Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės A. N. gamybinės – komercinės įmonės vadovui A. N. ir įmonės atstovui – advokatui T. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“ ir atsakovės A. N. gamybinės – komercinės įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-460-479/2015 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei dėl rangos sutarties darbų kainos sumažinimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Adakris“, S. R., N. P. individuali įmonė „Įspūdis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl reikalavimo teisės perėmėjo pareigos atsakyti pagal rangos darbų sutartį

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo, todėl šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės.Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis), žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; kt.). Šioje byloje UAB „Westauto“ kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti tarp jos, kaip užsakovės, ir trečiojo asmens – UAB „Adakris“ (rangovės) sudarytos Rangos sutarties darbų kainą 189 191 Lt (54 794 Eur) suma ir įskaityti šią sumą į UAB „Westauto“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Adakris“ ir atsakovės A. N. gamybinės – komercinės įmonės, atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei mokėtiną sumą, bei priteisti ieškovei iš atsakovės 189 191 Lt (54 794 Eur) sumą. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir UAB „Westauto“ reiškiamus reikalavimus konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti užsakovei (UAB „Westauto“) CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą, kuris reiškiamas įrodinėjant UAB „Adakris“ (rangovės) netinkamai atliktų darbų, pagal Rangos sutartį, kokybę. Kadangi ieškinio reikalavimai yra reiškiami atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei, reikalavimo pagrįstumui įvertinti visų pirma turi būti nustatyta kokio pobūdžio prievoliniai teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ‑ ieškovę UAB „Westauto“ ir atsakovę A. N. gamybinę – komercinę įmonę, ir, ar ieškovė turi iš Rangos sutarties kylančią reikalavimo teisę A. N. gamybinei – komercinei įmonei. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal rangos sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui, atitinkamai užsakovas turi pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Šis rangos sutarties apibūdinimas atspindi vieną sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims, ir kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo (sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga), išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis. Sutarties uždarumo principas pažodžiui konkrečioje CK normoje neapibrėžtas, teisės doktrinoje ir praktikoje jis suformuluotas remiantis civilinių santykių reglamentavimo ypatumais ir sutarčių teisės normų sisteminiu vertinimu. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sutarties uždarumo principo išimtys – tai įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Kaip sutarties uždarumo principo išimtys traktuojamos - sutartys trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), kurių esmė ta, jog sutarties šalis gali išlygti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip pastarajam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo; teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis). Sutarties uždarumo principas veikia ribotai ir tais atvejais, kai tarp dviejų sutarčių egzistuoja pagrindinės ir išvestinės sutarties ryšys, pvz.: CK 6.490 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis; CK 6.768 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis; kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).Apibendrinant aptartas nuostatas teismų praktikoje buvo suformuota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Vertinant sutarties uždarumo principo taikymą ginčo situacijai, aktualu įvertinti, kaip ji taikoma esant rangos teisiniams santykiams. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, nustatyta, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Nagrinėjamu atveju UAB „Westauto“ teigia, kad rangovei (UAB „Adakris“) Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleidus atsakovei – A. N. gamybinei – komercinei įmonei reikalavimą į ieškovę 189 191 Lt (54 794 Eur) sumai, pastaroji, nurodytos sumos ribose, privalo atsakyti UAB „Westauto“ už UAB „Adakris“, kaip rangovės, prievoles dėl atliktų darbų kokybės pagal Rangos sutartį.Sprendžiant, ar UAB „Westauto“ turi teisę pasinaudoti sutarties uždarumo principo išimtimi ir reikalauti, kad atsakovė, nesanti Rangos sutarties šalimi, atsakytų už rangovės pagal nurodytą sutartį atliktų darbų kokybę, teisėjų kolegija turi įvertinti ne tik įstatymo nuostatas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, šalių sudarytų sutarčių turinį, bet ir faktines bylos aplinkybes. Apibrėžiant statybos rangos sutartinių santykių esmę buvo išskirta, kad rangovas, remiantis sutartimi, įsipareigoja per joje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Iš šios pagrindinės rangovo prievolės kyla ir rangovo atsakomybė užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, nes įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą (CK 6.697 straipsnio 1dalis, 3 dalis). Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą numato ir CK 6.665 straipsnis, kurio nuostatomis ieškovė nagrinėjamoje byloje grindžia reikalavimus atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei. Aptartos įstatymo nuostatos dėl rangovo atsakomybės apimties, iš esmės visa apimtimi buvo perkeltos ir į UAB „Westauto“ bei UAB „Adakris“ sudarytą Rangos sutartį. Ja rangovas įsipareigojo apmokėti bet kokias darbų trūkumų šalinimo metu atsiradusias išlaidas (Rangos sutarties 5.4. punktas, t. 1, b. l. 13); per suderintą su užsakovu terminą atlikti garantinius remontus (defektų šalinimą), o jų neatlikus padengti užsakovo išlaidas, susijusias su defektų šalinimu (Rangos sutarties 7.1.10. punktas, t. 1, b. l. 14). Nurodytų normų (įstatyminių ir sutartinių) kontekste akivaizdu, jog būtent rangovui yra numatyta atsakomybė dėl darbų kokybės ir defektų šalinimo jam patikėtame statybos objekte. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą atsiranda ir be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Įstatyme ir teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad net ir pasitelkus subrangovus, rangovui yra privaloma užtikrinti darbų kontrolę ir saugumą, jam išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties (CK 6.650 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir šalių sudaryta rangos sutartis įtvirtina sutarties uždarumo principą, kuris lemia, jog užsakovė reikalavimus dėl darbų kokybės ir darbų trūkumų pašalinimo gali reikšti išimtinai rangos sutarties šaliai, kurią su užsakove sieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t. y. rangovei, šiuo atveju tai – UAB „Adakris“.Reikalavimus atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei reiškianti apeliantė UAB „Westauto“ remiasi ta aplinkybe, kad rangovė perleido savo teises ir pareigas, kylančias iš Rangos sutarties A. N. gamybinei – komercinei įmonei, todėl pastaroji Cesijos sutartimi perleistų reikalavimų užsakovei apimtyje turi atsakyti už rangovės darbų defektus. CK 6.101 straipsnio 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad tiek įstatymo, tiek ir teismų praktikos nuostatos kalbant apie reikalavimo perleidimą visų pirma pažymi, kad visais atvejais turi būti įvertintas reikalavimo perleidimo ryšys su pagrindine prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju teisėjų kolegijos aptartos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir bylos šalis siejanti Rangos sutartis nustatė, kad sutartimi aptarti darbai turi būti atlikti rangovės, dėl ko išimtinai jai kyla atsakomybė už rangos sutartimi prisiimtų darbų atlikimo kokybę ir pareiga, išryškėjus darbų trūkumams, imtis priemonių jiems pašalinti (Rangos sutarties 2, 5.4, 7.1.10 punktai, t. 1, b. l. 12-16). Tam, kad rangovė galėtų perleisti šią iš rangos teisinių santykių kylančia pareigą kitam asmeniui, tokia jos teisė turėtų būti aptarta šalis siejančioje rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju iš UAB „Westauto“ ir UAB „Adakris“ sudarytos Rangos sutarties nuostatų nėra pagrindo spręsti, jog šalys buvo numačiusios galimybę rangovei perkelti kitiems asmenims iš rangos sutarties kylančias pareigas. Iš išdėstyto akivaizdu, jog rangovė, siekdama Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti naujajam kreditoriui ne tik piniginį reikalavimą į užsakovę, bet ir išimtinai sutartimi jai nustatytas prievoles atsakyti už darbų kokybę, turėjo gauti užsakovės – UAB „Westauto“ sutikimą (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad rangovė Cesijos sutartimi perleisdama savo reikalavimo teises į užsakovę, nesikreipė dėl jos sutikimo kartu su piniginio pobūdžio reikalavimais perleisti ir iš sutarties kylančias prievoles (atsakyti už darbų kokybę). Šalių susitarimo objektas apibrėžtas UAB „Adakris“ (Kreditoriaus) ir A. N. gamybinės-komercinės įmonės (Naujojo kreditoriaus) 2009 m. balandžio 2 d. sudarytos Cesijos sutarties Nr. 2009/0402/02 I straipsnio 1 punkte. Sutartyje naudojamos formuluotės patvirtina, jog Kreditorius Naujajam kreditoriui perleido konkrečiai apibrėžtą 189191 Lt piniginį reikalavimą, kylantį iš 2007-02-12 Statybos rangos sutarties Nr. R-7/01 ir PVM sąskaitų faktūrų. Užsakovė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties neginčija ir yra įvykdžiusi iš jos jai keliamus reikalavimus, o tai patvirtina, kad šiuo atveju atsakovei Cesijos sutartimi buvo perleistas tik rangovės piniginis reikalavimas į užsakovę, kilęs iš Rangos sutarties. Tai, jog minėta cesijos sutartimi buvo sprendžiama tik dėl piniginės prievolės šalių pasikeitimo patvirtina ir šios sutarties I straipsnio 6 punkte įtvirtintas šalių susitarimas – Kreditoriaus prievolė Naujajam kreditoriui yra subsidiari, t. y. Naujasis kreditorius turi atgręžtinę teisę į Kreditorių tuo atveju, jei skolininkai nesumoka skolos Naujajam kreditoriui.