Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4962-1114/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-21
Bylos Nr.: eI3-4962-1114/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10107-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas: R. Š.
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Nerijus Kasiliauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4962-11142024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10107-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,dalyvaujant pareiškėjo R. Š. atstovams Karoliui Likui ir advokatui Nerijui Kasiliauskui,atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo R. Š. patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2023-11-29 įsakymą Nr. 10-TE-1451 „Dėl R. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Vilniaus AVPK pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023-11-29 iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (toliau – ir RV) Stacionarių objektų apsaugos skyriaus (toliau – ir SOAS) vyriausiojo patrulio pareigas.

2. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023-09-22 tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-6557. Atlikus tarnybinį patikrinimą, PD prie VRM Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyrius 2023-11-28 parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-152 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

3. Dėl pareigūno vardo žeminimo sudėties pareiškėjas nurodo, kad pagal suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) taisykles dėl atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo, būtina nustatyti, ar Vilniaus AVPK tinkamai nustatė pareigūno vardo žeminimo sudėtį Išvadoje.

4. Dėl privataus gyvenimo neliečiamumo ir įrodymų leistinumo, pareiškėjas teigia, jog nėra ginčo, kad Išvadoje buvo vertinamas privačių susirašinėjimų turinys, todėl būtina atsakyti į klausimą, ar be pareiškėjo sutikimo atskleistas privačių susirašinėjimų turinys nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, ar be pareiškėjo žinios ir sutikimo surinkti duomenys apie jo privatų susirašinėjimą gali būti laikomi leistinais įrodymais tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje, taip pat ar tokie duomenys galėtų būti laikomi leistinais administracinėje byloje teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad Išvadoje buvo vertinamas jo pateikto garso įrašo teisėtumas. Išvadoje nurodyta, jog garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtais būdais. Iš esmės Vilniaus AVPK turėtų pripažinti, kad tarnybinio patikrinimo metu gali būti vertinami tik teisėtais būdais surinkti įrodymai, todėl turėjo taip pat pripažinti, kad privataus susirašinėjimo rinkimas ir atskleidimas negali būti pripažįstami kaip atlikti teisėtai, nes nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas.

5. Dėl vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumo, pareiškėjas teigia, kad Išvadoje konstatuota, jog pareigūno vardo žeminimas pasireiškė nepadorių žinučių ir nuotraukos vilkint policijos uniforma siuntimu merginoms. Pareiškėjas paaiškina, kad policijos pareigūnams nėra draudžiama fotografuotis su tarnybine uniforma, taip pat platinti nuotraukas, kuriose pareigūnas yra su policijos uniforma, todėl pasidalinimas nuotrauka privačiame susirašinėjime niekaip nežemina vidaus tarnybos autoriteto, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo. Teigia, jog galima sutikti, kad tam tikros jo išsakytos vulgarios ir necenzūrinės frazės nėra deramos bendraujant su kitu asmeniu, tačiau pažymi, kad tai yra privatus susirašinėjimas, o ne viešas komentaras socialiniuose tinkluose ar internetiniuose portaluose.

5.1. Paaiškina, kad 2023-11-06 buvo nusiųstos dvi nuotraukos vilkint policijos uniformą ir parašyta „myluuu“. Tvirtina, jog šios žinutės turinys absoliučiai nėra susijęs su žmogaus orumo ar garbės žeminimu, todėl neaišku, kodėl Išvadoje šios žinutės turinys buvo vertinamas kaip pareigūno vardo žeminimas.

5.2. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog Išvadoje vertinant jo veiksmus nurodyta, kad tokie pareiškėjo veiksmai kaip merginoms siunčiamos žinutės su seksualinio pobūdžio pasiūlymais/grasinimais ir pan., rodo, jog jis tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalies, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vilniaus AVPK viršininko 2023-02-14 įsakymu Nr. 10-V-75 patvirtintų Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 25 punkto ir 28 punkto bei Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023-05-16 įsakymu Nr. 5-V-411 (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1 ir 7 p. reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjas su tokiu veiksmų teisiniu kvalifikavimu nesutinka. Teigia, kad Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis, kuri yra cituojama Išvadoje, įtvirtinta nuostata, jog žmogaus orumą gina įstatymas. Tvirtina, kad ši teisės norma nesukuria pareiškėjui kaip pareigūnui jokios privalomo elgesio taisyklės, todėl jis niekaip negali pažeisti Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalis ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato tą pačią pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Teigia, jog žmogaus orumas yra vertinamoji sąvoka, o tai pareiškėjo manymu reiškia, kad nustatant, ar žmogaus orumas buvo pažemintas, turi būti nustatyta apklausiant žmogų. Pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai nustatytas žmogaus orumo pažeminimo faktas, kadangi merginų apklausose tokie faktai nebuvo patvirtinti.

5.4. Teigia, jog vertinant Vidaus tvarkos taisyklių 25 ir 28 punktuose nurodytas nuostatas, akivaizdu, kad Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktas nustato pareigą gerbti asmenų garbę ir orumą viešai reiškiant asmeninius įsitikinimus, mintis ar nuomonę. Pabrėžia, kad privatus susirašinėjimas nėra savo įsitikinimų, minčių ar nuomonės viešas reiškimas, todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti šios teisės normos.

5.5. Taip pat bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais laiko Išvadoje nurodytus teiginius, jog: 1) tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su policijos pareigūno statusu bei policijos kaip institucijos veiklos principais, jo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais bei tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys; 2) pareiškėjo veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą įrodyti, detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmas akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes. Išvadoje turėjo būti įrodytas žmogaus garbės ir orumo žeminimas, taip pat tiksliai įvardintos pažeistos moralinės vertybės bei konkretūs visuomenės lūkesčiai.

5.6. Akcentuoja, jog akivaizdu, kad dvi nepadorios žinutės nėra deramos, tačiau jų įvertinimas kaip pareigūno vardo žeminimas tikrai nėra proporcingas. Pabrėžia, jog galima būtų sutikti, kad tokios dvi netinkamos žinutės galėtų būti traktuojamos kaip tarnybinis nusižengimas už kuri galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda, bet tuo pačiu reikia suvokti, kad šios žinutės yra privatus susirašinėjimas, todėl tarnybinio patikrinimo metu susirašinėjimas gautas neteisėtu būdu negavus pareiškėjo sutikimo.

6. Pareiškėjo atstovas Karolis Likas teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko skundą visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad keista, jog pareiškėjo veiksmus bandoma įrodinėti veiksmais, kurie prasidėjo 2020 metais. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo teisę į gynybą realizavo žinodamas apie du atvejus, t. y. tas žinutes, kurio turinio nereikia kartoti ir kitas epizodas, kur buvo siųsta nuotrauka su žodžiu „mylu“. Paaiškino, jog reikia apsiriboti žinutėmis, kurios buvo rašytos 2023 metais, o tai kas buvo daroma prieš tai, nėra niekaip susiję su Įsakymo priėmimu, kadangi 2020 metais pareiškėjo elgesys buvo svarstomas Vilniaus AVPK Etikos komisijoje (toliau – ir Komisija). Pažymėjo, kad 2020 metais nebuvo nustatyta nei tarnybinio nusižengimo požymio, nei pareigūno vardo žeminimo elementų, todėl jo veiksmai buvo traktuojami kaip etikos pažeidimas, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas bando visus veiksmus paimti į tam tikrą visetą ir tą visetą vertinti kaip pareigūno vardo žeminimą. Paaiškino, jog nebuvo aiškintasi aplinkybės, kokiu būdu trečiasis asmuo, kuris kreipėsi į atsakovą, gavo susirašinėjimą apie merginą. Teigė, jog dėl to skunde ir buvo nurodyta, kad nėra gerbiamas asmens privatus gyvenimas. Šiuo atveju nurodė, kad atsakovas nėra sąžiningas, nes ne susirašinėjimo dalyvis kreipėsi į atsakovą, jog būtų atlikta procedūrą, o trečiasis asmuo, kurio ryšiai su susirašinėjimo dalyviu nebuvo tinkamai atskleisti. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu pateikė garso įrašą, tačiau Išvadoje teigiama, jog juo remtis negalima, nes jis gautas neteisėtu būdu – pokalbio dalyviai nebuvo įspėti apie garso įrašo darymą ir to turinio nevertino. Paaiškino, kad vertinant to garso įrašo turinį, galima susidaryti įspūdi, kad iš tiesų nepadoraus turinio žinutes rašė ne pareiškėjas, o kitas asmuo, kuris girdimas garso įraše. Teigė, jog atsakovas, tokiose bylose, turėtų pašalinti menkiausias įmanomas abejones, kad asmuo, kuris atitinkamai elgdamasis žemino pareigūno vardą, būtent ir atliko tokius veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovas to nepadarė, nes nevertino garso įrašo ir netikrino ar teisėtu būdu buvo gautas ir perduotas privatus susirašinėjimas. Teigė, kad joks teisės aktas nedraudžia policijos pareigūnui fotografuotis su policijos uniforma ir tą nuotrauką platinti. Akcentavo, kad jeigu yra keliamas klausimas dėl garso įrašo autentiškumo, tokiu atveju turi būti keliamas klausimas ir dėl susirašinėjimo autentiškumo.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Nerijus Kasiliauskas akcentavo, kad atleidimo pagrindas yra dėl dviejų žinučių siųstų 2023-08-18 ir 2023-11-06. Paaiškino, jog visas visetas, kuris buvo aprašytas nuo 2020 metų, jau buvo įvertintas ir tai negali būti susieta su atleidimu iš darbo šiuo atveju, kadangi senaties terminai yra pasibaigę. Teigė, jog nebuvo jokių merginos sutikimų, kad jos susirašinėjimas būtų paskelbtas, tuo labiau, jog tokio sutikimo nėra davęs ir pareiškėjas, todėl teigė, jog buvo pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas.

