- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- eI2-16308-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04192-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,
dalyvaujant pareiškėjui A. G. (2025 m. spalio 6 d. teismo posėdis), pareiškėjo atstovei advokatei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas remiantis tuo, kad pareiškėjas vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių - bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Nesutinka su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) vertinimas grįstas ne spėjimais, bet konkrečiais faktais, asmens atliktais veiksmais. O būtent, kad asmuo bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu iš tikrųjų yra vykdomas ikiteisminis tyrimas 01-6-00006-24, tačiau apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje dar nėra priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, kai tokių duomenų nėra net ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o būtent, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais. Nors pareiškėjas ikiteisminiame nurodė, kad pripažįsta jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. epizodišką bendradarbiavimą su verslo subjektais, apeinant sankcijas, o ne su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais, taip pat nurodė visas, jo manymu, nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakė į tyrimą dominančius klausimus ir pareiškė apie savo valią bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, tačiau viso baudžiamojo proceso metu buvo pasigendama argumentų apie jo padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su didele žala Lietuvos Respublikai ir tarptautinei bendruomenei, susijusį su tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimu, kuri iki šiol ikiteisminiame tyrime nėra nustatyta, ir kuri yra būtina siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį. Skundžiamas Sprendimas taip pat nepagrįstai grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, jis yra Rusijos Federacijos verslo subjektas, darbinę veiklą vykdo Rusijos Federacijoje, Lietuvoje nedirba. Pažymi, kad pareiškėjas anksčiau yra neteistas. Jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 4 metams. Jis yra vedęs Lietuvos pilietę O. V., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais. Lietuvoje pareiškėjas turi pastovią gyvenamąją vietą. Sutuoktiniai gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Todėl daryti išvadą, kad jį nesieja tvirti socialiniai ryšiai Lietuvoje ir, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui taip pat yra neteisinga. Pažymi taip pat, kad pareiškėjas Rusijos Federacijoje neturi nei gyvenamojo būsto, nei transporto priemonių. 2023 m. kovo 22 d. jis pardavė savo turimą vienintelį automobilį Toyota Camry, už kurį gavo pakankamai ženklią sumą pinigų, ir kurią jis skyrė pragyvenimui Lietuvoje. Be to, po mamos mirties, jis 2023 m. priėmė jos palikimą, taip pat kas mėnesį gauna nuomos mokestį už turimas negyvenamąsias patalpas Sankt Peterburge. Šias gautas pinigines lėšas jis taip pat skyrė pragyvenimui Lietuvoje. Pažymi ir tai, kad duomenų apie piniginių lėšų paveldėjimą / nuomos mokesčio gavimą pareiškėjas pateikti negali dėl jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, kadangi tokie duomenys gali būti suteikti tik jam prašant asmeniškai, kadangi jis Rusijos Federacijoje niekam nėra išdavęs įgaliojimo dėl šių duomenų gavimo. Taigi, mano, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, kadangi jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi legalių pajamų pragyvenimui, saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, niekada nėra bendradarbiavęs su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais, minėtame ikiteisminiame tyrime nėra nustatytas didelės žalos mastas, nors jis vykdomas nuo 2024 m. gegužės 20 d. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi Sprendimas grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Be to, skundžiamas Sprendimas priimtas skubotai, net nesulaukiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kai pareiškėjui šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis negalintis išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. Migracijos departamente buvo priimtas pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2023 m. sausio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2027 m. sausio 27 d. 2025 m. balandžio 29 d. Migracijos departamentas gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą VSD raštą Nr. 19-402S (toliau – VSD išvada), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje VSD išvados dalyje nurodyta, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių – bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. Pareiškėjas slapta teikė produkciją Rusijos subjektams, susijusiems su Rusijos karo pramone, tarp kurių yra ir tie, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas (Rusijos federalinis branduolinis energetikos centras – Rusijos eksperimentinės fizikos mokslinių tyrimų institutas, Maskvos fizikos-technikos institutas (Europos Tarybos 2024 m. birželio 24 d. įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2024/1746 taikomos sankcijos), „Rostec“ kontroliuojamas Rusijos mokslo technikos centras „Atlas“ (Europos Tarybos 2023 m. gruodžio 18 d. reglamentu (ES) Nr. 2023/2878 taikomo sankcijos)). Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei į tai, kad ši grėsmė yra reali ir rimta. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Šis VSD vertinimas grįstas ne spėjimais, bet konkrečiais faktais ir pareiškėjo atliktais veiksmais. Nustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. Pareiškėjas slapta teikė produkciją Rusijos subjektams, susijusiems su Rusijos karo pramone, tarp kurių yra ir tie, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, kas reiškia, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra akivaizdi ir reali, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje neabejotinai pažeistų Lietuvos Respublikos visuomenės interesus. Aplinkybė, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, ryšių su Rusijos Federacija nenutraukė, dirbo Rusijos Federacijoje įregistruotoje įmonėje, buvo šios įmonės generaliniu direktoriumi, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, tik sustiprina jo pažeidžiamumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškėjo atžvilgiu 2024-05-20 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką – tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Pareiškėjas buvo sulaikytas, Vilniaus m. apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą. VSD vertinimu, Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų organizavimas, produkcijos tiekimas su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiems ir Europos Sąjungos sankcionuotiems subjektams, bendradarbiavimas su jais yra nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Nurodo, kad pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07). Nurodo, kad vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad jis nuo 2018 m. balandžio 10 d. turi leidimus laikinai gyventi, išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Paskutinis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. sausio 27 d., galiojo iki 2027 m. sausio 27 d. Duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvos Respublikoje įregistruotose įmonėse nėra. