- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-175-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05154-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- E. V., E. P.
- Atsakovas
- S. P., R. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. ir trečiojo asmens A. P. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas R. P., dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1212-877/2021 pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. P. ir S. P. dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. P., bei pagal atsakovo R. P. patikslintą priešieškinį ieškovei E. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. P. ir S. P., negaliojančia; 2) pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 3) nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą E. P. ir R. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl R. P. kaltės; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų M. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su E. P.; 5) priteisti iš R. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 400 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; 6) priteisti iš R. P. 2 183,74 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; 7) padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sekančiai: a) priteisti R. P. gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise; b) priteisti iš R. P. 104 000 Eur kompensaciją E. P. už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį; 8) nustatyti R. P. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką teismo priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo užtikrinimui; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas R. P. patikslintu priešieškiniu prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti pilnai: 1) atmesti ieškovės reikalavimą dėl 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia; 2) nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės ir atsakovo R. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) ieškovei E. P. sugrąžinti (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui R. P. palikti (duomenys neskelbtini) pavardę; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų M. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su atsakovu R. P.; 5) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 215 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, piniginių lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise nustatyti R. P.; 7) atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2 183,74 Eur R. P. išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo; 8) padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sekančiai: a) priteisti R. P. 1/3 gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise; b) priteisti iš R. P. 30 197,80 Eur kompensaciją E. P. už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį, įpareigojant R. P. nurodytą kompensaciją išmokėti E. P. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 419,41 Eur per mėnesį per šešerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; c) atmesti ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už 2/3 gyvenamojo namo priteisimo; 9) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu bei 2021 m. lapkričio 16 d. papildomu sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartį negaliojančia; 2) pripažino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui R. P. ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 3) panaikino ieškovės ir atsakovo R. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) apskaitytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) nutraukus santuoką, ieškovei paliko (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui R. P. –(duomenys neskelbtini) pavardę; 5) nustatė nepilnamečių vaikų M. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 6) priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečių vaikų M. P. ir A. P. išlaikymui kiekvienam po 295 Eur sumą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaikų motina; 7) priteisė iš atsakovo R. P. nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą 1 553,74 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaikų motina; 8) padalino sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., sekančiai: 8.1. priteisė atsakovui R. P. gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise; 8.2. priteisė iš atsakovo R. P. 99 300 Eur kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį, įpareigojant atsakovą nurodytą kompensaciją išmokėti ieškovei per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 9) nustatė atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 11) likusioje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmetė; 12) priteisė ieškovei iš R. P. 4 639,35 Eur ir iš S. P. 4 151 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės E. P. 150 Eur ir iš atsakovo R. P. 747 Eur žyminį mokestį.
4. Spręsdamas dėl jungtinės veiklos pripažinimo negaliojančia, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad ginčijama jungtinės veiklos sutartimi jos šalys siekė sukurti tik išorinį teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, todėl tai yra tariamas sandoris, kuris negalioja nuo sudarymo momento. Teismas nurodė, kad atsakovas S. P. neįrodė, jog į jungtinę veiklą įnešė 450 000 Lt, t. y. neįrodė, kad sutartis buvo jo vykdoma. Kaip ypač svarbus atsakovų įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame ieškovės mama su ironija sako, kad namas yra (duomenys neskelbtini), bei R. P. paaiškinimas susirašinėjime su ieškove, kad už virtuvę (duomenys neskelbtini) mokėsis (su sangrąžos dalelyte), – nepatvirtina, kad ieškovė ir jos mama žinojo apie jungtinės veiklos sutartį. Šios sutarties sudarymu ir jos vykdymo imitavimu buvo siekiama, sukuriant vaizdą, kad sandoris yra sudarytas, sumažinti E. P. ir R. P. santuokos nutraukimo metu dalintino turto kiekį ir atsakovo mokėtiną kompensaciją. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d. R. P. elektroninis laiškas ieškovei rodo, jog po mėnesio atsakovas ieškovei siūlė ne tik butą, bet ir 30 000 Eur kompensaciją. Šios aplinkybės patvirtina, kad, atsižvelgiant į atsakovo pasiūlyto buto vertę (apie 40 000 Eur) ir siūlomą 30 000 Eur kompensaciją, bendra 70 000 Eur suma tik 14 600 Eur buvo mažesnė už 2019 m. rugpjūčio 23 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą namo 84 600 Eur vidutinę rinkos vertę. Ši suma akivaizdžiai viršija po jungtinės veiklos sutarties realizavimo pusę sutuoktiniams likusios 1/3 gyvenamojo namo dalies net ir 2020 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akte Nr (duomenys neskelbtini) nurodytą 198 600 Eur 1/6 dalį (33 000 Eur), kas kelia pagrįstas abejones, ar 2019 m. spalio mėn. 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartis jau egzistavo, o nebuvo vėliau atsakovo su teisininkų pagalba kruopščiai parengta strategija bylai dėl santuokos nutraukimo.
5. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog R. P. kaip vadovaujantis partneris jungtinės veiklos sutartyje ir turintis teisę veikti abiejų partneriu vardu (sutarties 4.8. p.) įregistravo nuosavybę S. P. vardu, nėra pakankama daryti išvadai, kad sutartis buvo vykdoma. 1/3 žemės sklypo nebuvo įregistruota S. P. vardu kaip tai buvo numatyta sutartyje. Nepateikta duomenų, kad jį buvo siekiama išnuomoti ar parduoti, nors faktiškai jis buvo užbaigtas statyti ir įrengtas dar 2018 m. Teismas nurodė, kad vertinant sutarties vykdymą, turi būti nustatyta, ar S. P. vykdė piniginius įsipareigojimus numatytus sutartyje – įnešti į jungtinę veiklą 450 000 Lt. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovai pateikė pačių sudarytą lentelę apie (duomenys neskelbtini) perduotas pinigines sumas ir statybos darbams išleistas lėšas. Teismo vertinimu, šis įrodymas yra sudarytas atsakovų, iki 2018 m. spalio mėn. nepagrįstas pinigų pervedimo dokumentais, pinigų perdavimo kvitais, todėl jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi. Atsakovai pinigų perdavimą ir jų panaudojimą turėjo pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys apie oficialiai jai pervestas pinigines sumas šeimos poreikiams patvirtina, kad R. P. disponavo žymiai didesnėmis piniginėmis lėšomis, negu oficialiai deklaruoja. Tai patvirtina, kad R. P. deklaruojamos pajamos yra mažesnės už jo faktiškai valdomas pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad R. P. jam priklausančių įmonių pinigines lėšas naudoja asmeniniais tikslais, todėl vadovautis jo pateiktomis deklaracijomis negalima, nes jos neatitinka tikrosios jo turtinės padėties ir nepatvirtina, kad ginčui aktualaus gyvenamojo namo statyba negalėjo būti tiesiogiai finansuojama iš R. P. valdomų įmonių lėšų.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas S. P. neįrodė, jog jam seneliai padovanojo 34 000 Eur ir šią sumą jis įnešė ginčo objekto statybai. Dovanojimo sutartis grindžiama tik S. P. ir liudytojų – jo šeimos narių parodymais, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti palankia R. P. bylos baigtimi, todėl negali būti laikomi patikimais, o įstatymas šiuo atveju draudžia remtis liudytojų parodymais. Teismas nurodė, kad 2015 m. S. P. nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) už 225 000 Eur. 2016 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 49 073,73 Eur buvo pervesti į S. P. sąskaitą, tačiau jis neįrodė šių pinigų panaudojimo. Teismas sutiko su ieškove, kad S. P. turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog šie pinigai buvo išgryninti panašiu metu, kai jie buvo perduoti R. P., tačiau tokių duomenų atsakovai nepateikė. Be to, teismas nurodė, kad S. P. 2015 m. pirko gyvenamąjį namą, jį remontavo, turėjo mokėti su kredito grąžinimu susijusias įmokas, draudimą ir kitus mokesčius, todėl mažai tikėtina, kad jis turėjo lėšų investuoti dar ir į gyvenamojo namo statybą Lietuvoje.
7. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas yra pastatytas sutuoktinių R. P. ir E. P. lėšomis, todėl, jungtinės veiklos sutartį pripažinus negaliojančia, taikoma vienašalė restitucija ir ginčo objektas grąžinamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. S. P. nepagrindus grynųjų pinigų perdavimo fakto bei neįrodžius mokėjimo pavedimais perduotų R. P. piniginių lėšų kilmės, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl šių sumų grąžinimo S. P., o R. P. ir S. P. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Teismas, atsižvelgęs į šalių poziciją dėl turto atidalijimo būdo, sprendė, kad taikytinas šalių prašomas atidalijimo būdas, atsakovui priteisiant gyvenamąjį namą natūra, o ieškovei – kompensaciją. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, todėl teismas ja ir vadovavosi kaip svarbiausią įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Pagal nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertės išvadą namo vertė 198 600 Eur. Teismas pusę šios sumos (99 300 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovo.
