- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- TA-170-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02975-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“) dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Tarnyba) 20 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas teigė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas) laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. spalio 30 d. jam nebuvo užtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Pasak pareiškėjo, sriubos buvo verdamos tik vandenyje, guliašas maišomas su kopūstais ir krakmolu (dėl svorio), o žuvies kotletas neturėjo žuvies kvapo.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietos įstaigose (toliau – ir Įstaiga) laikomiems asmenims maitinimui skiriama – nedirbančiam asmeniui nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur ir ši suma nekito nuo 2007 m., nors maisto produktai pabrango keleriopai, o pagal šiuo metu galiojančias kainas neįmanoma patiekti trijų maisto davinių per dieną už 1,05–1,45 Eur, kurie atitiktų kiekio ir energetinės vertės kriterijus, todėl į patiekalus pilamas vanduo. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamo maitinimo jaučia svorio pokyčius (sumažėjo kūno svoris), tačiau sveikatos priežiūros darbuotojai jo svorio netikrino, taip pat akcentavo, jog papietavęs jausdavosi alkanas, todėl maisto kiekybei ir kokybei nustatyti laboratoriniai tyrimai nebuvo reikalingi.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos Įstaigai buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Kadangi Įstaigos administracija maisto gamybos ir patiekimo procesą kontroliuoja atmestinai, papildomų lėšų kalinamų asmenų maitinimui skirti negali, todėl pareiškėjas skundų dėl netinkamo maitinimo Įstaigai neteikė.
5. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamo maitinimo buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, taip pat nurodė administracinę bylą Nr. TA-376-789/2023, kurioje, jo nuomone, buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės, t. y. maisto davinio kiekio ir energetinės vertės nuteistiesiems neužtikrinimas tuo pačiu laikotarpiu.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Tarnyba pažymėjo, kad nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais, taip pat akcentavo, jog Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) Maisto instituto Maisto tyrimų centrui (toliau – ir Centras), be to, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Tarnyba tvirtino, kad teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Tarnyba) (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
8. Tarnyba nurodė, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, maisto produktus įsigydavo ir Įstaigos parduotuvėje, todėl argumentai, kad jis jautė alkį, nepagrįsti, be to, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologus bei sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo, maisto davinių kiekio ir kokybės, jo paties svorio kritimo.
9. Tarnyba vertino, jog pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo, o vien tai, kad jis yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Tarnyba teigė, kad laikosi teisės aktų nuostatų, tinkamai juos įgyvendina, o pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.
Atsiliepimas
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą, nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, kuri privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras(-ė)) įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl nuteistųjų maitinimo fiziologinių normų, ir kol tokio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos.
12. Teisingumo ministerija teigė, jog pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia klausimų dėl valgiaraščių veganams atitikties fiziologinėms normoms, todėl pareiškėjo situacija nėra susijusi su situacija, nagrinėta jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023. Teisingumo ministerija nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023, kurioje buvo skundžiami valstybės veiksmai dėl kalinamų asmenų nevisaverčio maitinimo.
13. Teisingumo ministerija tvirtino, jog pareiškėjui užtikrinamas subalansuotas ir visavertis maitinimas, o jo teiginiai apie nuolatinį badavimą yra subjektyvūs ir nepagrįsti, jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą, todėl nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, negalima ir atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Niklita“ (toliau – ir Bendrovė) rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bendrovė taip pat prašė iš pareiškėjo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo maitinimo grindžiamos niekuo nepagrįstais teiginiais, t. y. pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo. Bendrovė pažymėjo, kad su Tarnyba 2019 m. birželio 14 d. sudarė maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 27/10-61 (toliau – ir Maitinimo sutartis), kurios pagrindu Bendrovė maitinimą įstaigoje teikia nuo 2019 m. liepos 2 d., o 2022 m. birželio 14 d. tarp Marijampolės kalėjimo ir Bendrovė buvo sudaryta nauja sutartis. Bendrovė tvirtino, kad teikdama nuteistiesiems maitinimą, visuomet vadovavosi valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, laikėsi nuostatų numatytų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat akcentavo, jog nuteistiesiems maistas visuomet gaminamas tik iš kokybiškų produktų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Įstaigoje teikiamo netinkamo / nevisaverčio maitinimo yra visiškai nepagrįsti.
