Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2019 m. sausio mėn. 1 d., apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,71 promilių neblaivumas), Vilniaus gatvėje, ties pastatu numeris 22, Vilniuje, mušdamasis tyčia vieną kartą sudavė smūgį kakta M. G. į dešinį antakį, padarydamas jam muštinę žaizdą kaktoje, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko nakties metu, Vilniaus g., Vilniuje, prie klubo „Bardakas“. Jis buvo vartojęs alkoholio, nustatytą neblaivumą pripažįsta. Įvykio metu jis sudavė smūgį kakta nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis buvo sužalotas – jam bėgo kraujas iš dešinio antakio. Tokiu būdu jis norėjo pastumti nukentėjusįjį, taip stipriai sužaloti jo nenorėjo. Taip pasielgė, nes nukentėjusysis „lindo“ prie kaltinamojo merginos, su mergina tuo metu kaltinamasis buvo susipykęs, nenorėjo, kad ji bendrautų su kitais vaikinais, o nukentėjusysis bendravo su kaltinamojo mergina ir jos drauge; buvo piktas, neblaivus. Pripažįsta civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti. Nukentėjusiajam sutinka sumokėti 563 Eur, dėl 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka; neturtinės žalos sutiktų atlyginti 200 Eur. Iki šio žala neatlyginta, nes pastaruoju metu kaltinamasis nedirbo, gyvena pas merginą, nepavyksta susirasti darbo. Planuoja dirbti statybose, išvykti į užsienį, ten užsidirbti pinigų ir atlyginti padarytą žalą. Per „Facebook“ po įvykio parašė nukentėjusiajam atsiprašymo žinutę, bet jokio atsakymo negavo (b. l. 148-149).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

2019 m. sausio 4 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 14/2019 (01) nurodyta, kad M. G. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2019 m. sausio 1 d.. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus M. G. padaryto sužalojimo lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas griuvimo metu (b. l. 22).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2019 m. sausio 1 d., 6.29 val. kaltinamajam V. P. nustatytas 0,71 promilių neblaivumas (b. l. 56).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 4-5), nukentėjusiojo M. G. 2019 m. sausio 1 d. protokole – pareiškime, pareiškime (b. l. 6, 16), įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 710), tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12, 14), nukentėjusiojo M. G. medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 25), išraše iš socialinio tinklapio „Facebook“ (b. l. 44) taip pat užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, reikšmingos teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų (kaltinamojo paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, medicinos dokumentų išrašo, nukentėjusiojo pareiškimų, tarnybinių pranešimų, kitų byloje esančių duomenų) visuma patvirtina, kad byloje visiškai įrodyta, jog nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. sausio mėn. 1 d., apie 3.00 val., prie naktinio klubo „Bardakas“, esančio Vilniaus gatvėje, ties pastatu numeris 22, Vilniuje, kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,71 promilių neblaivumas), tyčia vieną kartą sudavė smūgį kakta M. G. į dešinį antakį, padarydamas jam muštinę žaizdą kaktoje, t. y. mušdamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekilo, todėl teismas išsamiau dėl to nepasisako.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo. Priešingai, kaltinamasis atliko puolamuosius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Taigi teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija nėra pagrindo (BK 28 str.).

Teismo vertinimu, kaltinamasis V. P. veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis, savo kakta suduodamas smūgį nukentėjusiajam į jo kaktą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, numatė (turėjo numatyti), kad dėl jo veiksmų gali būti sužalota nukentėjusiojo sveikata ir nors (kaip teigė kaltinamasis) sužaloti nukentėjusiojo nenorėjo, savo veiksmais sąmoningai leido šiems padariniams kilti (BK 15 str. 3 d.).

