- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2-2954-671/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00892-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai
- Advokatai
- Algirdas Juška
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10.7Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos
- 1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir teisinių pasekmių nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovės, Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos (toliau – Priešgaisrinė tarnyba), direktoriaus 2022 m. vasario 28 d įsakymu Nr. PTJ-620 yra neteisėtai, be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, atleistas iš (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesio pareigų nuo 2022 m. kovo mėn. 1 d. už pravaikštas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies 1 punktą. Nurodė, kad pagal nuolatinę darbo sutartį virš 22 metų išdirbo ugniagesiu Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandoje (toliau – UK). Ginčijamu Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus R. R. 2022 m. vasario 28 d įsakymu Nr. PTĮ-620 yra atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 3 dalies 1 punktą už pravaikštas. 2022 m. kovo 4 d. registruota pašto siunta gavo atleidimo dokumentus. Iš įsakymo aiškiai matė, kad yra atleistas nepagrįstai. Tačiau tuo metu jo visa šeima sirgo Covid-19 virusu ir buvo saviizoliacijoje. Todėl, klaidingai būdamas įsitikinęs, jog pagal įstatymą kreiptis į teismą nustatytas 3 mėnesių terminas, aktyvių teisinės savigynos veiksmų ėmėsi tik pasveikęs pats ir pasveikus šeimos nariams, kai nebegrėsė užkrėsti kitus asmenis. 2022 m. balandžio 14 d. su prašymu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 28 d įsakymą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu iš esmės bei dėl to panaikinti ir įpareigoti darbdavį grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei apmokėti už priverstinės pravaikštos laiką. Sprendimas ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje dėl ginčo esmės pagal jo prašymą darbo ginčų komisijoje nebuvo priimtas, nes jis praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją nustatytu terminu, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų terminą atnaujinti, todėl jo prašymą atsisakyta priimti bei nagrinėti iš esmės. Vadovaudamasis DK 220 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsniu, kreipiasi į teismą pareiškiant šį ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jo vertinimu, jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, tai tiesioginio padalinio vadovo organizuotas susidorojimo su juo aktas. Pagal pamainos budėjimo grafiką 2022 vasario 23 d. ryte turėjo su porininku J. S. stoti į budėjimą (duomenys neskelbtini) UK. Tačiau, kadangi jau kelinta diena blogai jautėsi, ryte paskambino porininkui, kad į darbą neatvyks dėl ligos, paprašė pranešti vadovybei, skyrininkui S. N.. Tokį jo sprendimą nulėmė jo paties ir šeimos narių sveikatos būklė bei viešai skelbiami tuo laiku Lietuvoje buvusios Covid pandemijos valdymo reikalavimai. Apsisprendė imtis saugumo priemonių, nes tiek jis pats, tiek kartu gyvenantys jo žmona ir sūnus, jau apie vasario 20 d. pajautė Covid-19 infekcijai būdingus simptomus. 2022 m. vasario 21 d., jau rimtai įtarusi Covid-19 infekciją, žmona pasidarė testą namuose, jis buvo teigiamas, tada nuvažiavusi į Telšius pasidarė PGR testą ir vasario 22 d. 14.48 val. gavo žinutę, kad diagnozė jai oficialiai patvirtinta. Nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 4 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jis pats pradžioje jautėsi geriau, nors kelias dienas Covid-19 simptomus taip pat įtarė, tačiau testai ligos nerodė. Bet, kai jau žmonai Covid-19 infekcijos diagnozė po PGR testo vasario 22 d. popiet buvo patvirtinta oficialiai, nusprendė, kad eiti į darbą nebegali dėl grėsmės užkrėsti kitus, privalo karantinuotis, nes jau aiškiai jautė simptomus. 2022 vasario 23 d. ryte dar iki pamainos pradžios paskambino porininkui J. S., kad į darbą neatvyks, nes saviizoliuosis laikydamasis pandemijos valdymo reikalavimų, paklusdamas jiems, kreipsis į gydytoją, paprašė pranešti vadovybei. Kaip jau tuo metu ir neabejojo, ligos ir pats neišvengė, tačiau dėl karantino sąlygomis apsunkinto bendravimo ir patekimo pas gydytojus jam tik 2022 m. kovo 3 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, formaliai sirgo ir buvo nedarbingas nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 8 d. Kiek jam žinoma, J. S. jo prašymą įvykdė, 2022 vasario 23 d. ryte pranešė skyrininkui S. N. apie jo ligą ir negalėjimą dėl to išeiti į pamainą. Tačiau jau sekančią pamainą po jo