Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreditoriai A. V., V. S., AS A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3758-955/2023 pagal ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį (2023-01-13 CBP-682) atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

2.1 nustatyti nepilnamečio M. K. (toliau – ir sūnus, vaikas), gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina I. K.;

2.2 priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos ir šią sumą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Paskirti motiną (ieškovę) sūnui priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

2.3 nustatyti sūnaus laikiną bendravimo tvarką su tėvu (atsakovu):

2.3.1 atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, sūnų paimdamas iš jo ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas sūnų į jo ugdymo įstaigą pirmadienį;

2.3.2 atsakovas bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo teikti informaciją motinai ieškovei apie vaiko buvimo vietą;

2.3.3 atsakovas, neturėdamas galimybių bendrauti su vaiku nustatytu grafiku, apie tai, jog negalės vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos privalo informuoti motiną ieškovę ne vėliau, kaip dieną prieš nustatytą bendravimo dieną;

2.3.4 atsakovas neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų nei atostogoms, nei nuolatiniam gyvenimui, nei kitais tikslais, be ieškovės žinios ir sutikimo.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti institucija) 2023 m. sausio 24 d. pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-9853), kurioje nurodė, kad tėvo bendravimo laikas su sūnumi galėtų būti padidintas, nes atsakovas sugeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, tėvas su vaiku turi artimą ryšį, abu noriai tarpusavyje bendrauja, tėvas supranta vaiko poreikius ir tinkamai juos tenkina, tėvo gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko priežiūrai. Išvadą teikianti institucija siūlė tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas kas antrą savaitę ketvirtadienį 17 val. pasiima sūnų iš darželio, juo rūpinasi iki penktadienio 8 val., penktadienį 8 val. atveža sūnų į darželį, 16 val. pasiima iš darželio ir juo rūpinasi iki kitos savaitės pirmadienio 8 val., pirmadienį 8 val. atveža sūnų į darželį.

5. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11.1 Teismas priimdamas ieškinį nepatikrino apie pasinaudojimą privalomąją mediacija.

11.2 Teismas, nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina, vertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, kad vaikas gyvena su motina, nes vaikas gyveno su atsakovu laikotarpiais 2022 m. lapkričio 25 d. – 2022 m. gruodžio 15 d.; 2022 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. sausio 17 d.; 2023 m. sausio 22 d. – 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė vaiką buvo palikusi vieną be suaugusiųjų priežiūros, sergantį. Sergantis vaikas buvo išvestas į lauką netinkamai aprengtas, dėl ko pablogėjo jo sveikata, vaikas buvo pristatytas į Kauno Klinikas. Aplinkybę, kad vaikas gyvena su ieškove, paneigia VTAT bei darželio, kurį lanko vaikas, paaiškinimas.

11.3 Teismas iš išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados nustatė, kad atsakovas sūnumi rūpinasi, turi tinkamas sąlygas rūpintis vaiku, yra geras ryšis tarp tėčio ir vaiko, tačiau teismas apribojo atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, atsakovui sudarydamas sąlygas su vaiku bendrauti tik kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio.

11.4 Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, labiau atsižvelgė į ieškovės prašymą, nei į vaiko saugumą, gerovę ir norus.

11.5 Teismas, įpareigodamas atsakovą teikti informaciją ieškovei apie tai, kur vyksta su vaiku, pažeidė atsakovo teisę laisvai vykti su vaiku į Klaipėdą pas vaiko tetas (tėvo seseris), į Vilnių pas vaiko senelį (atsakovo tėvą). Dėl tokio įpareigojimo atsakovas turi atskleisti ieškovei, atsakovo seserų, tėvo gyvenamųjų vietų adresus. Tai pažeidžia žmogaus teises atskleisti kitam asmeniui, o ne institucijų darbuotojui, kitų asmenų gyvenamųjų vietų adresus.

