- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-139-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01362-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- R. N., D. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir D. N. ieškinį atsakovui V. A. dėl pirkėjo išlaidų įsigyto daikto trūkumų ištaisymui atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti jiems lygiomis dalimis iš atsakovo V. A. 28 601 Eur išlaidų parduoto netinkamos kokybės buto (duomenys neskelbtini) trūkumams (statybos darbų brokui) pašalinti atlyginimo.
2. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini) ir/ar kitą jo turimą nekilnojamąjį turtą) ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovui priklausančias turtines teises, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu, ne didesnei kaip 31 179,61 Eur sumai.
3. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė. Ieškovų turimais duomenimis, atsakovas aktyviai pardavinėja nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavus ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ieškovų turimais duomenimis, atsakovo pagrindinė veikla yra nekilnojamųjų daiktų statyba ir pardavimas. Reikalaujama priteisti suma yra didelė fiziniam asmeniui ir ieškovai tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Atsakovui pardavus savo turimą nekilnojamąjį daiktą, teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovo V. A. nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), ir/ar kitą jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovui priklausančias turtines teises, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 601 Eur sumos, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
5. Teismas vertino, kad byloje pareikšto ieškovo ieškinio reikalavimas yra preliminariai pagrįstas.
6. Nurodė, kad įvertinus ieškovų prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgiant į ieškovų reikalavimo turtinį pobūdį, ginčo sumos dydį, paties atsakovo anksčiau teiktus argumentus, jog jo turtinė padėtis sunki, į tai, kad ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, į tai, kad atsakovas verčiasi nekilnojamųjų daiktų statyba ir pardavimu, kas leidžia tikėtinai manyti, jog jis gali perleisti turtą, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovai nepagrindė ieškinio, nes patikslintą ieškinį pareiškė tik ieškovas R. N.. D. N. nėra pareiškusi ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas ieškovų R. N. bei D. N. reikalavimams užtikrinti neteisėtai areštavo atsakovo turtą.
7.2. Atsakovo turtas buvo areštuotas nesant ir antrosios būtinos sąlygos – grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nei vienas teismo nurodytas argumentas ir nei viena aplinkybė nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Teismo argumentai apie atsakovo sunkią turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti, nes teismas nevertino atsakovo turtinės padėties. Atsakovas šiuo metu neturi skolų, jo turtas nėra areštuotas, atsakovas dirba, gauna pajamas, turi butą, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti apie sunkią atsakovo padėtį.
7.3. Didelė ieškinio suma pati savaime neteikia pagrindo išvadai, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir dėl to laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina.
Atsiliepimas
8. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė atidėti atsakovui V. A. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies (429 Eur) sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis tiek sunki, kad jis nepajėgus sumokėti 429 Eur žyminio mokesčio. Teismui nusprendus, kad atsakovui 429 Eur suma yra pernelyg didelė našta ir iš jo paties motyvų matant, kad jis siekia savo turto pardavimo, yra pagrindas areštui.
8.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui V. A. priklausantys žemės sklypai yra areštuoti. Be to, atsižvelgiant į paties atsakovo, pateikusio prašymą atidėti ar žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo arba šios dalies mokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, argumentus, atsakovui 28 601 Eur ginčo suma yra didelė.
8.3. Skelbimas iš aruodas.lt patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo parduodamas ir jau yra rastas pirkėjas, ką patvirtino telefonu ir pati apelianto nekilnojamojo turto agentė. Tai rodo grėsmę sprendimo įvykdymui ir atsakovo nesąžiningumą, melagingus teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo V. A. nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), ir/ar kitą jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir/ar esantį pas trečiuosius asmenis, atsakovui priklausančias turtines teises, jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 601 Eur sumos, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad: 1) atsakovo turtinė padėtis yra sunki; 2) atsakovas pardavinėja nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini), todėl būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones.
16. Nagrinėjamu atveju, vertindamas pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovai aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jų vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
17. Vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.
20. Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
21. Esant aukščiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tačiau nenurodęs nutartyje pagrįstų motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai būtinajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai.
22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
23. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).
24. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju, ieškovams siekiant atsakovo atžvilgiu taikyti turto areštą, atsakovo nesąžiningumą turėti patvirtinti ne bet kokie atsakovo veiksmai, tačiau tokie, kuriais tikslingai siekiama sudaryti situaciją, kai atsakovas neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškovais pagal byloje pareikštą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos.
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, siekdamas, jog būtų sukliudyta ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad atsakovas ketina parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), savaime nėra atsakovo nesąžiningumo įrodymas, kadangi nėra duomenų, jog butą pardavus, bus iš esmės pabloginta atsakovo turtinė padėtis (nėra duomenų, kad butą ketinama perleisti neatlygintinai ar už vertę, kuri yra ženkliai mažesnė nei rinkos vertė, tokiu būdu ieškovui esmingai sumažinant turimo turto vertę), dėl ko kiltų ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, todėl turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), arešto nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, nes jokių reikalavimų dėl buto (duomenys neskelbtini), ieškinyje nebuvo pareikšta. Ieškinio reikalavimai susiję su piniginės sumos priteisimu, o ne su konkrečiu aptartu turtu (pvz. prašant jį grąžinti, uždrausti juo naudotis, valdyti ir pan.).
27. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), arešto yra skirtos užtikrinti ne ieškinio reikalavimus, tačiau apriboti atsakovo, kaip nekilnojamojo turto objekto savininko, galimybes įgyvendinti disponavimo objektu teises. Toks reikalavimas, kaip neskirtas užtikrinti ieškinyje pareikštų prašymų įvykdymą, taigi, neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, negali būti tenkinamas.
28. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė egzistuojant antrajai būtinajai sąlygai laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmei, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonės pasunkės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
29. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, nesivadovavo aktualia teismų praktika, dėl ko nesant tam teisinio pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų R. N. ir D. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. A.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.