Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų organizuojant maitinimą Marijampolės kalėjime, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimą laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. spalio 30 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Minėta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) Marijampolės kalėjime tiekiant nevisavertį, netinkamo kiekio ir energetinės vertės maistą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK; redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad „arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.“ Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 10 dalis).

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2 298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 papunktis).

Teismas pritaria TM pozicijai ir pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą. Tokią praktiką dėl būtinybės tirti norminus administracinius aktus formuoja ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-639-815/2023, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).

Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63 nurodyta, kad nuteistiesiems galimai nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kuomet paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši ataskaita yra sudaryta 5 metai iki pareiškėjui aktualaus laikotarpio, t. y. 2017 metais. Tuo tarpu pareiškėjas ginčą kelia dėl pažeidimų, buvusių nuo 2022 m. birželio 6 d., todėl manytina, kad ši ataskaita negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo vėlesniu laikotarpiu, todėl šiame dokumente užfiksuoti galimi pažeidimai ir rekomendacijos negali būti vertinami kaip aktualūs nagrinėjamam ginčui.

Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ Maitinimo sutarties ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ bei sutarties pratęsimų pagrindu (1 t., b. l. 179–197). Maitinimo sutarties 2 priede nurodomi maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,52 Eur, t. y. du kartus didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05 + 1,45 / 2 = 1,25) ir ženkliai didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime paprastojoje grupėje, nedirbo, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Taigi, nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos.

Įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes, augant infliacijai ir didėjant kainoms, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, todėl jis negalėjo būti maitinamas pilnavertiškai, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją) Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Atsakovei buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės kalėjimo į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai (1 t. b. l. 90–103), todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais.

Pagal į bylą pateiktus Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolus, ginčui aktualiu laikotarpiu patiekalų energinė vertė nedirbantiems vyrams buvo išlaikyta (1 t., b. l. 104, 106, 109), išskyrus vieną tyrimą – 2022 m. gruodžio 19 d., kuomet patiekalų energinė vertė pagal 2022 m. gruodžio 15 d. paimtą bandinį nedirbantiems vyrams buvo nustatyta mažesnė, t. y. 2 236 kcal (norma 2 298 kcal) (1 t., b. l. 107), tačiau nežymiai. Pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimų protokolą buvo nustatyta didesnė energinė vertė (3 187 kcal, 1 t., b. l. 109).

Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip UAB „Niklita“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Komisijos pasirašyti patikrinimo aktai (1 t., b. l. 131–178, toliau – ir Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktai).

Marijampolės kalėjimo patikrinimo aktuose ginčo laikotarpiu esminių pažeidimų, išskyrus vieną aktą, nebuvo nustatyta. Tačiau 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte (1 t., b. l. 140–144) buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g., turėjo būti 1 120 g. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus organizuojant pareiškėjo maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio.

Marijampolės kalėjimo 2022 m. birželio 30 d. patikrinimo akte (1 t., b. l. 67–71), be kita ko, konstatuojama, jog dalis maisto atlieka ir jis yra išmetamas. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.

Teismas nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo buvo išaiškinęs pareiškėjui teisę patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuoti, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, skunde konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų nenurodė, aplinkybių neindividualizavo, todėl pagal abstrakčias skundo aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovė, organizuodama pareiškėjo maitinimą, itin dažnai ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą (galiojanti redakcija; analogiškas reglamentavimas buvo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 punkte), jam buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę.

Iš atsakovės pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių (1 t., b. l. 63–65) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo Įstaigos parduotuvėje, taigi, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad kalinimo įstaigoje jis nuolat jautė alkį, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo įstaigai skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė, nes Įstaigos administracija maisto gamybos ir patiekimo procesą kontroliuoja atmestinai, papildomų lėšų nuteistųjų maitinimui skirti negali.

Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pagal vartotojų skundus nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės Marijampolės kalėjime patikrinimus atlieka ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, surašo patikrinimo aktus, teikia Įstaigai nurodymus dėl maitinimo kokybės gerinimo. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl nesikreipimo į atsakovę (kitas kontroliuojančias įstaigas), nes situacija nepasikeis, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone ir jo paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu, negalinčiu lemti išvados, kad netinkamo maitinimo Įstaigoje kokybės neįmanomą pagrįsti įrodymais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, kurių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekėlė, todėl nėra pagrindo į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą atsižvelgti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo kalinimas netinkamai ir nepakankamai maitinant, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, Deklaracijos 5 straipsnį, Pakto 7 straipsnį, Chartijos 4 straipsnį. Į bylą atsakovės pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus pažyma (1 t., b. l. 57) ir Resocializacijos skyriaus pažyma (1 t., b. l. 58) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė.

Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau teismas neturi objektyvaus pagrindo sieti pareiškėjo sveikatos sutrikimų su Įstaigoje tiekiamo maisto kokybe ir kiekiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai iš esmės susiję su (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pareiškėjo medicininių dokumentų nevertina kaip įrodančių priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir maitinimo. Tai pat pažymėtina, jog pareiškėjas, į gydytojo priėmimus dažnai neatvykdavo.

Todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, Deklaracijos 5 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ar Chartijos 4 straipsnio nuostatas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Minėta, kad pagal bylos faktinius duomenis teismas nenustatė, kad, pareiškėjas buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jam krito svoris. Pagal į bylą pateiktus Sveikatos istorijos duomenis matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, jo paties krintančiu svoriu, nėra duomenų, kad jis būtų prašęs jo svorį tikrinti.

Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pažymos patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vieną kartą nustatyto netinkamo maisto davinio svorio ir dėl vieną kartą nustatytos nežymiai mažesnės patiekalų energinės vertės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (vienkartinai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. B. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.