- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- AN2-191-795/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00058-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos atliekančios viršininko funkcijas Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2023 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7126-2023 (ROIK: 23211296431) L. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. birželio 12 d., 23.42 val., Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam po paklaidos buvo nustatytas 0,60 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Š. apskundė.
2. Skundžiama 2023 m. liepos 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas L. Š. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7126-2023 dalį dėl administracinio poveikio priemonės ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, L. Š. sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą iki 6 mėnesių. Nurodė administracinio poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 13 d. Kitą Institucijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja atliekanti viršininko funkcijas E. Kliaugienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7126-2023 be pakeitimų.
3.1. Institucija nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais. Pabrėžia, kad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai. Tokio pobūdžio nusižengimai (kurie dėl vairavimo esant neblaiviam gali lengvai peraugti į nusikalstamas veikas) yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose. L. Š. vartojo alkoholį vakarienės metu ir praėjus nedideliam laiko tarpui sėdo prie vairo į nieką nekreipdamas dėmesio. Nuo jo sustabdymo vietos iki jo gyvenamosios vietos yra kiek daugiau nei penki kilometrai, o tai tikrai nėra mažas atstumas vairuojant neblaiviam. Pažymi, kad L. Š. tėvas, gimęs (duomenys neskelbtini), turi išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą (jis ūkininkauja), o L. Š. mama A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat turi išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą (ji dirba gimnazijoje), todėl jie tikrai galės tinkamai pasirūpinti savo poreikiais.
3.2. Institucija pažymi, jog ir už mažiau šiurkščius KET pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pvz., už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis) be numatytos baudos privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už transporto priemonių lenkimą ten, kur draudžiama lenkti.
3.3. Institucijos nuomone išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog L. Š. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, o teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir L. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčiais kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Todėl administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
3.4. Skunde pažymima, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Į tai, kad L. Š. gailėjosi dėl padaryto nusižengimo ir į jo padaryto nusižengimo pobūdį jau buvo atsižvelgta skiriant jam administracinio poveikio priemonę. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir skyrė L. Š. minimalią baudą bei minimalią administracinio poveikio priemonę.
3.5. Institucija daro išvadą, jog švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų atsakomybės. Mano, kad šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nepagrįstai „suteikė išskirtinę reikšmę L. Š.“, todėl be pagrindo pakeitė Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos atliekančios viršininko funkcijas E. Kliaugienės apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Š. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimas – Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino L. Š. paskirtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą L. Š., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iki 3 mėnesių sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir iki 6 mėnesių sutrumpintas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas šiuo atveju neleistų įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.
9. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
12. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2023 m. birželio 27 d. nutarimu L. Š. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Institucijai pateiktą prašymą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimu L. Š. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.
13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Institucija 2023 m. birželio 27 d. nutarimu paskirdama L. Š. administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių) jos tinkamai neindividualizavo. Teismo vertinimu šiuo atveju yra pagrindas L. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir perpus sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors L. Š. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tačiau šis jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,60 promilės (po paklaidos), be to, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgė į L. Š. asmenybę nurodydamas, jog jis anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjo, taip pat sumokėjo ir už šį nusižengimą paskirtą baudą, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Taip pat nurodė, kad L. Š. pripažino savo kaltę, pripažino vartojęs alkoholį prieš padarydamas administracinį nusižengimą, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas įvertino ir tai, kad L. Š. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tinkamai atlikti savo darbines funkcijas jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, kadangi vyksta į įvarius objektus visoje Lietuvoje ir užsienyje, o praradus darbą, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, su dideliais sunkumais susidurtų ne tik jis pats, bet ir jo šeima, senyvo amžiaus tėvai. Nors teismas sutiko, kad tai nėra pateisinančios L. Š. neteisėtą elgesį ar išskirtinės aplinkybės, o tačiau vertino, jog tai yra pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad šiuo konkrečiu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, L. Š. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams, bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
14. Apygardos teismo vertinimu aplinkybė, jog L. Š. neblaivumas santykinai nedaug viršijo draudžiamą ribą, nors ir yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą, kaip ir skunde dėl Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimo, L. Š. nurodė, jog alkoholį buvo vartojęs vakarieniaudamas, todėl 2023 m. birželio 12 d., 23.42 val. nusižengimo padarymą lėmė jo netinkamas savo būklės (blaivumo) vertinimas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog L. Š. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo vakarienės metu suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant tą patį vakarą, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.
15. Nors apylinkės teismas akcentavo, jog L. Š. anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio (šiurkščius) nusižengimus, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, yra sumokėjęs baudas tiek už savo anksčiau padarytus nusižengimus, tiek ir už aptariamą nusižengimą paskirtą baudą, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Nors apylinkės teismas nurodė, kad aptariamu nusižengimu nebuvo sukeltas eismo įvykis, padaryta žala kitiems asmenims, tačiau pažymėtina, jog L. Š. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo būdamas neblaivus, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad kitų KET pažeidimų L. Š. nepadarė, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Nors teismas akcentavo, kad L. Š. yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, tačiau baudų sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Be to, nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarbu tai, kad nors padarydamas jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą L. Š. nebuvo baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, vis dėlto iš byloje esančio 2023 m. liepos 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad anksčiau L. Š. buvo keletą kartų baustas už nors ir nešiurkščius, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusius nusižengimus, o tai taip pat negali būti vertinama itin teigiamai. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog L. Š. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
16. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones L. Š. yra būtina jo darbui, susisiekimui, o jos netekęs jis galėtų prarasti darbą, vienintelį pajamų šaltinį, dėl to sunkumus patirtų ir jo senyvo amžiaus tėvai. Tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbo funkcijų atlikimu, susisiekimu, o nepatogumus dėl to gali patirti ir jo šeima, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, egzistavo ir L. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad L. Š. privalėjo atsižvelgti, į tai, jog prieš administracinio nusižengimo padarymą vakarieniaudamas buvo vartojęs alkoholio, todėl po to vairuodamas labai rizikavo, ir įvertinti dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos L. Š. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011). Nors apylinkės teismas nurodė, jog neturėdamas teisės vairuoti L. Š. gali netekti darbo, tačiau būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes ir pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
17. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog L. Š. netekus teisės vairuoti transporto priemones su dideliais sunkumais susidurtų ir jo senyvo amžiaus tėvai, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad jo tėvai turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau pažymėtina, jog į bylą pateikti medicininiai duomenys savaime nepatvirtina, jog L. Š. tėvai, kurie, Institucijos teigimu, abu turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus ir dirba, būtų tokios prastos sveikatos būklės, kad negalėtų patys savimi pasirūpinti ir nuolat turėtų būti kur nors transportuojami, taip pat nėra ir duomenų, jog L. Š. būtų vienintelis asmuo, kuris tokiu atveju jais galėtų pasirūpinti. Apygardos teismas pastebi ir tai, kad nors apylinkės teismas nurodė, jog L. Š. tėvai yra senyvo amžiaus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu nė vienam iš jų dar nėra suėję net 50 metų, todėl jie niekaip negali būti laikomi senyvo amžiaus.
18. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir L. Š. už jo padarytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirti švelnesnę negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimu paskirta alternatyvi ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti minimalūs jos terminai yra proporcingi L. Š. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.
19. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria L. Š. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas buvo sutrumpinti perpus, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. birželio 27 d. nutarimas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos atliekančios viršininko funkcijas Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7126-2023 nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.