9. Atsakovas S. P. prašė 17 413,21 Eur suma sumažinti nustatytą gyvenamojo namo rinkos vertę, kadangi šiuos pinigus 2020 m. S. P. ir A. P. investavo į gyvenamojo namo pagerinimą. Teismas sprendė, jog atsakovai nenurodė, kokie konkrečiai pagerinimai buvo atlikti, ir nepateikė įrodymų, kokia apimtimi tie pagerinimai įtakojo gyvenamojo namo vertę. Vien tai, jog buvo investuota tam tikra pinigų suma, nereiškia, kad tapačia apimtimi padidėjo nekilnojamojo daikto rinkos vertė.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neatskleidė teismui savo tikros turtinės padėties, laikė nepagrįstu atsakovo R. P. prašymą dėl priteistos kompensacijos išdėstymo. Atsižvelgęs į atsakovo R. P. išsilavinimą, verslo patirtį bei į tai, kad jam atiteko didelės vertės turtas, teismas sprendė, kad R. P. turi galimybę pasinaudoti kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis ir išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
11. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo vaikų išlaikymo užtikrinimui. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams ir dėl to būtų galima svarstyti taikyti kraštutinę priemonę, itin varžančią atsakovo nuosavybės teisę. Nurodė, kad sprendimu ieškovei iš atsakovo yra priteista didelė kompensacijos suma, todėl priverstinė hipoteka suvaržys jo teisę pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis, nes mažai tikėtina, kad tokio dydžio paskola galės būti suteikta be turto įkeitimo.
12. Papildomu sprendimu spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad, jo vertinimu, 1/3 bylos dalis yra susijusi su sandorio nuginčijimu, o 2/3 – su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų įrodinėjimu, todėl į šią proporciją teismas atsižvelgė paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas procese. Ieškovė sumokėjo 1 162 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus ir 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi 1 370 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Ieškinio kainą dėl sandorio nuginčijimo ir kompensacijos priteisimo sudaro ½ ginčo gyvenamojo namo vertės, kuri pagal teismo ekspertizės išvadą yra 99 300 Eur (198 600 Eur/2). Bendra ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma už šiuos turtinius reikalavimus yra 1 714 Eur ((900+69 300 Eur x 2 proc.) x 75 proc.). Pripažinęs negaliojančia jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią 2/3 dalys turto turėjo būti S. P. nuosavybė, bei įvertinęs reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nurodė, kad atitinkamai paskirstomas žyminis mokestis, ieškovei iš S. P. priteisiant 2/3 jo dalis (1 143 Eur), o iš R. P. – 1/3 dalį (571 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi tik 1 162 Eur žyminio mokesčio, teismas iš R. P. ieškovei priteisė 19 Eur žyminio mokesčio dalį, o likusią ieškovės nesumokėtą 552 Eur dalį – valstybei. Atsakovas už priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo sumokėjo 317 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad, atmetus priešieškinio reikalavimą, žyminis mokestis atsakovui iš ieškovės nepriteisiamas. Ieškovė taip pat sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su sandorio galiojimu, taikymą, 2/3 dalis (25 Eur) šių išlaidų priteisė iš S. P., 1/3 dalis (13 Eur) – iš R. P.. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir vaikams priteisus išlaikymą kiekvienam po 295 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 80 Eur (295 x 12 x 3 proc. x 75 proc.), iš viso – 160 Eur. Už priteistą išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 35 Eur (1 553,74 x 3 proc. x 75 proc.). Teismas iš atsakovo R. P. iš viso už ginčą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisė 195 Eur žyminį mokestį valstybei. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teismas iš ieškovės valstybei priteisė 75 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ši žyminio mokesčio dalis tarp šalių neskirstoma. Kadangi dalis žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovei buvo atidėta, 75 Eur už šį reikalavimą teismas valstybei priteisė iš ieškovės. Ieškovės turtinių reikalavimų suma sudarė 115 783,74 Eur (104 000 + 400 x 12 + 400 x 12 + 2 183,74), patenkinta 107 933,74 Eur (99 300+295 x 12 + 295 x12 +1 553,74), tai sudaro 93 procentus turtinių reikalavimų. Teismas sprendė, kad didžiąją bylos reikalavimų dalį sudarė turtiniai reikalavimai, byloje yra iš esmės patenkinta 85 procentai visų ieškovės reikalavimų ir 15 procentų atsakovo reikalavimų, todėl atitinkamai tarp ieškovės ir R. P. paskirstė likusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už nekilnojamojo turto vertės ekspertizę sumokėjo 500 Eur, todėl 425 Eur (500 x 85 proc.) jai teismas priteisė iš atsakovo R. P.. Už vertimo paslaugas ieškovė turėjo 140,69 Eur išlaidų, todėl 119,59 Eur (140,69 x 85 proc.) teismas jai priteisė iš R. P.. Atsakovas R. P. byloje turėjo 478,28 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, todėl 71,74 Eur (478,28 x 15 proc.) teismas jam priteisė iš ieškovės. Šalys byloje turėjo išlaidų advokatų teisinei pagalbai, ieškovė – 8 950 Eur, atsakovas R. P. – 6 250 Eur. Sandorį pripažinus negaliojančiu, atsakovas S. P. laikomas pralaimėjusiu bylą, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Skirstant šias ieškovės turėtas išlaidas, teismas atsižvelgė į sandorio nuginčijimo ir santuokos nutraukimo reikalavimų proporciją – 1/3 ieškovės turėtų išlaidų teisinei pagalbai priteisė iš S. P., o likusias 2/3 skirstė pagal proporciją 85/15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abiejų šalių turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, pagrįstos apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, taip pat, kad nė viena iš šalių nenurodė, jog kitos šalies patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra pernelyg didelės, paskirstė jas pagal nustatytą proporciją bei, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, bylinėjimosi išlaidas tarpusavyje įskaitė, priteisė žyminį mokestį valstybei.
III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį bei prisidėjimo prie apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. ir trečiasis asmuo A. P. prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo punktus dėl 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo R. P. ir E. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti; 2) šio reikalavimo netenkinus, prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir taikyti dvišalę restituciją; 3) panaikinti papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. P. ieškovei ir šioje dalyje sprendimą pakeisti, perskirstant bylinėjimosi išlaidas; 4) atsakovui S. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje; 5) priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas dalyje dėl 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir ginčo turto nuosavybės pripažinimo ieškovės ir atsakovo R. P. nuosavybe yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, priimtą sprendimą grindė prielaidomis, nevertino visų byloje surinktų įrodymų ir dėl kai kurių įrodymų visiškai nepasisakė (ypatingai dėl į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1212-555/2020 pateiktų rašytinių įrodymų). Teismui nepagrįstai ir nemotyvuotai, selektyviai pasirinkus vertintinus įrodymus (iš esmės pasiremiant ieškovės išdėstyta pozicija ir neargumentuotai atmetant atsakovų pateiktus į bylą įrodymus, žodinius bei rašytinius paaiškinimus), bendra visų įrodymų visuma buvo įvertinta neteisingai.
1.2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl dvišalės restitucijos taikymo. Jei laikyti, kad teismo sprendimas dalyje dėl jungtinės veiklos sutarties panaikinimo buvo priimtas pagrįstai, tai tokiu atveju teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą, netaikydamas dvišalės restitucijos, o pasisakydamas, kad bankiniai pervedimai, kurie buvo įvykdyti iš S. P. sąskaitos į R. P. sąskaitą ir buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai, be jokių motyvų ir argumentų, nesant jokio teisinio pagrindo, nusavino apeliantų šeimos nuosavybę. Teismui buvo pateikti visi įrodymai ir apskaičiavimai, kokio dydžio apeliantų šeimos piniginės lėšos buvo investuotos į gyvenamojo namo statybą, įrengimą bei pagerinimus. Pirmosios instancijos teismas restitucijos klausimo neišsprendė.
1.3. Teismo sprendimo dalyje dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia (teismo sprendimo 35–47 pastraipos), paties teismo motyvai iš esmės dėstomi tik nuo 43 iki 47 pastraipos. Kitą teismo sprendimo dalį užima ieškovės teiginiai (35, 37 ir 42 pastraipos) ir nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismo sprendimo surašymo stilius, kai motyvuojamojoje sprendimo dalyje iš esmės kopijavimo - perkėlimo būdu perrašomi ieškovės procesinių dokumentų motyvai, kurie turėjo būti išdėstomi aprašomojoje dalyje, iš esmės neatitinka teismo sprendimo turinio.
1.4. Teismas suklydo nustatinėdamas apeliantams priklausančio gyvenamojo namo remonto ir įsigijimo datą. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) apeliantai įsigijo ne 2015 metais, kaip nurodo teismas, o 2014 metais. Teismas, nustatydamas apeliantų namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo datą, patikėjo žodiniais ir klaidinančiais ieškovės paaiškinimais, o apeliantų rašytinių įrodymų apie faktinį įsikėlimą į namą ir jo remontą nevertino.
