Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-331-368/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Šiaulių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės administracija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo pateiktais įrodymais. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės, dėl ko už ieškovo patirtus nuostolius privalo atsakyti atsakovai. Atsakovai pažeidė CK 6.483 straipsnio l dalies nuostatas. Aplinkybė, ar ieškovas matė ir žinojo, kad prie išnuomoto žemės sklypo nėra privažiavimo, teisiškai nėra svarbi, nes įstatymas įpareigojo atsakovus perduoti daiktą, kuriame ieškovas galėtų vykdyti veiklą - statyti statinį (Nuomos sutarties 7.2 p.). Nustatęs, kad privažiavimo (kelio) prie išnuomoto žemės sklypo nėra, teismas privalėjo konstatuoti, ar tokiu daiktu ieškovas galėjo naudotis, ar jis atitiko nuomos sutarties sąlygas, tai yra, ar ieškovas, turėdamas pareigą mokėti 500 000 Lt metinį nuomos mokestį, objektyviai galėjo naudotis išnuomotu daiktu. Išnuomodami žemės sklypą be privažiavimo į jį atsakovai tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nes išnuomotu daiktu ieškovas negalėjo naudotis pagal jo paskirtį. Atsakovų veiksmai perduoti paskirties neatitinkantį daiktą prieštarauja dalykinei verslo praktikai, yra nesąžiningi. Dėl nuomotojo pareigų nesilaikymo ieškovui buvo atimta objektyvi galimybė naudotis išnuomotu daiktu.Teismo išvada, kad ieškovas nereiškė klausimo dėl sklypo netinkamumo iki Šiaulių miesto savivaldybė pareikalavo nuomos mokesčio, paneigiama rašytiniais įrodymais. Ieškovas atsakovams nuolat reiškė pretenzijas dėl negalimumo naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal paskirtį. Tą įrodo 2008 m. vasario 14 d., balandžio 29 d., rugsėjo 3 d. raštai, adresuoti atsakovams. Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl nuomos mokesčio priteisimo atsakovas kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo 23 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-1581-230/2008), t. y. vėliau, nei ieškovas pareiškė savo pretenzijas. 2008 m. vasario 14 d. raštu Nr. 02/12 ieškovas pranešė atsakovams, kad nėra sudarytos sąlygos naudoti žemės sklypą, nors nuomininkas vykdo numatomų statyti objektų nuomojamame sklype projektavimą. Ieškovas reikalavo atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą ir neskaičiuoti nuomos mokesčio iki nebus įrengtas privažiavimas į žemės sklypą. Atsakovai pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalį, nes su ieškovu nebendradarbiavo, nedėjo pastangų vykdyti sutartį, dėl ko ieškovo reikalavimu nuomos sutartis buvo nutraukta.Teismas buvo šališkas pasisakydamas, kad nuomotojas neatsako už daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti. Įstatymas nuomotojui nustatė pareigas, kurias teismas nepagrįstai perkėlė nuomininkui. Sudarydami nuomos sutartį atsakovai privalėjo vadovautis CK 6.550 straipsniu, privalėjo į sutartį įrašyti sąlygą dėl kelio (privažiavimo) nutiesimo. Teismas be pagrindo pareigą nutiesti kelią perkėlė ieškovui, eliminuodamas atsakovų pareigą, nustatytą CK 6.550 straipsnyje. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Nuomos sutartimi ieškovui nebuvo deleguota pareiga nutiesti kelią. Kadangi sutartį ruošė atsakovai, jos sąlygos turi būti aiškinamos sutartį pasiūliusios šalies nenaudai.Sprendime teismas iškėlė hipotetinę sąlygą, jog pagal Statybos įstatymą dėl kelio (privažiavimo) su ieškovu galėjo būti sudaryta atskira sutartis. Tokia išvada prieštarauja nuomos sutarties esmei, Savivaldos pagrindų įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teismas pažeidė sutarties šalių pusiausvyrą, nes laikydamas Nuomos sutarties sąlygas nepakankamomis vykdyti sutartį, papildomai įpareigojo nuomininką atskira sutartimi prisiimti pareigą nutiesti kelią. Tokia išvada prieštarauja atsakovų pozicijai šiuo klausimu: „Kai bus gautos lėšos, miesto infrastruktūros skyrius organizuos konkursą gatvės nutiesimo darbams pirkti, nuties gatvę” (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 4 d. raštas Nr. S-599-11). Teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi, nes minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuomos mokesčio, o ne dėl nuostolių atlyginimo.Teismas klydo manydamas, kad nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai kilti civilinei atsakomybei. 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymu Nr. 237/08 ieškovas kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją, prašydamas nutraukti Nuomos sutartį, nes dėl neįrengtos Sodo gatvės Šiaulių mieste neturės galimybių vykdyti sutartį. Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-5944 Nuomos sutartis buvo nutraukta, patenkinus ieškovo prašymą - dėl to, kad ieškovas negalėjo naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal jo paskirtį. Šios aplinkybės įrodo atsakovo kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Nuomininkas negavo to, ką tikėjosi gauti pagal Nuomos sutartį, todėl pažeisti jo lūkesčiai, o tai atitinka sutarties pažeidimo sąlygą. Ieškovo patirtus nuostolius patvirtina bylos įrodymai. Įvertinęs aplinkybes, kuriomis įrodyta, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės, teismas privalėjo taikyti CK 6.221, 6.222, 6.557, CK 6.501 straipsnius ir priteisti ieškovui jo patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas, kuriuo ieškinio dalis dėl 31 246,17 Lt nuomos mokesčio priteisimo palikta nenagrinėta, o kitą ieškinio dalis atmesta, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinį skundą dėl aptariamo teismo sprendimo padavė ieškovas, todėl skunde išdėstyti argumentai sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto (ieškovo) skundo argumentus, yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei pritaikė teisės normas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam žemės sklypas buvo išnuomotas su trūkumais, dėl kurių jis žemės sklypo negalėjo naudoti pagal paskirtį. Apelianto teiginiai, jog jis atliko būtinus statiniams statyti veiksmus, patirdamas išlaidas, kurios dėl negalėjimo vykdyti sutartinių įsipareigojimų sudaro jo nuostolius, yra nepagrįsti ir neteisingi.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo atliktas materialiųjų teisės normų taikymas yra teisingas, o byloje esantys įrodymai ištirti tinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Artapolas“ ieškiniu prašė priteisti nuostolius, kuriuos jis esą patyrė dėl netinkamo jam perduoto daikto. 2007 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/07-0037, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko, ir UAB „Artapolas“, numatė, jog vadovaujantis 2007 m. vasario 26 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1,3724 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 2901/0008:420, esantį Tilžės g. 229, Šiauliuose, už kasmet mokamą 500 000 Lt metinį žemės nuomos mokestį (9 p.). Aukciono laimėtojas įsipareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl teritorijos tarp Tilžės ir projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane numatytų statinių statybą nuomojamame žemės sklype pradėti per 12 mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (leidimą statybai, statinių priėmimo naudotis aktus) nuomotojui (7.2 p.). Aptariamos sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, kad joje minima apie teritorijos detalųjį planą, tačiau nėra jokių nuorodų apie nuomotojo pareigą įrengti gatvę privažiavimui prie sklypo (26-29, 32 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės mero 2008 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1-685-1, adresuotame UAB „Artapolas“, nurodyta, kad „/..../ žemės sklypo Tilžės g. 229 ilgalaikės nuomos sutartyje Nr. N29/07-0037 nėra nuomotojo ar Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimo įrengti naujas Sodo ar Vinkšnos gatves ar kitą infrastruktūrą. Sklypas buvo išnuomotas pagal faktinę padėtį, o investuotojas įsipareigojo prisiimti sutartinius įsipareigojimus bei atlikti techninį projektą per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo ir įrengti visą reikalingą infrastruktūrą bei privažiavimus už sklypo ribų, atsižvelgdamas į patvirtintą detalųjį planą bei įvertindamas būsimas perspektyvas, susijusias su greta esančiais suplanuotais sklypais, būsimomis gatvėmis ir kt“. (44 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2008 m. kovo 4 d. rašte Nr. 1-599-11, adresuotame UAB „Artapolas“, nurodė, kad „/.../ UAB „Artapolas“ sklypas 1,3724 ha yra prie magistralinės Tilžės gatvės. Bendrovė, gavusi technines sąlygas iš miesto infrastruktūros skyriaus, gali įrengti laikiną įvažiavimą iš Tilžės gatvės“ (45 b. l.). 2008 m. kovo 21 d. rašte Nr. 83-221-(1.4.4) nurodyta, kad „/.../ UAB „Artapolas“ siūlymas koreguoti valstybinės žemės nuomos 2007 m. gegužės 4 d. sutarties Nr. N29/07-0037 10 punktą, siekiant nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčių, yra pavėluotas“ (46 b. l.). 2008 m. birželio 6 d. raštu Nr. 83-47.6/1.4.4/ UAB „Artapolas“ įspėta, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio ir nepateikus tai patvirtinančio dokumento, 2007 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/07-0037 bus vienašališkai nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (48 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-5944 pripažinta pasibaigusia šalių susitarimu valstybinės žemės nuomos 2007 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. N29/07-0037, sudaryta su UAB „Artapolas“ dėl 1,3724 ha žemės sklypo nuomos Tilžės g. 229, Šiaulių mieste. UAB „Artapolas“ išlieka pareiga pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punktą sumokėti žemės nuomos mokestį už 2007-2008 metus (faktinį nuomos laiką) (49 b. l.).

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme Šiaulių miesto savivaldybės administracija prieš atsakovą UAB „Artapolas“ inicijavo kitą civilinę bylą Nr. 2-516-230/2009 dėl nuomos mokesčio priteisimo (trečiasis asmuo byloje Šiaulių apskrities viršininko administracija), kuris sietas su 2007 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/07-0037 (114-119 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutiniame sprendime nurodyta, kad „/.../ sutartyje nebuvo numatyti Šiaulių savivaldybės įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Todėl visiškai nepagrįstas UAB „Artapolas“ teiginys, kad paaiškėjus, jog gatvė nėra įrengta ir artimiausiu metu nebus įrengta, pablogėjo išnuomoto daikto būklė ar jo naudojimosi sąlygos. /.../ UAB „Artapolas“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, neišsiaiškino nuomojamo daikto būklės ir jo naudojimosi sąlygų. /.../ Statybos išnuomotame sklype galėjo būti vykdomos įsirengus laikiną įvažiavimą, ką turėjo įvertinti ir pati UAB „Artapolas“ pasirašydama sutartį./.../ UAB „Artapolas“ turėjo visas galimybes įvertinti išnuomoto žemės sklypo naudojimosi aplinkybes, todėl nelaikyta, jog žemės sklypas buvo išnuomotas su trūkumais ir tai neturi įtakos nuomininko prievolei mokėti šalių susitarimu numatytą nuomos mokestį“ (140-145 b. l., civilinės bylos Nr. 2-516-230/2009 1 t., 153-158 b. l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis (civilinės bylos Nr. 2-516-230/2009 2 t., 22-27 b. l.), kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinis sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-323/2010, pažymėta, kad „/.../ teismai rėmėsi ir lingvistiniu ginčo sutarties sąlygų aiškinimu, nustatydami, kad ginčo sutarties 7.2 punkte tiesiogiai nurodyta, jog detaliajame plane ginčo žemės sklypas apibrėžiamas kaip teritorija tarp Tilžės ir projektuojamų (o ne esančių, ar nutiestų, ar pan.) Sodo ir Vinkšnos gatvių, kad ginčo sutartyje nenumatyti jokie ieškovo įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Teismai nenukrypo nuo pareigos sutartį aiškinti sąžiningai ir atsižvelgiant į šalių ketinimus, nes įvertino UAB „Artapolas“ elgesį tiek sudarant sutartį, tiek vėliau, patirtį šioje verslo srityje ir realias galimybes įvertinti nuomojamą daiktą, t. y. kad žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, kad aukciono procedūros vyko daugiau kaip du mėnesius, kad UAB „Artapolas“, būdama šioje srityje patyręs verslininkas ir susipažinęs su sklypo detaliuoju planu (kuriame tiesiogiai įvardyta, jog Sodo ir Vinkšnos gatvės yra tik projektuojamos), inicijavo derybas dėl tam tikrų ginčo sutarties sąlygų, tačiau nekėlė klausimų nei dėl kelio į sklypą nutiesimo terminų, nei dėl ieškovo planų šiuo klausimu, nei dėl sklypo naudojimo sąlygų, tokio kelio nesant. /.../ išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygos bei jo būklė nepakito per visą nuomos laikotarpį, o UAB „Artapolas“ nekėlė klausimo dėl nuomojamo žemės sklypo netinkamumo naudotis ar trūkumų bei dėl pareigos tiesti kelią iki tol, kol pareikalauta sumokėti nuomos mokestį. /.../ UAB „Artapolas“ galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamo žemės sklypo būklę, turėjo visas galimybės nuvykti apžiūrėti ginčo sklypą, išsiaiškinti visas jam rūpimas detales, o to nepadaręs, nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir veikė savo rizika. /.../ UAB „Artapolas“ turėjo visas galimybes įvertinti išnuomoto žemės sklypo naudojimosi sąlygas, todėl nelaikyta, kad žemės sklypas išnuomotas su trūkumais, dėl kurių ji negalėjo jo naudoti pagal paskirtį“ (civilinės bylos Nr. 2-516-230/2009 2 t., 62-67 b. l.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CPK 182 straipsnio 2 punktu, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitoje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvaus teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta kitoje minėtoje civilinėje byloje, esą anoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuomos mokesčio, o ne dėl nuostolių atlyginimo. Minėtoje kitoje byloje dalyvavo tie patys proceso subjektai kaip ir šioje byloje (UAB „Artapolas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Šiaulių apskrities viršininko administracija), o UAB „Artapolas“, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio, įrodinėjo aplinkybes dėl kitos šalies pareigos nutiesti šalia sklypo eisiančią Sodo gatvę bei kelią į sklypą, dėl šių aplinkybių toje byloje sprendė visų instancijų teismai (pirmosios, apeliacinės instancijos teismai ir kasacinis teismas).

Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo tiriamas bei aiškinamas 2007 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/07-0037, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities viršininko, ir UAB „Artapolas“, turinys (CK 6.193 straipsnio nuostatos), o šios sutarties sąlygų bei kitų įrodymų įvertinimas leidžia teigti, jog ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas (-ai) įsipareigojo nutiesti Sodo gatvės atkarpą tarp Dvaro ir Tilžės gatvių, kuri yra prie ieškovo išsinuomoto žemės sklypo. Teisingai nustatyta, kad jau prieš žemės sklypo nuomos aukcioną buvo žinoma, jog Sodo gatvė šalia išnuomoto žemės sklypo nėra nutiesta, o garantijų ar įsipareigojimų, kad gatvė bus nutiesta per tam tikrą konkretų laikotarpį nebuvo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė pagrįstai. Bylos duomenys neleidžia sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas esą klydo manydamas, jog nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Artapolas“ 2008 m. balandžio 29 d. raštu, adresuotu Šiaulių apskrities viršininkui, prašė geranoriškai nesivadovauti Valstybinės žemės nuomos sutarties 7.3 punktu (47 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2008 m. birželio 6 d. raštu Nr. 83-476./1.4.4/, atsakydama į UAB „Artapolas“ 2008 m. balandžio 29 d. prašymą, įspėjo, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio ir nepateikus tai patvirtinančio dokumento, 2007 m. gegužės 4 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/07-0037 vadovaujantis CK 6.564 straipsniu bus vienašališkai nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro (48 b. l.). Nurodyto rašto pagrindu, tai yra dėl nesumokėto nuomos mokesčio, Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-5944 aptariama žemės nuomos sutartis buvo pripažinta pasibaigusia bei nustatyta, kad UAB „Artapolas“ išlieka pareiga pagal Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/07-0037 9 punktą sumokėti žemės nuomos mokestį už 2007-2008 metus (už faktinį nuomos laiką) (49 b. l.). Tokios aplinkybės neleidžia teigti apie atsakovų kaltę dėl sutarties neįvykdymo bei nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės. Taigi neįrodyti apelianto argumentai, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovų kaltės, dėl ko už ieškovo patirtus nuostolius privalėtų atsakyti atsakovai.