Šias teismo išvadas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patvirtino ir atsakovės vadovas. Jis nurodė, kad Cesijos sutarties sudarymo metu buvo tariamasi ir deramasi su UAB „Adakris“ tik dėl piniginių reikalavimų į užsakovę, pagal konkrečiai įvardintas PVM sąskaitas – faktūras, perėmimo, nesiejant jų su rangovės prievolių, kylančių iš Rangos sutarties, tinkamu įvykdymu, kadangi atsakovei buvo pateikti duomenys, kad darbai pagal nurodytas sąskaitas faktūras užsakovės yra priimti ir pretenzijų dėl jų kokybės negauta. Išdėstytų aplinkybių ir jų pagrindu teisėjų kolegijos priimtų išvadų kontekste ydingais laikytini pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nurodyti argumentai dėl užsakovės galimybės nukreipti reikalavimus pagal Rangos sutartį į atsakovę, Cesijos sutartimi perleistų reikalavimų apimtyje. Tokios teismo išvados nepaneigia ir įstatyme (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta skolininko teisė reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.Vertinant, ar užsakovė turi teisę pasinaudoti sutarties uždarumo principo išimtimi ir reikalauti, kad atsakovė, nesanti Rangos sutarties šalimi, atsakytų už rangovės pagal nurodytą sutartį atliktų darbų kokybę, būtina atkreipti dėmesį ir į bylos nagrinėjimo metu nustatytas šalis siejančių sutarčių vykdymo aplinkybes. Jos patvirtina, kad jau po Reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2009 m. balandžio 22 d., t. 1, b. l. 17-18) ir užsakovei esant informuotai apie atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei perleistą reikalavimo teisę pagal PVM sąskaitas – faktūras į 189 191 Lt (54 794 Eur) sumą (prijungtos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1585-460/2009, t. 1, b. l. 9-10) (pranešimas – reikalavimas naujojo kreditoriaus užsakovei buvo išsiųstas 2009 m. gegužės 18 d.), užsakovė iš Rangos sutarties kylančius reikalavimus dėl darbų trūkumų šalinimo reiškė išimtinai rangovei – UAB „Adakris“ (t. 1, b. l. 21, 23, 24, 25). Be to, rangovė jau ir po Cesijos sutarties sudarymo bendradarbiavo su užsakove, tarėsi dėl užsakovės konstatuotų rangos darbų trūkumų apžiūros, jų šalinimo galimybės (t. 3, b. l. 66-67). Šios aplinkybės patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, jog šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei buvo perleistas tik piniginis reikalavimas į užsakovę, tuo tarpu rangovė – UAB „Adakris“ ir toliau liko atsakinga už Rangos sutartimi priimtų atlikti statybos darbų kokybę bei jų defektų šalinimą. Priešinga išvada ne tik, kad prieštarautų sutarties uždarumo principo esmei, bet ir nebūtų suderinama su prievolės, iš kurios kilo Reikalavimo perleidimo sutartis, prigimtimi. Rangovui, be užsakovo sutikimo, perleidus visas iš rangos sutarties kylančias prievoles trečiajam asmeniui, nebūtų užtikrinta užsakovo teisių apsauga, kiltų grėsmė jog perleidus atsakomybę dėl statybos darbų defektų šalinimo asmeniui, kuris yra ties nemokumo riba, ar neturi atitinkamų leidimų statybos darbams vykdyti, nebus galimybės tinkamai įvykdyti sutartimi numatytų statybos darbų bei vėliau šalinti jų defektus, vykdyti iš tokios sutarties bei teisės aktų kylančius garantinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į materialiojo teisinio santykio, iš kurio UAB „Westauto“ kildina reikalavimą atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei, pobūdį, šalių elgesį, bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog ieškovė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą, turi teisę reikšti tik teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, šaliai, t. y. rangovei – UAB „Adakris“, kadangi byloje neįrodyta, kad ji su piniginiu reikalavimu į užsakovę kartu perleido ir jai Rangos sutartimi nustatytą pareigą užtikrinti atliktų darbų kokybę ir šalinti jų trūkumus. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti užsakovės UAB „Westauto“ atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei pareikštų reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės ir jų pašalinimo, kadangi kaip nustatyta, ji nėra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, šalimi ir jai neperėjo pareiga atsakyti už statybos darbų trūkumus, jei tokie bus nustatyti. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliantės UAB „Westauto“ skundo argumentus ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusių teisinių santykių įvertinimas bei materialinių teisės normų aiškinimas atliktas pirmosios instancijos teismo, nėra teisingas, tačiau apskųstojo teismo sprendimo procesinis rezultatas, kuriuo ieškovės reikalavimai yra netenkinti, iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teisme ištaisius nurodytus sprendimo motyvavimo trūkumus sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies trūkumų

