Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) viršininko 2023 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 50-TE-171 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – vyresnysis inspektorius, Panevėžio AVPK Kriminalinių tyrimų tarnybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialistas; 3) priteisti pareiškėjui negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą ir atlyginimą nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta už ką pareiškėjas yra atleistas. Vien tik nuorodos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos 2023 m. balandžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-63 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialisto V. K. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nepakanka, kad Įsakymą būtų galima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

2.2. 2023 m. balandžio 4 d. pareiškėjas iš tikro pirko įvairias prekes prekybos centre „Depo“, tarp jų ir maišytuvą voniai/dušui. Šią prekę pareiškėjas atsinešė iš prekybos skyriaus ir padėjo prie parduotuvės darbuotojų atrenkamų (pareiškėjo prašymu) prekių (durų, staktų, apvadų). Parduotuvės darbuotojai prekių sąraše užrašė visas buvusias prekes. Gavęs šį dokumentą, pareiškėjas nuėjo prie kasų ir už prekes sumokėjo. Pareiškėjas netikrino, kas buvo įrašyta prekių sąraše, manė, kad buvo įrašytos visos pareiškėjo pasirinktos ir buvusios ant prekybos vežimėlio prekės. Iš vaizdo įrašų matyti, kad dėžutė su maišytuvu voniai/dušui buvo ant kitų prekių viršaus ir aiškiai matėsi. Dėl to pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad ir ši prekė yra įrašyta į prekių sąrašą ir už ją yra sumokėta. Pareiškėjas prekes pakrovė į automobilį ir išvažiavo pro vartus. Apsaugos darbuotojai pareiškėjo paklausė, ar jis vežasi tik apmokėtas prekes, pareiškėjas kelis kartus į tą patį klausimą patvirtino, kad visos prekės yra apmokėtos. Tik jau po to, kai pareiškėjas išvažiavo pro vartus, kai automobilis buvo apžiūrėtas, apsaugos darbuotojai pareiškėjui pasakė, kad trūksta konkrečios prekės – dėžutės, buvusios ant kitų prekių, ir pasakė, kad už ją yra nesumokėta. Tik tada pareiškėjas suprato, kad gali būti neapmokėtas maišytuvas voniai/dušui. Pareiškėjas pasakė, kad tokia dėžutė tikrai yra automobilyje ir gali ją ištraukti. Ši dėžutė buvo tarp kitų prekių po durimis ir galėjo būti matoma skanuojant prekes, įrašant prekes į prekių sąrašą. Pareiškėjas padavė prekę apsaugos darbuotojai. Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo pasisavinti prekę, ją pavogti. Pareiškėjas žino, kad prekybos patalpose yra vaizdo kameros, kad lengva nustatyti iš vaizdo įrašų prekių vagystę. Iš pareiškėjo elgesio nematyti, kad jis prekę kaip nors būtų slėpęs, vengęs ją rodyti. Priešingai, ši prekė buvo padėta ant visų prekių viršaus prekių vežimėlyje, ji akivaizdžiai matėsi ir ją parduotuvės darbuotojai turėjo įrašyti į prekių sąrašą, su kuriuo pareiškėjas nuėjo prie kasos ir sumokėjo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad ši prekė yra apmokėta, todėl net nesuprato klausimo, ar neveža prekių, už kurias nesumokėta, pareiškėjas patikino, kad visos prekės yra apmokėtos. Pareiškėjas sutinka, kad buvo nerūpestingas ir nepatikrino, ar visos prekės yra įrašytos į apmokėjimo kvitą. Pareiškėjas pasitikėjo parduotuvės darbuotojais. Pareiškėjo elgesys nebuvo tyčia nukreiptas į prekių pasavinimą. Taigi, nesant įrodytam vagystės faktui, pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai ir nepagrįstai.

2.3. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju tariamai padarytas pažeidimas (kurio pareiškėjas nepripažįsta) padarytas ne tarnybos metu, neatliekant pareigų.

2.4. Statuto 39 straipsnis nustato tarnybinę atsakomybė ir jos taikymą. Minėta teisės norma nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, pareiškėją atleidžiant, visiškai neatsižvelgta į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

2.5. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kuomet yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmuose nėra nustatytas tyčinis, sąmoningas siekimas pavogti prekę. Pareiškėjo netyčiniai veiksmai negali būti vertinami kaip žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantys.

2.6. Pagal Statuto 39 straipsnio 7 dalį, tarnybinis patikrinimas pradedamas įgalioto asmens nurodymu. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas ir vykdytas pažeidžiant Statute nustatytą tvarką. Pagal Statuto 39 straipsnio 9 dalį tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas, nes Policijos departamentui nėra suteikta teisė spręsti, ar asmuo padarė administracinį nusižengimą ar ne. Administracinis teisės pažeidimas nustatomas tik administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju pareiškėjas atleistas iki buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

2.7. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, patikrinimo metu nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės, nustatytos Statuto 39 straipsnio 91 punkte.