1.5. Teismas nevertino duomenų apie apeliantų šeimos turtinę padėtį, dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantų šeima neturėjo pakankamai lėšų namo statybos Lietuvoje finansavimui. Apeliantų šeimos gaunamos pajamos buvo pakankamos, kad jie galėtų finansuoti ginčo gyvenamojo namo statybą. S. P. visuomet dirbdavo papildomus statybos darbus ir gaudavo grynųjų pinigų, kuriuos taip pat investavo į ginčo gyvenamojo namo Lietuvoje statybą. Nepagrįsta teismo išvada, kad S. P. neįrodė panaudojęs 34 000 Eur namo statybai. Vien tai, kad teismas nurodė, jog dovanojimo sutartis yra negaliojanti ir teismas nesivadovauja liudytojų parodymais apie sudarytą dovanojimo sandorį, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad vis dėlto S. P. lėšų ginčo namo statybai turėjo.
1.6. Teismas sprendimą priėmė ir iš apeliantų nusavino 2/3 dalis gyvenamojo namo, remdamasis prielaida, kad gyvenamojo namo statyba galėjo būti finansuojama iš R. P. valdomų įmonių lėšų. Pati sprendimo formuluotė parodo, kad teismas daro prielaidą dėl ginčo namo statybos finansavimo, o ne objektyviai vertina byloje surinktus įrodymus. Teismas, vertindamas R. P. finansinę padėtį namo statybos laikotarpiu, prioritetą suteikė ne oficialiems rašytiniams įrodymams, bet ieškovės žiniasklaidos priemonėse pateiktiems straipsniams. Teismas patikėjo ieškovės melagingais ir jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad R. P. buvo nusipirkęs (duomenys neskelbtini) komandą, kai tuo tarpu byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad komanda buvo R. P. ne nusipirkta, bet suburta be jokio kapitalo. Teismas padarė nelogišką ir faktinei tikrovei prieštaraujančią išvadą, kad neva kelios (duomenys neskelbtini) ir R. P. išvykos į užsienio valstybes gali būti prilyginamos brangiai kainuojančioms atostogoms. Teismas klydo vertindamas įrodymus ir sprendime nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) ir R. P. šeimos poreikiams skirtos išlaidos neatitiko jų deklaruojamų pajamų. Byloje ieškovė nepateikė jokių (duomenys neskelbtini) ir R. P. išlaidas šeimos poreikiams pagrindžiančių skaičiavimų ir tokius skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų.
1.7. Teismas neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. duomenų apie atsakovų lentelės kūrimo pradžią 2013 metais, kurioje buvo fiksuojami pinigų gavimai ir teikiamos ataskaitos apie lėšų panaudojimą gyvenamojo namo statybai. Tinkamai neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, teismas padarė klaidingą išvadą, kad nuo 2013 metų nesusiklostė faktiniai teisiniai santykiai jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
1.8. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl S. P. ir R. P. susirašinėjimo Facebook Messenger programėlėje, susirašinėjimo pradžia nuo 2016 m. spalio 12 d., kuris patvirtina, kad dėl namo statybos eigoje visuomet buvo tariamasi, bendradarbiaujama. Taip pat teismas nevertino 2021 m. gegužės 14 d. teismui pateikto advokatės R. V. prašymo dėl įrodymų prijungimo ir jo priedų, patvirtinančių, kad proceso eigoje ginčo namo būklė kito. Teismas nevertino 2021 m. gegužės 30 d. teismui pateikto advokatės R. V. prašymo dėl įrodymų prijungimo ir jo priedų, patvirtinančių, kad jungtinės veiklos sutartis buvo realiai vykdoma ir naikinti jos nėra pagrindo. Teismas nevertino kartu su 2020 m. kovo 12 d. atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 teismui pateikto priedo Nr. 4, kuriame yra sąskaitos už ginčo gyvenamojo namo komunalines paslaugas, ir priedo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos, kurioje yra fiksuoti įvykdyti mokėjimai už komunalines paslaugas, kurie patvirtina, kad apeliantai rūpinosi savo nuosavybe, patyrė išlaidas, kas reikšminga sprendžiant restitucijos klausimą. Teismas nevertino visos eilės reikšmingų liudytojų parodymų, patvirtinančių, kad sandoris nebuvo fiktyvus, kad jungtinės veiklos sutartis buvo realiai vykdoma.
1.9. Teismas, pripažindamas įvykdytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, pažeidė apeliantų nuosavybės teisės neliečiamumo principą ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
1.10. Papildomu sprendimu netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Sujungus civilinę bylą Nr. e2-1212-555/2020 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia su santuokos nutraukimo byla, susiklostė tokia situacija, kad civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 buvo parengti procesiniai dokumentai, bylos nagrinėjimui buvo pasirengta, o sujungus bylą su santuokos nutraukimo byla, ieškovė dar du kartus tikslino ieškinį, reikėjo rengti atsiliepimus. Tarp ieškovės ir R. P. kilo ginčai dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo. Ieškovė siekė apriboti apeliantų teisę patekti į namą, teikė prašymus taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemonės. Apeliantai rašė atsikirtimus, teismas ieškovės prašymų netenkino. Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, kurio ieškovė vėliau atsisakė, nes į šį reikalavimą apeliantai atsikirto. Taip pat ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl hipotekos nustatymo, kuris buvo atmestas. Į šį reikalavimą apeliantai taip pat atsikirtinėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantai procese privalėjo dalyvauti ne tik dėl sandorio nuginčijimo, bet ir sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus. Todėl apeliantai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susijusios su jų dalyvavimu sprendžiant ne sutarties pripažinimo negaliojančia klausimus, o santuokos nutraukimo klausimus. Išlaidos detalizuotos 2020 m. spalio 7 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas R. P. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo tenkinti apeliantų S. P. ir A. P. apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas buvo šališkas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suteikdamas pranašumą išimtinai ieškovės paaiškinimams. Teismas nevertino (duomenys neskelbtini) ir A. P. pateiktų rašytinių įrodymų – pavedimų kopijų, patvirtinančių, kad į R. P. sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, siekiant paspartinti gyvenamojo namo įrengimą, susirgus (duomenys neskelbtini) ir R. P. dukrai (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nesprendė šių piniginių lėšų grąžinimo klausimo ir nevertino to kaip statybos finansavimo, nors net pati ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad virtuvės įrengimui pinigų pervedė S. P.. Teismas nevertino ir netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad gyvenamojo namo statybą finansavo S. P.. Teismas, nenustatęs pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad liudytojai V. P. ir J. P. davė neteisingus ar melagingus parodymus, privalėjo jais remtis.
2.2. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad S. P. turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo disponavimą lėšomis, gautomis į savo banko sąskaitą, pakartotinai įkeitus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad šie pinigai buvo išgryninti panašiu metu, kai jie buvo perduoti R. P.. Atsakovai neprivalo byloje paneigti visų ieškovės iškeltų versijų. Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai ir liudytojų parodymai buvo pakankami pagrįsti išvadai, kad gyvenamojo namo statybas finansavo S. P.. S. P. neturėjo pareigos pateikti teismui kiekvieno pinigų išgryninimo fakto ir pakvitavimo apie tokių pinigų perdavimą broliui R. P.. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė savo pačios iškeltos versijos, jog lėšos, kurias S. P. pervedė R. P. bankiniais pavedimais, nebuvo S. P., o buvo gautos iš paties R. P., neįrodė. Žodiniai ieškovės paaiškinimai negali patvirtinti ir nepatvirtina fakto, kad S. P. pinigus perdavė R. P., o S. P. vėliau juos pervedė į R. P. sąskaitą. Ieškovė net nebandė pati rinkti jokių įrodymų (duomenys neskelbtini), nors puikiai moka (duomenys neskelbtini) kalbą. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės poziciją, teismas negalėjo vadovautis ieškovės paaiškinimais kaip patikimais. Juo labiau, atsakovai teismui buvo nurodę, kad ieškovė buvo suklastojusi atsakovo R. P. parašą, teikė teismui melagingus parodymus, todėl tikėti išimtinai ieškovės paaiškinimais teismas neturėjo jokio pagrindo.
2.3. Teismo sprendimas prieštarauja moralės normoms, kadangi jame neišspręstas piniginių lėšų, kurias (duomenys neskelbtini) ir A. P. šeima investavo į gyvenamojo namo statybą, grąžinimo jiems klausimas. Susiklosto situacija, kad iš R. P. priteista 99 300 Eur kompensacija E. P. mokėtina nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo (neišdėstant mokėjimo) ir dar R. P. privalės grąžinti (duomenys neskelbtini) ir A. P. šeimai jų investuotas į gyvenamojo namo statybą pinigines lėšas, kadangi tos lėšos realiai buvo patirtos S. P. ir A. P..
2.4. Teismas klaidingai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ir A. P. gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2015 m. Iš viešai prieinamos informacijos, (duomenys neskelbtini) ir A. P. paaiškinimuose, iš fotonuotraukų matyti, kad 2014 m. rudenį jie jau buvo įsigiję būstą (duomenys neskelbtini), jį įrenginėjo, o 2015 m. jis jau buvo visiškai įrengtas.