Atsiliepimas

8. Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškina, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas patikslinto skundo skirsnyje dėl pareigūno vardo pažeminimo sudėties cituoja teismų praktiką, tačiau jos nesusieja su jokiais aiškiais argumentais tiesiogiai susijusiais su skundžiamu Įsakymu ir Išvada. Mano, kad Išvadoje aprašytas pareiškėjo elgesys pilnai atitinka pareigūno vardo pažeminimo sąvoką ir turinį bei jų vertinimą teismų praktikoje.

10. Mano, kad pareiškėjo sistemingi veiksmai, kuriais pastarasis nuo 2020 m. priekabiavo: prie nepilnametės P. K (gim. (duomenys neskelbtini)); prie Vilniaus AVPK pareigūnės E. D.; prie V. B; prie I. A.; 2023-08-18 per susirašinėjimo programėlę iš adreso (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes; prie G. Ž., yra aiškiai ir nevienareikšmiškai nesuderinami su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis. Paaiškina, kad tai patvirtina ir Komisijos 2020-05-01, 2020-12-17 bei 2023-06-28 sprendimai. Be to iš žinučių turinio akivaizdu, jog visuomenė teisėtai tikisi, kad statutinis pareigūnas bus tas, kuris elgsis pavyzdingai ir suteiks pagalbą, o ne vers patirti persekiojimą, žeminimą ir nepatogumus, ką būtent atliko pareiškėjas.

11. Dėl privataus gyvenimo neliečiamumo paaiškina, kad pareiškėjas neteisingai suvokia susirašinėjimo slaptumą. Pažymi, jog šiuo atveju valstybės institucijos savo iniciatyva nerinko šių duomenų, juos pateikė kita susirašinėjimo pusė, siekdama apginti savo teises nuo neteisėto pareiškėjo kibernetinio persekiojimo. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai savo amoralaus ir kitai pusei nepriimtino turinio žinutes sieja su susirašinėjimo slaptumu, todėl mano, kad žinučių siuntimas asmenims, kurie nepageidauja jų gauti, negali būti laikomas teisėtu ir nėra pateisinamas susirašinėjimo slaptumu, nes iš esmės tai siekis išvengti atsakomybės. Paaiškina, kad pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą pažeista nebuvo, o tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys duomenys pateikti kitos susirašinėjimo pusės teisėtai, siekiant nutraukti persekiojimą ir apginti nukentėjusio asmens interesus.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam inkriminuoti pažeidimai yra bendro pobūdžio ir deklaratyvios elgesio taisyklės, nesukuriančios jam jokios privalomo elgesio taisyklės, Vilniaus AVPK paaiškina, jog nors pareigos, įtvirtintos Konstitucijos 21 straipsnyje, Statuto 21 straipsnio 1 dalyje, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Vidaus tvarkos taisyklių 25 ir 28 punktuose bei Elgesio kodekso 6.1 ir 7 punktuose, ir yra bendro pobūdžio, tačiau nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams sukuria pareigas, atsakomybę ir visuomenės lūkesčius, jog esminių, principinių teisinės visuomenės elgesio ir moralės normų bus laikomasi. Pareiškėjo veiksmai sistemingai persekiojant asmenis elektroninėmis priemonėmis siunčiant nepageidaujamas žeminančias asmenis žinutes yra priešingi minėtoms nuostatoms, todėl toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad žmogaus orumas yra vertinamoji sąvoka, o tai reiškia, kad nustatant, ar žmogaus orumas buvo pažemintas, tai turi būti nustatyta apklausiant žmogų, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai nustatytas žmogaus orumo pažeminimo faktas, kadangi merginų apklausose tokie faktai nebuvo patvirtinti. Šiuo aspektu pažymi, kad pateiktų įrodymų viseto pakako konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Tai jog asmenims siunčiamų žinučių turinys buvo nepriimtinas, liudija surinktų duomenų visuma, asmenų, kurie skundėsi pareiškėjo veiksmais skaičius ir trukmė, pareiškėjo ignoravimas ankstesnių jo veiksmų vertinimų bei nekintantis elgesys elektroninėje erdvėje net atliekamo tyrimo metu.

14. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinės atsakomybės taikymo teisinis reglamentavimas, nesukuria baudžiamajai atsakomybei suteikiamų tyrimo įrankių, įpareigojančių asmenį liudyti, o leidžiančių skundą pateikusiam ar nukentėjusiam asmeniui pasirinkti tik skundo pateikimą. Paaiškina, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo siūloma atvykti apklausai ar pateikti atsakymus elektroninėmis priemonėmis, tačiau vieni asmenys iš karto atsisakė siekdami išvengti neigiamų išgyvenimų, o asmuo G. Ž., nors pradžioje derino susitikimo laiką, tačiau vėliau paaiškinimo neteikė. Tačiau laiškuose užfiksuoti duomenys, jog dėl pareiškėjo veiksmų jaučia nepasitikėjimą policijos institucija. Pažymi, kad pareiškėjas net pasibaigus tarnybiniam patikrinimui toliau rašinėjo žinutes.

15. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pareigūno vardo pažeminimo mastas ir laipsnis turi būti toks, kad atitiktų pareigūno vardo pažeminimą ir taikytinas tik tais atvejais, kai yra būtina, Vilniaus AVPK paaiškina, jog su juo nesutinka ir pažymi, kad jis daugiau siejamas su baudžiamosios teisės doktrinos nuostata ultima ratio, jog tai yra kraštutinė priemonė, o esamu atveju esminis faktorius yra ne asmens atsakomybė, o su vidaus tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema.

Atsiliepimas

16. Vilniaus AVPK atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsiliepimą palaiko visa apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad žinučių visetą reikėtų vertinti kartu, t. y. vienos žinutės žeminančios, akivaizdžiai žeidžiančios, kitos žinutės su uniforma kaip tęstinė veika, na ir gal ne tokios žeidžiančios, tačiau prieš asmens valią siunčiamos. Paaiškino, jog visa tai reikia vertinti ne kaip atskirus vienetus, o kaip visetą, tęstinę veiką, kuri tęstinumą jungia nuo 2020 metų su skirtingais asmenimis ir tęsiasi netgi pabaigus tarnybiniam patikrinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas painioja tarnybinės atsakomybės ir pažeminimo specifiką. Paaiškino, kad tarnybinis nusižengimas nelabai gali būti padaromas ne tarnybos metu. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas veikė ne tarnybos metu, o po tarnybos asmeniniais tikslais, ir nuobauda už šį aspektą nelabai derintųsi su teismų praktika. Paaiškino, kad nė vienas Lietuvos pilietis nesitiki iš pareigūno tokių veiksmų, kokių sulaukė nukentėjusioji. Dėl merginos nustatymo paaiškino, kad ji buvo nustatyta. Teigė, jog priežastis, kodėl mergina neliudijo, buvo baimė ir noras nusišalinti nuo šios situacijos, t. y. aukos situacija, kai ji nori bet kokiomis priemonėmis nuo streso ir baimės pasitraukti. Paaiškino, kad kadangi tarnybinis patikrinimas nėra ikiteisminis tyrimas, todėl priversti asmenį liudyti nėra galimybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas, daug kartų įspėtas dėl tokio netinkamo, nederančio elgesio, toliau veikė priešingai visuomenės interesams ir policijos pareigūno statusui ir jokios priemonės, netgi atleidimas, pareiškėjo veiksmų kryptingumo, siekiant persekioti žmones, nepakeitė.

17. Vilniaus AVPK atstovas baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad labai keista, jog pareiškėjo atstovas abejoja pareiškėjo žinučių autentiškumu, kai pats pareiškėjas pripažįsta jas rašęs. Pabrėžė, jog pareiškėjas nė karto neneigė, jog tas žinutes buvo rašęs. Taip pat paaiškino, jog garbė ir orumas civiliniame procese ir tarnybos autoritetas yra skirtingi dalykai ir šiuo atveju nėra sprendžiama, kokio dydžio žalą patyrė nukentėjusioji, kiek jos reputacijai, garbei ir orumui buvo pakenkta, tačiau yra sprendžiama, ar šiais veiksmais, kuriais buvo kenkiama žmogaus ramybei, orumui ir saugumui, pareigūnas pažemino pareigūno vardą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2023-11-29 Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Patikslintu skundu pareiškėjas teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko Įsakymą; 2) priteisti iš Vilniaus AVPK pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023-11-29 iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio pareigas.