11.6 Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro sąlygas ieškovei be atsakovo sutikimo sūnų išsivežti į kitą valstybę. Ieškovė atsakovui yra kelis kartus nurodžiusi atsisakyti teisių į vaiką, nes kitu atveju ji jį išsiveš į Angliją. Atsakovas pagrįstai baiminasi, kad ieškovė tai gali įgyvendinti, nes išvykimui reikalingų lėšų turi, užsienyje gyvena jos buvęs draugas.

11.7 Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo ieškovės valios, bet ir nuo vaiko noro. Šalių sūnus išreiškė valią ir norą gyventi su tėvu, nuolat prisimena įvykius, kai mama kalba vaikui apie tėtį necenzūriniais žodžiais, tai sukelia neigiamus išgyvenimus, stresą ir baimę būti atskirtam nuo tėčio. Tėvo atžvilgiu vaikas elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato jį ir mamą. Tai patvirtina, kad ieškovės neigiamos nuostatos atsakovo atžvilgiu formuoja vaiko poziciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria nustatyta laikina tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti apelianto nurodomą ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl laikinos skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo

16. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

18. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (CBP-682 priedas). Ieškovė ieškinyje nurodo ir atsakovas neneigia, kad šalys nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pabaigos kartu negyvena.

20. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:

19.1 nustatė laikiną nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo dienos.

19.2 priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 220 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. sausio 13 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo dienos.

19.3 vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

21. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nustatė, kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3758-955/2023 priėmimo tėvas A. K. su nepilnamečiu sūnumi M. K. bendraus taip:

21.1 tėvas kas antrą savaitę ketvirtadienį 17 val. pasiima sūnų iš darželio, juo rūpinasi iki penktadienio 8 val., penktadienį 8 val. atveža sūnų į darželį, 16 val. pasiima iš darželio ir juo rūpinasi iki kitos savaitės pirmadienio 8 val., o pirmadienį 8 val. atveža sūnų į darželį;

21.2 tėvas bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo teikti informaciją ieškovei apie vaiko buvimo vietą;

21.3 tėvas, neturėdamas galimybių bendrauti su vaiku nustatytu grafiku, apie tai, jog negalės vaiko pasiimti iš ugdymo įstaigos privalo informuoti ieškovę ne vėliau, kaip dieną prieš nustatytą bendravimo dieną;

21.4 tėvas neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų nei atostogoms, nei nuolatiniam gyvenimui, nei kitais tikslais, be ieškovės žinios ir sutikimo.

22. Atsakovas su nustatyta laikina bendravimo tvarka nesutinka. Teigia, kad teismas apribojo atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, atsakovui sudarydamas sąlygas su vaiku bendrauti tik kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki pirmadienio; nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, teismas labiau atsižvelgė į ieškovės prašymą, nei į vaiko saugumą ir gerovę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

23. Apeliantas prašo nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

23.1 ieškovė su sūnumi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę, pasiima sūnų iš darželio penktadienį, ir juo rūpinasi iki kito penktadienio 8 val. Penktadienį 8 val. atveža sūnų į darželį;

23.2 kai nepilnametis sūnus leidžia laiką su vienu iš tėvų, telefonu ar kita vaizdo perdavimo programa nuo 18.00 val. iki 20.30 val. vaiko tėvas, ar mama įsipareigoja sudaryti sąlygas motinos ar tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant, sužinojus apie tokį negalėjimą;

23.3 atsakovas neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų nei atostogoms, nei nuolatiniam gyvenimui, nei kitais tikslais, be ieškovės žinios ir sutikimo;

23.4 ieškovė neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų nei atostogoms, nei nuolatiniam gyvenimui, nei kitais tikslais, be atsakovo žinios ir sutikimo;

23.5 Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko parvežimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių vaikai turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomos ugdymo įstaigos buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarka.