atleidimo jo pareigose dirbo kitas asmuo, kurį skyrininkas jau seniai siekė įdarbinti. Taip, be jokių paaiškinimų ir procedūrų buvo už akių atleistas. Po keleto dienų paštu gavo dokumentus, iš kurių sužinojo, jog yra atleistas iš darbo už pravaikštas, kurias neva įvykdė 2022 balandžio 23 d. ir 2022 balandžio 28 d. neišeidamas į darbą pagal pamainos budėjimo grafiką, t. y. už pravaikštas, kurias dar tik galimai padarys ateityje. Jis kategoriškai nesutinka su darbdavio sprendimu atleisti jį bei šio sprendimo įgyvendinimo tvarka. Jo sprendimas saviizoliuotis vengiant užkrėsti kitus negali ir neturi būti atsakovo a priori vertinamas kaip „neišėjimas be pateisinamos priežasties į darbą pagal pamainos budėjimo grafiką“, atvirkščiai, pripažintina, kada jo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už atvykimą į darbą sergant Covid-19 jam grėsė mažiausiai administracinė, jeigu ne baudžiamoji, atsakomybė. Todėl yra įsitikinęs, kad jo atleidimas yra akivaizdus susidorojimo ir piktnaudžiavimo tarnybos įgaliojimais pavyzdys. Byloje nėra jokių įrodymų apie jo girtavimą ir kad dėl šios priežasties jis neatėjo į darbą. Tai aiškiai rodo, jog atsakovas spręsdamas dėl jo atleidimo, vadovavosi visiškai nepagrįsta išankstine neigiama nuostata jo atžvilgiu bei rėmėsi išgalvotomis prielaidomis, jo nedomino tikrosios jo neišėjimo į darbą priežastys. Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes jis nepadarė ir formaliai net negalėjo padaryti įsakyme nurodytų pražangų (pravaikštų 2022 m. balandžio 23 d ir 2022 m. balandžio 28 d). Nesutinka ir su darbdavio nuomone, kad padarė pravaikštas 2022 m. vasario 23 d ir 2022 m. vasario 28 d, t. y. neatvyko į budėjimus be pateisinamos priežasties bei neprasinešęs vadovybei, nes tomis dienomis sirgo ir dėl to buvo priverstinėje saviizoliacijoje. Į darbo vietą neatėjo vengdamas užkrėsti bendradarbius ir kt. asmenis, apie ligą ir negalėjimą atvykti į darbą darbdavį informavo tinkamai. Darbdavio esminiu pažeidimu pripažintina ir aplinkybė, kad 2022 m. vasario 28 d. įsakymas pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, prieš tai nepareikalavus ir net nesudarius sąlygų jam pačiam pasiaiškinti, t. y. objektyviai neištyrus galimo pažeidimo aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovė Priešgaisrinė tarnyba atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje pateikta informacija yra vienašališka ir visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovas save pateikia (pavaizduoja) kaip be jokio pagrindo nuskriaustąjį, Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus užguitą žmogų su kuriuo, neaišku kodėl, nori susidoroti. Bet tai yra vien tik jo išmonė – absoliutus begėdiškas melas, kas visiškai neatitinka realios tiesos. Ankstesnis ugniagesys R. L. buvo tikrai geras darbuotojas. Ne vieną kartą apdovanotas už puikų ir nepriekaištingą savo pareigų atlikimą. Buvo tas žmogus, į kurį ne vienam jo buvusiam kolegai buvo galima lygiuotis. Kas lėmė jo pokytį į tokį žmogų, kad teko net iš darbo atleisti, tiesiog sunku suvokti. Pirmosios negeros žinios apie ieškovą pasiekė dar 2014 m., kai po vieno gaisro Kelmės rajone kolegos pranešė apie labai agresyvų ir nepagarbų kolegoms elgesį. Po metų buvo dar vienas toks, taip pat žodinis pranešimas apie ieškovo elgesį, o dar kiek vėliau, dar vienas pranešimas. Tikslių datų nurodyti negali, nes tai buvo žodiniai pranešimai. To priežasties nebuvo įmanoma suprasti. Buvo bandyta asmeniškai su juo pakalbėti, bet aiškaus atsakymo negauta. Nieko konkretaus jis negalėjo paaiškinti. Todėl buvo nuspręsta, kad tai nuovargio pasekmė. Tačiau tikroji priežastis buvo kita. Ir apie ją sužinota tik po keleto metų. Skyrininkas S. N. atsitiktinai prasitarė, kad ieškovas be perspėjimo neateina į darbą apie tai niekam neprasinešdamas. Už jį atidirbdavo pats skyrininkas. Vėliau tokių neatėjimų į darbą vis daugėjo, o kolegos ugniagesiai už jį atidirbdavo. Apie tai Priešgaisrinės tarnybos direktoriui nebuvo pranešama, siekiant apsaugoti ieškovą, kad išvengtų direktoriaus skiriamų nuobaudų, nes jo kolegos tada dar tikėjo juo. Pastaraisiais dvejais metais ieškovui tai tapo vos ne norma. Pagaliau ir kolegos ugniagesiai pradėjo rodyti nepasitenkinimą juo. Gavus (duomenys neskelbtini) UK parašytus tarnybinius pranešimus, visų pirma buvo pabandyta išsiaiškinti tokių neatvykimų į darbą priežastis. Kadangi (duomenys neskelbtini) nėra didelis ir kaip sakoma visi apie visus viską žino, gana greitai buvo aišku, kad ieškovas labai piktnaudžiauja svaigalais, o apsvaigęs būna netgi agresyvus. Būdamas tokios būklės jis užsidarydavo savo namuose ir su niekuo nebendraudavo. Darbe nepasirodydavo, nes ten jis būtų labai greitai