- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-02
- Bylos Nr.
- 1-46-673/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21334-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
2026 m. vasario 2 d.
sekretoriaujant Sandrai Navickienei ir Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
nukentėjusiajai N. K. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą 2026-01-12 posėdyje), jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Sakartvelo pilietis, kaltinamojo tvirtinimu - vedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. birželio 8 d. apie 23.30 val., A. R., (duomenys neskelbtini), tyčia, priėjęs iš nugaros, sugriebė N. K. už dešinės rankos ir užlaužė ranką už nukentėjusiosios nugaros, sudavė ne mažiau keturis kartus kumščiu jai į veidą, ne mažiau du kartus į dešinę ranką, sugriebęs už plaukų parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir tokiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai: muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodines kraujosruvas pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste bei dešinio stipinkaulio intrasąnarinį lūžį tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė N. K. sveikatą.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2025 m. birželio 8 d. iš Gruzijos atvažiavo draugas E. B., atėjo į svečius, išgėrė. Buvo penkiese - M. M., E. B., E. B., jis ir N.. Jis susipyko su draugu M. M. dėl darbo, abu susistumdė. M. sudavė jam į veidą, apdraskė nagais, o jis jam davė atgal. Tuo metu atėjo N., įsiterpė tarp jų, bandė išskirti. Taikydamas draugui galėjo pataikyti ir N., bet to neprisimena, nes vyko konfliktas, o ji įlindo tarp jų, todėl galėjo netyčia trenkti ir jai, bet kraujo tuo metu ant jos nematė. Paskui E. jį išsivedė į lauką, jie pasėdėjo, parūkė. N. buvo labai girta. Kai grįžo iš lauko į kambarį, kuriame su N. gyveno, pamatė, kad N. guli nukritusi nuo lovos ant grindų. Pakėlė ją, paguldė į lovą. N. paprašė paguldyti ją į kitą lovą ir jis padėjo jai nueiti į kitą lovą. Trečią nakties atsikėlė, norėjo gerti ir pamatė, kad ji vėl nukritusi ant grindų, vėl ją pakėlė. Jie miegojo viename kambaryje, bet kaip ji nukrito, negirdėjo. Ryte atsikėlęs išėjo į darbą. N. paprašė nupirkti brendžio, jis po darbo nupirko jai brendžio ir ji taip gėrė keturias dienas iš eilės. Vakare, grįžus po darbo, N. pasakė, kad jai skauda ranką, matė, kad jos ranka ištinusi, bet ryte ji nieko nesakė, tik klausė ar yra dar alaus. Ryte, kai ruošėsi į darbą, matė šiek tiek kraujo ant N. lūpų ir ant grindų, matėsi, kad nuo nukritimo. N. pati nuėjo ir nusiprausė veidą, sakė, kad jai bloga, kad nori išgerti. Pats ją nuvežė į ligoninę, bet tik trečią dieną, nes antrą dieną sakė, kad jai pagirios, o trečią jau prablaivėjo. Tuo laiku jis su N. gyveno viename kambaryje, juos siejo intymūs santykiai. Po įvykio su N. viename kambaryje gyveno dar tris dienas, po to ji išsikėlė į kitą kambarį. Personalas taip nusprendė, nes atvyko dar vienas vyras, todėl ją perkėlė į kambarį pas moteris. Jis skambindavo jai, bet ji neatsiliepdavo, o po mėnesio jis išvyko į Lenkiją. Po įvykio su N. nebendravo, matė ją tik du ar tris kartus gatvėje. Jų pamainos buvo skirtingos, tai ir nebendraudavo. Kai jis buvo Lenkijoje, tai B. jam pasakė, kad N. kreipėsi į policiją. Grįžęs iš Lenkijos nuėjo pas N., ji jį apkabino, pradėjo verkti, kodėl jis ją paliko, jai vėl buvo pagirios. Vėl bendravo su N., ji atsiprašė, sakė, kad buvo girta, kad kažkokia mergaitė darbe pasiūlė jai kreiptis į policiją. Nežino, kodėl N. jį kaltina. Ji išvyko į Ukrainą, nes gėrė, neišėjo į darbą ir ją atleido, paskui ir iš bendrabučio išvarė. Tada jis pasikvietė ją pas save ir iki spalio 22 d. ji gyveno jo kambaryje. Kai kurie jos daiktai dar yra pas jį, ji sakė atvyks ir pasiims. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes nieko nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusioji N. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo du kambariai, viename jų gyveno moterys, o kitame kambaryje du vyrai, tarp jų kaltinamasis. Tuo metu su kaltinamuoju ji susitikinėjo, santykiai buvo artimi, bet kartu negyveno. 2025 m. birželio 8 d. vakare buvo pas kaltinamąjį kambaryje, kur buvo dar 6–7 žmonės. Jų įvardinti negali, nes vieni užeidavo, kiti išeidavo. Pagrinde kambaryje buvo kaltinamasis, M., dar vienas vyras, kurio pavardės nežino. Buvo vartojamas alkoholis, nes pas kaltinamąjį buvo atvažiavęs draugas, kuris įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet ji susiruošė eiti ilsėtis į savo kambarį, einant iš už nugaros kaltinamasis pagriebė jos dešinę ranką, užlaužė už nugaros ir pradėjo ją mušti. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota į įvairias kūno vietas - neprisimena, bet per galvą buvo suduota ne mažiau keturių kartų, taip pat buvo suduota į veidą, į pilvą. Buvo išrauti plaukai, padarytos „mėlynės“ veide, ant rankų, praskelta lūpa ir sulaužyta dešinė ranka. Nuo suduotų smūgių kažkiek atsijungė, po to buvo užsnūdusi. Į dešinę ranką buvo suduota ne mažiau nei du kartus, kaip nurodyta kaltinime, bet iš tiesų smūgių buvo suduota dar daugiau. Kaltinamasis buvo sugriebęs jai už plaukų, jų išrovė, po ko parvertė ją ant žemės. Viskas vyko labai greitai. Niekas nematė, kaip kaltinamasis ją mušė. Po to lyg M. M. sakė, kad matė, kaip kaltinamasis jai užlaužė ranką. Ryte kaltinamasis atsibudo tame pačiame kambaryje, tik kitoje lovoje. Ji juto didelį rankos skausmą. Birželio 12 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, kurs jai nustatė rankos lūžį, buvo atlikta operacija. Po to parašė pareiškimą policijai, nes smurtą kaltinamasis prieš ją vartojo jau ne pirmą kartą. Po atliktos rankos operacijos pusę metų negalėjo normaliai dirbti, iki šiol ant lūpos likęs randas. „Mėlynės“ ant veido ir kūno laikėsi visą savaitę. Po operacijos apie tris mėnesius buvo nedarbinga, o po to išėjo iš darbo, nes nebegalėjo dirbti net pasiūlyto lengvesnio darbo, išvažiavo iš Lietuvos. Iš karto į policiją su pareiškimu nesikreipė, nes jai buvo gėda. Dėl ankstesnių kaltinamojo smurto atvejų kreipdavosi į darbdavio administraciją, tai buvo maždaug prieš metus iki šio įvykio, rodė nuotraukas su „mėlynėmis“, tačiau su juo tik pakalbėdavo ir tuo viskas pasibaigdavo, niekas jai nepadėdavo. Emocinė sveikata dar ir šiuo metu nėra labai gera. Darbo jau gali ieškotis, bet tik tokio, kur nereiktų sunkiai kelti. Civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos palaiko. Po šio įvykio iki išvykimo iš Lietuvos su kaltinamuoju dar bendravo, jis jai neleisdavo ramiai praeiti, norėjo santykių su ja ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji išvyko iš Lietuvos. Po įvykio su juo ji kalbėjo, bet jis savo kaltės nepripažino. Ji iš Lietuvos išvyko, nes negalėjo dėl sužalotos rankos dirbti, o ir iš kaltinamojo pusės jos atžvilgiu tęsėsi agresija, kuri pasireikšdavo balso pakėlimu, bet smurto jis po įvykio daugiau prieš ją nevartojo.
Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistre. Jos skyriuje dirbo ir nukentėjusi N. K., buvo labai gera darbininkė, nuoširdi, niekada neatsisakanti padėti. 2025 m. birželio 9 d. ryte jai paskambino N. draugė L. ir pasakė, kad N. neateis į darbą. Kai paklausė, kas nutiko, pasakė, kad yra bėda. Ji žinojo, kad N. gali neateiti į darbą dėl to, kad eilinį kartą buvo sumušta arba yra išgėrusi. Kaip jos vadovė nuvažiavo pas ją į bendrabutį ir pamatė sėdinčią N., kuri visa purtėsi, kambaryje buvo ir kaimynė J.. N. pasakė, kad eilinį kartą įvyko muštynės ir ji buvo sumušta. Pasakė vardą asmens, kuris ją sumušė, bet dabar to vardo negali pasakyti. N. ranka buvo stipriai sutinusi, visa raudona, beveik dviguba, nuo riešo nesimatė net pirštų, jos lūpa buvo prakirsta, kruvina, ant kaklo buvo matyti kaip smaugimo žymės, todėl jai pasakė, kad ji nedelsiant turi važiuoti į ligoninę. Ji turi nuotraukas, kaip viskas atrodė. Kilimas buvo kruvinas, ant jo mėtėsi kuokštai plaukų. Sakė N. netylėti ir kreiptis į policiją, taip pat važiuoti į ligoninę, bet N. sakė, kad jai gėda, nes yra išgėrusi, vis atsisakinėjo, sakė, kad palauks, gal rytoj jai praeis, gal viskas bus gerai. N. sakė, kad buvo sumušta koridoriuke, kad ją tampė, smaugė, kad ją sumušė jos draugas, su kuriuo ji tuo metu susitikinėjo. Yra girdėjusi, kad tai tas vyras, kuris šiandien sėdi kaltinamųjų suole. Jis dirba tame pačiame fabrike. Žino, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai N. neateina į darbą, nes būdavo sumušta, tik N. nesikreipdavo į policiją. Kai rašė pareiškimą policijai, ji per „TikTok“ išsiaiškino jo vardą ir pavardę, kuriuos suvedė į pareiškimą. Jo vardas ir pavardė sunkios, bet tai tas pats vyras, apie kurį vyksta kalba, t. y. kaltinamasis (parodo į kaltinamąjį). Kai jau po įvykio atvažiavo N. nuvežti į polikliniką ir nusipirkti vaistų, matė kaip jis (kaltinamasis) išėjo iš laiptinės, kur jie gyveno bendrabutyje ir bandė kalbinti N., o ji nuo jo bėgo ir atlėkė pas ją į mašiną. Paklausus, ar čia jis, N. pasakė, kad tai jis. Tik tuomet jį realiai ir pamatė. Maždaug prieš metus jai skambino kita meistrė ir pasakė, kad vėl „tas“ N. ją sumušė. Dėl rankos operacijos N. nedirbo gal tris mėnesius, po to dar bandė dirbti, bet jai sunkiai sekėsi su ta ranka, nors jai lengvesnius darbus parinkdavo, o paskutiniu metu ji į darbą neateidavo dėl alkoholio, todėl paprašė jos išeiti iš darbo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nukentėjusioji buvo atleista iš darbo, tai buvo alkoholio vartojimas, dėl ko ji neateidavo į darbą. Iki šio įvykio N. į darbą neatėjo du kartus, o po įvykio - vieną kartą. Jų įmonėje tris kartus neateini į darbą ir esi atleidžiamas. N. apsisprendė kreiptis į policiją tada, kai jai sugipsavo ranką. Ji pati padėjo N. užpildyti pareiškimą per ePoliciją. Kol N. dar nebuvo apsisprendusi, rašė žinutę kitai N. draugei, su kuria ji viename kambaryje gyveno, klausė - ar N. apsisprendė kreiptis į policiją. Tai ji rašė, kad jis neva buvo atėjęs, bandė kalbėtis, kad lyg jis pradžioje neleido N. į ligoninę važiuoti, bet bijo pameluoti, reikėtų žinutes paskaityti, kurias turi turėti savo telefone. Ji pati kaltinamojo bijo, nes žino jo nekokią charakteristiką. Iš kolegų ir kitų ten gyvenančių asmenų girdėjo, kad jis yra labai agresyvus žmogus. Po šio įvykio personalas jį iš to bendrabučio, kur jis gyveno, iškraustė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas M. M. (M. M.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. R. gyveno atskiruose kambariuose, todėl nežino, ką jis ten darė savo kambaryje. Ryte matė sumuštą N., kuri buvo kruvina, jos ranka buvo ištinusi. N. pasakė, kad jai ranką sulaužė kaltinamasis. Kodėl jis taip pasielgė su ja, nežino. Keturis metus dirba Lietuvoje, toje pačioje įmonėje, žino, kad kaltinamasis jau ne kartą įmonės administracijos buvo įspėtas dėl smurto naudojimo. Kaltinamasis gyvena Azerbaidžane, ten jis irgi moterį (-is) yra sumušęs.