16. Bendrovė teigė, jog Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo metu, jei jiems priklauso bet kokia kita nei paprasto nedirbančio nuteistojo dieta – jie parodo įkalinimo įstaigos išduotą atitinkamos spalvos pažymėjimą prie maisto išdavimo langelio, tačiau pareiškėjas maitinosi pagal paprastą nedirbančio vyro dietą, o tai patvirtino tiek pats pareiškėjas skunde, tiek atsakovo atstovas atsiliepime į skundą. Todėl Bendrovė vertino, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jam buvo teikiamas tinkamai priskirtas maitinimas, be to, akcentavo, jog maitinimas buvo vykdomas laikantis griežtai Maitinimo sutarties nuostatų bei numatytų maitinimo laikų.
II.
17. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) Marijampolės kalėjime tiekiant nevisavertį, netinkamo kiekio ir energetinės vertės maistą. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pritarė Teisingumo ministerijos pozicijai ir nurodė, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol tokio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos, be to, pareiškėjas nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, o bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo. Todėl teismas sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą.
19. Teismas pažymėjo, kad nors byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63 (toliau – ir Ataskaita) nurodyta, jog nuteistiesiems galbūt nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kai paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 Eur, tačiau Ataskaita yra sudaryta 5 metai iki pareiškėjui aktualaus laikotarpio, t. y. 2017 m., o pareiškėjas ginčą kelia dėl pažeidimų, buvusių nuo 2022 m. birželio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Ataskaita negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo vėlesniu laikotarpiu, todėl joje užfiksuoti galimi pažeidimai ir rekomendacijos negali būti vertinami kaip aktualūs nagrinėjamam ginčui. Tačiau teismas akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-1123-816/2023, ir tokiam vertinimui pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023. Pažymoje, be kita ko, Teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes toks teisinis reguliavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos neturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis Teisingumo ministro Įsakymu nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė, nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Teismas vertino, jog Pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos Įstaigose yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui.
20. Teismas nurodė, kad Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su Bendrove Maitinimo sutarties ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ bei sutarties pratęsimų pagrindu, o Maitinimo sutarties 2 priede nurodyti maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,52 Eur, t. y. du kartus didesnė už Teisingumo ministro Įsakymu patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05 + 1,45 / 2 = 1,25) ir ženkliai didesnė už Įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Teismas vertino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime paprastojoje grupėje, nedirbo, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, jog nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro Įsakymu patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, todėl jis negalėjo būti maitinamas pilnavertiškai.
21. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją) Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Marijampolės departamentas, tačiau esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta, be to, atsakovo atstovui buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė, o tokias aplinkybes patvirtina Marijampolės kalėjimo į bylą pateikti VMVT Marijampolės departamento patikrinimo aktai iš kurių turinio matyti, kad patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikė nepagrįstais.
22. Teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktus KTU Centro tyrimų protokolus matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu patiekalų energinė vertė nedirbantiems vyrams buvo išlaikyta, išskyrus vieną tyrimą – 2022 m. gruodžio 19 d., kai patiekalų energinė vertė pagal 2022 m. gruodžio 15 d. paimtą bandinį nedirbantiems vyrams buvo nustatyta mažesnė, t. y. 2 236 kcal (norma 2 298 kcal), tačiau nežymiai, o pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. tyrimų protokolą buvo nustatyta didesnė energinė vertė (3 187 kcal). Teismas taip pat pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip Bendrovė laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kurių metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai, o minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Komisijos pasirašyti patikrinimo aktai (toliau – ir Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktai). Teismas akcentavo, kad Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose ginčo laikotarpiu esminių pažeidimų, išskyrus vieną aktą, nebuvo nustatyta, tačiau 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g, nors turėjo būti 1 120 g. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus organizuojant pareiškėjo maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio. Teismas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės kalėjimo 2022 m. birželio 30 d. patikrinimo akte be kita ko, konstatuota, jog dalis maisto atlieka ir jis yra išmetamas, o minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai, taip pat akivaizdu, jog Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismas nurodė, kad nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo pareiškėjui buvo išaiškinęs teisę patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuoti, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo, skunde konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų nenurodė, aplinkybių neindividualizavo, todėl pagal abstrakčias skundo aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovo atstovas, organizuodamas pareiškėjo maitinimą, itin dažnai ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.
23. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, jam buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo atstovo pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo Įstaigos parduotuvėje, taigi, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų, todėl pareiškėjo argumentus, jog kalinimo įstaigoje jis nuolat jautė alkį, atmetė kaip nepagrįstus.