pričiuptas. Tarnyboje galioja griežtas nulio promilių reikalavimas ir todėl ieškovas elgėsi labai apgalvotai ir atsargiai, netgi labai gudriai, nes išmanė darbo teisės niuansus. Taip pasinaudodamas įstatymų „spragomis“ galėjo piktnaudžiauti ir į darbą tiesiog neiti. Taip jis darė daugybę kartų, kol pagaliau jo kolegoms tiesiog trūko kantrybė. Dėl tos priežasties, kai ieškovui už neatvykimą į darbą buvo užskaitytos pravaikštos, iš jo paimti pasiaiškinimą, kodėl neatvyko į darbą, nebuvo įmanoma. Priešgaisrinės tarnybos direktorius negali ir neturi tokios teisės per prievartą įeiti į svetimus namus, negali to padaryti ir su policijos pagalba. O pats ieškovas sąmoningai vengė pateikti pasiaiškinimą, dėl ko neatvyksta į darbą. Todėl 2022 m. vasario 28 d. dieną, po gauto darbuotojų tarnybinio pranešimo buvo sušauktas skubus pasitarimas ir surašytas protokolas, kuriame buvo nutarta pritarti faktui, kad buvo bandoma gauti pasiaiškinimą iš ieškovo, tačiau nepavykus susisiekti su juo, neatvykimą į darbą laikyti kaip tyčinę ieškovo pravaikštą. Savaime suprantama, oficialiai negalima teigti, kad ieškovas neatvykdavo į darbą, nes būdavo girtas. Bet ir jo teiginys, kad sirgo irgi nieko nereiškia, nes Priešgaisrinės tarnybos direktorius dar tą pačią dieną, 2022 m. vasario 28 d., per Sodros duomenų sistemą išsiaiškino, kad ieškovas neturi nedarbingumo pažymėjimo. Todėl jam buvo užskaityta pravaikšta. Netgi jeigu išties sirgo, kas visiškai neįtikima, ieškovas privalėjo paskambinti Priešgaisrinės tarnybos direktoriui ir pranešti, kad dėl labai svarbių priežasčių negali atvykti į darbą. Tai yra reglamentuojama ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklėse. Tačiau ieškovas akivaizdžiai viską pažeisdamas to nepadarė. Ieškovo skambutis savo kolegai yra niekinis, nes ieškovas privalėjo paskambinti Priešgaisrinės tarnybos direktoriui ir tik gavęs jo leidimą galėjo neatvykti į darbą. Nes už tarnybos veiklą tiesiogiai atsako tik direktorius, taip pat ir išankstinio ugniagesių darbo budėjimo grafikus (jei tai yra būtina koreguoja) tvirtina tik direktorius. Be to, dar prieš metus ieškovui buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Tačiau ieškovas piktybiškai nereagavo į tai ir buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Vėliau, dalyvaujant darbo ginčų komisijai, ieškovui labai prašant ir pasižadėjus pasitaisyti, nebedaryti pravaikštų, nebevartoti alkoholio, buvo patikėta ieškovu nuoširdumu ir pasirašyta taikos sutartis. Tačiau jau po dviejų mėnesių vėl prasidėjo ta pati istorija su neatėjimu į darbą. Ieškovas keletą mėnesių labai gudriai „saugojosi“, kažkokiu tai būdu gaudamas nedarbingumo pažymėjimus, nors jo „ligos“ buvo gerai žinomos. Dažnai jis gaudavo nedarbingumo pažymėjimus jau prieš pat baigiantis jo budėjimui. Laikui bėgant ieškovo saugojimosi budrumas sumažėjo ir tik 2022 m. vasario 28 d. dieną pavyko oficialiai nustatyti (užfiksuoti) pravaikštas. Todėl sudaryta taikos sutartis buvo pažeista ir nutraukta dėl ieškovo kaltės. Taip pat dėl jo kaltės padarytas antras oficialus darbo drausmės pažeidimas pagal galiojantį Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl nuobaudos skyrimo“.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje išdirbo apie 23 metus. Per visą šį laiką neturėjo jokių drausminių nuobaudų, nebent yra įvykę smulkūs incidentai. Atleidimas iš darbo yra tiesioginis susidorojimas su juo. Šį faktą įrodo aplinkybė, kad iš karto po jo atleidimo, kitą dieną jo vietoje dirbo kitas žmogus, kuris yra skyrininko S. N. šeimos draugas. Aiškinant neatvykimo į darbą aplinkybes, ieškovas parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. jo savijauta pradėjo blogėti. Jis jautė didelį silpnumą, skaudėjo galva, nežino, ar turėjo temperatūros, nes jos nesimatavo. Greitasis Covid-19 ligos testas buvo neigiamas. Jam nepavyko prisiskambinti ir užsiregistruoti PGR tyrimui. Taip pat jam nepavyko prisiskambinti ir šeimos gydytojai. Kažkas buvo blogai su jo telefonu. Apie savo blogą savijautą tą pačią dieną, t. y. 2022 m. vasario 22 d., pranešė skyrininkui S. N.. Jei gerai pamena, skyrininkas S. N. pats jam paskambino. 2022 m. vasario 23 d. jis turėjo eiti į darbą, todėl tą dieną paskambino porininkui J. S. ir pranešė, kad serga. Paprašė jo, kad praneštų „valdžiai“. Buvo nusistovėjusi praktika, kad tokiais atvejais jie neskambindavo direktoriui, o pranešdavo skyrininkui. Šiuo atveju jis nematė būtinybės skambinti tiesiogiai direktoriui, o be to, su jo telefonu kažkas buvo blogai. 