19. Remianti rašytine bylos medžiaga, nustatyta:

19.1. Pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 2014-08-08, nuo 2022-06-01 iki 2023-11-29 (atleidimo) ėjo Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos Stacionarių objektų apsaugos skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjas nebuvo profesinės sąjungos narys.

19.2. 2023-09-10 V. B. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atsiuntė į el. paštą imunitetas@policija.lt laišką, kuriame buvo parašyta „Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net „<...>“. „Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“. Prie laiško pridėjo žinutes.

19.3. PD prie VRM Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. K. surašė 2023-09-21 Tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (užregistruotą 2023-09-22 Nr. PR2-6557), kuriuo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2023-09-10 į el. p. imunitetas@policija.lt V. B. (tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) iš el. p. (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką, kurio turinys: ,,Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net <...>“. „Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“ bei pridėjo pareiškėjo siunčiamų žinučių turinio kopijas, kur matyti pridėtos paties pareigūno, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukos, galimai darytos darbo vietoje. Pažymėta, jog telefonu susisiekus su V. B., pastarasis papasakojo, kad jo merginai jau dveji metai pareigūnas R. Š. (nuotraukose matyti pavardės lentelė) nuolat siuntinėja nepadoraus turinio žinutes. Mergina nuolat pareigūną užblokuoja, tačiau jis vis susikuria naujas anketas ir vėl rašo. R. Š. rašė net merginos mamai bei seseriai. Pasak V. B., jo mergina kategoriškai atsisako policijai nurodyti savo anketinius duomenis, nes bijo galimo pareigūno keršto, tačiau prašo imtis priemonių, kad minėtas pareigūnas nustotų rašyti nepadorias bei grasinančias žinutes, paliktų ją ramybėje. Tarnybiniame pranešime atkreiptas dėmesys, kad tai ne pirmas atvejis, kai pareiškėjas socialiniuose tinkluose rašo merginoms žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan. 2023-06-05 PD prie VRM Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyrius gavo I. A. kreipimąsi dėl analogiško Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio R. Š. elgesio. Po atlikto patikslinimo surinkta medžiaga buvo perduota vertinimui pagal kompetenciją Komisijai, kuri 2023-06-28 pripažino, kad vyriausiasis patrulis R. Š. pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą.

19.4. 2023-10-11, tarnybinio patikrinimo metu, iš el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į V. B., parašant pateikti merginos, kuriai pareiškėjas nuolat siuntinėja žinutes, kontaktinius duomenis, jog pastarąją būtų galima apklausti. V. B. 2023-10-11 elektroniniu laišku atsakė: „Kad ir kaip aš pats norėčiau, tačiau mergina nenori su tuo turėti nieko bendro, ji bando save atsiriboti nuo visų žinučių, ir po tokio pareigūno elgesio jaučia nepasitikėjimą policijos institucija“.

19.5. Pareiškėjui adresuotas 2023-10-13 „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 5-PR1-247, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, po 2023-06-05 I. A. kreipimosi dėl jo netinkamo elgesio, socialiniuose tinkluose rašomų žinučių merginoms su seksualinio pobūdžio pasiūlymais, grasinimais ir pan., kuomet šis elgesys apsvarstytas Komisijos 2023-06-28 posėdyje ir pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą, būdamas supažindintas su Komisijos sprendimu, pakartotinai 2023-08-18 per susirašinėjimo programėlę iš paskyros (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes, savo nuotrauką, kurioje vilki tarnybinę uniformą, taip leisdamas suprasti, jog yra policijos pareigūnas. Atitinkamai buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto nusižengimo per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo ir informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Pareiškėjas pasirašė, kad su pranešimu susipažino.

19.6. 2023-10-24 PD prie VRM Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ Nr. 5-PR2-7437, kuriame paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad būtina gauti pareigūno paaiškinimą bei siekiant visapusiškai ir išsamiai įvertinti pareigūno veiksmus bei tyrimui reikšmingus duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 23 punktu, prašė tarnybinio patikrinimo terminą, kuris baigiasi 2023-10-25, pratęsti 30 dienų. Šis terminas buvo pratęstas.

19.7. Pareiškėjas pateikė 2023-10-30 paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad anketos su pavadinimu „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo. Taip pat nurodė, jog po Komisijos posėdžio, kuris vyko 2023-06-28, nebuvo iš jokios kitos ar paminėtos socialinio tinklo anketos rašęs paminėtu turiniu orumą žeidžiančių, diskredituojančių ar žeminančių policijos pareigūno statutą žinučių. Pažymėjo, kad paskyrą su tokiu pavadinimu kaip (duomenys neskelbtini) yra turėjęs socialiniame tinke „Instagram“. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023-10-30, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog 2023-08-18 butą pareiškėjui nuomojanti mergina A. B. (toliau ir – A. B.) už tai, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo nuomos, iš pareiškėjo telefono ir minėto „akaunto“ parašė neigiamo pobūdžio žinutes, tokias kaip siuntusi pareiškėjo nuotrauką, ginklus bei galimai vandeninį žaislinį ginklą merginoms, taip pat parašė ir I. A.; pareiškėjas yra padaręs garso įrašą, kai A. B. neneigė to. Teigė, jog šiuo metu paskyra (duomenys neskelbtini) yra ištrinta. Taip pat nurodė, jog nėra profesinės sąjungos narys.

19.8. Byloje yra 2022-08-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu nuomojasi iš A. B. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje.

19.9. 2023-11-04 iš el. pašto (duomenys neskelbtini) V. B. atsiuntė elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki, mano pažįstama mergina ir toliau gauna pastoviai gauna žinutes iš S. Kaip sekasi su tyrimu?“. Prie šio laiško pridėtos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjas, vilkintis tarnybinę uniformą bei per susirašinėjimo programėles paskyrą (duomenys neskelbtini) siųsta žinutė „myluuu“. 2023-11-06 V. B. buvo atsakyta, kad tyrimas vyksta, apie jo eigą informacijos teikti negalima; paklausta, gal visgi mergina sutiktų duoti parodymus.

19.10. 2023-11-07 pareiškėjui įteiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-263. Jame nurodyta, kad po įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 5-PR1-247, 2023-11-06 7.48 val. per susirašinėjimo programėlės paskyrą (duomenys neskelbtini) vėl siuntė merginai, kuri nenori su juo bendrauti, savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą, su prierašu „myluuu“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas vėl buvo prašomas pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

19.11. Pareiškėjas pateikė 2023-11-11 paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad 2022 m. socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su mergina, vardu G. Ž. (toliau ir – G. Ž.). Bendravimo metu, pastebėjo, kad jos socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) G. Ž. dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis – marihuana. Nurodė, jog kai G. Ž. sužinojo, kad pareiškėjas policijos pareigūnas, jo paskyrą tinkle „Facebook“ užblokavo. 2022 m. dėl G. Ž. nuotraukų su kanapėmis (marihuana), pranešė specialiu el. p. (duomenys neskelbtini). G. Ž. maždaug po trijų mėnesių pareiškėjo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ su pavadinimu R. B. atblokavo bei kreipėsi į pareiškėją grasinančiu laišku pagalbos, dėl ko buvo nukreipta į policijos įstaigą. Bendravimo metu pareiškėjas pastebėjo, kad G. Ž. galimai pati suformavo netikrą laišką, atsiuntė jį per programėlę „Messenger“ pareiškėjui, bet pati į policiją nesikreipė. Pareiškėjas paaiškino, jog padarė prielaidą, kad G. Ž. jį atblokavo, nes norėjo turėti draugą policijos pareigūną ir turėti pranašumą prieš kitus asmenis, galimai platinant ar įsigyjant narkotines medžiagas. Maždaug mėnesio eigoje pareiškėjo paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, pavadinimu (duomenys neskelbtini), G. Ž. užblokavo. Teigė, jog pati G. Ž. niekada neminėjo, kad nenori su juo bendrauti, todėl pareiškėjui kilo įtarimas, kad kažkas naudojosi G. Ž. paskyromis. Pažymėjo, kad 2023-11-01 sukūrė naują paskyrą socialiniame tinkle „Instagram“, vardu (duomenys neskelbtini) bei nusiuntė žinutes į socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą (duomenys neskelbtini) su turiniu - ,,G., myluuu“ bei nuotraukas, kuriose vilkėjo tvarkingą policijos pareigūno tarnybinę uniformą. Pareiškėjas teigė, jog jo motyvas - suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, tačiau paskyra (duomenys neskelbtini) buvo užblokuota. Pažymėjo, kad 2023-08-15 analogiškais veiksmais gavo informaciją apie „Lapinų“ gaujos vadeivos dukros V. B1. vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo. Teigė, kad 2023-09-08 apie pažeidimą pranešė telefonu Nr. 112 ir V. B1. buvo sulaikyta. Tikino, jog nori būti net ne tarnybos metu maksimaliai naudingas visuomenei bei policijos sistemai. Taip pabrėžė, kad daugiau panašūs veiksmai nebus vykdomi, socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą (duomenys neskelbtini) pašalino 2023-11-11 ir ja nesinaudoja.