Aukščiau nurodyti kaltinamojo V. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 45,42 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl V. P. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiojo M. G. gydymo paslaugas (b. l. 29-31), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (1 t., b. l. 54-56; CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Be to, šioje byloje nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 563 Eur turtinės žalos ir 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 40-41, 148).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad jo civilinio ieškinio reikalavimą sudaro: 1) reikalavimas dėl 563 Eur turtinės žalos priteisimo ir 2 450 Eur neturtinės žalos priteisimo. Turtinę žalą sudaro: 90 Eur randų šalinimas lazeriu (atlikta procedūra), bei planuojamos dar 5 tokios procedūros – t. y. 450 Eur; ir išlaidos medikamentams – 22,93 Eur; 2) reikalavimas dėl 2 450 Eur neturtinės žalos priteisimo. Dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad įvykis įvyko 2019 m. sausio 1 d., jis yra studentas, sausio mėnesį vyko sesija, pirmasis egzaminas buvo sausio 5 d., egzaminą laikė, jausdamas skausmą, nemigą; po šios sesijos suprastėjo jo pažymiai, dėl ko priklausys gaunama stipendija. Be to, įvykio metu nukentėjusysis dirbo administratoriumi viešbutyje, negalėjo imti nedarbingumo, nes negalėtų laikyti egzaminų nedarbingumo metu, todėl pirmąsias 5 dienas nėjo į darbą, susikeitęs grafiką su kolegomis, vėliau į darbą ėjo, viešbučio svečiai jo klausinėdavo, ar Lietuvoje saugu ir pan., nes ant žaizdos 3 savaites buvo užklijuotas pleistras. Taip pat turėdavo atsakinėti į visų sutiktų pažįstamų klausimus, kas nutiko, dėl likusio rando žaizdos vietoje, iki šiol turi aiškinti visiems įvykio aplinkybes ir prisiminti šį nemalonų įvykį. Nuo rugsėjo mėnesio planuoja vykti studijuoti į Italiją. Pabaigęs mokslus, nori tapti skrydžio palydovu, tačiau likęs randas jam užkerta ateities galimybes, nes skrydžio palydovo veido srityje negali būti matomų randų. Dėl jis pradėjo daryti rando šalinimo procedūras lazeriu. Vieną pasidarė, dar laukia 5 procedūros. Po rando šalinimo procedūros jis jaučia gėdą, nes 4-5 dienas tvarkoma sritis būna pamėlusi. Rando 100 procentų pašalinti nepavyks, tik sumažinti jo matomumą. Po įvykio jo miegas sutriko, buvo nepasitenkinimas savimi, visokios mintys, iki šiol patiria neigiamas įvykio pasekmes – turėjo vykti į teismą iš ryto, kai po pietų jam egzaminas, kas sukelia daug streso. Liko 3,5 cm dydžio randas (b. l. 148-149).

Dėl turtinės žalos atlyginimo byloje pateikti įrodymai (UAB „Estetus klinika“ PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimo kvitas; UAB „Gintarinė vaistinė“ PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimo kvitas; „Camelia vaistinė“ kvitas), patvirtinantys, kad nukentėjusysis dėl jam kaltinamojo tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo patyrė iš viso 112,93 Eur turtinės žalos, apmokant medikamentus bei rando šalinimo lazeriu vieną procedūrą. Ši dalis reikalavimo yra pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkinama. Tuo tarpu nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl būsimų penkių rando šalinimo lazeriu procedūrų išlaidų (5 x 90 Eur), yra nepagrįstas tinkamais ir objektyviais įrodymais, o paremtas tik pačio nukentėjusiojo paaiškinimu teisme (CPK 12 str., 178-179 str.; BPK 110 str. 3 d. 2 p., 115 str. 1 d.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo (kaltininko), atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų (gydytojo pažymos, išvados ar pan.), kad nukentėjusiajam ateityje tikslinga atlikti papildomas rando šalinimo lazeriu procedūras, taip pat nėra objektyvių duomenų, kiek tokių procedūrų nukentėjusiajam dar reikės atlikti (5, mažiau ar daugiau nei 5 procedūras). Byloje esant tik pačio nukentėjusiojo paaiškinimams, teismas sprendžia, jog ši civilinio ieškinio dalis (dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo) yra neįrodyta, tačiau teismas atsižvelgs į tai, kad iki šiol nukentėjusiajam yra likęs sužalojimo vietoje randas, kurį jis nori šalinti lazeriu, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, teismas išaiškina, kad nukentėjusysis ateityje civilinio proceso nustatyta tvarka galės kreiptis į teismą dėl išlaidų, susijusių su rando šalinimu, atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis po įvykio kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur nukentėjusiajam buvo susiūta 2 cm ilgio muštinė žaizda kaktos srityje (prie antakio); sužalojimo vieta 3 savaites po įvykio buvo užklijuota pleistru, dėl ko kiti asmenys į tai atkreipdavo dėmesį ir prašydavo nukentėjusįjį paaiškinti, kas nutiko, tokiu būdu jam sukeliant gėdos jausmą, pažeminimą, nerimą, pakartotinių įvykio prisiminimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žaizdos vietoje iki šiol yra likęs ir matomas randas virš dešinio nukentėjusiojo antakio. Nors, nukentėjusiojo teigimu, jo visiškai pašalinti nepavyks, sumažinti jo matomumą (ryškumą) galima randų šalinimo lazeriu procedūromis. Objektyvių duomenų, kad rando visiškai pašalinti nėra galimybės (gydytojo pažymos ar pan.) į bylą nepateikta. Objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis planuoja dirbti stiuardu (skrydžio palydovu) į bylą taip pat nepateikta, kaip ir duomenų, kad po įvykio likęs randas visiškai užkirstų jam galimybę dirbti šį darbą. Kita vertus, rando buvimas veido srityje neabejotinai sukelia nerimą bei jaudinimąsi dėl savo ateities nukentėjusiajam. Įvertinus tai, kad nagrinėjimo įvykio metu ir po to nukentėjusysis studijavo Vilniaus universitete, dirbo viešbučio administratoriumi, teismas pripažįsta pagrįstais nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, jog dėl kaltinamojo veiksmų kuriam laikui jis jautė gėdą, turėjo nuolat prisiminti patį įvykį, aiškintis dėl savo išvaizdos kitiems asmenims, nagrinėjamas įvykis galėjo turėjo įtakos sesijos (mokslo) rezultatams, miegui.