24. Įvertinęs, kad bylos duomenys patvirtina, jog pagal vartotojų skundus nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės Marijampolės kalėjime patikrinimus atlieka ir VMVT, kuri surašo patikrinimo aktus, teikia Įstaigai nurodymus dėl maitinimo kokybės gerinimo, pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl nesikreipimo į atsakovo atstovą (kitas kontroliuojančias įstaigas), nes situacija nepasikeis, laikė subjektyvia jo nuomone ir paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu, negalinčiu lemti išvados, kad netinkamo maitinimo Įstaigoje kokybės neįmanomą pagrįsti įrodymais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo atstovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodamas maitinimą, tačiau nurodė tik bendro pobūdžio subjektyviai vertinamas aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, taip pat nenurodė, koks kitoks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu, o pareiškėjo subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nes, jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jam buvo sudaryta galimybė jų papildomai įsigyti Įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas.
25. Kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, kurių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekėlė, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atsižvelgti į nurodytą administracinę bylą.
26. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo kalinimas netinkamai ir nepakankamai maitinant, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį, tačiau į bylą atsakovo atstovo pateikta Tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pažymos patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė, be to, teismas akcentavo, jog byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau teismas neturi objektyvaus pagrindo sieti pareiškėjo sveikatos sutrikimų su Įstaigoje tiekiamo maisto kokybe ir kiekiu. Kadangi pareiškėjo sveikatos sutrikimai iš esmės susiję su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas pareiškėjo medicininių dokumentų nevertino kaip įrodančių priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir maitinimo, be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į gydytojo priėmimus dažnai neatvykdavo. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant jo nurodytų teisės aktų nuostatas.
27. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jam krito svoris, o pagal į bylą pateiktus sveikatos istorijos duomenis matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, jo paties krintančiu svoriu, nėra duomenų, kad jis būtų prašęs jo svorį tikrinti, be to, Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pažymos patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vieną kartą nustatyto netinkamo maisto davinio svorio ir dėl vieną kartą nustatytos nežymiai mažesnės patiekalų energinės vertės.
28. Teismas, nenustatęs, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (vienkartiniai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustatęs, jog pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, taip pat nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, jog byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
29. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė Bendrovei iš atsakovo atstovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme.
III.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos nepagrįstumo ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti 20 000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Nepakankamas maitinimas neabejotinai sukelia ne tik emocinius išgyvenimus ir kančias, bet ir kelia pavojų sveikatos būklei. Pasak pareiškėjo, maitinimas yra vienas iš pagrindinių kriterijų pagal kurį sprendžiama, ar asmuo buvo kalinamas žeminančiomis sąlygomis pagal EŽTK 3 straipsnį, taip pat mano, jog neįmanoma užtikrinti už 1,05–1,45 Eur sumą visaverčio trijų kartų maitinimo, net ir tris kartus ją viršijant.
30.2. Kaip pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvas buvo pateiktas atsakovo atstovo vertinimas neva deklaruojama suma pastoviai viršijama ir yra didesnė, tačiau tai tik teiginiai ir jiems pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų, todėl toks argumentas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas įrodymu ir (ar) argumentu.
30.3. Nors svarbu nustatyti, ar atsakovo atstovo veiksmai buvo teisėti, tačiau tai tik iš dalies susiję su skundo dalyku, nes pagrindinis skundo dalykas – tinkamo maitinimo neužtikrinimas pagal numatytus kriterijus, o tai, kad atsakovo atstovas vadovavosi teisės aktais ir nepažeidė įstatymo veikimo prasme, nekeičia skundo esmės.
30.4. Vien pažeistų teisių pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcijos forma, nes pareiškėjas patyrė ne vien pažeminimą, tačiau buvo daroma žala ir jo sveikatai. Pareiškėjas buvo priverstas visus artimųjų atsiunčiamus pinigus išleisti maisto produktams. Pasak pareiškėjo, tai materialinė žala ir nors dėl turtinės žalos atlyginimo jis reikalavimo nepateikė, tai nereiškia, kad jos nėra.
Atsiliepimas
31. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
31.2. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka jam keliamus reikalavimus, be to, teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą ir nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
31.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui, kurias teismas skundžiamame sprendime detaliai įvertino. Nors pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo ir jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.