2022 m. vasario 28 d. jam ir vėl reikėjo eiti į darbą. Nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. vasario 28d. jis nepasveiko, bet per šį laikotarpį jam nepavyko susisiekti su gydytoju. Visą šį laiką kartu su žmona ir sūnumi jis prabuvo namuose. Vaistų jam nupirko ir atnešė kaimynas H. K.. Su gydytoja susisiekė 2022 m. kovo pradžioje ir tada jam buvo suteiktas nedarbingumas. Covid-19 liga jam nebuvo nustatyta, nes tuo metu testo nebuvo būtina darytis. Taip pat jis nebuvo gavęs pranešimo, kad jam taikoma izoliacija, nors jo žmonai buvo diagnozuota Covid-19 liga. Dėl šių priežasčių 2022 m. vasario 23 d. ir 28 d. jis ir neatvyko į darbą. 2022 m. kovo 4 d. sužinojo, kada yra atleistas iš darbo. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo buvo nurodyta, kad darbe jis nebuvo 2022 m. balandžio 23 d., 24 d. ir 28 d. Apie įsakyme pataisytas pravaikštų datas sužinojo, kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Visų pirma, ieškovo neatėjimas į darbą negali būti laikomas pravaikšta, nes tam buvo pateisinamos priežastys. Antra, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl aplinkybių, kurios lėmė jo neatėjimą į darbą. Atsakovo atstovas, Priešgaisrinės tarnybos direktorius R. R., buvo tiesiogiai suinteresuotas ieškovo atleidimu iš darbo ir matyti, jog net nebandė išsiaiškinti realių priežasčių, kodėl ieškovas neatvyko į darbą. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2022 m. vasario 28 d. priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra pagrįstas ir teisėtas. Visų pirma, įsakyme nurodytos klaidingos datos, kada ieškovas neva be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad įsakyme esančios klaidos buvo ištaisytos tą pačią dieną yra neįrodytos. Ieškovas iki šiol nėra gavęs ir susipažinęs su „pataisytu“ įsakymu. Tikėtina, kad ši klaida buvo pastebėta tik tada, kad ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Kiti byloje esantys dokumentai taip pat galimai buvo koreguojami po ieškovo atleidimo. Kyla įtarimai, kad 2022 m. vasario 28 d. pasitarimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl ieškovo, taip pat realiai neįvyko, o protokolas surašytas atgaline data. Bet kokiu atveju šios pasitarimo buvimas nepašalina Priešgaisrinės tarnybos direktoriaus atsakomybės, dėl to, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovo neatėjimo į darbą priežastys buvo gerai žinomos, nes tarnybos knygoje yra įrašai apie tai, kad ieškovas serga. Byloje nėra šiuos įrašus paneigiančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. vasario mėnesį Lietuvoje buvo įvesta ekstremalioji situacija. Gyventojai privalėjo laikytis tuo metu galiojusių reikalavimų, susijusių su pandemijos valdymu. Kadangi ieškovo žmonai 2022 m. vasario 22 d. buvo nustatyta Covid-19 liga, ieškovas bet kokiu atveju, kaip asmuo, turėjęs kontaktą su sergančiu Covid-19, privalėjo izoliuotis. Jis negalėjo eiti į darbą. Jokiame akte nėra numatyta ieškovo pareigos apie neatvykimą į darbą pranešti Priešgaisrinės tarnybos direktoriui. Nėra nustatyta, ir kokia forma tai turi būti atlikta. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas apie tai, kad serga, informavo savo porininką J. S.. Ieškovo elgesys atitiko toje darbovietėje susiklosčiusią praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas, Priešgaisrinės tarnybos direktorius R. R., prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal jų įstaigoje esančią tvarką, jeigu darbuotojas negali atvykti į darbą, jis turi pranešti jam ir suderinti su skyrininku. 2022 m. vasario 23 d. ieškovas galbūt pranešė savo porininkui J. S., kad neatvyks į darbą, tačiau šis darbuotojas nėra įpareigotas pranešti jam. 2022 m. vasario 28 d. ieškovas niekam nepranešė apie neatvykimą į darbą. 2022 m. vasario 28 d. ieškovas turėjo dirbti nuo 0.30 val. iki 7.30 val. Rašydamas įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, jis vadovavosi skyrininko S. N. ir darbuotojo J. S. tarnybiniu pranešimu bei komisijos protokolu dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Komisijos susirinkimas įvyko 2022 m. vasario 28 d. apie 10 val. S. N. ir J. S. tarnybinis pranešimas jau buvo surašytas. Pas ieškovą į namus gauti jo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą ėjo skyrininkas S. N., tik jis nepamena, kurią dieną. Tačiau S. N. niekas neįsileido. Rašant įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, buvo padaryta klaida, nurodant pravaikštų datas. Tačiau tą pačią dieną klaidos buvo ištaisytos. Vis dėl to, per apsirikimą ieškovui išsiųstas įsakymas, kuriame paliktos rašymo apsirikimo klaidos. Jis nežino, kodėl S. N. ir J. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad ieškovo neatvykimo į darbą priežastys yra nežinomos. Pažymėjo, kad po ieškovo atleidimo iš darbo į jo vietą naujas darbuotojas buvo priimtas ne kitą dieną, o po mėnesio, t. y. 2022 m. kovo 31 d.