Įvertintinos ir kitos aplinkybės, reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei jos pavojingumas (kaltinamasis įvykdė tyčinį, smurtinį nusikaltimą viešoje vietoje – gatvėje, Vilniaus senamiestyje, prie naktinio klubo, nesant tokį kaltinamojo elgesį pateisinančių priežasčių), kilusios pasekmės nukentėjusiojo sveikatai (iki šiol likęs randas veido srityje, kurio matomumą bandoma šalinti randų šalinimo lazeriu procedūromis), kaltinamojo finansinė padėtis (šiuo metu nedirbantis, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, gali bet kada pradėti dirbti bei gauti pajamas), taip pat suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams.

Pažymėtina, jog teismų praktika nukentėjusiesiems, kuriems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama nuo 150 Eur iki 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų ir kilusių pasekmių paprastai priteisiama nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-851/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-478/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393-489/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-647-518/2015). Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Dėl nurodyto paminėti teismų praktikos pavyzdžiai yra orientaciniai, teismui priimant sprendimą dėl konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Apibendrinant visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui šioje byloje, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo M. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, Vilniaus senamiestyje, prie naktinio klubo, spontaniškai, iš pykčio, iš esmės dėl konflikto ne su nukentėjusiuoju, bet su kaltinamojo mergina), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (byloje neįrodyta, kad kaltinamojo neblaivumas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvenantis su mama ir sese), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl sukčiavimo, Karo prievolės įstatymo pažeidimų, paskirtos baudos nesumokėtos, neteistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, anksčiau neteistas, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, bus pasiekti kaltinamajam V. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį: 1) per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti; 2) per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1-3 p., 7 d.). Prokuroras prašė kaltinamąjį įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, tačiau tokia pareiga kaltinamajam yra nustatyta įstatymo pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jam išaiškinta žemiau (teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Be to, teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinamąjį įpareigoti neatlygintinai išdirbti 80 valandų nemokamų darbų, siekiant, kad kaltinamasis kuo greičiau įsidarbintų, dirbtų ir atlygintų nusikalstama veika padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 1 d., 5.45 val. iki 2019 m. sausio 1 d. 17.56 val. (1 parą; b. l. 59, 69). Šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 65-66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. P.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. P.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūta laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 5.45 val. iki 2019 m. sausio 1 d. 17.56 val. (1 parą, prilyginamą 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Palikti nepakeistą V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 45,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti M. G. civilinį ieškinį. Priteisti iš V. P. M. G. naudai 112,93 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą M. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti V. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.