Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Žiemtiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Heavy Finance“, Ignalinos kredito unija Kreda, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Medžista“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas po 120,00 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos, iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013)

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą.

14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 840 Eur – 633 Eur atskaičius mokesčius) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

18. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu laikinu nepilnamečiams vaikams išlaikymu po 120,00 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad toks išlaikymas per mažas tokio amžiaus vaikams, atsakovas pilnai išlaiko vaikus, jiems kas mėnesį išleidžia po 600-700 Eur. Su atsakovu gyvena ir pilnametis šalių sūnus, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovė visiškai nesurūpina vaikais, pati išėjo iš namų, ji yra jauno amžiaus, darbinga ir gauna pajamas. Atsakovo prašoma priteisti laikina išlaikymo suma net mažesnė nei teismų praktikoje nustatyta. Ieškovė vaikams išlaikymą moka nedidelį, nereguliariai, dėl ko kenčia vaikų interesai. Ieškovė nemoka paskolų, nesurūpina ūkiu, gyvena be jokių rūpesčių, visus kreditorinius įsipareigojimus vykdo atsakovas.

19. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu abu buvo ūkininkai, šeimą paliko dėl atsakovo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto, iki faktinio iširimo šeima gyveno iš abiejų ūkių gaunamų pajamų ir NMA išmokų. Daugiau nei metus atsakovas vienas naudoja bendrą turtą, žemės ūkio techniką ir iš abiejų ūkių gauna pajamas, jas naudoja savo nuožiūra. Atsakovas, neturėdamas jokių įgaliojimų, ieškovės kaip ūkininkės vardu įsigyja žemės ūkio prekes, jas užsakinėja ir vienas naudoja. Atsakovas išaugintus ieškovės ūkio grūdus pardavė ir pasiėmė iš to gautas lėšas. Ieškovė šiuo metu dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gauna 906,00 Eur darbo užmokestį. Iš NMA gauta išmokų 53 744,75 Eur, o įsipareigojimų – 58 617,80 Eur.

20. Šiuo atveju keliamas esminis klausimas, ar įvertinus vaikų amžiaus, preliminarių vaikų amžių atitinkančius poreikių ir tėvų turtinės padėties visetą, vienam vaikui skiriamas laikinas 120,00 Eur (iš abiejų tėvų 240 Eur) išlaikymas užtikrina jų turtines teises ir interesus.

21. Kaip matyti, vaikai yra nepilnamečiai, t. y. G. B. beveik (duomenys neskelbtini) metų, S. B. beveik (duomenys neskelbtini) metų, atsakovas nurodė, kad vienam vaikui išleidžia po 600-700 Eur, prašoma priteisti laikinųjų apsaugos priemonių suma 300,00 Eur kiekvienam vaikui, atsakovė atsiliepime didžia dalimi dėsto aplinkybes dėl asmeninių su atsakovu santykių, bendro ūkio ir kt., akcentuoja atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmus atliekant ieškovės vardu prekių užsakymus, lėšų pasisavinimą (iš bendro ūkio gautų pajamų ir atsakovo nepagrįsto vienasmeniško jomis naudojimosi, kaip ir kitų funkcijų įgyvendinimo ne tik savo, bet ir ieškovės vardu ir kt.), tačiau šie argumentai nėra aktualūs esamuoju momentu sprendžiant nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo fakto ir dydžio, atitinkančio jų amžių ir būtinuosius poreikius, klausimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė iš esmės nenurodo pagrįstų argumentų dėl vaikų poreikių apimties ir jų tenkinimo.

22. Ieškovė, iš esmės neigdama atsakovo atskirąjį skundą, pažymėjo tik tai, kad atsakovas meluoja, jog dėl nedidelio vaikams teikiamo išlaikymo kenčia vaikų interesai, kai jis pats vaikų išlaikymui skiriamų perlaidų nepasiima, ką įrodo teikiamas susirašinėjimas su atsakovu. Tačiau prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktas susirašinėjimas didžia dalimi patvirtina tarp šalių egzistuojančius įtemptus ir pakankamai konfliktinius asmeninius santykius, grindžiamus tarpusavio nuoskaudomis ir/ar tam tikrais įžeistumais vienas kito atžvilgiu. Nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nepasiima vaikams skiriamų perlaidų, nepatvirtina, kad atsakovas nuolat ignoruodavo ieškovės teikiamus vaikams išlaikymus. Priešingai, pati ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ji išlaikymui skyrė 4 017,99 Eur, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės nurodytu laikotarpiu teikto išlaikymo reguliarumo ir jo pakankamumo (už 17 mėn. vienam vaikui tekęs išlaikymas sudarytų tik apie 118 Eur).

23. Įvertinus šalies ekonominį bei infliacijos lygį, vaikų amžių, teismų praktikoje nurodytą rekomendacinį vienam vaikui tenkantį išlaikymo dydį, vienam vaikui tenkančią išmoką, pagal bendrą principą abiejų tėvų lygią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovės ir atsakovo argumentų nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo aspektu argumentų visetą sprendžia, kad 120,00 Eur išlaikymas per mėnesį akivaizdžiai nepakankamas vaikų poreikiams ir interesams užtikrinti, todėl yra pagrindas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikiną išlaikymą padidinti iki 200,00 Eur, kartu įvertinant aplinkybę, kad su tuo iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (vaikai) natūraliai tenka didesnė išlaikymo ir rūpinimosi nepilnamečiu (-iais) vaiku (-ais) našta.

24. Be to pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime prašo, kad sprendžiant klausimą dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas įvertintų tai, kad apeliantui/ atsakovui daugiau kaip metus vienam ir vienasmeniškai naudojant ir ieškovės pajamas iš ūkininko ūkio, vienam valdant ir naudojant visą turtą bei taip pat iš to gaunant pajamas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamą dalį šių pajamų pripažinti ieškovės teikiamu išlaikymu. Tai reiškia, kad ieškovė prašo iš ūkininko ūkio gaunamų jai priklausančių pajamų dalį, kurią jau kuris laikas naudoja atsakovas, įskaityti kaip ieškovės teikiamą vaikams išlaikymą.

25. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši ieškovės nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi ir abstrakti, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais nei dėl gautų pajamų apimties, nei dėl konkrečiai jai tenkančios dalies (įvertinus jos teisėtumą ir pagrįstumą), nei kokio dydžio vaikų išlaikymas ir už kokį laikotarpį būtų dengiamas ir kt. Be to, susidarytų ydinga situacija, kad teismas šioje procesinėje stadijoje – apeliacinėje instancijoje, turėtų aiškintis bei vertinti galimai naujus įrodymus ir ieškovės prašymą nagrinėti iš esmės.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, todėl nurodytos aplinkybės dėl atsakovo iš ieškovės ūkio gautų lėšų dydžio, atsakovo naudojimosi jomis teisėtumo ir pagrįstumo, įskaitymo į išlaikymą ir kt. klausimai nagrinėtini santuokos nutraukimo byloje.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo bylose nuostatas, tik laikino išlaikymo apimtyje priteisė vaikų poreikius neatitinkančią ir neužtikrinančią sumą, todėl šioje dalyje teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikino išlaikymo pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam nuo 2024-12-27 iki civilinėje byloje Nr. e2-8633-335/2024 įsiteisės teismo sprendimas“.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.