19.12. 2023-11-15 A. B. paaiškino, jog su pareiškėju yra tik pažįstami, su juo jokių santykių nėra palaikiusi ir dabar nepalaiko. Prisijungimo kodų prie jo socialinių tinklų paskyrų nežino ir niekada jomis nėra naudojusi, tuo labiau siuntusi žinutes.

19.13. 2023-11-16 raštu Nr. 5-PR2-8145 kreiptasi į Vilniaus AVPK viršininką, siekiant įvertinti Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio R. Š. veiksmus Elgesio kodekso reikalavimų aspektu ir siūlant pareiškėjo veiksmus apsvarstyti Komisijos posėdyje.

19.14. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba 2023-11-21 raštu Nr. 5-S-28526 „Dėl duomenų pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybą, prašydamas pateikti informaciją, ar pareiškėjas nuo 2023-01-01 yra teikęs informaciją, gautą iš aplinkos ar asmenų, apie G. Ž. galimą prekybą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba 2023-11-22 raštu Nr. 5-G-14344 atsakė, kad apie G. Ž. galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą 2022-08-25 pateikė kaip tiesiogiai vykdant funkcijas, o nuo 2023-01-01 apie šio asmens galimą vykdomą nusikalstamą veiką informacijos nepateikė.

19.15. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos vyriausiasis tyrėjas K. S. 2023-11-23 Tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-8339 „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodė, kad pareiškėjas paaiškinime paaiškino, jog 2022 m. socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su mergina G. Ž.; bendravimo metu pastebėjo, kad jos socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) G. Ž. dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis - marihuana; susipažinus su socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) esančia informacija, nustatyta, jog joje 2022 m. liepos mėn. publikuotos parduotuvės „Kanapinė Krautuvė“ bei merginos (galimai G. Ž.) nuotraukos su augalais, vizualiai panašiais į kanapes. Per susirašinėjimo programėlę „Mesenger“ susisiekus socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktu „G. L. K.“, jo naudotoja, vardu G., patvirtino, jog teko socialiniuose tinkluose bendrauti su pareiškėju. Mergina nurodė: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir gąsdina mane daugely metu“ (kalba netaisyta). Mergina nurodė, kad dėl užimtumo atvykti į apklausą negali, o susitarus nuotolinei apklausai, nurodytu laiku neatsiliepė.

19.16. Komisija 2023-11-23 posėdžio metu, vienbalsiai priėmė sprendimą pripažinti, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Elgesio kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjas paaiškino ir pripažino, kad iš savo susirašinėjimo programėlių paskyrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siuntė merginai savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą; susirašinėjimo programėlėje paskyroje (duomenys neskelbtini) nematė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinučių ir kaip ten jos atsirado paaiškinti negali, nes tą paskyrą ištrynė; žinutes galėjo rašyti jo draugė Andželika, su kuria sieja tik intymūs santykiai, nes susipyko ir ji nori jam pakenkti; susirašinėjimo programėlėje paskyroje (duomenys neskelbtini) siuntė žinutę „myluu“ kartu su savo nuotrauka, kurioje buvo su uniforma. Atsakydamas į Komisijos narių klausimus, kodėl siųsdamas merginai žinutę „myluu“ kartu siuntė savo nuotrauką, kurioje buvo su tarnybine uniforma, pareiškėjas patikslino, kad merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, jam susidarė nuomonė, kad mergina galbūt turėdama draugų policijos pareigūnų turėtų pranašumą platinti narkotines medžiagas; tuo tarpu jis manė, kad siųsdamas žinutes merginai, susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą. Komisijos protokole nurodyta, kad pareiškėjas informuotas apie Komisijos priimtą sprendimą, Komisijos sprendimas per 10 dienų nuo Komisijos protokolo gavimo dienos gali būti skundžiamas Centrinei policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijai.

19.17. 2023-11-23 pareiškėjas iš el. p. (duomenys neskelbtini) pateikė garso įrašą, kuriame, kaip jis teigė, galimai užfiksuotas jo pokalbis su A. B.

19.18. 2023-11-24 Tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų aplinkybių“ nurodyta, kad pareiškėjas elektroniniu paštu PD IV VAS pateikė garso įrašą, kuriame galimai užfiksuotas jo pokalbis su A. B. Susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, kad pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė; garso įrašas yra blogos kokybės, garsiai grojanti muzika užgožia sakomus žodžius; įraše girdisi vyro ir moters balsai; vyras užduoda menamo pobūdžio klausimus; įraše kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, nuomą; kalba nėra rišli.

19.19. Į bylą pateiktos 2023-08-18 ir 2023-11-06 rašytos žinutės, siųstos nuotraukos.

19.20. Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas – Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiasis patrulis R. Š. – pažemino pareigūno vardą, už ką jam skirtinas atleidimą iš vidaus tarnybos. Išvadoje, be kita ko, nurodyta:

19.20.1. 2023-09-10 į el. p. imunitetas@policija.lt V. B. (vyro tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) iš el. p. (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki, pareigūnas S. žinutėmis priekabiauja prie jaunų merginų, nebijo pasakyti net „(necenzūrinė leksika) taip, kad vaikščioti negalėsi“. Tai tęsiasi jau 2 metus. Prašau užkirsti kelią tolimesniems jo veiksmams“ bei pridėjo R. Š. siunčiamų žinučių turinio kopijas, kur matyti pridėtos paties pareigūno, vilkinčio policijos pareigūno uniformą, nuotraukos, galimai darytos darbo vietoje.

19.20.2. Telefonu susisiekus su V. B., pastarasis papasakojo, kad jo merginai jau dveji metai pareigūnas R. Š. (nuotraukose matyti uniformos pavardės lentelė) nuolat siuntinėja nepadoraus turinio žinutes. Mergina nuolat pareigūną užblokuoja, tačiau jis vis susikuria naujas anketas ir vėl rašo. R. Š. rašė net merginos mamai bei seseriai. Pasak V. B., jo mergina kategoriškai atsisako policijai nurodyti savo anketinius duomenis, nes bijo galimo pareigūno keršto, tačiau prašo imtis priemonių, kad minėtas pareigūnas nustotų rašyti nepadorias bei grasinančias žinutes, paliktų ją ramybėje.

19.20.3. Pažymėta, kad tai ne pirmas atvejis kai šis pareigūnas socialiniuose tinkluose rašo merginoms žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.

19.20.4. Tarnybinio patikrinimo metu, 2023-10-11 el. p. (duomenys neskelbtini) kreiptasi į V. B., parašant pateikti merginos, kuriai R. Š. nuolat siuntinėja žinutes, kontaktinius duomenis, jog pastarąją būtų galima apklausti. V. B. 2023-10-11 elektroniniu laišku atsakė: „Kad ir kaip aš pats norėčiau, tačiau mergina nenori su tuo turėti nieko bendro, ji bando save atsiriboti nuo visų žinučių, ir po tokio pareigūno elgesio jaučia nepasitikėjimą policijos institucija“.

19.20.5. Tarnybinio patikrinimo metu mergina, dėl kurios kreipėsi V. B., nustatyta, tačiau ji vengia bendrauti bei duoti parodymus. Merginos paklausus, ar teko pastarajai bendrauti su pareigūnų R. Š., ši atsiuntė žinutę: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir grasina mane daugeli metu“ (pastaba - kalba netaisyta).

19.20.6. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio R. Š. elgesys Komisijos posėdžiuose svarstytas: 1) 2020-05-01 dėl pareigūno netinkamo bendravimo socialiniuose tinkluose su nepilname G. K; Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti R. Š. dėl neetiško elgesio; 2) 2020-07-10 dėl pareigūno elgesio ne tarnybos metu, kuomet šis, būdamas neblaivus, šalia asmeninio automobilio, nuvažiavusio nuo kelio važiuojamosios dalies, kitiems eismo dalyviams demonstravo tarnybinį pažymėjimą; Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti R. Š. dėl neetiško elgesio; 3) 2020-12-17 dėl pareigūno elgesio tarnybos metu, kuomet šis netinkamai bendravo su kolege (priekabiavo prie kolegės); Komisija pasiūlė Vilniaus AVPK viršininkui įspėti R. Š. dėl neetiško elgesio, taip pareigūnas siųstas į Centrinę medicinos ekspertų komisiją ir rekomenduota kreiptis pagalbos pas psichologus; 4) 2023-06-28 dėl pareigūno rašytų žinučių I. A. su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.; Komisija nusprendė, jog pareigūnas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 punktą ir rekomenduota kreiptis pagalbos pas psichologus bei priminti teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarką.

19.20.7. Pareiškėjas, po 2023-06-05 I. A. kreipimosi dėl jo netinkamo elgesio, socialiniuose tinkluose rašomų žinučių merginoms su seksualinio pobūdžio pasiūlymais, grasinimais ir pan., kuomet šis elgesys apsvarstytas Komisijos 2023-06-28 posėdyje (protokolo Nr. 10-P1-209) ir pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 p. (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto), būdamas supažindintas su šiuo Komisijos sprendimu, pakartotinai 2023-08-18 per susirašinėjimo programėlę iš paskyros (duomenys neskelbtini) (vertimas iš anglų kalbos: liudija mano visą galią) siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes, savo nuotrauką, kurioje vilki tarnybine uniformą, taip leisdamas suprati, jog yra policijos pareigūnas.