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos nėra pagrindo laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Šalių nepilnametis sūnus yra 6 metų amžiaus, lanko Kauno lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). Vaikui 2021 m. sausio 5 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (galiojantis iki 2022 m. gruodžio 16 d.), nustatytas vidutinis neįgalumo lygis; iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad šalių nepilnametis sūnus turi sveikatos sutrikimų, lankosi gydymo įstaigose, stebimas medikų (CBP-682 priedas). Natūralu, kad tokio amžiaus vaikui būtinas atitinkamas režimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių vaiko (ypač mažamečio) raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o apelianto pasiūlyta laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka tokio jo intereso neatitinka. Jei teismas taikytų apelianto prašomą nustatyti bendravimo tvarką, o vėliau išnagrinėjus civilinę bylą būtų nustatyta bendravimo tvarka pagal ieškovės reikalavimus ar atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktus pasiūlymus (kaip šiuo atveju ir buvo padaryta), būtų sutrikdytas vaiko emocinis stabilumas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto siūlymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, negalėtų būti įgyvendinamas, vertinant tėvų tarpusavio konfliktiškus santykius. Tokio amžiaus vaikas įprastai neturi įrenginio (mobilaus ryšio telefono, kompiuterio ir pan.), kurio pagalba galėtų pats savarankiškai bendrauti su skyrium esančiu vienu iš tėvų. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovė trukdo, draudžia bendrauti su sūnumi. Šalims nėra apribota teisė bet kuriuo metu abipusio kompromiso būdu susitarti dėl papildomo bendravimo laiko su sūnumi.

28. Atsakovas atskirajame teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo ieškovės valios, bet ir nuo vaiko noro; šalių sūnus išreiškė valią ir norą gyventi su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į proceso stadiją, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su nepilnamečiu sūnumi, elgesio, vaiko nuomonė ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, priimant sprendimą dėl ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo.

30. Apeliantas teigia, kad teismas įpareigodamas atsakovą teikti informaciją ieškovei apie tai, kur vyksta su vaiku, pažeidė atsakovo teisę laisvai vykti su vaiku į Klaipėdą pas vaiko tetas (tėvo seseris), į Vilnių pas vaiko senelį (atsakovo tėvą). Dėl tokio įpareigojimo atsakovas turi atskleisti ieškovei atsakovo seserų, tėvo gyvenamųjų vietų adresus. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais.

31. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad tėvas bendravimo su vaiku laikotarpiu privalo teikti informaciją motinai apie vaiko buvimo vietą.

32. Vaikui būnant su vienu iš tėvų, tėvai tarpusavyje turi bendradarbiauti, t. y. informuoti apie vaiko buvimo vietą, jo sveikatos būklę, kitus svarbius vaiko gyvenimo įvykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių bendradarbiavimas nepažeidžia apelianto teisės laisvai vykti su sūnumi pas giminaičius. Šalys turi dėti pastangas, kad vaikui būnant su vienu iš tėvų, vaikas nejaustų tarp šalių esamos konfliktinės situacijos, kad tėvų tarpusavio nesutarimai nebūtų prioritetiniai prieš vaiko interesus ir jo gerovę.

33. Apelianto teigimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro sąlygas ieškovei be apelianto sutikimo sūnų išsivežti į kitą valstybę. Ieškovė atsakovui yra kelis kartus nurodžiusi atsisakyti teisių į vaiką, nes kitu atveju ji jį išsiveš į Angliją. Apeliantas pagrįstai baiminasi, kad ieškovė tai gali įgyvendinti, nes išvykimui reikalingų lėšų turi, užsienyje gyvena jos buvęs draugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais. Teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra laikino pobūdžio ir skirta iki sprendimo byloje priėmimo sureguliuoti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su sūnumi. Apeliantas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovė turi realų ketinimą išvykti iš šalies su nepilnamečiu vaiku.

34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia turėtų būti nustatyta vienos iš skyrium gyvenančios šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaiko interesus. Teismas įvertins ir pasisakys dėl šalių argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kai išnagrinės bylą iš esmės, ištirs pateiktus įrodymus. Nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka bus peržiūrėta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat ir šalių nurodytas aplinkybes.

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti apelianto siūlomą laikiną bendravimo su vienu iš skyrium iš tėvų gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.