Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-330 netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti V. A. pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes jo padaryti nusikaltimai - atsitiktiniai, o jam paskirta bausmė turi užtikrinti ir individualizuotą (jokiu būdu ne formalų) teisingumo principo įgyvendinimą jam dirbant ir išlaikant bei rūpinantis penkiais mažamečiais savo vaikais. Komisija nepateikė jokių įtikinamų argumentų savo formaliai ir klaidingai išvadai, rodančių, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo be teisingumo principo įgyvendinimo. Skunde taip pat pažymėta, kad Komisija visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis - paprastas Vilniaus krašto žmogus (darbininkas), iš 2019 m. liepos 2 d. uždaryto Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo į dabartinę bausmės atlikimo vietą neparsivežė jokių nuobaudų; jam svetima ir nesuprantama mūsų šalies pataisos namuose vyraujanti subkultūra, todėl jos netoleruoja ir niekaip nepalaiko. V. A. nereikia jokių socialinės reabilitacijos formaliu planų, socializacijos pagalbos ar nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių, kadangi bausmės atlikimo metu, jo gyvenimo teigiamos nuostatos yra kardinaliai pasikeitę (nori dirbti, įgyti vidurinį išsilavinimą, materialiai išlaikyti visą šeimą ir ja visokeriopai rūpintis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 95-330 nutarta netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. gruodžio 20 d., o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį š taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 67 balai, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nuteistasis yra pažeidęs teismo skirtus įpareigojimus, per bausmės vykdymo atidėjimą padarė naują nusikaltimą, akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkęs nusikalsti (anksčiau teistas 12 kartų), todėl Komisija konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo su 52 MGL (1958,32 Eur) dydžio bauda.

Teistas: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo su 52 MGL (1958,32 Eur) dydžio bauda;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 52 MGL (1958,32 Eur) bauda.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 8 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. birželio 11 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 11 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo V. A. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, Išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 15 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis V. A. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, V. A. nustatoma vidutinė – 67 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, V. A. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, analogiškas nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie V. A. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, paskutinė nuobauda, 2019 m. gruodžio 20 d. paskirta už draudžiamų daiktų įsigijimą ir laikymą, panaikinta prieš terminą tik 2020 m. gegužės 26 d., ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju V. A. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami V. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kartoja tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, linkęs elgtis impulsyviai, yra tikimybė, kad pavartojus alkoholio, išreikš savo pyktį; supranta, jog alkoholis įtakojo jo nusikaltimus, prisiima kaltę už juos, tačiau nesugeba atskirti kitų sričių, kurios yra probleminės ir galėjo turėti įtakos nusikaltimams; mąsto apie pasekmes tik atsižvelgiant į savo poreikius, apie savo tikslus ir ateities planus kalba nekonkrečiai; supranta ir tam tikru laipsniu priima kitų požiūrį, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Be to, Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 67 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo pirminio vertinimo sumažėjo nuo 90 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai (galintys kisti) riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 47 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-330 netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-330 netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.