- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- 2YT-6081-1025/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03066-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- D. V.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Hiruna“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM, VMI), antstolė Viktorija Vėliuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-162-8195, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0162/23/01118, Nr. 0162/23/01816, ir grąžinti pinigines lėšas, gautas iš VMI prie FM (gyventojo pajamų mokesčio permoka), padarius išskaitas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje.
2. Skunde nurodoma, kad CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžius, kurio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti išskaitų dydžiai procentais. Gyventojo pajamų mokesčio grąžinamos pinigų sumos priskiriamos prie su darbo teisiniais santykiais susijusių lėšų, kadangi šios lėšos buvo sumokėtos valstybei nuo gauto darbo užmokesčio, o tai reiškia, jog šioms pajamoms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir piniginėms lėšoms, susijusios su darbo teisiniais santykiais (gaunamu darbo užmokesčiu). Antstolio padėjėjas nenurodė, jog lėšos, kurias prašė grąžinti skolininkė būtų gautos ne iš su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų. Teigia, jog skundžiamas patvarkymas yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė Viktorija Vėliuvienė CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-24-162-9076 skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0162/23/01118 ir Nr. 0162/23/01816 perdavė teismui.
4. Patvarkyme nurodoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinamos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka, todėl skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma. Grąžintos GPM permokos nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesi atliekant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Gražintos GPM permokos taip pat nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Įstatymas nedraudžia išieškoti iš gyventojų pajamų mokesčio permokos, todėl į VMI skolininkei grąžintas lėšas gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas be jokių apribojimų.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, jog susipažinusi su pareiškėjos D. V. skundu bei antstolės 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-24-162-9076 atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. skundą, pritaria antstolės 2024 m. gegužės 6 d. patvarkyme išdėstytiems teisiniams argumentams bei prašo D. V. skundo netenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Hiruna“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 583 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/23/01118, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3811-904/2023 dėl 67562,67 Eur žalos atlyginimo ir 3304,09 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. V. išieškotojos UAB „Hiruna“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0162/23/01816, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3811-904/2023 dėl 1251,28 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš skolininkės D. V. išieškotojos VMI prie FM naudai.
9. Vykdydama išieškojimą vykdomosiose bylose, antstolė 2024 m. sausio 23 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-1623-1758 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininkės (pareiškėjos) banko sąskaitose 74841,96 Eur sumai. VMI prie FM į pareiškėjos banko sąskaitą 2024 m. balandžio 16 d. pervedė 1061,20 Eur GPM. Pareiškėja tą pačią dieną pateikė antstolei prašymą nenuskaičiuoti šių piniginių lėšų, nes jos susijusios su darbo užmokesčiu. Antstolė šio pareiškėjos prašymo netenkino ir 2024 m. balandžio 17 d. priverstinai nurašė šias pinigines lėšas iš pareiškėjos banko sąskaitos. 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-162-8195 antstolė netenkino pareiškėjos prašymo grąžinti priverstinai nurašytas pinigines lėšas, kurias pervedė VMI.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-162-8195, kuriuo antstolė atsisakė grąžinti nuskaičiuotą VMI pareiškėjai pervestą 1061,20 Eur GPM, argumentuodama tuo, jog gyventojo pajamų mokesčio grąžinamos pinigų sumos priskiriamos prie su darbo teisiniais santykiais susijusių lėšų, kadangi šios lėšos buvo sumokėtos valstybei nuo gauto darbo užmokesčio, o tai reiškia, jog šioms pajamoms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir piniginėms lėšoms, susijusios su darbo teisiniais santykiais (gaunamu darbo užmokesčiu). Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.
11. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).
Žemesnės instancijos teismas
12. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.
13. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir GPMĮ) 3 straipsnis numato, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Šio mokesčio objektas – gyventojo pajamos (GPMĮ 4 straipsnis, 5 straipsnis). Taigi remiantis nurodytu įstatymu, gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo visų rūšių fizinio asmens pajamų (GPMĮ 2 straipsnio 14-17 dalys), išskyrus GPMĮ 17 straipsnyje nurodytus atvejus. Pareiškėja, teigdama, jog gyventojų pajamų mokesčio suma, jai pervesta mokesčio administratoriaus, yra jos darbo užmokesčio dalis, įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį nepateikė (CPK 178 straipsnis).