Šalies argumentai
2.5. Teismas sprendimą grindė prielaida dėl ginčo namo statybos finansavimo, objektyviai nevertino byloje surinktų įrodymų. Apeliantai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neteisingomis prielaidomis. Nepagrįstai teismas sprendė, kad R. P. įsigijo ir 6 metus finansavo (duomenys neskelbtini) klubą, kadangi jis buvo suburtas bendraminčių, finansuojamas rėmėjų ((duomenys neskelbtini)). Teismas priėmė ieškovės bandomus pristatyti faktus kaip objektyvią tiesą, rėmėsi žiniasklaidoje reklamos tikslais publikuotais straipsniais, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados apie neva prabangų R. P. gyvenimo būdą nepagrįstos jokiais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės, paaiškinimus. Visiškai lieka neaišku, ką konkrečiai teismas laiko prabangiu gyvenimo būdu, jeigu ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių R. P. išlaidas. R. P. pateikė įrodymus apie tai, kad jo naudoti automobiliai buvo nuomojami įmonių lėšomis, todėl jie niekaip neatspindi jo turtinės padėties. Ieškovė neįrodė byloje jos ir atsakovo R. P. kelionių į užsienį fakto, skaičiaus, kainos. Byloje nesant duomenų apie tokių kelionių datas, kainas, patirtas išlaidas, teismas negalėjo traktuoti to kaip prabangaus gyvenimo, kuris leidžia statytis gyvenamąjį namą Lietuvoje. Per dešimtmetį santuokos metų kelios išvykos į užsienį negali būti prilyginamos brangiai kainuojančioms atostogoms. Teismas taip pat prilygino apartamentus (duomenys neskelbtini), už kurių nuomą (be eksploatacinių ir kitų mokesčių) mokama (duomenys neskelbtini), prabangiam gyvenimui, tačiau neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad R. P. apartamentus nuomojosi net ne namo statybos laikotarpiu, o nuo 2019 m. gruodžio 21 d. Nuo 2020 m. kovo mėnesio R. P. jau neteko darbo, gaudavo būsto nuomos išmokas, todėl jokių išlaidų būsto nuomai nepatyrė. Tai, kad ieškovės ir R. P. šeimos pajamos nebuvo pakankamos namo statybai, patvirtina visi be išimties rašytiniai įrodymai, kuriais teismas nesivadovavo, taip pat patvirtino liudytojai. Teismas šališkai įtikėjo ieškovės pozicija ir jos iškeltomis versijomis bei nevertino oficialių rašytinių įrodymų, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.
2.6. Teismas skundžiamo sprendimo argumentams pagrįsti panaudojo ikiteisminių ieškovės ir R. P. derybų turinį. Tokie teismo motyvai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia ikisutartinių santykių pagrindinius principus. Ikisutartiniuose santykiuose abipusė šalių pareiga yra elgtis sąžiningai. Atsakovui R. P. tuo metu, kai vyko ikisutartinės jo ir ieškovės derybos dėl mokėtinų kompensacijų bei kitų santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo žinoma, kad ieškovė turi meilužį. Dėl to, atsižvelgdamas į tai, jog šalys tarėsi, kad nepilnamečiai vaikai liks gyventi su ieškove, atsakovas siūlė didesnę nei priklausė kompensaciją ieškovei nutraukiant santuoką, siūlydamas jo mamai priklausantį butą. Tačiau tai negali būti vertinama kaip atsakovo suvokimas, kad ieškovei priklauso 100 000 Eur vertės piniginė kompensacija. Atsakovas pasiūlė ieškovei tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų jo vaikų gerovę, tačiau tai neįrodo ir nepatvirtina fakto, kad jungtinės veiklos sutartis neva buvo tariamas sandoris.
2.7. Teismas, pripažindamas negaliojančia įvykdytą jungtinės veiklos sutartį, taikė vienašalę restitucija, t. y. negrąžino ginčo šalių į padėtį, kuri buvo iki sandorio sudarymo. Teismas, nenustatęs, kad gyvenamasis namas buvo statomas iš bendrų santuokinių ieškovės ir atsakovo lėšų, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino visą gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe, padalino jį atitinkamai taip, kad atsakovui R. P. priteisė visą gyvenamąjį namą, o ieškovei - piniginę kompensaciją, kurią atsakovą R. P. įpareigojo išmokėti ieškovei vienu mokėjimu. Tokie teisiniai padariniai ne tik prieštarauja įstatymo normoms, suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bet ir grubiai pažeidžia atsakovų bei trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Tokiu būdu paneigiama atsakovo S. P. bei jo sutuoktinės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo statybas investuotas pinigines lėšas.
2.8. Teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, logikos dėsniams, racionaliam protui ir net gerai moralei, kadangi ieškovei, kuri žinodama apie tarp brolių sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir jos vykdymą, pati neprisidėjo nei savo darbu, nei piniginėmis lėšomis prie gyvenamojo namo sukūrimo, priešingai – žinojo apie S. P. investuojamas pinigines lėšas. Teismas priteisė 99 300 Eur piniginę kompensaciją, nesprendė kompensacijos išdėstymo klausimo, nors tai prašė padaryti atsakovas R. P.. Susiklosto tokia situacija, kad ieškovė neteisėtai praturtėja atsakovo S. P. šeimos sąskaita bei atsakovo R. P. sąskaita, kadangi iš ieškovės atsakovo S. P. šeimai nepriteista jokia piniginė kompensacija už jų šeimos į gyvenamąjį namą investuotas pinigines lėšas, atsakovo S. P. šeima privalo padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.9. Papildomu sprendimu netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo kausimas. Nelaikytina, kad ginčas dėl namo sudaro tik 1/3 dalį ginčo, kadangi tai buvo atskira Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1212-555/2020 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, prijungta prie santuokos nutraukimo bylos. Sujungus bylas, visi atsakovai neišvengiamai patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, negu jų būtų patirta ginčus išnagrinėjus atskirai. Nepaisant to, kad ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. P. ir A. P. atžvilgiu buvo atmesti, nei jų, nei R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos laimėjusiems šiuos ginčus. Kadangi ieškovė piktnaudžiavo procesu, atsakovas prašė teismo skirti jai baudą, vėliau šio prašymo atsakovas atsisakė, tačiau prašė į ieškovės elgesį procese atsižvelgti skirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė į šias atsakovo nurodytas svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
15. Ieškovė E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir nepatvirtina, kad atsakovų jungtinė veikla buvo vykdoma, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, kadangi juo užkertamas kelias atsakovui R. P. realizuoti savo ketinimą praturtėti apgaulės būdu.
3.2. Atsakovai neįrodė jungtinės veiklos sutarties vykdymo, taip pat neįrodė, kad S. P. perdavė R. P. 450 000 Lt ar jų ekvivalentą kita valiuta, ir, kad būtent šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai. Atsakovų teiginiai ir jų tėvų liudijimai apie senelių dovanas ar „Excel“ lentelės, kuriose nurodytas pinigų perdavimas, negali pagrįsti realaus pinigų perdavimo ir panaudojimo fakto. S. P. pateiktas sąskaitos išrašas parodo, kad iš S. L. gauti 49 073,73 Eur nebuvo panaudoti gyvenamojo namo statybai, priešingai nei S. P. teigė pirmosios instancijos teismui. Iš šios sumos buvo pervesta tik 20 000 Eur R. P. 2018 m. spalio mėn. ir jos panaudojimas nėra aiškus. Atsakovai slepia visus duomenis, tiek savo turtinę padėtį, tiek tariamai gyvenamojo namo statybai/įrengimui pervestų lėšų panaudojimą. Teismo išvada, kad R. P. pervestus (duomenys neskelbtini) galėjo grąžinti arba kompensuoti S. P., yra pagrįsta, sąlygota pačių atsakovų slapukavimo ir įrodinėjimo pareigos nevykdymo. Teismas pagrįstai nevertino „Excel“ lentelės, kadangi ji neįrodo pinigų perdavimo. Teismas vertino įrodymų visumą, o ne kiekvieną įrodymą atsietai nuo visumos. Apeliaciniu skundu atsakovas atskleidė, kad buvo ir yra meluojama teismui (dėl teiginių, kad statyba buvo finansuota iš S. L. gautų lėšų). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir jos vykdymo imitavimu buvo tik siekiama, sudarant vaizdą, kad sandoris yra sudarytas, sumažinti E. P. ir R. P. santuokos nutraukimo metu dalintino turto kiekį, sumažinti atsakovo mokėtiną kompensaciją.
