Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. spalio 7 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 19 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. gegužės 26 d., į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, statinių ir dinaminių balų santykį, ankstesnius teistumus, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

5. Kauno apygardos teisme 2021 m. sausio 8 d. gautas nuteistojo V. A. raštas (papildymas), kuriame jis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, suteiktu šansu pasitaisyti anksčiau nepasinaudojo, prašo suteikti galimybę grįžti pas šeimą ir vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, teisingai įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – bausmės atlikimo metu jis dirba, palaiko ryšius su artimaisiais ir juos vertina, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, už tai yra skatintas, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko ir jomis nesivadovauja. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 58 balai, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

9. Analizuojamu atveju tiek Komisija, tiek apylinkės teismas sprendė, kad V. A. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos balo mažėjimas – rizika nuo 2020 m. birželio 1 d. vertinimo metu nustatytų 67 balų sumažėjo iki 58 balų, rizika mažėjo ir viso bausmės atlikimo metu (bausmės atlikimo pradžioje buvo nustatyta 90 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika), apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam vis dar išlieka pakankamai reikšmingi, riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys. Pažymima, kad tie patys kriminogeniniai veiksniai V. A. buvo nustatyti ir Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarime netaikyti lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos (duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tų pačių kriminogeninių veiksnių nustatymas, praėjus penkiems mėnesiams nuo ankstesnio svarstymo Komisijos posėdyje, teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeniniai veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, su galimu pakartotiniu nuteistojo V. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra rezultatyviai koreguojamos. Šią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudarančių statinių ir dinaminių balų santykis – iš 58 balų net 38 balai yra dinaminiai, juos nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nepriekaištingai elgdamasis, stengdamasis koreguoti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas problemines sritis (lankydamas tikslines programas mąstymo ir elgesio korekcijai, mokydamasis ir siekdamas įgyti specialybę, aktyviau mažindamas turimus įsiskolinimus, kurie pagal gautus vykdomuosius dokumentus sudaro pakankami reikšmingą 7 259,10 Eur sumą (išmokėta 327,56 Eur)) gali ženkliai sumažinti.

10. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad V. A. nusikalto ne pirmą kartą – praeityje nuteistasis teistas net 12 kartų už vagystes, fizinio skausmo sukėlimą/nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimą bendrininkų grupėje, ne kartą teistas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), t. y. ir už tokias pačias veikas, už kurias šuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės, taip pat ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau taikytos bausmės ir poveikio priemonės nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė, jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, vėl darė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad šį kartą taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, ir tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, o teisės pažeidimai yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir įtakojo nusikalstamą elgesį, nors kaltę ir pripažįsta, nusikalstamo elgesio pasekmes vertina tik savo poreikių kontekste, pavyzdingu elgesiu nepasižymėjo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. lapkričio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautas nuobaudas ir paskatinimus fiksuota, kad V. A. yra ne tik skatintas (keturis kartus, paskutinį kartą 2020 m. spalio 9 d.), bet ir du kartus baustas, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. gruodžio 20 d. už draudžiamų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi nuo 2020 m. gegužės 26 d. (panaikinus 2019 m. gruodžio 20 d. paskirtą nuobaudą prieš terminą). Taigi nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, o išimtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje stebimas tik nuo 2020 m. gegužės 26 d., kuomet jam skatinimo būdu prieš terminą buvo panaikinta 2019 m. gruodžio 20 d. skirta drausminė nuobauda ir jis dar kartą buvo paskatintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daigiau nebenusikalsti. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo, vieningai balsavo prieš V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

11. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl poreikio bendrauti su šeima, auklėti vaikus, savaime nelemia sprendimo taikyti lygtinį paleidimą. Neabejotina, kad artimi ryšiai su šeima, jų palaikymas, gali būti faktoriumi, mažinančiu pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir nusikaltimų darymo metu V. A. būnant laisvėje, tačiau akivaizdu, kad ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Anksčiau nuteistajam ne kartą buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, ne kartą taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip ir minėta, tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.