Liudytojas S. N. parodė, kad yra Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK skyrininkas. Jis dirba ugniagesiu, taip pat yra atsakingas už darbo grafiko sudarymą, tarnybos knygos pildymą, kitų dokumentų tvarkymą. Pagal esančią tvarką darbuotojas negalėdamas atvykti į darbą, turi informuoti Priešgaisrinės tarnybos direktorių. Kartais yra suderinama su juo. Ieškovas 2022 m. vasario 23-24 d. jam nepranešė, kad neatvyks į darbą. Galbūt jis informavo savo porininką J. S., tiksliai nežino šių aplinkybių. Tą pačią dieną, 2022 m. vasario 23 d., jis ėjo pas ieškovą į jo namus, tačiau jo niekas neįleido. Ieškovui neskambino, nes žinojo, kad neatsilieps. Tą dieną direktoriui nepranešė, kad ieškovas neatvyko į darbą. Ne kartą yra buvę, kad ieškovas neateidavo į darbą, jis direktoriui nepranešdavo ir už jį atidirbdavo, o atlyginimą gaudavo ieškovas. 2022 m. vasario 28 d. ieškovas jam taip pat nepranešė, kodėl neatvyko į darbą. Nežino, ar pranešė savo porininkui J. S.. 2022 m. vasario 28 d. paskambino direktoriui paklausti, ar ieškovui suteiktas nedarbingumas. Direktorius patikrinęs Sodros duomenis, pasakė, kad nedarbingumas nesuteiktas ir tada jo prašymu jie su J. S. parašė tarnybinį pranešimą. Po to abu dalyvavo pasitarime pas direktorių.
Liudytojas J. S. parodė, kad yra Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK ugniagesys. Dirba apie vienerius metus. Pagal grafiką budėdavo kartu su ieškovu. Kiek pamena, 2022 m. vasario 23 d., ryte, jam ruošiantis į darbą, paskambino ieškovas ir pasakė, kad į darbą neateis, nes važiuos tirtis dėl Covid-19 viruso. Jis atvykęs į darbą, apie ieškovo neatvykimą į darbą pranešė pamainos vadui Telšiuose (ne skyrininkui ir ne direktoriui). Niekam daugiau jis nepranešė. Tarnybos knygoje pažymėjo, kad ieškovas serga. Ieškovas neprašė niekam nieko pasakyti. Nežino, iš kur skyrininkas S. N. sužinojo, kad ieškovas neatėjo į darbą. Tą dieną jis dirbo vienas. Sekantis jo budėjimas buvo po trijų dienų, taip pat kartu su ieškovu. Ieškovas jam nebeskambino, tarnybos knygoje jis ir vėl parašė, kad ieškovas serga. 2022 m. vasario 28 d., pasibaigus jo pamainai, nepamena tikslaus laiko, jis pasirašė ant tarnybinio pranešimo ir važiavo į Telšius į pasitarimą dėl ieškovo neatėjimo į darbą. Jis nežinojo, kad ieškovui nėra išduotas nedarbingumas pažymėjimas.
Liudytoja D. L. parodė, kad ji yra buvusi ieškovo sutuoktinė. Jie kartu gyvena, tačiau jų nebesieja šeimyniniai santykiai. Galimai šių metų vasario mėnesį, nepamena tikslios datos, ji susirgo Covid-19. Tuo metu jos vyras taip pat blogai jautėsi. Nežino, ar jis darėsi testą, ar jam buvo diagnozuotas Covid-19 virusas, ar jam buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas. Ji sirgo apie dvi savaites. Jos buvęs vyras visą šį laiką irgi buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs. Jai vaistų nupirko sūnus. Pas ją į namus niekas nebuvo atėję. Nežino, ar pas buvusį vyrą kas nors lankėsi.