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 16 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvos Respublikoje – „Banko sąskaita“, lėšų dydis per mėnesį – 1500 EUR. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė O. V., gim. (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Kitų šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje, pareiškėjas neturi. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo Klausimyne pateikti atsakymai, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai ir kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje yra neatitinkantys tikrųjų jo įsitikinimų, o pateikti stengiantis išvengti neigiamų pasekmių (galimo atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi). Priešingai, pareiškėjo veikla akivaizdžiai patvirtina, kad jis palaiko Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir, prisidėdamas prie Rusijos karo pramonės modernizavimo, mokslinių tyrimų vystymo, sankcijų apėjimo, remia ir Rusijos invaziją į Ukrainą. Migracijos departamento nuomone, tai kad pareiškėjas leidimus laikinai gyventi turi nuo 2018 m., nėra pagrindas daryti išvadą, kad jį su Lietuvos Respublika sieja tvirti ir ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės, tai, kad pareiškėjas ryšių su Rusijos Federacija nenutraukė, dirbo Rusijos Federacijoje registruotoje įmonėje, be to, pasinaudojęs leidimu laikinai gyventi veikė Rusijos Federacijos naudai, reiškia jo nenorą integruotis į Lietuvos Respublikos politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, savaime nesuteikia jam teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento vertinimu, surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo šeiminiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė. Migracijos departamento vertinimu, leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad, VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis. VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nustatė, kad pareiškėjas vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą – slapta tiekė produkciją Rusijos subjektams, susijusiems su Rusijos karo pramone, tarp kurių yra ir tie, kuriems ES taiko sankcijas. Pareiškėjas palaikė ryšius su informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei kitų aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais, atskirais darbuotojais (įtraukė asmenis į veikos vykdymą), organizavo šių įmonių gaminamos produkcijos tiekimą Rusijos subjektams. Tokiu būdu pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir reziduodamas Lietuvos Respublikoje, nepaisydamas Rusijos keliamos grėsmės, prisidėjo prie Rusijos karinio ir technologinio sektorių stiprinimo. Pareiškėjas, prisidėdamas prie Rusijos karo pramonės modernizavimo, mokslinių tyrimų vystymo, remia ir Rusijos invaziją į Ukrainą, mažina galimybes pasiekti Rusijai taikomų ES įvestų tarptautinių sankcijų tikslą – nekarinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. VSD vertinimu, Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemų organizavimas, produkcijos tiekimas su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiems ir ES sankcionuotiems subjektams, bendradarbiavimas su jais yra nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Akcentuoja, jog iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas vykdė su nacionalinio saugumo interesais nesuderinamą veiklą, palaikė ryšius su Rusijos Federacijos subjektais, siekiančiais įgyti įrangą, kuri dėl taikomų ES sankcijų negali būti tiekiama į Rusijos Federaciją, į šią veiklą įtraukė ir Lietuvos subjektus. Taip pat iš šios administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vysto verslą Rusijos Federacijoje (kaip pats pareiškėjas nurodė 2022 m. lapkričio 30 d. pildytame klausimyne) – eina Rusijoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas, gauna pajamų iš paveldėto nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje nuomos. Tačiau Lietuvoje gali būti leidžiama gyventi tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali sudaryti pagrindo nuogąstauti, kad jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. VSD pažymi, kad VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo padaryta įvertinus surinktų duomenų visumą, o ne remiantis pavieniais įrodymais ar išimtinai įslaptintais duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nėra dirbęs Lietuvos Respublikoje ir gavęs kitų su darbo santykiais ar individualia veikla susijusių pajamų Lietuvos Respublikoje, bet ir visos pareiškėjo gaunamos pajamos, apie kurias pareiškėjas užsimena, kaip apie legalų pajamų šaltinį (tiek gautos pardavus turtą (automobilį), tiek iš nekilnojamojo negyvenamojo turto Rusijos Federacijoje nuomos), yra gautos iš Rusijos Federacijos subjektų, eina generalinio direktoriaus pareigas Rusijos Federacijoje įsteigtoje įmonėje, atitinkamai, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika pareiškėjas apskritai neturi; tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė vyko į Rusijos Federaciją, Rusijos Federacijoje pareiškėjas turi artimųjų giminaičių (du vaikai ir 85 metų tėvas, kurie nuo jo priklauso finansine prasme). Pareiškėjo teiginiai, esą Lietuvos Respublikoje jis turi tvirtus socialinius ryšius, kurie „nusveria“ jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsti. Pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi negali sukurti teisėto lūkesčio pareiškėjui, kad ir toliau, net ir pasikeitus geopolitinei situacijai (po Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.) ir pareiškėjui vykdant veiklą, nesuderinamą su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, bus pakeičiamas tolesnis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar negalės būti panaikintas Įstatymo įtvirtintais pagrindais, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskutinis asmens leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. sausio 27 d., galioja iki 2027 m. sausio 27 d.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. sausio 27 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad asmuo vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių – bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui.