19.20.8. R. Š. 2023-10-30 pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 10-PR2-21791), kuriame paaiškino, kad soliniame tinkle „Instagram“ turėjo paskyrą (duomenys neskelbtini). 2023-10-30 kilo konfliktinė situacija su A. B. dėl to, kad pareigūnas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl ši mergina iš jo paskyros siuntė neigiamo pobūdžio žinutes su R. Š. nuotraukomis ir galimai žaisliniu vandens pistoletu kitoms merginoms. Šiuo metu paskyrą (duomenys neskelbtini) pareigūnas ištrynė.

19.20.9. 2023-11-15 A. B. paaiškino, jog su R. Š. yra tik pažįstami, su juo jokių santykių nėra palaikiusi ir dabar nepalaiko. Prisijungimo kodų prie jo socialinių tinklų paskyrų nežino ir niekada jomis nėra naudojusi, tuo labiau siuntusi žinutes.

19.20.10. 2023-11-20 5.18 val. R. Š. elektroniniu paštu papildomai nurodė, jog su A. B. 2023-11-03 susipyko, todėl ji gali duoti melagingus parodymus. A. B. neįleidžia pareigūno į nuomojamą butą bei vengia nutraukti nuomos sutartį (tikrintojo pastaba - R. Š. su A B. yra sudaręs buto nuomos sutartį, už šio buto nuomą pareigūnui mokami butpinigiai).

19.20.11. 2023-11-23 R. Š. iš el. p. (duomenys neskelbtini) pateikė garso įrašą, kuriame, kaip jis teigia, galimai užfiksuotas jo pokalbis su A. B. Susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, jog pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė. Pats garso įrašas blogos kokybės, girdėti garsiai grojanti muzika, kuri užgožia sakomus žodžius. Šiame įraše girdėti vyro ir moters balsai. Vyras, galimai R. Š., užduoda menamo pobūdžio klausimus. Iš įraše girdimo pokalbio nuotrupų galima suprasti, kad kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, jų siuntimą bei nuomą. Kalba nerišli.

19.20.12. 2023-11-04 iš el. p. (duomenys neskelbtini) V. B. atsiuntė elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki, mano pažįstama mergina ir toliau gauna pastoviai gauna žinutes iš Š. Kaip sekasi su tyrimu?“. Prie šio laiško pridėta dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas R. Š., vilkintis tarnybinę uniformą bei per susirašinėjimo programėles paskyrą (duomenys neskelbtini) siųsta žinutė „myluuu“. Nuotraukos darytos Vilniaus apskr. VPK RV SOAS patalpose.

19.20.13. 2023-11-07 R. Š. įteiktas papildomas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 5-PR1-263). Jame nurodyta, kad po įteikto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (Nr. 5-PR1-247), 2023-11-06 7.48 val. per susirašinėjimo programėlės paskyrą (duomenys neskelbtini) vėl siuntė merginai, kuri nenori su juo bendrauti, savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą, su prierašu „myluuu“.

19.20.14. 2023-11-11 R. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su mergina, vardu G. Ž. Bendravimo metu, pastebėjo, kad jos socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) G. Ž. dažnai vaizduoja save su narkotinėmis medžiagomis - marihuana. Kai G. Ž. sužinojo, kad jis policijos pareigūnas, paskyrą tinkle „Facebook“ užblokavo. 2022 m. dėl G. Ž. nuotraukų su kanapėmis (marihuana) (tikrintojo pastaba - nuotraukose nėra nieko nelegalaus, jos gali būti vertinamos kaip parduotuvės reklama. Informaciją apie minėtą parduotuvę galima rasti internete adresu https://kanapinekrautuvele.lt/shot/) pranešė specialiu el. p. (duomenys neskelbtini). G. Ž. maždaug po trijų mėnesių pareigūno paskyrą „R. B.“ socialiniame tinkle „Facebook“ atblokavo bei kreipėsi grasinančiu laišku pagalbos. Bendravimo metu pastebėjo, kad G. Ž. galimai pati suformavo netikrą laišką, atsiuntė jį per programėlę „Messenger“, bet pati į policiją nesikreipė. R. Š. mano, kad G. Ž. jį atblokavo, nes norėjo turėti draugą policijos pareigūną ir turėti pranašumą prieš kitus asmenis, galimai platinant ar įsigyjant narkotines medžiagas. Maždaug po mėnesio pareigūno paskyras socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, pavadinimu (duomenys neskelbtini) (vertimas iš anglų kabos: nereali atmintis) G. Ž. užblokavo. Pati G. Ž. niekada neminėjo, kad nenori su juo bendrauti, todėl R. Š. kilo įtarimas, kad kažkas naudojosi G. Ž. paskyromis. 2023-11-01 pareigūnas sukūrė naują paskyrą socialiniame tinkle „Instagram“, vardu (duomenys neskelbtini) bei nusiuntė žinutes į socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą (duomenys neskelbtini) su turiniu - „G., myluuu“ bei R. Š. nuotraukomis, kuriose jis vilkėjo tvarkingą policijos pareigūno tarnybinę uniformą. Pareigūno motyvas - suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, tačiau paskyra (duomenys neskelbtini) buvo užblokuota. 2023-08-15 analogiškais veiksmais, pareigūnas gavo informaciją apie „Lapinų“ gaujos vadeivos dukros V. B1. vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo. 2023-09-08 R. Š. apie pažeidimą pranešė telefonu Nr. 112 ir V. B1. buvo sulaikyta. Pareigūnas teigia, jog nori būti net ne tarnybos metu maksimaliai naudingas visuomenei bei policijos sistemai. R. Š. nurodė, kad daugiau panašūs veiksmai nebus vykdomi, socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą (duomenys neskelbtini) pašalino 2023-11-11 ir ja nesinaudoja.

19.20.15. Tarnybinio patikrinimo metu vertinant R. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad V. B1. (moters tikslūs duomenys tikrintojui žinomi) 2023-11-08 skunde dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, jog 2023-09-05 V. B1. ir N. S. kartu važiavo automobiliu, kurį vairavo N. S. Jos kartu važiavo nuo Pilaitės pr. iki Įsruties g., kur N. S. sustabdė automobilį ir iš karto išėjo. V. B1. liko prie automobilio. Tuo pat metu prie automobilio privažiavo R. V. (tikrintojo pastaba - R. Š. socialiniuose tinkluose prisistato netikra savo pavarde, be to Vilniaus apskr. VPK RV vyriausiojo patrulio K. R. 2023-09-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje juos pasitiko R. Š.. Aptariamu atveju V. B1. skunde nurodytas R. V. yra būtent R. Š.), o dar po vienos dviejų minučių privažiavo policijos pareigūnai. V. B1. pažinojo R. V. (R. Š.) keletą mėnesių iki įvykio. Šiuo laikotarpiu R. V. (R. Š.) rašė V. B1. nepadoraus pobūdžio žinutes telefonu, daug kartų siūlė jai susitikti. V. B1. vertinimu, siekė su ja artimų santykių. Analogiško pobūdžio žinutes R. V. (R. Š.) rašė V. B1. ir po įvykio, siekė su ja susitikti. Visus šiuos laikotarpius R. V. (R. Š.) primygtinai siūlė jai susitikti privačioje aplinkoje. V. B1. nenorėjo su juo bendrauti, tačiau R. V. (R. Š.) nenustojo siekti su ja bendravimo ir santykių. V. B1. vertinimu, R. V. (R. Š.) atsiradimas įvykio vietoje nėra atsitiktinis, jis galimai sekė jai iš paskos, kai ji su N. S. važiavo automobiliu. Jau po įvykio R. V. (R. Š.) rašė jai pranešimus apie aptariamą įvykį, siekė susitikti ir bendrauti, naudojo įvykį kaip priemonę su ja susitikti. V. B1. vertinimu, jo važiavimas iš paskos, atsiradimas įvykio vietoje, galimas jo policijos pareigūnų iškvietimas yra jo pasirinktas būdas priversti ją bendrauti su juo ir galimai savotiškas keistas jai dėl to, kad ji atsisako su juo bendrauti.

19.20.16. Pažymėta, kad nors V. B1. skundas PD IV VAS dėl tokio R. Š. elgesio ir nebuvo gautas, tačiau tai tik įrodo, jog netinkamas minėto pareigūno elgesys yra sistemingas, o ne vienkartinio pobūdžio ir jis nelinkęs laikytis jam taikomų etikos normų reikalavimų ir naudojasi savo tarnybine padėtimi siekiant gauti merginų dėmesį. Tokius pareigūno tikslus ir siekius patvirtina pastarojo paaiškinime išsakyta pozicija (R. Š. 2023-11-11 paaiškinimas - „Pareigūno motyvas - suartinti santykius su G. Ž., gauti jos pasitikėjimą, siekiant išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas“) ir dėl bendravimo galimybių ieškojimo socialinių tinklų pagalba su G. Ž.