3.3. Nors deklaruotos S. P. ir jo sutuoktinės pajamos yra ženkliai didesnės už deklaruotas R. P. pajamas, S. P. nepateikė įrodymų apie savo šeimos išlaidas. Atsakovas S. P. neįrodė, kad jam seneliai padovanojo 34 000 Eur ir šią sumą jis įnešė ginčo objekto statybai. Dovanojimo sutartis yra grindžiama tik S. P. ir liudytojų – jo šeimos narių parodymais, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti palankia R. P. bylos baigtimi, todėl negali būti laikomi patikimais, be to, įstatymas šiuo atveju draudžia remtis liudytojų parodymais. Kitaip vertinti šių aplinkybių neįmanoma, nes nėra objektyvių duomenų, kad dovanojimo ir pinigų perdavimo faktas įvyko. Teismas pagrįstai sprendė, kad negalima vadovautis atsakovų tėvų liudijimais, kurie yra suinteresuoti, kad procesas baigtųsi jų vaikų naudai, be to, įstatymas draudžia remtis liudytojų parodymais nesilaikius įstatymo nustatytos sandorio formos. Žinoma tai, kad jis mokėjo pradinį įnašą už (duomenys neskelbtini) vertės namą ir patyrė susijusias išlaidas, moka kredito įmokas, remontavo įgytą namą, turi du išlaikytinius, galimai perka ir išlaiko transporto priemones ir turi kitų išlaidų, todėl negalima teigti, kad jis turėjo laisvų pinigų finansuoti gyvenamojo namo statybas.
3.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino turimus fragmentiškus duomenis apie R. P. turtinę padėtį. R. P. pajamų deklaracijos yra melagingos ir visiškai neatitinka tikrosios jo turtinės padėties. R. P. slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis galėjo finansuoti gyvenamojo namo statybą savo lėšomis. Statybos leidimas buvo gautas R. P. vardu, gyvenamasis namas buvo statomas R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. R. P. organizavo statybos ir įrengimo darbus, už juos mokėjo pinigus. R. P. yra gyvenamojo namo statytojas, o kadangi statybos rezultatas buvo sukurtas santuokos metu, gyvenamasis namas yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas. Tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ir R. P. deklaravo tikrovės neatitinkančias pajamas, neįrodo, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas S. P. šeimos lėšomis. Ieškovės pateikti duomenys apie oficialiai deklaruotas lėšas ir vien tik jai R. P. pervestas pinigines sumas šeimos poreikiams, akivaizdžiai patvirtina, kad R. P. disponavo žymiai didesnėmis piniginėmis lėšomis, negu oficialiai deklaruoja.
3.5. Apeliantų reikalavimas taikyti dvišalę restituciją nėra pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo įrodytas jungtinės veiklos vykdymas S. P. perduodant grynuosius pinigus gyvenamojo namo statybai ir R. P. juos panaudojant. Tuo tarpu, S. P. padarytų pavedimų panaudojimas gyvenamojo namo statybai ar pagerinimui nėra pagrįstas. Jų sąsaja su gyvenamojo namo statyba nėra aiški ir patys atsakovai dėl to yra kalti, slėpdami duomenis ir bandydami suklaidinti teismą. Visgi, jeigu pinigai buvo panaudoti, reiktų atskirti, kokia pinigų dalis buvo naudojama paties gyvenamojo namo statybai/įrengimui, kuri žemės sklypo/ namų valdos pagerinimui (nėra jungtinės veiklos objektas).
16. Kiti byloje dalyvaujantis asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus. Apeliantai prašė prie bylos medžiagos prijungti (duomenys neskelbtini) P. S. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2018 m. spalio 22 d., patvirtinantį, kad R. P. buvo pervestos apeliantų šeimai priklausiusios lėšos, jo neprijungus nebūtų tinkamai atskleista bylos esmė, būtų priimtas neteisėtas sprendimas, t. y. nusavinamas apeliantų šeimos turtas, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti išrašą iš viešos interneto svetainės, kurią administruoja (duomenys neskelbtini) viešojo registro tvarkytojas. Interneto adresas: (duomenys neskelbtini). Iš šio išrašo matyti, kad apeliantams priklausantis gyvenamasis namas, esantis adresu(duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo parduotas 2014 metais už 225 000 (duomenys neskelbtini). Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, kadangi teismas patikėjo žodiniais ieškovės paaiškinimais, o ne į bylą apeliantų teiktais rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis apie įsikraustymą į gyvenamąjį namą ir jo remontą). Rašytinai įrodymai priimti žodine nutartimi.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties, nurodė, kad įrodinėjimo pareiga, kad sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovams. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams kilo pareiga įrodyti, jog atsakovai turėjo paneigti ieškovės iškeltą versiją, kad (duomenys neskelbtini) P. R. P. pervestos pinigų sumos jam prieš tai nebuvo perduotos R. P. ar su juo susijusių juridinių asmenų. Teismas nurodė, kad tokių įrodymų būtinumas buvo svarstomas parengiamajame posėdyje, kuriame asmeniškai dalyvavo S. P. ir jis teismo akivaizdoje įsipareigojo pateikti savo banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų piniginių lėšų judėjimas, tačiau iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad tikėtina, jog jie nebūtų pagrindę atsakovų įrodinėjamų aplinkybių.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.
22. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
24. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
25. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti (CPK 176–185 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).
26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad bendrosios jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma, tačiau atsakovams pateikus tai patvirtinančius įrodymus – S. P. mokėjimo nurodymus R. P., lentelę apie (duomenys neskelbtini) P. R. P. perduotas pinigines sumas ir statybos darbams išleistas lėšas, o E. V. iškėlus versiją, kad lentelė sudaryta vėliau, pinigus S. P. perdavė R. P., būtent E. V. turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius atsakovų pateiktus įrodymus, o ne atsakovai turėjo paneigti E. V. keliamas versijas.
27. Be to, E. V., teigdama, kad ji ir atsakovas R. P. turėjo lėšų namo statybai ir šios lėšos buvo perduotos atsakovui S. P., kad šis jas kaip savas pervestų R. P., turėjo pateikti įrodymus apie R. P. įmonių (duomenys neskelbtini) veiklą ir jo pajamas iš šios veiklos, dividendus, įmonių sąskaitose vykusį pinigų judėjimą. Tai, kad šių duomenų nepateikė R. P., nesuponuoja išvados, jog R. P. disponavo žymiai didesnėmis piniginėmis lėšomis nei buvo oficialiai deklaruojama.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovei teko pareiga pateikti šiuos duomenis, o negalint jų gauti, ji turėjo teisę prašyti teismo išreikalauti duomenis iš juos turinčių įmonių ar institucijų, bet ne iš atsakovo. Tuo tarpu teismas, įpareigojęs šiuos duomenis pateikti atsakovą, negalėjo nuspręsti, ar atsakovas šių duomenų nepateikė dėl to, kad, kaip nurodė, neturi ir negali gauti, ar dėl to, kad nevykdė teismo nurodymo. Pažymėtina, kad ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė neprašė teismo iš įmonių ar institucijų išreikalauti įrodymus, patvirtinančius S. P. turtinę padėtį ar R. P. buvusių įmonių finansinius duomenis, o tik rėmėsi savo pačios paaiškinimais.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pozicijos ir jos keltų versijų įrodinėjimas yra paremtas pačios ieškovės paaiškinimais ir atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų kritika. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Tačiau vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Be to, turi būti įvertinta ar jie nėra prieštaraujantys byloje esantiems kitiems įrodymams, siekiant perkelti jos pateiktų versijų paneigimą priešingai šaliai.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai nusveria ieškovės paaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybių ir jos vykdymo, rėmėsi išskirtinai tik ieškovės paaiškinimais bei atsakovų pateiktų įrodymų kritika.
Dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir vykdymo
31. Ieškovė E. V. prašė pripažinti 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. P. ir S. P., negaliojančia.
32. Ginčijamoje Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartimi R. P. (Partneris 1) ir S. P. (Partneris 2) susitarė: „<... >vykdyti jungtinę veiklą, t. y. kooperuodami savo turtą, darbą, žinias bei patirtį susitaria bendrai įgyvendinti Projektą, t. y. Žemės sklype pastatyti gyvenamosios paskirties pastatą (Toliau Žemės sklypas ir pastatas kartu - Turtas) ir vykdyti Turto pardavimo/nuomos veiklą“ (2.1 punktas). 4.1, 4.1.1, 4.1.2, 4.1.2 punktuose R. P. įsipareigojo įnešti įnašus: žemės sklypą, darbo jėgą ir specialias žinias statybos procese, 4.2. punktu S. P. įsipareigojo įnešti pinigines lėšas apie 450 000,00 Lt. 4.5 punkte buvo susitarta, kad „<...>Žemės sklypas vykdant šia Sutartimi reglamentuojamą jungtinę veiklą ir užbaigus Projektą, bus dalinamas į dvi dalis: Partnerio 1 (2/3 dalis) 66,7 proc. ir Partnerio 2 (1/3 dalis) 33,3 proc. Nuosavybės teisės į naują pastatytą pastatą bus įregistruotos į dvi dalis: Partnerio 2 (2/3 dalis) 66,7 proc. ir Partnerio 1 (1/3 dalis) 33,3 proc.“ Gyvenamojo namo statyba buvo užbaigta 2019 m. rugsėjo 20 d. parengus deklaraciją apie statybos užbaigimą. 2019 m. lapkričio 29 d. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas R. P. ir S. P. vardu. Šiuo metu faktiškai 1/3 dalis namo yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. P. ir E. P. nuosavybė ir 2/3 dalis gyvenamojo namo yra S. P. ir A. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypas, ant kurio pastatytas namas, yra R. P. asmeninė nuosavybė.