Apeliantė A. N. gamybinė – komercinė įmonė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo procesiniu rezultatu, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei perėjo pareiga atsakyti už rangovės atliktų darbų kokybę Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodyta lėšų suma ir ginčijamo sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „atsakovė neneigia atsakomybės už jos perimtų statybos darbų trūkumus, tačiau atsakovė sutinka su realiai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimu“, kas neatitinka faktinės bylos situacijos ir atsakovės pozicijos.Teisėjų kolegija pasisakydama dėl šių argumentų visų pirma išaiškina, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiamas ir peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, jei tai daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, t. y. sukurtų prejudicinius faktus. Pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje teismo nurodytos aplinkybės ‑ bylos šalių išsakytos pozicijos sprendžiamu klausimu apibendrinimas, nesukuria prejudicialumo, nes jomis nėra grindžiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Tai, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu, pripažino ir atsakovės atstovas, todėl teisėjų kolegija netenkina apeliantės A. N. gamybinės – komercinės įmonės prašymo pašalinti iš ginčijamo teismo sprendimo aprašomosios dalies nurodytas aplinkybes. Vertinant prašymą, pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad šalių atsakomybės dėl Rangos sutartimi aptartų darbų kokybės klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, susijęs su ieškovės reikalavimu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės pozicijos, prisiimant atsakomybę už rangovės atliktų darbų kokybę pagal Rangos sutartį, galėtų sukelti atsakovei prievoles ateityje, dėl ko kyla poreikis vertinti jų pagrįstumą bylos nagrinėjimo metu konstatuotų aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovei padarė netinkamai įvertinęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos ir cesijos teisinius santykius bei byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turėtų atsakyti užsakovei dėl Rangos sutartimi, kurios šalimi ji nėra, sutartų darbų kokybės. Šie, nepagrįstais pripažinti, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neatskiriama teismo procesinio sprendimo dalis, pagrindžianti nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas išvadas, todėl siekiant nesukurti prielaidų ateityje netinkamai traktuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės prašymas panaikinti ginčijamo sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad „teismas atsižvelgia ir į tai, jog papildomos ekspertizės metu buvo nustatyti trūkumai ir tų darbų, už kuriuos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį atsakinga atsakovė. Atsakovė neneigia atsakomybės už jos perimtų statybos darbų trūkumus, tačiau atsakovė sutinka su realiai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimu“ tenkintinas, nurodyti argumentai šalintini iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apeliantės UAB „Westauto“ apeliacinio skundo netenkinus, jos prašymas atlyginti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė A. N. gamybinė – komercinė įmonė prašo priteisti iš UAB „Westauto“ 2 524 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 41 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 4, b. l. 157) ir 2 483 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, atstovavimas teismo posėdžio metu ir kt. išlaidos) (t. 5 b. l. 19-26, 34-38). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, už suteiktas atstovavimo išlaidas prašoma atlyginti suma atitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl 2 524 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei priteistina atlyginti iš ieškovės UAB „Westauto“ (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies teismo motyvus, kuriais konstatuota, kad „teismas atsižvelgia ir į tai, jog papildomos ekspertizės metu buvo nustatyti trūkumai ir tų darbų, už kuriuos pagal Reikalavimo perleidimo sutartį atsakinga atsakovė. Atsakovė neneigia atsakomybės už jos perimtų statybos darbų trūkumus, tačiau atsakovė sutinka su realiai ieškovės patirtų nuostolių atlyginimu“.

Priteisti atsakovei A. N. gamybinei – komercinei įmonei, įmonės kodas 169881225, buveinės adresas Grumblių k., Plungės r. sav., iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Westauto“, įmonės kodas 154397647, buveinės adresas J. Biliūno g. 6, Palanga, 2 524 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.