Liudytojas E. B. (E. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. birželio 8 d., jis, kaltinamasis A., M. ir B. sėdėjo viename kambaryje ir vartojo alkoholį. Visi vartojo, išskyrus jį patį. Kambaryje buvo ir N.. Po to tarp A. ir M. įvyko kažkoks konfliktas, jie pradėjo pyktis. Jis buvo tą pačią dieną atvykęs, todėl buvo pavargęs, ėjo į dušą. Būdamas duše girdėjo sklindantį didelį triukšmą. Išėjęs iš dušo pamatė, kaip tarp A. ir M. stovi N.. A. ir M. nesimušė, tik stovėjo ir garsiai kalbėjo, pykosi. Jis paėmė A. už rankos ir nuvedė į gatvę, kad jis apsiramintų. A. nurimus, kartu grįžo į kambarį, po ko jis, kartu su M., nuėjo miegoti į A. kambarį, o A. su N. nuėjo į gretimą kambarį. Buvo pavargęs ir nieko naktį negirdėjo, kietai miegojo, o ryte atsikėlęs išvažiavo į darbą. Po to girdėjo kalbas, kad N. yra sužeista, vieni kalbėjo, kad ji nukrito, o kiti kalbėjo, jų pavardžių nežino, kad A. ją sumušė. Kai A. su N. nuėjo į kambarį miegoti, N. buvo sveika. Kitą dieną N. pamatė po pietų, kambaryje, matė, kad jos ranka yra patinusi, lūpa praskelta ir ant kaklo buvo „mėlynė“. Kai jos paklausė, kas jai nutiko, N. pasakė, kad ją sumušė A.. Įvykio diena buvo jo pirma diena Lietuvoje, jis su kaltinamuoju irgi susipažino tik Lietuvoje.
Liudytojas E. B. (E. B.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kambaryje buvo jis, E., A., M. ir N.. Po to M. su kaltinamuoju nestipriai susikibo, A. griebė M. už atlapų, o jis juos išskyrė, muštynių nebuvo. Kas pirmas iš jų pradėjo konfliktą, nematė. Dėl ko tarp jų kilo ginčas, nežino. E. pasakė A., kad taip nereikia elgtis, jau buvo vėlu, todėl nuėjo į savo kambarį ilsėtis. A. nuėjo miegoti į gretimą kambarį kartu su N.. Tarp jų jokio ginčo nepastebėjo. Kai jie nuėjo miegoti, N. buvo sveika. Atsikėlęs ryte ėjo į darbą ir užėjo pas M. į kambarį, kur buvo N. ir L., kaltinamojo nebuvo. N. verkė, jos ranka buvo ištinusi, ant veido matėsi „mėlynės“. N. pasakė, kad ją sumušė A.. Kaip atrodė kilimas nematė, nebuvo užėjęs į tą kambarį. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tai yra, kad jam N. sakė, jog ją sumušė A., bet jis ir taip suprato, įtarė, kad N. galėjo sumušti tik A., nes jis miegojo jos kambaryje, o ji į savo kambarį vakare nuėjo būdama sveika.
Liudytoja L. Y. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2025 m. birželio 8 ar tai 9 d., ryte N. atėjo pas ją stipriai sumušta, sakė, kad sumušė draugas – kaltinamasis. N. buvo apsiverkusi, ant lūpų buvo kraujas, ranka mėlyna, ištinusi. N. reikėjo eiti dirbti į naktinę pamainą, todėl ji pasisiūlė nueiti vietoj jos. Paskambino meistrei J. ir pasakė, kokia yra situacija, paklausė ar gali išeiti į darbą vietoje N.. J. atvažiavo, pasakė, kad reiktų parašyti į policiją pareiškimą. Žino, kad J. padėjo N.. Važiavo su N. ir į policiją, ir į ligoninę, po operacijos parvežė ją į bendrabutį. Ji klausė kaltinamojo, kodėl jis lietė N., bet jis neigė, sakė, kad ji pati nukrito. N. ir kaltinamojo santykiai nebuvo geri, jie dažnai pykdavosi. N. po įvykio nedirbo gal du mėnesius, po operacijos buvo nedarbingume, po to reabilitacijoje, skundėsi skausmu, negalėjo tinkamai dirbti su ta ranka, sakė, kad reikia kažką keisti, kad reikia lengvesnio darbo. N. sakydavo, kad bijo girto kaltinamojo. Iš darbo N. atleido dėl pravaikštų. Nepasakytų, kad N. dažnai vartojo alkoholį, bet situacija buvo tokia, kad ji galėdavo neišeiti į darbą ir dėl pavartoto alkoholio.