33. Ieškovės teigimu, ginčo namas yra jos ir R. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o jos ir R. P. santuokai faktiškai nutrūkus, R. P. su broliu S. P. atgaline data pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir vėliau ją įregistravo, tuo sukurdami tariamą sandorį.
34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 str.). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.
36. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui.
37. Nagrinėjamu atveju tariamuoju sandoriu prašoma pripažinti jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).
38. Vertinant galimą ginčijamos jungtinės veiklos sutarties tariamumą, reikia įvertinti kokiomis aplinkybėmis paaiškėjo jos buvimo faktas, kada buvo nuspręsta ją realizuoti, tarp kokių asmenų ši sutartis buvo sudaryta ir kaip ši sutartis buvo įgyvendinama.
39. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties iškilo santuokos nutraukimo byloje, kai vienas iš sutuoktinių, teigiantis, jog visas turto objektas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškė, jog jungtinės veiklos sutartis yra tariamas sandoris. Atsižvelgtina į tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2013 m., o 2019 m. pasiekus sutarties tikslą, t. y. pastačius namą, ji buvo išviešinta, nes, atsižvelgiant į joje nustatytas partnerių dalis, turtas įregistruotas valstybiniame registre. Kartu įvertintina tai, kad (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių faktinė santuoka nutrūko ir jie pradėjo gyventi skyrium bei derinti santuokos nutraukimo klausimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog tais pačiais metais nutrūko santuoka ir jungtinės veiklos sutartis buvo išviešinta, negali nei patvirtinti, nei paneigti šios sutarties tariamumo. Nėra ginčo, kad būtent (duomenys neskelbtini) namas buvo pabaigtas statyti, priduotas, todėl ir poreikis jį įregistruoti atsirado būtent tuo metu. Įvertintina ir tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp brolių. Viena vertus, toks sutarties sudarymas su artimu asmeniu galėtų būti vertinamas kaip tariamo sandorio požymis, kita vertus iš byloje esančių duomenų matyti, kad sandoris yra susitarimas dėl namo pastatymo ant vieno iš brolių žemės sklypo, abu broliai su šeimomis gyveno (duomenys neskelbtini), sandoryje nurodytas jo tikslas – namas statomas nuomai ar pardavimui, t. y. kaip investicija. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog tokio sandorio galimumas labiau tikėtinas tarp artimų asmenų, kurie vienas kitu pasitiki, kad tarp jų nekils ginčai. Ta aplinkybė, kad sandoriu partneriai susitarė, jog namas bus statomas nuomai ar pardavimui, o šiuo metu ten gyvena vienas iš partnerių, nevertintina kaip sandorio tariamumo požymis. Atsižvelgtina į tai, kad sandoris sudarytas 2013 m., t. y. prieš 9 metus, per tą laiką pasikeitė daug aplinkybių – nutrūko vieno iš partnerių santuoka, jis grįžo gyventi į Lietuvą.
40. Atsakovai jungtinės veiklos sutarties vykdymą įrodinėja šiais įrodymais:
1) 2018 m. spalio 15 d. – 2019 m. rugsėjo 4 d. S. P. pavedimais R. P., kuriais pervesta viso (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ir nurodė, kad šiais pavedimais R. P. pervestų jų santuokos metu įgytos lėšos, t. y. jų pačių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurią prieš pavedimus R. P. pats perdavė S. P., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad, nors sutartis pasirašyta 2013 m., pavedimai pradėti daryti tik 2018 m. spalio 15 d. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kada nutrūko šalių santuoka, ir kada, tuo atveju, jei R. P. būtų nesąžiningas, jis galėjo pradėti veiksmus, sukuriančius tariamąjį sandorį. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas faktinio santuokos nutrūkimo datas – ieškinyje byloje Nr. e2-1212-555/2020, ji teigė, kad santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini), patikslintame ieškinyje, kuriame galutinai suformulavo savo reikalavimus, - kad 2018 m. liepos mėnesį. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti (tripliko priedas Nr. 5.2, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020), kad 2018 m. spalio 4 d. E. P. ir R. P. susirašinėja žinutėmis, iš pačios E. P. rašomų žinučių turinio galima spręsti, kad įtampos tarp jos ir sutuoktinio nėra, ji juokauja, o vėliau nurodo, kad jos mama gali paskolinti 10000 Eur virtuvei ir buitinei technikai pirkti. Tuo tarpu R. P. jai atrašo, kad: „(duomenys neskelbtini)“ „Mokesis“. Taigi, šis šalių susirašinėjimas, be kita ko, rodo, jog dar 2018 m. spalio 4 d. šalių santykiai buvo geri, jie sprendė bendro ūkio reikalus. Todėl darytina išvada, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas jų santuokos faktinio nutrūkimo momentas neteisingas, o kiti anksčiausi duomenys, patvirtinantys, kad šalių santykiai jau yra blogi ir jie sprendžia klausimą dėl santuokos nutraukimo yra tik (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Skyrybos_dokumentu uzsakymas Registru centre.pdf, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020). Todėl S. P. pavedimai R. P. per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. negali būti vertinami kaip veiksmai, sukuriantys tariamą sandorį.
2) S. P. sudaryta ir vesta lentele excel programoje (S. P. tripliko priedas Nr. 2, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020), iš kurios matyti, kad dokumentas sudarytas 2013 m. spalio 9 d., jo paskutinių duomenų saugotojas yra S. P., o lentelėje vedami duomenis apie išlaidas ir jų šaltinius ginčo namo statybai. Nors E. V. ir teigė, kad dokumente esančius jo sukūrimo duomenis galima pakeisti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o atsakovų pateiktų įrodymų kritiką grindė tik savo pačios paaiškinimais.
3) Atsakovo R. P. pateiktu susirašinėjimu (tripliko priedas Nr. 5.2, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020), iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 4 d. E. P. ir R. P. susirašinėja žinutėmis. Šiame susirašinėjime ieškovė nurodo, kad pinigų virtuvės įsigijimui gali paskolinti jos mama, tačiau R. P. jai atrašo: „(duomenys neskelbtini)“ „Mokesis“ (Gramatika netaisyta). Po šio atsakymo pokalbis nutrūksta. Žodis „mokesis“ pavartotas su sangrąžos dalelyte. Lietuvių kalboje naudojant veiksmažodį su sangrąžos dalelyte veiksmas yra nukreipiamas į asmenį. E. P. neprieštarauja, kad už virtuvę „susimokėtų (duomenys neskelbtini)“, ji nenustemba, kodėl asmuo, neturintis nieko bendro su namo statyba, turėtų susimokėti už virtuvę. Taigi, darytina išvada, kad šioje žinutėje ieškovė E. P. buvo informuota, kad virtuvės finansavimą darys (duomenys neskelbtini), o ji tam neprieštaravo, nenustebo ir pokalbį baigė. Nors kritikuodama šį atsakovų pateiktą įrodymą ieškovė ir teigia, kad tai buvo jau atsakovų veiksmų dėl tariamo sandorio sukūrimo dalis, tačiau tokius jos teiginius paneigia jau šioje nutartyje aptarta kita pokalbio dalis, iš kurios matyti, kad šalių santykiai tuo metu dar buvo geri ir jie sprendė bendrus ūkinius reikalus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei S. P. nefinansavo ginčo namo virtuvės įrengimo, o, kaip galima suprasti iš buvusių sutuoktinių susirašinėjimo, jie patys lėšų neturėjo, nėra duomenų iš kokių lėšų buvo įrengta virtuvė, o E. V. tokių duomenų ir nepateikė. Įvertintina ir tai, kad iš pokalbio konstatuotina aplinkybė, jog šalys neturėjo lėšų virtuvės įrengimui prieštarauja ieškovės pozicijai, kad jie gyveno prabangiai.
4) Atsakovo S. P. pateiktu susirašinėjimu su R. P. (S. P. tripliko priedas Nr. 2, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020), iš kurio matyti, kad susirašinėjimas prasideda nuo 2016 m. spalio 12 d., R. P. nuolat siunčia S. P. statomo namo nuotraukas, o taip pat techninės dokumentacijos (brėžinių, planų) nuotraukas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės argumentus, kad šiame susirašinėjime nėra pokalbių apie finansavimą, tačiau siunčiamų duomenų gausa ir pobūdis – techninė dokumentacija, leidžia, nors ir netiesiogiai, spręsti apie S. P. suinteresuotumą namo statybomis.