14. Nei CK, nei CPK LI skyriaus nuostatos neapibrėžia, koks yra sąvokos „kitos pajamos“ turinys ir kokios pajamų rūšys patenka į šios sąvokos apibrėžimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta pajamų sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 44 punktas).
15. GPMĮ nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką. Vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamu pajamų sąvokos apibrėžimu, pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ne tik kaip susijusios su darbine veikla, bet ir bet kokia kita nauda pinigais ir (arba) natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).
16. GPM įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta gyventojo teisė susigrąžinti jo permokėtą mokestį. Mokesčių permokų grąžinimo ir įskaitymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje. Pagal šį įstatymą mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Kitaip tariant, teisę į mokesčio permokos grąžinimą turi asmuo, sumokėjęs per daug pajamų mokesčio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-711-08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013).
17. Taigi, viena vertus, GPM permoka gali susikaupti mokant GPM ne vien tik nuo darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų, bet ir nuo kitų pajamų. Kita vertus, iš darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų ir davinių (jų dalies) gali susikaupti (susidaryti) ne vien tik GPM permoka, bet ir kitos lėšos ar pajamos, pavyzdžiui, santaupos, įvairios grąžinamos įmokos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename iš šioje nutartyje paminėtų teisės aktų nėra nurodyta, jog mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka yra darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos. Vien tai, kad mokesčių administratoriaus grąžinta GPM permoka galbūt susikaupė (susidarė) atliekant privalomas įmokas iš darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo teigti, kad, mokesčių administratoriui ją išmokėjus, ji tampa skolininko gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis CPK 737 straipsnyje nurodytomis darbo užmokesčiu prilygintomis išmokomis ar daviniais CPK 736 straipsnio prasme. Kitaip tariant, nors mokesčio administratoriaus grąžinta GPM permoka gali būti susijusi ir su darbo užmokesčiu, kadangi kiekvieną mėnesį GPM yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, tačiau grąžinta GPM permoka nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių priverstinis išieškojimas atliekamas darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2151-520/2015 nurodyta, kad pareiškėjui grąžinta GPM permoka laikytina pajamomis (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. Lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1025-524/2023).
18. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, kurio 1 dalyje nurodoma, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pareiškėjos gauta gyventojų pajamų mokesčio permoka yra vienkartinio dydžio grąžinamo permokėto mokesčio suma, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPMĮ 27 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) 87 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Grąžinamo mokesčio permoka nepatenka į CPK 737 straipsnyje įtvirtintą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą, todėl iš šios sumos atlikti išskaitą CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka sąrašą; tai nėra turtas (namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, menkaverčiai daiktai ir kt.), iš kurio negalimas išieškojimas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir Sprendimų vykdymo instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 93 punktą, taigi skolos dengimui gali būti nuskaitoma ir visa pareiškėjai pervesta gyventojų pajamų mokesčio permokos suma. Todėl pareiškėjos teiginys, jog iš jai pervestos gyventojų pajamų mokesčio permokos sumos antstolė išieškoti neturėjo teisės, atsižvelgiant į numatytą teisinį reglamentavimą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Įvertinus tai, kad įstatymu numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas, sąrašą ir skolos dengimui gali būti nuskaitoma visa gyventojų pajamų mokesčio permokos suma, atmestinas pareiškėjos reikalavimas grąžinti išieškotą gyventojų pajamų mokestį.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai priėmė 2024 m. balandžio 23 d. patvarkymą Nr. S-24-162-8195, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos priverstinai nurašytą VMI pervestą 1061,20 Eur gyventojų pajamų mokestį, todėl naikinti patvarkymą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 185, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos D. V. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0162/23/01118, Nr. 0162/23/01816 grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.