Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui A. E., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei, atsakovei D. N.-E., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei D. N.-E. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti atsakovei pavardę pagal jos pasirinkimą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, nustatyti, jog dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos šalys susitaria atskiru sutarimu, priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 210 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti, kad ieškovas sumoka atsakovei 400 Eur dydžio kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

14. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pastebėtina, kad datos ant atsakovės pateiktų nuotraukų užrašytos ranka, todėl nėra galimybių objektyviai nustatyti kada jos darytos. Kai kurios jų, net vadovaujantis minėtais prierašais, darytos po faktinio šalių santuokos iširimo. Kita vertus, butelių fotonuotraukos savaime neįrodo būtent ieškovo alkoholio vartojimo, o sužalojimų fotonuotraukos – aplinkybės, kad jie padaryti ieškovo. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus ar į policiją, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad jis teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tokių aplinkybių nepatvirtino jokie liudytojai. Nors atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad išėjo gyventi pas kitą moterį, tačiau remiantis šalių paaiškinimais, tai įvyko 2019 metais, t. y. praėjus ne mažiau nei 9 metams nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi. Remiantis ieškovo paaiškinimais, su kita moterimi, su kuria turėjo artimus santykius, jis susipažino jau šalims pradėjus gyventi skyrium. Priešingų aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta, todėl, darytina išvada, kad ieškovė savo nurodomos aplinkybės neįrodė, nors remiantis Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus.

15. Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, kad abi šalys nustojo vykdyti savo pareigas vienas kitam, nesiėmė veiksmų santuokai išsaugoti, jiems buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi sūnų P. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

26. Pastebėtina, kad įstatyme numatyta teismo pareiga nutraukiant santuoką ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką, visų pirma orientuota į tai, kad nenutrūktų jo ryšys su vaiku, kad bendravimas atitiktų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendravimas tarp ieškovo ir nepilnamečio šalių vaiko yra nusistovėjęs, ryšys palaikomas, ieškovas nereiškia reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, pageidauja, kad bendravimas išliktų laisvas, pagal vaiko pageidavimą, nurodo, kad ginčų dėl bendravimo su vaiku tarp jo ir atsakovės nekyla.

28. Atsižvelgiant į tai, kad jokių konkrečių reikalavimų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovė nepareiškė, teismo posėdžio metu nekonkretizavo nei pageidaujamų nustatyti bendravimo dienų, nei valandų, nurodė, kad nežino kokią bendravimo tvarką reikėtų nustatyti, taip pat į nustatytas aplinkybes dėl faktiškai vykstančio atsakovo bendravimo su vaiku, nustatoma, kad, nutraukus santuoką, ieškovas su vaiku bendraus bendru šalių susitarimu.

29. Šalims išaiškinama, kad kylant ginčams dėl ieškovo bendravimo su vaiku, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

30. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

33. Nors šalys nurodė iš esmės tuos pačius vaiko poreikius (atsakovė nenurodė telefono, kirpyklos, kuro išlaidų), atsakovės nurodytos sumos jų tenkinimui nurodytos mažesnės nei ieškovo (išskyrus maistą, kuriam atsakovė skyrė 50 Eur daugiau). Taigi iš esmės tarp šalių nekilo ginčo dėl vaiko poreikių, o atsakovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra net mažesnės nei nurodė ieškovas.

34. Teismo vertinimu visi šalių nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, o sumos jų tenkinimui – protingo dydžio. Vadovaudamasis vaiko interesais, teismas priteisdamas išlaikymą vaikui iš ieškovo, vadovaujasi didesne, jo paties nurodyta vaiko poreikių suma – 420 Eur per mėnesį.

35. Atsakovės vertinimu, ieškovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 80-90 proc. prie vaiko išlaikymo, o likusią dalį dengia iš valstybės gaunami vaiko pinigai. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

36. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

37. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo vardu registruoto ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra, tačiau šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio padalinimo klausimas sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu registruota santuokos metu įgyta viena transporto priemonė. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo sudaro 4808 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, ieškovas daugiau išlaikytinių neturi. Duomenų, kad jo darbingumas ribotas, byloje nėra.

38. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), 7 valandas per savaitę, gauna 212 Eur per mėnesį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Daugiau išlaikytinių atsakovė neturi. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jos darbingumui byloje nėra.

1. Nors iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovės, atsižvelgtina į tai, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, teismo posėdžio metu ji nurodė turinti 10 000 Eur santaupų, todėl atsakovės turtinė padėtis nelaikytina prasta. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė negalinti nuomoti minėto buto, kadangi jame atliekamas remontas, tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia atsakovės galimybių gauti papildomas pajamas iš šio turto, nes remonto būklė yra laikina. Tuo tarpu atsakovės argumentas, kad nuomoti buto ji negalinti, nes turi turėti kur išeiti, pabūti viena, atsižvelgiant į jos itin mažas, net jos pačios pragyvenimui, o juolab vaiko išlaikymo pareigos vykdymui, vargiai pakankamas pajamas yra neracionalus.

