėjusio sūnaus patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai bei tos jos gyvenime reikšmingos aplinkybės, kad jam reikės augti, bręsti be mamos, vertintini ženklesne suma, nei jos motinos Z. T.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sūnui priteistina 50 000 eurų suma, o motinai 15 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 5000 iki 140 000 Eur neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, Nr. 2K-641/2012 Lietuvos A. T. nutartis Nr. 1A-165 /2014). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis turto neturi. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusieji, nėra. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl ir šios aplinkybės lėmė parenkant priteistinos neturtinės žalos dydį. Ieškinio pareiškimu L. B. įstatyminis atstovas globėjas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai prašo neturtinę žalą priteisti jų naudai, lėšas pervedant į L. B. asmeninę sąskaitą. Sutinkamai su LR CK 6.250 str.1d. nuostatomis, žala atlyginama tik tam asmeniui, kuriam ji yra padaryta. Šiuo konkrečiu atveju ieškovu L. B. ( nepriklausomai nuo amžiaus) yra nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, ir būtent jam yra padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Globėjas( rūpintojas) šias lėšas gali tvarkyti uzufrukto teise ir tik globotinio interesais. Todėl neturtinė žala priteistina iš H. B., L. B. naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai Z. T.. Iš pažymos matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu byloje valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal tarnybos 2015-10-16 sprendimą teikė advokatė Angelė Fominienė, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš viso sudaro 78,17 euro ( t.3 b.l. 46). Prašo šią sumą priteisti valstybei iš kaltinamojo. Būtinąją antrinę teisinę pagalbą H. B. teikė koordinatoriaus parinktas gynėjas K.Dobilas, o išlaidų suma sudaro 307,80 eurų ( t.3.b.l.49). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal formuojamą teismų praktiką, Valstybinė garantuojama antrinė teisinės pagalbos tarnyba kartu su prašymu turėtų teismui pateikti ir duomenis, kad kaltinamasis turi turto ir yra pajėgus jį atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis tokio turto turi. Jo paties teigimu jis gyveno iš socialinių pašalpų. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nuteisiamas terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). BPK 51 str. 1d.5p. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kurioje gali būti skiriama bausmė iki gyvos galvos, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 13 ( trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 ( trylikai) metų. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27straipsnio 2 dalies 2 punktu H. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

H. B. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti H. B. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu suėmime ( nuo faktinio sulaikymo iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti nukentėjusiajai Z. T. iš kaltinamojo H. B. 735,79 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam L. B. iš kaltinamojo H. B. 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, priteisti iš kaltinamojo H. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir nukentėjusios atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: peilį, 2 vnt. 0,5 l talpos stiklainių su kvapo pėdsaku ir foninio kvapo pavyzdžiu, H. B. DNR pavyzdį sunaikintini kaip menkaverčius daiktus; kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugota įvykio vietos apžiūros fotolentelės skaitmeninis formatas , daktiloskopinę kortelę su S. B. ir H. B. rankų pėdsakais, kompaktinę plokštelę CD-R su garso įrašu, kompaktinę plokštelę, kurioje yra įtariamojo H. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/1-(duomenys neskelbtini) su S. B. mobilaus ryšio telefono „Samsung GT-S5600“ duomenų skaitmenine forma palikti saugoti byloje; H. B. sportinį švarką, gumines šlepetes, bridžus grąžinti H. B. ar jo nurodytam asmeniui, o nesant prašymo sunaikinti kaip menkaverčius; S. B. marškinėlius, šortus, liemenėlę, kelnaites, kojines grąžinti Z. T., o nesant jos prašymo, sunaikintini kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.