19.20.17. Susipažinus su socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) esančia informacija, nustatyta, jog joje 2022 m. liepos mėn. publikuotos parduotuvės „Kanapinė Krautuvė“ bei merginos (galimai G. Ž.) nuotraukos su augalais, vizualiai panašiais į kanapes. Per susirašinėjimo programėlę „Mesenger“ susisiekus socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje (duomenys neskelbtini) nurodytu kontaktu „G. L. K.“, jo naudotoja, vardu G., patvirtino, jog socialiniuose tinkluose bendravo su R. Š.. Mergina nurodė: „Taip teko, labai nemalonus žmogus persekioja ir gąsdiną mane daugely metu“ (pastaba - kalba netaisyta).

19.20.18. Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdyba 2023-11-22 raštu Nr. 5-G- 14344 informavo, kad Vilniaus apskr. VPK RV SOAS vyriausiasis patrulis R. Š., vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-06-28 įsakymu Nr. 5-V(S)-27-RN „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio mėn. 19 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-32(RN) „Dėl informacijos gavimo iš asmenų, įforminimo ir panaudojimo kriminalinės policijos veikloje taisyklių patvirtinimo“, apie G. Ž. galimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą 2022-08-25 pateikė kaip informaciją gautą, tiesiogiai vykdant funkcijas, o nuo 2023-01-01 apie šio asmens galimai vykdomą nusikalstamą veiką informacijos neteikė.

19.20.19. Siekiat įvertinti Vilniaus apskr. VPK RV SOAS vyriausiojo patrulio R. Š. veiksmus (2023-08-18 ir 2023-11-06 siųstas žinutes) Elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymo aspektu, 2023-11-16 raštu Nr. 5-PR2-8145 kreiptasi į Vilniaus apskr. VPK viršininką, siūlant minėto pareigūno veiksmus apsvarstyti Komisijos posėdyje. Komisijos 2023-11-23 posėdžio protokole (Nr.lO-Pl-397) nurodyta: 1) R. Š. informavo, kad su Elgesio kodeksu, Policijos darbuotojų etikos komisijos nuostatomis yra susipažinęs; 2) R. Š. paaiškino ir pripažino, kad iš savo susirašinėjimo programėlių paskyrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siuntė merginai savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą. Susirašinėjimo programėlėje paskyroje (duomenys neskelbtini) nematė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinučių ir kaip jos ten atsirado paaiškinti negali, nes tą paskyrą ištrynė. Žinutes galėjo rašyti jo draugė Andželika (A. B.), su kuria sieja tik intymūs santykiai, nes susipyko ir ji nori jam pakenkti. Susirašinėjimo programėlėje paskyroje (duomenys neskelbtini) siuntė žinutę „myluu“ kartu su savo nuotrauka, kurioje buvo su uniforma. Atsakydamas į komisijos narių klausimus, kodėl siųsdamas merginai žinutę „myluu“ kartu siuntė savo nuotrauką, kurioje buvo su tarnybine uniforma, R. Š. patikslino, kad merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, jam susidarė nuomonė, kad mergina, galbūt turėdama draugą policijos pareigūną, turėtų pranašumą platinti narkotines medžiagas. Tuo tarpu jis manė, kad siųsdamas žinutes merginai susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą. Taip pat paklausus R. Š., ar pasinaudojo paskutinio posėdžio (2023-06- 28 protokolo Nr. 10-IL-14350) metu siūlyta rekomendacija kreiptis į psichologus dėl tarpasmeninio bendravimo įgūdžių ugdymo, jis atsakė, kad į psichologus nesikreipė; 3) Komisija, vienbalsiai, priėmė sprendimą pripažinti, kad Vilniaus apskr. VPK RV SOAS vyriausiasis patrulis R. Š. šiurkščiai pažeidė Elgesio kodekso 7.1 p. ir 7.2 p. reikalavimus.

19.20.20. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, R. Š. sistemingai, nuo 2020-05-01 nesilaiko Elgesio kodekso ir prieš galiojusio Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-706, reikalavimų. Pareigūnas, po to, kai 2023-06-05 PD IV Vilniaus apygardos skyrius gavo I. A. kreipimąsi dėl netinkamo jo elgesio, bendraujant socialiniuose tinkluose, ir Komisijai pripažinus, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 7.1 p. reikalavimus, 2023-08-18 per susirašinėjimo programėlę iš adreso (duomenys neskelbtini) siuntė įžeidžiančio ir nepadoraus turinio žinutes („Draugelis apie tave sakė „ji kale tik (necenzūrinė leksika)“, „(necenzūrinė leksika), kad vaikščiot negalėsi“, „Labutis, radau dar viena account. Nepyk, nerasinesiu, noriu tik matyti tavo groži. Tu tobula ir tu tai žinai“) (pastaba - kalba netaisyta), taip pat siuntė savo nuotraukas, kuriose vilki tarnybinę uniformą, taip leisdamas suprati G. Ž., jog yra policijos pareigūnas.

19.20.21. Pažymėtina, jog, nors ir pareigūnas teigia, šias žinutes siuntęs ne jis, o A. B., tačiau pastaroji kategoriškai tai paneigė. Pareigūno pateiktas garso įrašas nėra informatyvus, padarytas neteisėtu būdu, t. y. prieš darant įrašą nėra nurodyti jo dalyviai bei nėra įspėjimo apie įrašo darymą, todėl toks garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtais būdais. Pareigūno paaiškinime pateikti teiginiai bei pateiktas garso įrašas vertintinas itin kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios atsakomybės, kadangi socialinių tinklų paskyros apsaugomos slaptažodžiais ir jomis kiti asmenys paprastai negali naudotis.

19.20.22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks pareigūno R. Š. elgesys sistemingai kartojasi (2020-05-01 Komisijos protokolas Nr. 10-IL-8247 dėl neetiško bendravimo socialiniuose tinkluose su nepilnamete G. K.; 2020-12-17 Komisijos protokolas Nr. 10-IL-24963 neetiškas bendravimas su kolege; 2023-06-28 Komisijos protokolas Nr. 10-IL-14350 dėl neetiško bendravimo su I. A.), į Komisijos rekomendacijas pareigūnas neatsižvelgia bei Komisijai konstatavus, kad toks elgesys nesuderinamas su pareigūno statusu ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą, savo elgesio nekeičia. Be to, tarnybinio patikrinimo metu R. Š. įteikus pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, 2023-11-06 vėl per susirašinėjimo programėles siuntė žinutes G. Ž.

19.20.23. Tokie R. Š. veiksmai (merginoms siunčiamos žinutes su seksualinio pobūdžio pasiūlymais / grasinimais ir pan.) rodo, jog jis tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko Konstitucijos 21 str., Statuto 21 str. 1 d., Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 25 str. 1 d. 1 p., Vidaus tvarkos taisyklių 25 p. ir 28 p. bei Elgesio kodekso 6.1 p. ir 7 p. reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą. Pažymėtina, kad R. Š. yra statutinis policijos pareigūnas, kuriam taikomi aukštesni moraliniai reikalavimai.

19.20.24. Taigi, R. Š., būdamas policijos pareigūnu, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. žmogaus teisių ir laisvių apsauga, o Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. įpareigoja jį gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, teisėtus interesus, turėdamas pareigą būti susipažinus su Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą (Pareigybės aprašymo 5.6 p.) socialiuose tinkluose siųsdamas nepadoraus ar įžeidžiančio turinio žinutes merginoms, taip žemindamas jų garbę ir orumą, elgėsi kardinaliai priešingai aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimams. R. Š., ne kartą svarstytas Komisijos posėdžiuose, privalėjo suvokti, jog toks netinkamas jo elgesys sudarys sąlygas neigimai vertinti jį kaip pareigūną bei policiją kaip instituciją, žemins policijos prestižą, menkins žmonių pasitikėjimą policija, nors jis ir prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tokiu elgesiu R. Š. diskreditavo savo kaip policijos pareigūno vardą, menkino policijos pareigūno bei pačios policijos autoritetą.

19.20.25. R. Š. yra policijos pareigūnas, statutinis valstybės tarnautojas, todėl, sprendžiant jo tarnybinės atsakomybės klausimą bei vertinant jo veiksmus, turi būti vadovaujamasi Statuto nuostatomis. R. Š., priimtas į vidaus reikalų sistemą, prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus bei visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

19.20.26. Tarnyba policijoje grindžiama statutiniais santykiais, kurie apsprendžia didesnius reikalavimus ir lemia, kad iš policijos pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo. Policijos pareigūnas yra valdžios atstovas, todėl bet koks pareigūno netinkamas elgesys tarnyboje ar buityje daro žalą ne tik policijos interesams, bet ir valstybei apskritai. Visuomenė pareigūnų poelgius vertina kritiškiau nei asmenų, todėl esminis elementas, suponuojantis nurodyto adeidimo iš vidaus tarnybos pagrindo (72 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

19.20.27. Statuto 2 str. 4 d. numatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimu vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 72 str., kuriame numatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, 1 d. 7 p. numato atleidimą, jei pareigūnas savo poelgiu pažemino policijos pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys įtakos neturi. Esminis elementas, suponuojantis Statuto 72 str. 1 d. 7 p. numatyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo. Be to, būtina taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

19.20.28. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų faktinių duomenų visuma: etikos komisijų posėdžių protokolai, asmenų kreipimaisi, R. Š. siųstų žinučių kopijos ir A. B. paaiškinimas yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą.