5) Atsakovo S. P. pateiktu vaizdo įrašu (2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 2 priedas „2020 08 10 rakto perdavimas (duomenys neskelbtini)“), iš kurio matyti, kad atsakovas S. P. kalbėdamasis su ieškovės E. V. mama, pokalbį filmuoja. Pastaroji, atsakydama į S. P. klausimą „ar suprantat, kas čia viską finansuoja?“ atsako „Tu finansavai“. Pirmosios instancijos teismas šiame vaizdo įraše ieškovės motinos pasakymą „Tu finansavai“ vertino kaip pasakytą su ironija, todėl šio pasakymo nevertino kaip pripažįstančio, jog S. P. finansavo namo statybą. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašo 2 min. 30 s S. P. klausiant „Už kokius pinigus jūs pasistatysit žmonės mano mieli?“ ieškovės mama vengdama atsakymo nusisuka ir nueina, o pokalbiui vykstant toliau ir S. P. klausiant „ar suprantat, kas čia viską finansuoja?“, vėl nusisuka ir nusisukdama atsako „Tu finansavai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės mamos elgesys labiau rodo jos siekį išvengti klausimų apie finansavimą ir pinigus, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jos pasakymas „Tu finansavai“ yra patvirtinantis S. P. poziciją, jog ginčo namo statybas finansavo jis.
6) S. P. turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu į bylą surinkti S. P. turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai, iš kurių galima spręsti, kad S. P. turėjo pakankamai lėšų finansuoti ginčo namo statybą. Iš byloje esančių duomenų (mokesčių deklaracijų, pateiktų kartu su 2020 m. kovo 12 d. atsiliepimu į ieškinį byloje Nr. e2-1212-555/2020) matyti, kad S. P. ir A. P. pajamos per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m. buvo (duomenys neskelbtini) (po mokesčių). Be to, nustatyta, kad 2014 m. atsakovas S. P. ir A. P. 2014 m. už 225000 Eur adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo namą (kurį, kaip teismo posėdžio metu nurodė S. P., šeima iki to momento nuomojosi). Iš pateiktų nuotraukų (S. P. tripliko priedas Nr. 5, civ. byloje Nr. e2-1212-555/2020) matyti, kad namas 2014-2015 m. buvo remontuojamas. 2016 m., atlikus namo pakartotinį įkeitimą, S. P. gavo papildomą 49073,73 Eur paskolą. Nors ieškovė ir teigia, kad šių lėšų turėjimas neįrodo, kad jomis buvo finansuota namo statyba, tačiau vertinant S. P. bendrą turtinę padėtį darytina išvada, kad jis turėjo galimybę finansuoti ginčo namo statybą. Taip pat įvertintinos ir S. P. nurodomos aplinkybės dėl 34000 Eur dovanos iš jo senelių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų, patvirtinančių S. P. turtinę padėtį, visumą ir jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad net į visas S. P. aktualiu laikotarpiu gautas lėšas neįtraukiant jo nurodomos 34000 Eur dovanos, jis turėjo galimybę finansuoti ginčo namo statybą.
7) R. P. ir E. V. turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti (2020 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismui į c. b. e2-1212-555/2020 pateiktas R. P. atsiliepimas bei jo Priedas Nr. 1 – R. P. pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2019 m. balandžio 5 d.; Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 4 – (duomenys neskelbtini) ir E. P. šeimos pašalpa būsto nuomai, gauta laikotarpiu 2012 m. liepos 30 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.), kad 2010 m. R. P. pajamas sudarė vidutiniškai 1212,83 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2011 m. 420,33 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2012 m. 589 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2013 m. 712,58 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2014 m. 1523,33(duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2015 m. 841,92 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2016 m. 942,25 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2017 m. 558,33 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2018 m. 453,33 (duomenys neskelbtini) per mėnesį, 2019 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Šios pajamos apėmė R. P. darbo užmokestį bei dividentus. E. V. šiuo laikotarpiu nedirbo, ji gaudavo būsto pašalpą, kuri svyravo nuo 377,34 (duomenys neskelbtini) iki 461,96 (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Duomenų apie kitas pajamas nėra. Teisėjų kolegija įvertina E. V. ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad atsakovas R. P. nuo 2008 m. plėtoja statybų verslą (duomenys neskelbtini), jam priklausė/priklauso kelios (duomenys neskelbtini) veikusios įmonės: (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 11). Ieškovės teigimu, šios įmonės dirbo kaip subrangovai dideliuose statybų projektuose, taip pat per įmones R. P. teikdavo savo asmenines paslaugas statybų srityje už 250 Eur/val. atlygį, atskaičius mokesčius. Ieškovė nurodo, kad didžiausių projektų darbų nuotraukos yra pateikiamos R. P. valdomame tinklapyje (duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr. 12). Be to, ieškovė nurodė, kad R. P. gera turtinė padėtis jam leido (duomenys neskelbtini) įsigyti (duomenys neskelbtini) komandą ir ją finansuoti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2016 m. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė išrašą apie R. P. įmones, taip pat R. P. interneto tinklapio fotografiją, fotonuotraukas, kuriose R. P. užfiksuotas su (duomenys neskelbtini) komanda, automobilyje (ieškinio priedai Nr. 11, 12, 2020-03-26 ieškovės teismui pateikto rašto dėl melagingų aplinkybių paneigimo (civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020, DOK-9387) priedai). Teisėjų kolegija sutinka, kad šie įrodymai sudaro atsakovo R. P. prabangaus gyvenimo įspūdį, tačiau kartu pažymėtina, kad jie nepatvirtina, jog R. P. įsigijo ar finansavo (duomenys neskelbtini) komandą (galima spręsti tik kad jis buvo komandos vadovas), kad automobiliai yra jo asmeniniai, kad visas įvaizdis sudaromas realiai turimo turto pagrindu. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (tripliko civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 priedas Nr. 2) įmonė (duomenys neskelbtini) likviduota 2016 m. vasario 9 d., R. P. nuo 2018 m. vasario 2 d. nėjo įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, o 2019 m. birželio 25 įmonė pašalinta iš įmonių registro ir 2020 m. sausio 14 d. likviduota (tripliko civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 priedai Nr. 8, 10), įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 15 d. likviduota (tripliko civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 priedas Nr. 9), transporto priemonė (duomenys neskelbtini) išsinuomota ne R. P., o įmonės (duomenys neskelbtini) (tripliko civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 priedas Nr. 2), automobilis (duomenys neskelbtini) išsinuomotas įmonės (duomenys neskelbtini) (tripliko civilinėje byloje Nr. e2-1212-555/2020 priedas Nr. 7). Nors ieškovė E. V. ir nurodė, kad R. P. įmonių buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterių įmonė sugebėdavo išvengti mokesčių ir išgryninti lėšas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, konkrečių įrodymų teismo iš šių įmonių išreikalauti neprašė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad R. P., sudarydamas prabangaus gyvenimo įvaizdį, naudojosi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis, o ne įmonių lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad namas pastatytas iš įmonių lėšų. Tokie pačios ieškovės paaiškinimai suponuoja išvadą, kad turtas galėjo būti įgytas ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, iš kurios ieškovė kildina savo teises į namą. Kartu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tik remdamasis ieškovės versijomis, tačiau neįvertindamas tiesioginių turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, jog R. P. ir E. V. turtinė padėtis buvo gera ir jie turėjo galimybes pasistatyti namą. Įvertintinas ir kitų ieškovės teiginių nenuoseklumas proceso metu, pvz., ieškinyje ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie su šeima atostogavo du kartus, tačiau teismo posėdžio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kolegijos nariui pasitikslinus dėl atostogų skaičiaus, jau teigė, kad (duomenys neskelbtini) atostogavo tik vieną kartą. Toks jos parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad proceso metu ji nebuvo sąžininga.
41. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teisme metu teigė, jog jos ir S. P. šeimos nebendravo, broliai jautė konkurenciją, todėl ir negalėjo kartu statyti namo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 23 d. gavo 400 (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 12 d. gavo 740(duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 12 d., gavo 288 (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 8 d. gavo 570 (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo 1 priedas). Apeliaciniame skunde S. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam lėšas pervedė už atliktus darbus ir pateiktas medžiagas. (duomenys neskelbtini) buvo jo brolio R. P. įmonė. Darytina išvada, kad broliai ginčo namo statybos metu turėjo ir kitų finansinių reikalų, teikė vienas kitam verslo paslaugas, taigi, pasitikėjo vienas kitu ir bendravo.
42. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad R. P. derybų dėl santuokos nutraukimo siūlyta kompensacijos suma rodo, kad jis atgaline data su broliu sudarė jungtinės veiklos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta prielaidomis, o atsakovo veiksmai derybų metu nei patvirtina, nei paneigia jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentą.