Liudytojas H. K. parodė, kad maždaug prieš pusę metų jam paskambino ieškovas ir paprašė, kad jam nupirktų vaistų, nes žinojo, kad jo šeimoje yra medikų. Ieškovas pasakė, kad pats neprisiskambina į polikliniką. Jis nuvažiavo į vaistinę ir nupirko vaistų, kuriuos ieškovui perdavė pro langą. Jo giminaitė medikė pasakė, kad jeigu po savaitės nepagerės, nuvažiuos apžiūrėti ieškovo. Tuo metu visa ieškovo šeima sirgo.
Liudytojas L. L. parodė, kad ieškovas yra jo tėtis. Papildomai nurodė, kad 2022 m. vasario mėnesį, jis, jo tėtis ir mama sirgo ir visi buvo namie. Tėčiui ir mamai buvo Covid-19. Nežino, ar jie darėsi šios ligos testus, ar kreipėsi į gydymo įstaigą. Jis taip pat jautėsi blogai, bet jo testas buvo neigiamas. Tuo metu tėčiui lyg ir reikėjo eiti į darbą, tačiau negali tiksliai pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pagal neterminuotą darbo sutartį ieškovas R. L. 2004 m. kovo 15 d. priimtas dirbti Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ugniagesiu gelbėtoju.
Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. PTĮ-579 dėl nuobaudos skyrimo konstatuota, kad Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK ugniagesys R. L. 2021 m. liepos 30 d. be pateisinamos priežasties ir neprasinešęs skyrininkui bei Priešgaisrinės tarnybos direktoriui neatvyko į darbą, padarė darbo pareigų pažeidimą, todėl toks jo elgesys traktuojamas kaip pravaikšta ir yra sunkus darbo drausmės pažeidimas. Tuo pačiu įsakymu R. L. įspėtas, kad jeigu bus padarytas antras bent vienas darbo pareigų pažeidimas per dvylika mėnesių, darbo sutartis su R. L. gali būti nutraukta be įspėjimo.
Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. PTĮ-580 ieškovas R. L., vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei 3 dalies 1 punktu, be pateisinamos priežasties praleidus dvi budėjimo (darbo) pamainas, t. y. 2022 m. liepos 30-31 d. ir rugpjūčio 3-4 d., atleistas iš (duomenys neskelbtini) UK ugniagesio pareigų nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d.
2021 m. rugpjūčio 31 d. Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir ieškovas R. L. sudarė taikos sutartį, kuria Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. PTĮ-580 pripažintas negaliojančiu ir šalių darbo santykiai nepertraukiamai tęsiasi. Taikos sutartimi taip pat susitarta, kad Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. PTĮ-579 dėl nuobaudos skyrimo yra pagrįstas, teisėtas ir galiojantis.
Pagal 2022 m. vasario mėnesio Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK darbuotojų grafiką ieškovas R. L. turėjo dirbti nuo 2022 m vasario 23 d. 7.30 val. iki vasario 24 d. 7.30 val. ir vasario 28 d. nuo 0.30 val. iki 7.30 val. Nurodytomis dienomis jis turėjo dirbti karti su ugniagesiu J. S..
Priešgaisrinės tarnybos knygoje nurodyta, kad nuo 2022 m. vasario 23 d. 7.30 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 7.30 val. budinčios pamainos sudėtį sudaro R. L. ir J. S.. Ties R. L. pavarde pažymėta „serga“. Tarnybos knygoje taip pat nurodyta, kad nuo 2022 m. vasario 27 d. 7.30 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 7.30 val. budinčios pamainos sudėtį sudaro A. B., R. L. ir J. S.. Ties R. L. pavarde pažymėta „serga“.
Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. nedirbo.
2022 m. vasario 28 d. Priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) UK ugniagesiai S. N. ir J. S. surašė Priešgaisrinės tarnybos direktoriui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UK ugniagesys R. L. 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. dėl nežinomos priežasties neatvyko į darbą.
Iš Priešgaisrinės tarnybos komisijos posėdžio dėl R. L. neatvykimo į darbą 2022 m. vasario 28 d. protokolo Nr. 2022/01(7) matyti, kad komisija pritarė faktui, kad buvo bandoma gauti pasiaiškinimą iš R. L., tačiau nepavykus su juo susisiekti, neatvykimą į darbą laikyti kaip tyčinę R. L. pravaikštą.
Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. PTĮ-620 ieškovas R. L., vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei 3 dalies 1 punktu, be pateisinamos priežasties praleidus dvi budėjimo (darbo) pamainas, t. y. 2022 m. balandžio 23-24 d. ir 28 d., atleistas iš (duomenys neskelbtini) UK ugniagesio pareigų nuo 2022 m. kovo 1 d. Nurodytame įsakyme padarytas rašymo apsirikimas nurodant ieškovo neatėjimo į darbą datas, todėl įsakymas pataisytas, nurodant, kad ieškovas į darbą neatėjo 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. Priešgaisrinės tarnybos įsakymų registre nėra duomenų apie įsakymo taisymą. Nurodytas įsakymas (nepataisyta versija) ieškovui R. L. 2022 m. kovo 2 d. išsiųstas paštu.
Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. PTĮ-621 nutarta R. L. išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 23 d. iki kovo 4 d. ieškovo buvusiai žmonai D. L. dėl Covid-19 ligos suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.
Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki kovo 8 d. ieškovui R. L. dėl ūminės viršutinių kvėpavimų takų infekcijos suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo R. L. prašymą atsakovei Priešgaisrinei tarnybai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atsisakyta nagrinėti, nes praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas.
Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. PTĮ-304, 7 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos atveju ir kt.) tarnybos darbuotojai, atskirai suderinus su komandos skyrininku ir gavus direktoriaus leidimą, gali pavaduoti vieni kitus.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu
Jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo (ugniagesio pareigų) DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 3 dalies 1 punkto pagrindu. Atleidimo iš darbo įsakyme nurodyta, kad ieškovas be pateisinamos priežasties praleido dvi budėjimo (darbo) pamainas, t. y. 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. Įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovas 2021 m. liepos 30-31 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3-4 d. buvo padaręs panašų prasižengimą ir buvo atleistas iš darbo, tačiau tarp ieškovo ir darbdavio buvo sudaryta taikos sutartis ir ieškovas buvo grąžintas į darbą, įspėjant nepažeisti darbo drausmės ateityje. Konstatuotina, kad darbdavys (atsakovė) įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo traktavo, jog darbuotojas (ieškovas) padarė tiek šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tiek per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.
Ieškovo ir jo atstovo teigimu ieškovas iš darbo yra atleistas neteisėtai, nes jis į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, t. y. galimai įtartos Covid-19 ligos, kurios požymius ieškovas jautė, taip pat todėl, kad saviizoliavosi, nes kartu su juo gyvenančiai jo buvusiai žmonai buvo diagnozuota Covid-19 liga. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra neteisėtas dar ir dėl to, kad ieškovui iki pat šiol nėra įteiktas šio įsakymo pataisytas variantas, be to, atsakovė, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, neįvykdė pareigos pareikalauti ieškovo rašytinio paaiškinimo.
Atsakovės atstovas nurodė, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo priimtas pagrįstai, nes ieškovas neįrodė, kad jis į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, taip pat ieškovas nevykdė pareigos informuoti jį apie neatvykimo į darbą priežastis. Ieškovas į darbą be pateisinamos priežasties neatvyksta ne pirmą kartą, prieš metus laiko dėl tokio paties pažeidimo jis jau buvo atleistas iš pareigų, tačiau juo patikėjus buvo sudaryta taikos sutartis ir darbiniai santykiai nenutrūko.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte (šiuo metu galiojančios DK redakcijos 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas) įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Priešgaisrinėje tarnyboje dirbo ugniagesiu gelbėtoju. Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesio pareigybės aprašymo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. PTĮ-243, 7.16 punkte nustatyta, kad darbuotojas dirbantis ugniagesiu privalo dirbti pamainomis pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką turėjo dirbti 2022 m vasario 23 d. nuo 7.30 val. iki vasario 24 d. 7.30 val. ir vasario 28 d. nuo 0.30 val. iki 7.30 val., tačiau į darbą neatvyko. Ieškovas teigia, kad tokį jo elgesį nulėmė tai, kad jau 2022 m. vasario 22 d. jis pajuto ligos, galimai Covid-19, simptomus. Duomenų, kad 2022 m vasario 23 d., 24 d. ir 28 d. ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu buvo užsiregistravęs Covid-19 ligos testui ar dėl kontakto su sergančiu Covid-19 liga asmeniu, jam būtų taikoma saviizoliacija. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2022 m. vasario mėnesį jis blogai jautėsi ir negalėjo eiti į darbą, patvirtino tik liudytojai – jo buvusi žmona D. L., sūnus L. L. ir kaimynas H. K.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui nedarbingumo pažymėjimas dėl ūminės viršutinių kvėpavimų takų infekcijos suteiktas tik nuo 2022 m. kovo 3 d. iki kovo 8 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jo neatvykimą į darbą lėmė svarbios priežastys, t. y. liga. Be liudytojų parodymų, kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018), byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo neatvykimą į darbą dėl ligos. Teismo manymu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nuo 2022 vasario 22 d. iki 2022 m. vasario 28 d. jis negalėjo susisiekti su šeimos gydytoja ir užsiregistruoti Covid-19 ligos testui, yra prieštaringos ir vertintinos kritiškai. Taip pat ieškovo atstovo teiginiai, kad ieškovas, turėjęs kontaktą su Covid-19 liga sirgusia jo buvusia žmona ir siekdamas išvengti Covid-19 viruso išplitimo, savo iniciatyva saviizoliavosi, todėl jam taikomas tik Covid-19 pandemijos valdymo teisinis reguliavimas, o ne darbo santykių teisinis reguliavimas, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.
Vertinant, ar ieškovas į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, analizuotinas ir ieškovo elgesys informuojant darbdavį apie negalėjimą atvykti į darbą. Ieškovo darbovietės – Priešgaisrinės tarnybos – ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos atveju ir kt.) tarnybos darbuotojai, atskirai suderinus su komandos skyrininku ir gavus direktoriaus leidimą, gali pavaduoti vieni kitus. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2022 m. vasario 23 d. ryte informavo savo budėjimo pamainos porininką J. S. apie tai, kad dėl blogos savijautos negali atvykti į darbą. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad apie ieškovo ligą jis pranešė tik pamainos vadui Telšiuose, daugiau niekam nesakė, nes to neprašė pats ieškovas. Liudytojai, (duomenys neskelbtini) UK skyrininkas S. N. ir Priešgaisrinės tarnybos direktorius R. R., nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie ieškovo neatvykimą į darbą dėl ligos 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. Ieškovas parodė, kad (duomenys neskelbtini) UK skyrininkui S. N. apie tai, kad dėl sveikatos problemų negali atvykti į darbą, jis pranešė 2022 m. vasario 23 d. Ieškovo teigimu, Priešgaisrinės tarnybos direktoriui jis neskambino, nes darbovietėje buvo susiklosčiusi praktika direktorių informuoti tik labai svarbiais atvejais. Esant nurodytoms aplinkybės ir atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo darbovietės vidaus tvarkos taisyklių nuostatą, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos informuoti darbdavį apie neatvykimą į darbą ir jo priežastis. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 25 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisyklėmis, ieškovas, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kad jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, apie neatvykimą į darbą ir to priežastis turėjo informuoti ne tik pamainos porininką, bet ir skyrininką bei darbovietės direktorių. Ieškovo elgesys, kai jis, galimai turėjęs kontaktą su Covid-19 liga sirgusia buvusia žmona, savo iniciatyva saviizoliavosi, tačiau tuo metu žinodamas, kad jis turi pareigą eiti į darbą ir kad jo darbinės funkcijos negali būti atliktos nuotoliniu būdu, nesiėmė aktyvių veiksmų, tokių kaip tiesioginis darbdavio informavimas apie negalėjimą gauti nedarbingumo pažymėjimą, laikytinas pažeidžiančiu Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandų vidaus tvarkos taisykles, taip pat nurodytose DK normose įtvirtintas darbuotojo pareigas ir prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju nurodytas ieškovo pasyvumas, tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti darbdavį apie negalėjimą atvykti į darbą, atsižvelgiant į tai, kad Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda už tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir jis buvo įspėtas, kad jeigu bus padarytas antras bent vienas darbo pareigų pažeidimas per dvylika mėnesių, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta be įspėjimo, yra nepateisinamas, nesant nustatytų dėl tokio elgesio svarbių priežasčių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. į darbą neatvyko dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių, todėl konstatuotina, kad padarė darbo pareigų pažeidimą.
Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį (kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali), yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).
Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbo ugniagesiu gaisrininku, kurio buvimas darbo vietoje yra ypatingai svarbus, tai, kad ieškovas neįrodė, jog dėl svarbių priežasčių neatvyko į dvi budėjimo pamainas, netinkamai informavo darbdavį apie negalėjimą atvykti į darbą bei kad 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. PTĮ-579 dėl nuobaudos skyrimo buvo pripažintas padaręs tokį patį darbo pareigų pažeidimą – be pateisinamos priežasties 2021 m. liepos 30 d. neatvyko į darbą – ir buvo įspėtas, kad jeigu bus padarytas antras bent vienas darbo pareigų pažeidimas per dvylika mėnesių, darbo sutartis su juo gali būti nutraukta be įspėjimo, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieškovo neatvykimas į darbą 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. nesant pateisinančių priežasčių yra šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Taip pat pripažintina, kad ieškovas be svarbios priežasties neatvykdamas į darbą dvi budėjimo pamainas per paskutinius dvylika mėnesių padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovo atstovas ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą taip pat grindė argumentais, kad priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo padaryti procedūriniai pažeidimai, nes įsakyme nurodytos neteisingos datos, kada ieškovas neatėjo į darbą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, neįvykdė pareigos pareikalauti ieškovo rašytinio paaiškinimo.
Kaip nurodyta prieš tai, byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką į darbą neatvyko 2022 m. vasario 23-24 d. ir 28 d. Esant šiai aplinkybei, darytina išvada, kad nurodytas rašymo apsirikimas įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodant datą, kada ieškovas neatvyko į darbą, nėra esminis įsakymo priėmimo pažeidimas, dėl kurio įsakymas laikytinas neteisėtu.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 28 d. įvyko Priešgaisrinės tarnybos komisijos posėdis dėl ieškovo neatvykimo į darbą, kurio metu komisija pritarė faktui, kad buvo bandoma gauti pasiaiškinimą iš ieškovo, tačiau nepavykus su juo susisiekti, neatvykimą į darbą nuspręsta laikyti kaip tyčinę ieškovo pravaikštą. Nors ieškovo atstovas kvestionavo faktinį šios komisijos susirinkimą, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad šios komisijos susirinkimas nebuvo įvykęs. Kita vertus, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vien tik tai, kad byloje nėra ieškovo rašytinio paaiškinimo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad įsakymas, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo, yra neteisėtas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo nulemtas jo paties netinkamo elgesio, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą rašytinių įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. L. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.