19.20.29. Nekyla abejonių, kad aukščiau įvardinti R. Š. sąmoningi veiksmai neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui, keliamiems reikalavimams, buvo aiškiai priešingi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas bei tarnybinės etikos normų reikalavimams.

19.20.30. Visumoje tokie R. Š. veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su policijos pareigūno statusu bei policijos kaip institucijos veiklos principais, jo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais bei tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys. R. Š. veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis bei policijos pareigūno statusu. Atsakomybė pagal Statuto 72 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina R. Š. kaltę (tyčią) ir pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą.

19.20.31. Vertinant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę R. Š. turėjo, matyti, kad nagrinėjamoje situacijoje jam nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė.

19.20.32. Pažymėtina, jog ši tarnybinio patikrinimo išvada negali įtakoti sprendimų atsakomybės taikymui R. Š., jeigu ateityje bus gauti merginų pareiškimai dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. ir 148¹ str.

19.20.33. R. Š., Vilniaus apskr. VPK V RV SOAS vyriausiasis patrulis, išsilavinimas - aukštasis. Vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas dirba nuo 2014-08-08, užimamose pareigose - nuo 2022-06-01, per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką skatintas 1 kartą, 1 kartą baustas drausmine tvarka (tarnybinė nuobauda negalioja), nėra profesinės sąjungos narys.

19.21. Vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Išvada, 2023-11-29 buvo priimtas skundžiamas Vilniaus AVPK viršininko Įsakymas, kurio 1 punktu pareiškėjas 2023-11-29 atleistas iš vidaus tarnybos (Vilniaus AVPK RV SOAS vyriausiojo patrulio pareigų).

20. Statute (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:

20.1. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

20.2. Pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (21 straipsnio 1 punktas).

20.3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama užkitus nusižengimus (nenurodytus Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1-9 punktuose), kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams (39 straipsnio 3 dalies 10 punktas).

20.4. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (72 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

21. Policijos įstatyme nustatyta:

21.1. Policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; <...> (5 straipsnio 1 dalis).

21.2. Pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (25 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Elgesio kodekse nustatyta:

22.1. Policijos darbuotojai – policijos įstaigose dirbantys statutiniai ir kiti valstybės tarnautojai, taip pat darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (4.1 papunktis).

22.2. Policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo (5 punktas).

22.3. „6. Policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: 6.1. ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; <...>; 6.3. laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai; <...>“ (6 punktas).

22.4. 7. Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7 punktas).

23. LVAT praktikoje yra konstatuota:

23.1. Aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra konstatuota, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2020-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4742-520/2020; 2022-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-939-492/2022, 2024-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-815/2024, 2024-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1469-662/2024).

23.2. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (LVAT 2005-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; 2022-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022, 2022-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-939-492/2022, 2018-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2024-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1059-815/2024).

23.3. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (LVAT 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui; teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (LVAT 2022-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-939-492/2022).

23.4. Toks pareigūno elgesys, kuriais pažeidžiami teisės normų imperatyvūs reikalavimai, laikytinas nesiderinančiu su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų pareigūno elgesio, sukelia neigiamas pasekmės institucijos reputacijai, mažina visuomenės pasitikėjimą ja, todėl pritaikyta atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą – atleidimas iš vidaus tarnybos – laikytina adekvačia ir proporcinga priemone (LVAT 2017-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-49637-520/2017, 2014-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017, 2022-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-939-492/2022).

23.5. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., LVAT 2018-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2022-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022).

23.6. Pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT 2008-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2018-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2024-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1365-492/2024). Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 str. 5 d.) prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012, 2024-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1365-492/202). Taigi, akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

23.7. Kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2024-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1059-815/2024). Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-3746-968/2022, 2024-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024, LVAT 2024-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1365-492/2024, 2024-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1469-662/2024).

24. Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad jo galimas pareigūno vardo žeminimas turi būti vertinamas tik pagal 2023-08-18 ir 2023-11-06 siųstų žinučių turinį. Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina: 1) 2023-08-18 buvo parašytos tokios privačios žinutės: „Draugelis apie tave sakė „ji kalė tik (necenzūrinė leksika)“, „(necenzūrinė leksika), kad vaikščiot negalėsi“, „Labutis, radau dar viena account. Nepyk, nerasinesiu, noriu tik matyti tavo grozi. Tu tobula ir tu tai zinai“, taip pat siųsta nuotrauka vilkint policijos uniformą; 2) 2023-11-06 buvo nusiųstos dvi nuotraukos vilkint policijos uniformą ir parašyta „myluuu“.

25. Vertinant patikslintame skunde dėstomus pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde iš esmės neneigia, neginčija to, kad 2023-08-18 ir 2023-11-06 žinutes rašė, savo nuotraukas, kuriose pareiškėjas vilki policijos uniformą, siuntė pareiškėjas. Pareiškėjas tik akcentuoja, kad žinutės buvo privačios.

26. Dėl pareigūno vardo pažeminimo sudėties pareiškėjas paaiškino, kad pagal LVAT suformuotas taisykles dėl atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo, būtina nustatyti, ar atsakovas tinkamai nustatė pareigūno vardo pažeminimo sudėtį.

27. Teismas, atsižvelgdamas į patikslintą skundą, anksčiau aptartą bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, kad 2023-08-18 ir 2023-11-06 žinutes rašė, nuotraukas siuntė pareiškėjas. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas žinutes siuntė nesuprasdamas, ką daro, kokio turinio žinutes siunčia, kam siunčia, kur jis dirba. Pažymėtina, kad vidaus tarnyboje pareiškėjas iki atleidimo dirbo daugiau nei 9 (devynerius) metus, todėl nėra pagrindo daryti ir išvadą, kad jam nebuvo ir negalėjo/neturėjo būti žinomas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Statute, Policijos įstatyme, Elgesio kodekse, kurių pareiškėjas turėjo laikytis. Šiame kontekste pažymėtina, kad anksčiau kelis kartus (2020-05-01, 2020-12-17, 2023-06-28) panašus netinkamas pareiškėjo elgesys jau buvo svarstytas Komisijoje. Kaip minėta, pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, kuri gali būti nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu. 2023-08-18 ir 2023-11-06 žinučių siuntimas, nuotraukų siuntimas nesusijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siųsdamas 2023-08-18 ir 2023-11-06 žinutes, nuotraukas, sąmoningai, tyčia atliko veiksmus, priešingus įstatymų ir tarnybinės etikos normų reikalavimams, akivaizdžiai pažeminusius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą policijos įstaiga, ją kompromituojančiais, pareiškėjas atliko poelgius, kuriuos visuomenė pagal vidaus tarnyboje dirbantiems asmenims keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiškai neigiamai. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas, dirbdamas policijos įstaigoje, vidaus tarnyboje, laikėsi, nepažeidė Statuto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, Elgesio kodekso 5 punkte įtvirtintų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo elgesio principų, 7 punkte įtvirtintų moralinių orientyrų.

28. Pareiškėjas:

28.1. Dėl privataus gyvenimo neliečiamumo ir įrodymų leistinumo paaiškino, kad nėra ginčo, jog Išvadoje buvo vertinamas privačių susirašinėjimų turinys, todėl būtina atsakyti į klausimą, ar be pareiškėjo sutikimo atskleistas privačių susirašinėjimų turinys nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, ar be pareiškėjo žinios ir sutikimo surinkti duomenys apie jo privatų susirašinėjimą gali būti laikomi leistinais įrodymais tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje, taip pat, ar tokie duomenys galėtų būti laikomi leistinais administracinėje byloje teisme. Pareiškėjas pabrėžia, kad Išvadoje buvo vertinamas jo pateikto garso įrašo teisėtumas. Išvadoje nurodyta, jog garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtais būdais. Iš esmės Vilniaus AVPK turėtų pripažinti, kad tarnybinio patikrinimo metu gali būti vertinami tik teisėtais būdais surinkti įrodymai, todėl turėjo taip pat pripažinti, kad privataus susirašinėjimo rinkimas ir atskleidimas negali būti pripažįstami kaip atlikti teisėtai, nes nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas.