43. Spręsdama dėl tinkamos jungtinės veiklos sutarties formos, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.
44. Ieškovė teigia, jog šiuo atveju jungtinės veiklos sutartis turėjo būti notarinės formos, o formos nesilaikymas daro ją negaliojančia. Ieškovė remiasi kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-403-611/2017 bei Nr. e3K-3-31-611/2018, kur nurodyta, jog sprendžiant, ar jungtinės veiklos sutarčiai yra privaloma notarinė forma, reikia atsakyti į klausimą, ar sudaryta jungtinės veiklos sutartimi jungtinėje veikloje dalyvaujantis asmuo įgyja daiktines teises į jungtinėn veiklon partnerio perduotą arba jungtinės veiklos procese sukuriamą, esmingai keičiamą nekilnojamąjį daiktą. Jeigu atsakymas teigiamas, tuomet jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos.
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė klaidingai aiškina kasacinio teismo nutarties turinį ir prasmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu jungtinės veiklos sutartimi sudaromas bendro pobūdžio susitarimas kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ir sukurti (ateityje) bendrąją dalinę nekilnojamojo daikto nuosavybę, toks susitarimas neprivalės būti notarinės formos; notarine forma vieno ar abiejų partnerių vardu bus sudaromas konkretus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar suvaržymo sandoris (Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017, 45 p.). Šiuo atveju sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria partneriai susitarė sukurti nekilnojamąjį daiktą. Sutartimi nėra susitarta dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar dėl nekilnojamojo daikto suvaržymo, taip pat daiktas nėra esmingai keičiamas.
46. Todėl ieškovės argumentai dėl privalomos sandorio notarinės formos atmestini.
47. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis ne byloje esančiais nepaneigtais įrodymais, o ieškovės iškeltų versijų ir atsakovų pateiktų įrodymų kritika paremtomis prielaidomis, todėl daro labiau tikėtiną išvadą, kad 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų R. P. ir S. P. ir ji buvo vykdoma, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia bei pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, naikintinas.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo
48. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų R. P. ir S. P. ir ji buvo vykdoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo keistinas.
49. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktinių turtą sudaro 1/3 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė yra 66200 Eur. Sutuoktinių turto dalys lygios.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likusios 2/3 dalys to paties turto objekto priklauso atsakovo broliui, tarp jų santykiai geri, tuo tarpu ieškovės ir kito namo bendrasavininkio santykiai konfliktiški. Be to, name šiuo metu gyvena atsakovas. Todėl spręstina, kad 1/3 ginčo namo dalis natūra priteistina atsakovui, o ieškovei priteistina ½ šio turto vertės kompensacija – 33100 Eur, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos dydžio pakeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
53. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis pripažinta negaliojančia bei pripažinta, kad gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini)., priklauso R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikytina, kad sprendimas dalyje dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia priimtas atsakovo S. P. ir trečiojo asmens A. P. naudai, todėl iš ieškovės atsakovui S. P. priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
54. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas S. P. už advokato teisinę pagalbą patyrė 5 280 Eur, šias išlaidas patvirtina pateikti mokėjimai atsakovą atstovavusiai advokatei (2021 m. spalio 7 d. DOK-126919). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės. Atsakovas S. P. taip pat prašo priteisti 144 Eur už vertimo paslaugas, 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 300 Eur už turto vertės nustatymo ekspertinį tyrimą. Byloje pateiktos 2020 m. vasario 27 d. PVM Sąskaitos faktūros ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantys 144 Eur sumos sumokėjimą, taip pat duomenys, patvirtinantys 150 Eur ir 300 Eur sumų sumokėjimą, todėl šios išlaidos (iš viso 594 Eur) priteistinos iš ieškovės atsakovo S. P. naudai vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
55. Ieškovė reiškė šiuos reikalavimus: 1) dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, 3) vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, 4) išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo, 5) išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo, 6) gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio namo padalijimo, priteisiant ieškovei 104 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, 7) priverstinės hipotekos nustatymo. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungine nuosavybe, bei padalinta sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis gyvenamojo namo, konstatuojama, kad buvo patenkinti šie ieškovės reikalavimai (skaičiuojant, jog vienas pilnai patenkintas reikalavimas sudaro 14,28 proc. (100/7 reikalavimai)) – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (14,28 proc.); dėl santuokos nutraukimo (7,14 proc.); dėl išlaikymo vaikams priteisimo (10,53 proc.); dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (10 proc.); dėl kompensacijos priteisimo (4,56 proc.); reikalavimai dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir priverstinės hipotekos nustatymo atmesti pilnai. Laikoma, kad buvo patenkinta 46,51 proc. (14,28+7,14+10,53+10+4,56+0+0) ieškovės ieškinio reikalavimų.
56. Atitinkamai buvo patenkinta atsakovo priešieškinio reikalavimai: dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia (14,28 proc.), dėl priverstinės hipotekos nustatymo (14,28 proc.), dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (0 proc.); dėl santuokos nutraukimo (14,28 proc.); dėl išlaikymo vaikams priteisimo (14,28 proc.); dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (0 proc.); dėl kompensacijos priteisimo (14,28 proc.). Laikoma, kad buvo patenkinta 71,40 proc. (14,28+14,28+0+14,28+14,28+0+14,28) atsakovo priešieškinio reikalavimų.
57. Ieškovė už nekilnojamojo turto vertės ekspertizę sumokėjo 500 Eur, todėl 232,55 Eur (500 x 46,51 proc.) jai priteisiama iš atsakovo R. P.. Už vertimo paslaugas ieškovė turėjo 140,69 Eur išlaidų, todėl 65,43 Eur (140,69 x 46,51 proc.) priteisiama iš R. P.. Atsakovas R. P. byloje turėjo 478,28 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, todėl 341,49 Eur (478,28 x 71,40 proc.) priteisiama iš ieškovės. Šalys byloje turėjo išlaidų advokatų teisinei pagalbai, ieškovė – 8 950 Eur, atsakovas R. P. – 6 250 Eur. Ieškovei iš atsakovo R. P. priteisiama 46,51 procentas jos turėtų atstovavimo išlaidų – 4 162,65 Eur (8 950 x 46,51 proc.), atsakovui iš ieškovės – 4 462,50 Eur (6 250 x 71,40 proc.). Ieškovei iš atsakovo R. P. iš viso priteisiama 4 460,63 Eur (232,55+65,43+4 162,65) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui R. P. iš ieškovės priteisiama 4 803,99 Eur (341,49+4 462,50) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovui R. P. iš ieškovės priteisiama 343,36 Eur (4 803,99-4 460,63) bylinėjimosi išlaidų.
58. Pirmosios instancijos teisme ieškovė už reikalavimą pripažinti 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia sumokėjo 1 074 Eur žyminį mokestį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi 1 370 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia nepatenkintas, žyminis mokestis, sumokėtas už šį reikalavimą ir su juo susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ieškovei nėra priteisiamas.
59. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už kompensacijos priteisimą nuo 33 100 Eur sumos sudaro 721,50 Eur. Už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia mokėtinas žyminis po 75 Eur, iš viso už šiuos reikalavimus 225 Eur (75x3). Iš viso ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 946,50 Eur (721,50+225). 440,22 Eur (946,50x46,51 proc.) žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo R. P., o 506,28 Eur (946,50-440,22) žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš ieškovės.
60. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 392 Eur žyminį mokestį. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 75 Eur žyminis. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir vaikams priteisus išlaikymą kiekvienam po 295 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 80 Eur (295 x 12 x 3 proc. x 75 proc.), iš viso - 160 Eur. Už priteistą išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis sudaro 35 Eur (1 553,74 x 3 proc. x 75 proc.). Už turtinį reikalavimą priteisti atsakovui 1/3 dalį gyvenamojo namo mokėtinas žyminis mokestis nuo 66 200 Eur sumos – 1 218 Eur ((900+(2proc.x 36 200))x75 proc.). Iš viso atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį 1 488 Eur (1218+160+35+75). Kadangi atsakovas sumokėjo 392 Eur žyminį mokestį pateikdamas priešieškinį, likusi nesumokėta dalis sudaro 1 096 Eur (1488-392). Iš ieškovės valstybei priteisiama 782,54 Eur (1 096 Eur x71,40 proc.), iš atsakovo R. P. valstybei priteisiama 313,45 Eur (1 096-782,54).
61. Iš ieškovės E. P. priteisiama valstybei 1 288,82 Eur (506,28+782,54) nesumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo R. P. priteisiama valstybei 753,67 Eur (440,22+313,45) nesumokėto žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
62. Atsakovo S. P. apeliacinį skundą patenkinus pilnai, atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1 074 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 598,95 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
63. Atsakovas R. P. prisidėjo prie apeliacinio skundo, todėl jam iš ieškovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 600 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir iš dalies pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis pripažinta negaliojančia bei pripažinta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pakeisti sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto padalinimo ir ją išdėstyti taip:
„Padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sekančiai:
9.1. priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;
9.2. priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 100 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių vieno šimto eurų) kompensaciją E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį, įpareigojant R. P. nurodytą kompensaciją išmokėti E. P. per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. papildomą sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 874 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 343,36 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 288,82 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 82 ct) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 753,67 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 67 ct) žyminį mokestį.
Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 672,95 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.