Atsiliepimas
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33. Teisingumo ministerijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, be to, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
34. Atsakovo atstovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tarnyba apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Nagrinėjamu atveju, administracinėje byloje pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies pripažinus, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Toks pažeidimas pirmosios instancijos teismo konstatuotas nustačius, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g, nors turėjo būti 1 120 g. Kadangi už minėtų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą atsako būtent Bendrovė, atsakovo atstovo nuomone, negalima vertinti, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu buvo apginta Bendrovės teisė. Priešingai, pažeidimas byloje buvo konstatuotas dėl Bendrovės netinkamo Maitinimo sutarties vykdymo, todėl Bendrovei neturėtų būti priteisiamos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jokia apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
34.2. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu nepagrįsta priteisti Bendrovei iš atsakovo atstovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pripažinus, kad jo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas, ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo, kuriuo Bendrovei priteista iš atsakovo atstovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.
37. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (vienkartinai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustatęs, jog pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, taip pat nesant pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė Bendrovei iš atsakovo atstovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
38. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomu sprendimu, apeliacinius skundus padavė ir pareiškėjas, ir atsakovo atstovas.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, tvirtina, kad vien pažeistų teisių pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcijos forma, nes jis patyrė ne vien pažeminimą, tačiau buvo daroma žala ir jo sveikatai.
40. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad Bendrovės iš dalies tenkintas prašymas ir dėl to priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįstas, kadangi teismas tinkamai neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies dėl to, kad byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl reikalavimų, kurių tinkamas vykdymas priklauso Bendrovei pagal Maitinimo sutartį.
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
42. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl Marijampolės kalėjime tiekiamo nevisaverčio, netinkamo kiekio ir energetinės vertės maisto, skiriant tam nepakankamą finansavimą, byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, Ataskaitą, Pažymą, Marijampolės kalėjimo ir Bendrovės sudarytas maitinimo sutartis bei jų priedus) nustatė, kad pareiškėjo, kuris ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime paprastojoje grupėje, nedirbo, maitinimui buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur per mėnesį, taigi, nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos. Kadangi ginčo laikotarpiu buvo organizuojami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, skirti užtikrinti nuteistiesiems teikiamų maitinimo paslaugų kokybę, ir pagal KTU Centro tyrimų protokolus nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu patiekalų energinė vertė nedirbantiems vyrams buvo išlaikyta, išskyrus vieną tyrimą – 2022 m. gruodžio 19 d., kai patiekalų energinė vertė pagal 2022 m. gruodžio 15 d. paimtą bandinį nedirbantiems vyrams buvo nustatyta mažesnė, t. y. 2 236 kcal (norma 2 298 kcal), tačiau nežymiai, o pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. tyrimų protokolą buvo nustatyta didesnė energinė vertė (3 187 kcal), taip pat tik 2023 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės kalėjimo komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte buvo nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g, nors turėjo būti 1 120 g, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus organizuojant pareiškėjo maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo Įstaigos parduotuvėje, o dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo į medikus ir psichologus nesikreipė.
44. Pažymėtina, kad asmens patirtos neturtinės žalos atlyginimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja CK 6.250 straipsnio nuostatos. CK 2.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti ir (ar) sušvelninti asmens patirtus neturtinius praradimus ir neigiamus padarinius, suteikiant asmeniui galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais arba pakeičiant asmens prarastas vertybes kitais asmeniui vertingais dalykais, ir taip siekti atkurti pažeistų asmens teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).
46. Akcentuotina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia minėtos žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su asmens fizinio ar dvasinio pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kurių buvimo pagrįsti tiesioginiais įrodymais asmuo praktiškai negali. Dėl šios priežasties ginčo dėl asmens patirtos neturtinės žalos nagrinėjimo metu negali būti taikomi įprasti įrodymų konkretumo standartai. Asmeniui siekiant įrodyti patirtą neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. aplinkybės, kurios sudaro logišką pagrindą teigti, jog egzistuoja materialiojo teisinio pobūdžio faktas – asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmeniui įrodžius aplinkybes, neabejotinai darančias neigiamą poveikį asmeniui, teismas gali konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-32-502/2025; kt.).