28.2. Dėl vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumo paaiškino, kad policijos pareigūnams nėra draudžiama fotografuotis su tarnybine uniforma, taip pat platinti nuotraukas, kuriose pareigūnas yra su policijos uniforma, todėl pasidalinimas nuotrauka privačiame susirašinėjime niekaip nežemina vidaus tarnybos autoriteto, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo. Teigia, jog galima sutikti, kad tam tikros jo išsakytos vulgarios ir necenzūrinės frazės nėra deramos bendraujant su kitu asmeniu, tačiau pažymi, kad tai yra privatus susirašinėjimas, o ne viešas komentaras socialiniuose tinkluose ar internetiniuose portaluose. Paaiškina, kad 2023-11-06 buvo nusiųstos dvi nuotraukos vilkint policijos uniformą ir parašyta „myluuu“. Tvirtina, jog šios žinutės turinys absoliučiai nėra susijęs su žmogaus orumo ar garbės žeminimu, todėl neaišku, kodėl Išvadoje šios žinutės turinys buvo vertinamas kaip pareigūno vardo žeminimas. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog Išvadoje vertinant jo veiksmus nurodyta, kad tokie pareiškėjo veiksmai kaip merginoms siunčiamos žinutės su seksualinio pobūdžio pasiūlymais/grasinimais ir pan., rodo, jog jis tyčia, sąmoningai ir sistemingai nesilaiko Konstitucijos, įstatymų reikalavimų, sukeldamas neigiamas emocijas jas gaunančioms merginoms, žemina jų orumą ir diskredituoja policijos pareigūno bei policijos autoritetą. Pareiškėjas su tokiu veiksmų teisiniu kvalifikavimu nesutinka. Teigia, kad žmogaus orumas yra vertinamoji sąvoka, o tai, pareiškėjo manymu reiškia, kad nustatant, ar žmogaus orumas buvo pažemintas, turi būti nustatyta apklausiant žmogų. Pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai nustatytas žmogaus orumo pažeminimo faktas, kadangi merginų apklausose tokie faktai nebuvo patvirtinti. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą įrodyti, detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmas akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes. Išvadoje turėjo būti įrodytas žmogaus garbės ir orumo žeminimas, taip pat tiksliai įvardintos pažeistos moralinės vertybės bei konkretūs visuomenės lūkesčiai. Akcentuoja, jog akivaizdu, kad dvi nepadorios žinutės nėra deramos, tačiau jų įvertinimas kaip pareigūno vardo žeminimas tikrai nėra proporcingas. Pabrėžia, jog galima būtų sutikti, kad tokios dvi netinkamos žinutės galėtų būti traktuojamos kaip tarnybinis nusižengimas, už kuri galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda, bet tuo pačiu reikia suvokti, kad šios žinutės yra privatus susirašinėjimas, todėl tarnybinio patikrinimo metu susirašinėjimas gautas neteisėtu būdu negavus pareiškėjo sutikimo.

29. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas visų pirma pažymi, kad teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-29 nutarime yra konstatavęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su žmogaus teisėtais privataus gyvenimo neliečiamumo lūkesčiais; jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kai už jo daromą (padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui.

30. Kaip minėta, LVAT yra konstatavęs, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

31. Pažymėtina, kad pareiškėjas siuntė įžeidžiančias, su necenzūriniais žodžiais, grasinančias žinutes socialiniuose tinkluose moteriai, kurios ne tik kad, bylos duomenimis, nesiejo jokie asmeniniai santykiai su pareiškėju, bet ji nepageidavo tokias žinutes gauti, blokuodavo jo anketas.

32. Pareiškėjo susirašinėjimo atsakovas nerinko savo iniciatyva, susirašinėjimą atsakovui pateikė šalis, siekianti užkirsti kelią tam, kad pareiškėjas toliau jai rašytų necenzūrines, įžeidžiančias, grasinančias žinutes, kurių ji nepageidavo gauti.

33. Be to, pareiškėjas kartu siuntė ir nuotraukas, kuriose jis vilki policijos tarnybinę uniformą. Policijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė uniforma įrodo policijos pareigūno statusą. Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakymu Nr. V-354, 126 punkte nustatyta, kad tarnybinę uniformą reikia vilkėti tik vykstant atlikti ir atliekant tarnybą.

34. Atsižvelgiant į visą bendrą kontekstą – žinutės siųstos socialiniame tinkle; žinutės siųstos moteriai, kurios su pareiškėju nesiejo asmeniniai santykiai (byloje nėra įrodymų, įrodančių priešingai); moteris nereiškė noro bendrauti su pareiškėju, gauti žinutes, užblokuodavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas rašydavo jai toliau; siųstų žinučių turinys įžeidžiantis, grasinantis, su necenzūriniais žodžiais; anksčiau kelis kartus (2020-05-01, 2020-12-17, 2023-06-28) panašus netinkamas pareiškėjo elgesys jau buvo svarstytas Komisijoje; vidaus tarnyboje pareiškėjas iki atleidimo dirbo ilgai – daugiau nei 9 (devynerius) metus; pareiškėjas 2023-11-11 pateikė paaiškinimą, kuriame savo elgesį aiškina ne privačių tikslų siekimu, bet sieja su tarnybos funkcijų vykdymu (paaiškino, kad siekė suartinti santykius su G. Ž, gauti jos pasitikėjimą, siekdamas išgauti vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas; nori net ne tarnybos metu būti maksimaliai naudingas policijos sistemai); pareiškėjas 2023-11-23 Komisijos posėdyje pateikė paaiškinimus, kuriais savo elgesį aiškina ne privačių tikslų siekimu, bet sieja su tarnybos funkcijų vykdymu (pareiškėjas paaiškino, kad merginai tai užblokavus, tai atblokavus jo paskyrą, pareiškėjui susidarė nuomonė, kad mergina galbūt turėdama draugų policijos pareigūnų turėtų pranašumą platinant narkotines medžiagas, pareiškėjas manė, kad siųsdamas žinutes merginai, susibendraus ir gaus daugiau informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą); dėl pareiškėjo žinučių buvo kreiptasi į policiją, siekiant užkirsti kelią tam, kad pareiškėjas įžeidžiančias, grasinančias žinutes rašytų toliau; pagal įstatymą tarnybinė uniforma įrodo policijos statusą, vilkima vykstant į darbą, atliekant tarnybą – nėra pagrindo pritarti pareiškėjo pozicijai, kad pareiškėjo 2023-08-18 ir 2023-11-06 žinučių turinio atskleidimas, nuotraukų siuntimo fakto atskleidimas pažeidė pareiškėjo teisę į jo privataus gyvenimo neliečiamumą, kad žinutės negali būti laikomos leistinais įrodymais tarnybinio patikrinimo metu, teisme, kad žinutės buvo gautos neteisėtu būdu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu jis buvo pateikęs atsakovui garso įrašą, kurio atsakovas nevertino, nors garso įrašas buvo svarbus siekiant įrodyti svarbias pareiškėjui aplinkybes.

36. Kaip minėta, Išvadoje nurodyta, kad 2023-11-23 pareiškėjas pateikė garso įrašą, kuriame, kaip jis teigia, galimai užfiksuotas jo pokalbis su A. B; susipažinus su minėtu garso įrašu, nustatyta, jog pokalbio pradžioje nėra nurodyta, jog bus daromas garso įrašas, nenurodyta dalyvių tapatybė; pats garso įrašas blogos kokybės, girdėti garsiai grojanti muzika, kuri užgožia sakomus žodžius; šiame įraše girdėti vyro ir moters balsai; vyras, galimai R. Š., užduoda menamo pobūdžio klausimus; iš įraše girdimo pokalbio nuotrupų galima suprasti, kad kalbama apie vasarą darytas nuotraukas, jų siuntimą bei nuomą; kalba nerišli.

37. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija minėtų Išvadoje nurodytų aplinkybių dėl garso įrašo; teismo vertinimu vien jau minėtos aplinkybės, apibūdinančios garso įrašo kokybe, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad toks įrašas negali patvirtinti ar paneigti svarbias aplinkybes. Be to, pareiškėjas į bylą garso įrašo nepateikė, nors galėjo tai padaryti.

38. Teismo nuomone, aptarti sąmoningi pareiškėjo veiksmai, kurių jis iš esmės neginčija, yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas, vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, griaunantis pasitikėjimą policijos įstaigomis, jas kompromituojanti. Nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, nuo 2014-08-08 dirbantis vidaus reikalų sistemoje, taigi, turėdamas ilgametę tarnybos patirtį policijos įstaigoje, turėdamas gerai išmanyti jo veikloje taikomus teisės aktus bei juos taikyti tarnyboje, ne tarnybos metu tyčia aktyviais veiksmai atliko priešingus teisei veiksmus, sąmoningai nesivadovaudamas jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reguliuojančių jo tarnybą ir tiesiogines funkcijas bei elgesį ne tarnybos metu, reikalavimais. Pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai. Aptartas pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo nesuderinamas su pareigūno veiklos principais bei prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; atliktais veiksmais pareiškėjas ne tik nusižengė Statute, Policijos įstatyme, Etikos kodekse nustatytiems principams, tačiau ir akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje, autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Teismo nuomone, aptarti pareiškėjo veiksmai turi būti vertinami kaip tyčiniai, sąmoningi ir prieštarauja uždaviniams, kurie yra keliami policijai.

39. Teismas pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus pareiškėjo veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, vertinami kaip patikimi.

40. Teismas nenustatė, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi Įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

41. Pripažinus, kad pareiškėjas buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

43. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė