Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su galutinai subendrintomis bausmėmis, paskirtomis 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 10 mėnesių su 52 MGL (1958,32 Eur) dydžio bauda.

1.1. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su galutinai subendrintomis bausmėmis, paskirtomis 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 7 mėnesiams su 52 MGL (1958,32 Eur) dydžio bauda;

1.2. 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2017 m. lapkričio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, ir neatliktos (nesumokėtos) 52 MGL baudos pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 4 metams ir 3mėnesiams ir 52 MGL (1958,32 Eur) bauda.

1.3. Iki šių nuosprendžių priėmimo teistas 12 kartų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. spalio 7 d., pabaiga – 2023 m. birželio 19 d.

4. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistojo gynėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad teismas neturi pagrindo pripažinti, jog Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato V. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y., redakcija, kuri galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisija, neturėjo pagrindo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. A. gynėjas nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nuteistasis V. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. A. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylą, skundžiamą nutartį, nuteistojo gynėjo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam V. A. šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vienos iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistojo V. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 67 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

11. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų V. A. pataisos aspektų. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, iki Komisijos posėdžio buvo skatintas 3 kartus. Paskutiniu metu jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Bausmės atlikimo metu V. A. dalyvauja pataisos įstaigoje vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimuose. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima. Bausmės atlikimo metu dirba. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad V. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. A. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 2 kartus baustas drausmine tvarka (už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir draudžiamų daiktų (mobilaus ryšio telefono) laikymą bei įsigijimą), nors drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau rodo, jog asmuo ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Pastebėtina, kad galiojančių nuobaudų nuteistasis V. A. neturi tik nuo 2020 m. gegužės 26 d., kuomet jam skatinimo būdu prieš terminą buvo panaikinta 2019 m. gruodžio 20 d. skirta drausminė nuobauda, todėl šiuo metu per anksti spręsti apie tvirtą jo pasiryžimą tinkamai atlikti skirtą bausmę.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. A., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 67 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (47 balai) veiksniai, kuriuos nuteistasis V. A. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

13. Nagrinėjamu atveju, atsisakant V. A. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgta į jo teistumų skaičių. Šiuo metu V. A. atlieka keliais nuosprendžiais už analogiškų nusikaltimų (transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio) padarymą skirtą bausmę. Anksčiau jis teistas eilę kartų už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jam būdavo skiriamos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, neskatino jo rinktis visuomenėje priimtinus veikimo būdus. Nors ankstesni teistumai yra V. A. praeitis, kuriai negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, tačiau ji atspindi problemines sritis, kurios bausmės atlikimo metu turi būti aktyviai koreguojamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. A. nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, linkęs elgtis impulsyviai. V. A., siekdamas, kad kiti paklustų, grasino smurtu ir panaudojo smurtą prieš šeimos narius (motiną ir brolį). Yra tikimybė, kad asmuo pavartojus alkoholio išreikš savo pyktį, kadangi visi nusikaltimai padaryti apsvaigus. Supranta, kad alkoholis įtakojo asmens nusikaltimus, prisiima kaltę už juos, tačiau nesugeba atskirti kitų sričių, kurios yra probleminės ir galėjo turėti įtakos nusikaltimams. Nuteistasis mąsto apie pasekmes tik atsižvelgiant į savo poreikius. Apie savo tikslus ir ateities planus kalba nekonkrečiai.

14. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo lėšų tvarkymu ir pajamomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. A. yra baigęs 10 klasių, specialybės nėra įgijęs. Oficialaus darbo stažo turi tik apie du metus, yra dirbęs neoficialiai tam, kad būtų patikrinti jo gebėjimai, tačiau vėliau darbdaviai su juo darbų netęsdavo. Laisvėje pagrindinio pajamų šaltinio neturėjo. Lėšas gaudavo už atsitiktinius darbus, kurių pastoviai trūkdavo. Pastebėtina, kad jis ne kartą teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui įgydavo ir darydamas nusikaltimus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, nesumokėtų administracinių baudų apie 25 000 Eur. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai 7259,10 Eur sumai, išmokėta tik 133,03 Eur, pagal prašymą siųsta 30 Eur. Tad išėjęs į laisvę V. A. neabejotinai susidurs su rimtais finansiniais sunkumais, juolab, kad teks rūpintis bei išlaikyti 5 mažamečius vaikus. Teisėjų kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje, nes sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio. Todėl aptarta aplinkybė leidžia abejoti sėkminga nuteistojo probacija, tuo, ar jis sugebėtų, būdamas laisvėje, nenusikalsti.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. A., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir nusikaltimų darymo metu, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. A. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to, nors sutiktina, kad kiekvienam vaikui yra reikalingi abu tėvai, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, juolab, kad anksčiau nuteistajam nebuvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės atsižvelgiant ir į gausią šeimą, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šiuo atveju vaikų interesai matytis su tėvu gali būti užtikrinti pasimatymų metu.

16. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo V. A. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas V. A. gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. A. gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. gynėjo advokato V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.