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pabrėžęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pripažinęs pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pagrįstumą, teismas vertina, ar atlikto teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu sudaro pakankamą ir teisingą satisfakciją pažeistai asmens teisei apginti. Nustatęs, kad asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nesudaro pakankamos ir teisingos satisfakcijos pažeistai asmens teisei apginti, teismas priteisia asmeniui patirtą neturtinę žalą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatęs nežymius, vienkartinio pobūdžio, trumpalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo kalinimo įstaigos tipo), teismas, atsižvelgdamas į individualią pareiškėjo situaciją, tik konstatuoja atliktą teisės aktų pažeidimą, nepriteisdamas asmeniui patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
49. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, skundžiamo 2024 m. rugsėjo 23 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nusprendė pripažinti laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktą vienkartinio pobūdžio pažeidimą ir atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
50. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su įrodymų vertinimu susijusiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nepakankamas maitinimas neabejotinai sukelia ne tik emocinius išgyvenimus bei kančias, bet ir kelia pavojų sveikatos būklei, taip pat akcentuoja, kad jis patyrė ne vien pažeminimą, tačiau buvo daroma žala ir jo sveikatai, nes pareiškėjas buvo priverstas visus jam artimųjų atsiunčiamus pinigus išleisti maisto produktams. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus medicininius dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors pareiškėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau nėra objektyvaus pagrindo sieti jo sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), su Įstaigoje tiekiamo maisto kokybe ir kiekiu, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas į gydytojo priėmimus neatvykdavo. Pažymėtina, kad Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. pažymos patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. spalio 30 d. į sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl to, jog nebuvo užtikrintas dienos davinio pateikimas, atitinkantis įstatymo numatytas normas, dėl maisto davinio nepakankamo kiekio ir jo energetinės vertės, sumažėjusio svorio, taip pat į psichologus nesikreipė, o pats pirmosios instancijos teismui 2023 m. gruodžio 5 d. pateiktame patikslintame skunde (teisme patikslintas skundas užregistruotas 2023 m. gruodžio 7 d.) patvirtino, jog su skundais ir prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip abstraktaus pobūdžio ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
52. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad už 1,05 Eur – 1,45 Eur dydžio maitinimui skirtą sumą neįmanoma užtikrinti visaverčio trijų kartų maitinimo, net ir tris kartus ją viršijant. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas, teikdamas teismui procesinius dokumentus, pateikė duomenis (Marijampolės kalėjimo ir Bendrovės 2019 m. birželio 14 d. sudarytą Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedus Nr. 27/10-61 bei 2022 m. birželio 14 d. sudarytą Maitinimo paslaugos teikimo Marijampolės pataisos namuose viešojo pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedus Nr. ST-50/), patvirtinančius aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų ir suimtųjų asmenų maitinimui laisvės atėmimo vietos įstaiga skyrė ženkliai didesnę lėšų sumą nei reikalauja imperatyvios įstatymo normos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų pagrįstumu, o pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie grindžiami iš esmės tik subjektyvia jo paties nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu skirtos lėšos neužtikrino visaverčio maitinimo.
53. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietos įstaiga, organizuodama nuteistųjų ir suimtųjų asmenų maitinimą, padarė nežymų, vienkartinio pobūdžio teisės pažeidimą – tinkamai neužtikrino tiekiamo maisto davinio svorio atitikties teisės aktų nustatytoms normoms, o pareiškėjas, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, nenurodė kitų konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų, aplinkybių neindividualizavo, todėl pagal abstrakčias aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, jog atsakovo atstovas, organizuodamas pareiškėjo maitinimą, itin dažnai ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.
54. Kadangi Marijampolės kalėjimo komisijos atliktuose patikrinimuose ginčo laikotarpiu buvo nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės, šis atvejis pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu pareiškėjo teises. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, psichologus ir sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, susijusių su laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikto teisės pažeidimo sukeltais padariniais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma nėra proporcinga, o administracinėje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą pinigais. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, pagrįstai nusprendė pripažinti laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktą vienkartinio pobūdžio pažeidimą ir atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
55. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip pareiga atsakyti į kiekvieną argumentą. (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš esmės, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
57. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).
58. Kaip minėta šios nutarties 17 ir 37 punktuose, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies dėl to, kad byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl reikalavimų, kurių tinkamas vykdymas priklauso Bendrovei pagal Maitinimo sutartį.
59. Iš byloje pateiktų Bendrovės 2024 m. birželio 27 d. rašytinių paaiškinimų (teisme rašytiniai paaiškinimai užregistruoti 2024 m. liepos 1 d.) matyti, jog Bendrovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė iš pareiškėjo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtuose paaiškinimuose Bendrovė dėstė argumentus, be kita ko, teigdama, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui maitinimas buvo teikiamas tinkamai, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas.
60. Įvertinusi Bendrovės išdėstytus paaiškinimus ir argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji įgijo teisę į dalies teismo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo atstovo.
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės palaikė atsakovo atstovo poziciją, negali būti laikoma, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimas buvo priimtas Bendrovės naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl nepagrįstai jai priteisė iš atsakovo atstovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo tenkinti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netenkinti.
Nutartis neskundžiama.