Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. (toliau – V. A.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nuteistojo V. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 95-217 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu V. A. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. A. skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 52 MGL (1958,32 eurų) dydžio bauda.

3. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu V. A. skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 52 MGL (1958,32 eurų) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 19 d.

5. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistojo V. A. gynėjas advokatas V. Martyšius pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, visiškai pritariant Komisijos išvadoms, nuteistojo skundas buvo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato V. Martyšiaus skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, jokių skunde įvardintų teisingumo principų nepažeidė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, vien tik likusios mažos neatliktos bausmės dalies egzistavimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo V. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Būtina įvertinti ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama ir toliau jo elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.

9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. A. nustatyta 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, ką savo skunde itin akcentuoja V. A. gynėjas, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams.

10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, V. A. jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, jokių problemų dėl nuolatinės jo gyvenamosios vietos laisvėje, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nėra, nuteistasis grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno iki įkalinimo su savo sutuoktine ir vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, svarbu ir tai, kad pataisos įstaigoje jis dalyvavo 6 motyvacinių užsiėmimų grupėje „Alkoholio vartojimo problemų sprendimas“, išklausė alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų ciklą priklausomybės nuo alkoholio vartojimo prevencijai. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja V. A. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

11. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro didelis dinaminių balų skaičius – 38 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Tuo tarpu V. A. elgesys pataisos įstaigoje ypatingu pavyzdingumu nepasižymėjo. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, per visą nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką už skirtingo pobūdžio pažeidimų padarymą, tame tarpe ir itin šiurkštaus – draudžiamų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą, jis 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, dar 2021 m. kovo 5 d., t. y. vos kiek daugiau nei prieš keturis mėnesius, jo netinkamas elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje. Ir nors šiuo atveju drausminė nuobauda jam skirta nebuvo, tačiau vien tai, kad V. A. elgesys buvo svarstomas kaip netinkamas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui, kadangi aptartų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba savo elgesio koreguoti vien tik teigiama linkme, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai.

12. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas V. A. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiškų, padarymą, jis buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo. Išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas net tris analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu, keldamas ypatingą pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.

13. Nepaisant to, kad laisvės atėmimo bausmę šiuo metu V. A. atlieka pirmąjį kartą, kas itin akcentuojama nuteistojo gynėjo skunde, tačiau praeityje iš esmės visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam apsvaigus nuo alkoholio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nesakingas alkoholio vartojimas, kaip pakartotinį V. A. nusikalstamą elgesį skatinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, jau buvo susiformavęs iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai veikiantį veiksnį, būdamas laisvėje nuteistasis nedėjo ir, nepaisydamas savo šeimos ir artimųjų palaikymo, nesistengė pasitaisyti. Todėl vien tai, kad pataisos įstaigoje jis aktyviai dalyvauja pataisos programose, susijusiose su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo nuolat daro tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo, vis dar yra linkęs elgtis impulsyviai, dėl ko egzistuoja tikimybė, jog pavartojęs alkoholio V. A. gali išreikšti savo pyktį kitų asmenų atžvilgiu.

14. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo gynėjo skunde, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia V. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

15. Neignoruojant buvusių nuteistojo V. A. teistumų, būtina pažymėti, kad nors šiuo metu jis ir prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, tačiau vis dar nesugeba atskirti probleminių sričių, galinčių turėti lemiamos įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Be to, net ir šiuo metu V. A. mąsto apie savo neteisėto elgesio pasekmes tik paviršutiniškai, atsižvelgdamas išimtinai vien tik į savo paties poreikius, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, nesistengia eliminuoti jų galimos pasikartojimo rizikos, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai.

16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo V. A. atžvilgiu svarbu ir tai, kad nuteistasis yra baigęs tik 10 klasių, jokios specialybės nėra įgijęs. Nepaisant šio fakto, būdamas pataisos įstaigoje ir galėdamas pasinaudoti specialybės įgijimo galimybe, V. A. tuo nesinaudoja ir nesimoko, tokiu būdu neabejotinai sumažindamas savo realias galimybes tinkamai įsilieti į darbo rinką laisvėje lygtinio paleidimo atveju. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos aišku, kad praeityje V. A. dirbo ir oficialiai, tačiau šis faktas nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, dauguma praeityje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo susijusios su finansinės naudos siekimuy, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad oficialių pajamų nuteistojo ir jo šeimos finansinių poreikių tenkinimui V. A. nepakako, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali atgrasyti jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad šiuo metu V. A. turi nesumokėtų administracinių nuobaudų net už 25000 eurų, kas asmeniui, neturinčiam jokių santaupų ar realizuotino turto laisvėje, yra pakankamai didelė finansinė našta, kurios sumažinimui, būdamas pataisos įstaigoje ir gaudamas darbo užmokestį, nuteistasis jokių pastangų nededa.

6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.