39. Be to, teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikams reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad atsakovė dirba tik 7 valandas per savaitę, sudaro pagrindą teigti, kad ji gali susirasti dar vieną darbą ir gauti tokias pajamas, iš kurių galėtų tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovės teiginiai, kad ji negali rasti net valytojos darbo yra ir nepagrįsti įrodymais, kad tokio darbo ji ieškotis bandė ir mažai tikėtinos, kaip ir tai, kad jos visą laisvą laiką užima medžiagos būrelio užsiėmimams paieškos internete ar (duomenys neskelbtini) m. vaiko priežiūra.

40. Vis dėl to teismas įvertina tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko, todėl turi didesnes galimybes dirbti papildomai, gauti papildomų pajamų ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

42. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovė. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, kad ieškovo pajamos ir galimybės gauti papildomų pajamų yra didelės, todėl valstybės pagalba išlaikant vaiką jam nėra reikalinga ir skaičiuojant išlaikymą vaikui valstybės išmokos neatimamos.

43. Teismui nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 420 Eur per mėnesį suma, iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisiama po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

44. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

46. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo.

47. Iš byloje esančių VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje ieškovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi buvo įgyta vienos iš šalių vardu, joms esant santuokoje. Ieškovas ieškiniu prašė šį automobilį priteisti jam, atsakovės naudai išmokant 400 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovė sutiko su nurodyta transporto priemonės verte, ieškovo reikalavimu ir 10 dienų kompensacijos išmokėjimo terminu.

48. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

49. Tarp šalių nesant ginčo, automobilis priteistinas ieškovui, iš jo atsakovei priteisiant 400 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį bendrą turtą. Ieškovas prašė nustatyti 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą kompensacijai sumokėti. Atsakovė dėl tokio termino sutiko.

50. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo vertinimu, prievolės sumokėti kompensaciją atidėjimas 10 dienų terminui atsakovė teisių ir teisėtų lūkesčių nepažeis, esminės žalos jo turtinei padėčiai nepadarys ir teismo sprendimo esmės nepaneigs, todėl prašymas atidėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį mokėjimą 10 dienų terminui terminui tenkinamas.

51. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalys turi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šio turto padalijimo. Ieškovas prašo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, tačiau atsakovė nurodė, kad jai dalis buto nėra reikalinga, o ieškovas turi galimybę išmokėti jai kompensaciją, skaičiuojamą nuo 100 000 Eur turto vertės. Ieškovas su tokia pozicija nesutiko, nurodė, kad galimybės sumokėti kompensaciją neturi, nesutinka mokėti tokio dydžio kompensacijos, nes buto būklė yra labai prasta.

52. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad turtas yra dalus ir kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pajėgus išmokėti kompensaciją už jam tenkančią atsakovės dalį.

53. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008).

54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės, bute gyventi nesirengia (nurodė, kad laikytų jame savo daiktus), todėl pagrindo daryti išvadą, kad turto padalinimas po ½ pažeis atsakovės ar šalių vaiko interesus, nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalių santykiai šiuo metu konfliktiški. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

55. Teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). Nors byloje nustatyta, kad ieškovas gauna dideles pajamas ir sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad jis galimai turėtų galimybę per kelis metus išmokėti kompensacijos sumą, įvertintina tai, kad atsakovės nurodyta turto vertė yra labai didelė – 100 000 Eur, atitinkamai labai didelė būtų kompensacijos už ½ turto dalį suma – 50 000 Eur. Ieškovas su tokia kompensacijos suma nesutiko, o atsakovė jos dydžio atitikimo realiai turto vertei neįrodinėjo. Remiantis kasacinio teismo praktika, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas tokiu būdu, dėl kurio vienas bendraturčių, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

56. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis butas dalintinas priteisiant po ½ jo dalį.

57. Iš viešųjų registrų ir teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių pobūdžio turėtų būti sprendžiama nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, sumokėjo 983 Eur dydžio žyminį mokestį. Už patikslintą ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 833 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 758 Eur už turtinį reikalavimą dėl automobilio ir buto padalinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis)). Ieškovui grąžinama permokėta 150 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė detalizavo, kad šios išlaidos patirto už patikslinto ieškinio parengimą.

61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatyta, kad ieškovo patirtos išlaidos neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių.

62. Taigi ieškovas byloje patyrė iš viso 1133 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas konstatuoja, kad iš esmės patenkinti visi ieškinio reikalavimai, todėl priteisia ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

63. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

64. Byloje susidarė 11,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus iš esmės visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę – E., atsakovei palikti santuokinę pavardę – N.-E..

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – atsakove D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja bendru šalių sutarimu.

Priteisti iš ieškovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. E., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – atsakovė D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį R. E., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, kompensaciją išmokant per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti ieškovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 1133 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. N.-E., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,77 Eur (vienuolika eurų septyniasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-07-29 mokėjimo nurodymu Nr. 986 AB SEB banke. Išaiškinti žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.