Be to, aukščiau išdėstyti argumentai neleidžia sutikti su apeliantu, kad atsakovai pažeidė CK 6.483 straipsnio l dalies nuostatas. Ieškovas žemės sklype galėjo vykdyti numatytą veiklą, o jeigu tam tikslui reikalinga įrengti kelią (privažiavimą prie sklypo), tą galėjo padaryti pats ieškovas, nes atsakovai pagal sutartį neįsipareigojo įrengti gatvės (privažiavimo kelio). Ieškovui perduotas daiktas atitiko suderintas nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad išnuomodami žemės sklypą be privažiavimo į jį atsakovai tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nes aptariamoje sutartyje nenumatyti atsakovo įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo, o ieškovas galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamo žemės sklypo būklę, turėjo visas galimybės nuvykti apžiūrėti ginčo sklypą, išsiaiškinti visas jam rūpimas detales, o to nepadaręs, nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir veikė savo rizika.

Ta aplinkybė, kad ieškovas nekėlė klausimo dėl sklypo netinkamumo iki Šiaulių miesto savivaldybė pareikalavo nuomos mokesčio, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-516-230/2009 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Toje byloje nustatyta, kad UAB „Artapolas“ 2007 m. lapkričio 15 d. privalėjo sumokėti nuomos mokestį už einamuosius metus nuo sutarties sudarymo dienos 2007 m. gegužės 4 d. iki kalendorinių metų pabaigos, todėl UAB „Artapolas“ įrodinėtinos aplinkybės pagal 2008 m. raštus nepaneigia teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovai pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalį, nes nebendradarbiavo su ieškovu, nedėjo pastangų sutarčiai vykdyti, ko pasėkoje ieškovo reikalavimu nuomos sutartis buvo nutraukta. Tokie apelianto argumentai neparemti bylos medžiaga. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, nes ieškovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.

Apelianto teiginiai apie galimą teismo šališkumą grindžiami subjektyviu faktinių aplinkybių aiškinimu. Ieškovui galėjo ir turėjo būti žinoma apie išnuomojamo žemės sklypo būklę, o sudarytoje nuomos sutartyje nenumatyti atsakovų įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Kaip pažymėta kitoje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime, UAB „Artapolas“ turėjo visas galimybes įvertinti išnuomoto žemės sklypo naudojimosi sąlygas, todėl nelaikytina, kad žemės sklypas išnuomotas su trūkumais, dėl kurių ji negalėjo jo naudoti pagal paskirtį. Sutarčių sudaryme veikia sutarties laisvės principas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovai, sudarydami nuomos sutartį, privalėjo į ją įrašyti sąlygą dėl kelio (privažiavimo) nutiesimo. UAB „Artapolas“ buvo išaiškinta, kad ji, gavusi technines sąlygas iš miesto infrastruktūros skyriaus, gali įrengti laikiną įvažiavimą iš Tilžės gatvės (45 b. l.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Statybos įstatymą dėl kelio (privažiavimo) su ieškovu galėjo būti sudaryta atskira sutartis, prieštarauja nuomos sutarties esmei, Savivaldos pagrindų įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui, sąžiningumo ir teisingumo principui. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl patirtų nuostolių priteisimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.