8. Į bylą pateiktas VSD Išvados išrašas (neįslaptinta dalis), kuriame nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjas A. G. vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių – bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. A. G. slapta tiekė produkciją Rusijos subjektams, susijusiems su Rusijos karo pramone, tarp kurių yra ir tie, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas (Rusijos federalinis branduolinis energetikos centras-Rusijos eksperimentinės fizikos mokslinių tyrimų institutas, Maskvos fizikostechnikos institutas (Europos Tarybos 2024-06-24 įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2024/1746 taikomos sankcijos), „Rostec“ kontroliuojamas Rusijos mokslo technikos centras „Atlas“ (Europos Tarybos 2023 m. gruodžio 18 d. reglamentu (ES) Nr. 2023/2878 taikomos sankcijos)). Taip pat nurodyta, kad A. G. palaikė ryšius su informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei kitų aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais, atskirais darbuotojais (įtraukė asmenis į veikos vykdymą), organizavo šių įmonių gaminamos produkcijos tiekimą Rusijos subjektams. Tokiu būdu A. G., turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir reziduodamas Lietuvos Respublikoje, nepaisydamas Rusijos keliamos grėsmės, prisidėjo prie Rusijos karinio ir technologinio sektorių stiprinimo. A. G., prisidėdamas prie Rusijos karo pramonės modernizavimo, mokslinių tyrimų vystymo, remia ir Rusijos invaziją į Ukrainą bei mažina galimybes pasiekti Rusijai taikomų Europos Sąjungos įvestų tarptautinių sankcijų tikslą – nekarinėmis priemonėmis sustabdyti Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. VSD vertina, kad Rusijos Federacijos pil. A. G. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
10. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Sprendžiant dėl to ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
11. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
LVAT praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2025 m. gegužės 7 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1476-525/2025).
Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1668-624/2025).
12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, kadangi jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi legalių pajamų pragyvenimui, saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, niekada nėra bendradarbiavęs su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais, ikiteisminiame tyrime nėra nustatytas didelės žalos mastas, nors jis vykdomas nuo 2024 m. gegužės 20 d. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi Sprendimas grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais.
13. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi VSD Išvada, kurioje nurodoma, kad VSD nustatė, jog pareiškėjas vykdė grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių – bendradarbiavo su Rusijos Federacijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizavo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. Pareiškėjas slapta tiekė produkciją Rusijos subjektams, susijusiems su Rusijos karo pramone, tarp kurių yra ir tie, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas (Rusijos federalinis branduolinis energetikos centras – Rusijos eksperimentinės fizikos mokslinių tyrimų institutas, Maskvos fizikos-technikos institutas (Europos Tarybos 2024 m. birželio 24 d. įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2024/1746 taikomos sankcijos), „Rostec“ kontroliuojamas Rusijos mokslo technikos centras „Atlas“ (Europos Tarybos 2023 m. gruodžio 18 d. reglamentu (ES) Nr. 2023/2878 taikomos sankcijos)). Be to, nurodyta, kad pareiškėjas palaikė ryšius su informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei kitų aukštųjų technologijų srityje Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais, atskirais darbuotojais (įtraukė asmenis į veikos vykdymą), organizavo šių įmonių gaminamos produkcijos tiekimą Rusijos subjektams. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti kompetentingos institucijos padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Be to, akivaizdu, kad VSD vertinimas yra pagrįstas ne spėjimais, bet konkrečiais faktais ir pareiškėjo veiksmais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad VSD 2025 m. rugsėjo 26 d. pateikė į bylą VSD 2024 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 18-3772 „Dėl informacijos išslaptinimo“ išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vykdo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią veiklą, turinčią nusikalstamos veikos požymių – bendradarbiauja su Rusijos karo pramone susijusiais subjektais ir organizuoja Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas. Su A. G. bendradarbiauja nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje – informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų – veikianti UAB „Standa“. Taip pat A. G. turi ryšių optikos įranga, lazerių technologijomis ir jų komponentais prekiaujančioje įmonėje UAB „Optogama“. Žvalgybos duomenimis, „Standa“ gamina įrangą pagal A. G. užsakymus, kuriuos jis gauna iš Rusijos subjektų, susijusių su šalies karo pramone. Iš įmonės „Optogama“ A. G. įrangos įsigyja per vieną iš kompanijos darbuotojų. A. G. produkciją perka ir iš UAB „Eksma optics“. A. G. užsakomos „Standa“ ir „Optogama“ gaminamos ir tiekiamos įrangos eksportas į Rusiją yra draudžiamas dėl šaliai taikomų ES sankcijų. Taip pat pažymėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. gegužės 20 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką – tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Pareiškėjas pats nurodo, kad pripažįsta jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. epizodišką bendradarbiavimą su verslo subjektais, apeinant sankcijas.
14. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir rimta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, t. y. buvo įvertinti pareiškėjo turimi socialiniai, darbiniai ryšiai su Lietuva. Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, priešingai nustatyta, jog pareiškėjas, remiantis viešai prieinamais duomenimis, yra ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius nuo 2020 m. spalio 22 d., pagrindinė įmonės veikla – didmeninė prekyba kitomis mašinomis ir įranga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas (šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdžio metu) pajamas gauna iš nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje nuomos, taip pat nurodė pajamas gautas iš Rusijoje parduoto automobilio. Be to, vertinant pareiškėjo ryšius su Rusijos Federacija, paminėtina tai, kad Rusijos Federacijoje gyvena pareiškėjo vaikai ir tėvas.
15. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, savaime nesuteikia jam teisės atvykti į Lietuvą ir joje gyventi.
LVAT praktikoje formuojamoje praktikoje (žr. pvz., LVAT 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2025) nurodoma, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
Taigi, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99).
Pareiškėjas pats nurodė, kad su savo sutuoktine vyko į Rusijos Federaciją, pareiškėjo sutuoktinė turėjo tam tikslui išduotas vizas (duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinei būtų uždrausta atvykti į Rusijos Federaciją nėra), todėl akivaizdu, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nebūtų kliūčių kartu gyventi Rusijos Federacijoje arba pareiškėjo sutuoktinei periodiškai vykti pas pareiškėją į Rusijos Federaciją.
16. LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl Rusijos Federacijos / Baltarusijos Respublikos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kitas valstybes Rusijos Federacijos / Baltarusijos Respublikos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas (žr. pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-1130-624/2024 ir kt.).
Pažymėtina, kad, kaip nurodyta VSD atsiliepime, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, skelbiamuose viešai, ne kartą akcentuoti Rusijos siekiai apeiti jai taikomas sankcijas ir Rusijos piliečių įsitraukimas į šią veiklą. Pavyzdžiui, Rusijos piliečiai ir verslo subjektai bando organizuoti sankcijų apėjimo schemas, kurių prioritetas – užsitikrinti sankcijomis ribojamų prekių ir įrangos, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, poreikius. Į šias schemas siekiama įtraukti ES veikiančias įmones, dažniausiai tas, kurios ir anksčiau plėtojo prekybą su Rusija ir Baltarusija, tiekė joms Vakarų prekes ir įrangą (2023 metų metinis grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas); Rusija kuria vis naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkiami Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys kompanijų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje (2024 metų metinis grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas).
17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, VSD pateiktą VSD Išvadą bei kitą su pareiškėju susijusią informaciją, darytina išvada, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą tinkamai, objektyviai ir nuodugniai įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tiek dėl keliamos grėsmės, tiek dėl socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl buvo padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai, jog pareiškėjas nuo 2018 metų turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė, negali paneigti ar nusverti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Aplinkybė, jog pareiškėjas anksčiau turėjo jam išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje negali sąlygoti pareiškėjo teisėtų lūkesčių, kad pasikeitus aplinkybėms, nustačius pareiškėjo veiklą, kuri yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, pareiškėjas ir toliau leidimo laikinai gyventi pagrindu galės gyventi Lietuvoje ir toks leidimas nebus panaikintas.
Aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).
18. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikantis Įstatymo nuostatų, todėl darytina išvada, kad grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai. Manytina, jog vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui taikytos priemonės (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) yra proporcingos.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2027 m. sausio 27 d. Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 EUR žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.