Rašytiniai įrodymai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1249/2025 nurodyta, kad N. K. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodinės kraujosruvos pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste, dešinio stipinkaulio intrasąnarinis lūžis tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, artimu kreipimosi į gydymo įstaigą metu, neatmestina užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2025 m. birželio 8 d. Muštinė žaizda apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodinės kraujosruvos pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Dešinio stipinkaulio intrasąnarinis lūžis tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis padaryti kietu buku daiktu ir yra būdingi griuviminei traumai ant ištiestos rankos. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio intrasąnarinio lūžio tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio N. K. sveikata sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 67-69).
2025 m. birželio 12 d. N. K. pareiškime per ePolicija nurodyta, kad 2025 m. birželio 8 d. 11.30 val., kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), A. R., jos atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus: sudavė smūgius, smaugė, stūmė, rovė plaukus. Pasekmės: praskelta lūpa, sumušimai, lūžis. Pridėtose fotonuotraukose matyti: raudonos spalvos dėmės ant kilimo ir patalynės, sužalojimo žymės ant moters veido, kaklo, rankos, kt. (1 t., b. l. 10-19, 3 t., b. l. 11-17).
Protokole-pareiškime, surašytame policijos pareigūno Kauno AVPK Kėdainių r. PK, N. K. nurodė, kad 2025 m. birželio 8 d. 20.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė A. R.. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota į įvairias kūno vietas - neprisimena, tačiau buvo išrauti plaukai, padarytos „mėlynės“ veide, ant rankų, praskelta lūpa ir sulaužytas dešinės rankos riešas. Operacijos metu lūžusi vieta buvo sutvirtinta metaline plokštele. Sumušimo metu jautė skausmą (1 t., b. l. 20-27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 23.30 val., A. R., (duomenys neskelbtini), tyčia priėjęs iš nugaros sugriebė N. K. už dešinės rankos, ją užlaužė jai už nugaros ir sudavė ne mažiau keturis kartus kumščiu į veidą, bei ne mažiau nei du kartus į dešinę ranką ir sugriebęs už plaukų parvertė ją ant žemės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodines kraujosruvas pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste, bei dešinio stipinkaulio intrasąnarinį lūžį tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė N. K. sveikatą.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino. Neigė tyčia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu. Nurodė, kad begeriant jis susipyko su draugu M. M., abu susistumdė, M. sudavė jam į veidą, apdraskė nagais, o jis jam davė atgal. Tuo metu atėjo N., įsiterpė tarp jų, bandė išskirti, todėl taikydamas draugui jis galėjo pataikyti ir N., bet to neprisimena, nes vyko konfliktas, o ji įlindo tarp jų. Galėjo netyčia trenkti ir jai, bet kraujo tuo metu ant jos nematė. Mano, kad neblaivi nukentėjusioji pati susižalojo nukritusi ant žemės, nes jis du kartus ją rado gulinčią ant grindų. Nežino, kodėl N. jį kaltina.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Nukentėjusioji N. K. parodė, kad ją sumušė būtent kaltinamasis, kuris jos atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, dėl kurių ji buvo sužalota, tame tarpe jai lūžo ir ranka.
Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas joks logiškas bei įtikinamas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, įspėta ir dėl melagingo pranešimo, ir dėl melagingų parodymų davimo, tiek pranešdama policijai, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus teisme, būtų taip aktyviai siekusi kaltinamąjį apkalbėti ir melagingai apkaltinti įvykio laiku jos atžvilgiu smurtavus bei ją sužalojus, tai yra padarius kriminalinę veiką. Nukentėjusiosios parodymai savo esme vis proceso metu buvo nuoseklūs, vienodi ir logiški. Nors įvykio metu nukentėjusioji galimai ir buvo neblaivi, tačiau daryti išvados, kad ji neprisimena ar nesuvokė, kas įvyko, nėra jokio pagrindo. Taip pat teismas neturi ir jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji būtų linkusi meluoti, fantazuoti, manipuliuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų. Taigi nėra ir nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių teismas neturėtų tikėti ir vadovautis nukentėjusiosios parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Be to ir visi netiesioginiai liudytojai, taip pat įspėti dėl melagingų parodymų davimo, teismui patvirtino, kad nukentėjusioji tuoj po įvykio jiems nurodė, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamasis ir priežastys, dėl kurių teismas neturėtų tikėti ir šių liudytojų parodymais, taip pat nustatytos nebuvo.
Tai yra liudytojai M. M., E. B., E. B. nurodė, kad iš vakaro nukentėjusioji, kuri su kaltinamuoju nuėjo miegoti į vieną kambarį, buvo sveika, o ryte nukentėjusiąją jau pamatė sumušą ir sužalotą, ir nukentėjusioji jiems pasakė, kad ją sumušė, ranką sulaužė kaltinamasis.
M. M. dar nurodė, kad kaltinamasis jau ne kartą įmonės administracijos buvo įspėtas dėl smurto naudojimo, be to, kiek jam yra žinoma, gyvendamas Azerbaidžane, kaltinamasis ir ten buvo sumušęs moterį.
Nė vienas iš paminėtų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo versijos, kad jis buvo susimušęs su M. M., buvo pastarojo apdraskytas nagais. Liudytojas E. B. nurodė, kad tą vakarą muštynių tarp kaltinamojo ir M. nebuvo, jie tik buvo susiėmęs už rūbų. Muštynių tarp paminėtų asmenų nematė ir E. B.. Todėl kaltinamojo versija, kad jam susimušus su M. tarp jų įsikišo N., kuriai jis, norėdamas suduoti M., netyčia galėjo pataikyti, nepasitvirtino ir yra niekuo nepagrįsta.
Liudytojos J. R. ir L. Y. taip pat patvirtino, kad įvykio laiku jos matė sužalotą nukentėjusiąją ir ji pasakė, kad prieš ją smurtavo ir ją sužalojo būtent kaltinamasis.
Liudytoja J. R. dar nurodė, kad atvykus pas nukentėjusiąją ji matė ir kruviną kilimą, ir plaukų kuokštus ant kilimo, ką nufotografavo. Taip pat nurodė, kad kiek ji žino, tai nebuvo pirmas kartas, kai nukentėjusioji buvo kaltinamojo sumušta. Po lūžusios rankos operacijos N. nedirbo apie tris mėnesius, po to dar bandė dirbti, bet jai sunkiai su ta ranka sekėsi. Liudytoja nurodė, kad ir ji pati kaltinamojo bijo, nes žino jo nekokią charakteristiką, iš kolegų ir kitų kartu su kaltinamuoju gyvenančių asmenų girdėjo, kad jis yra labai agresyvus.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas vadovaujasi aptartų netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, jais pagrindo netikėti, kaip teismas jau pasisakė, nėra, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausia yra teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad N. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl muštinės žaizdos apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodinės kraujosruvos pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste, dešinio stipinkaulio intrasąnarinio lūžio tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, kad paminėti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, kad muštinė žaizda ir kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, tai yra padaryti tiesiogiai smurtaujant, o lūžiai yra būdingi griuviminei traumai ant ištiestos rankos, ką patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiąją tyčia buvo pargriovęs ant žemės; be to, iš nukentėjusiosios pareiškimo, pateikto per ePoliciją ir protokolo-pareiškimo, kurį surašė policijos pareigūnas, matyti, kad nukentėjusioji nuo pat pradžios vienodai tvirtino, kad ją sumušė ir sužaloto būtent kaltinamasis A. R..
Teismui buvo pateiktos fotonuotraukos (3 t., b. l. 18-20), galimai darytos keturi mėnesiai po įvykio, kuriose kartu draugiškuose santykiuose užfiksuoti nukentėjusioji ir kaltinamasis. Kaltinamasis nurodė, kad jis spalio mėnesį pakvietė be būsto ir darbo likusią nukentėjusiąją pagyventi pas jį. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tas fotonuotraukas padarė tuo laiku, kai vyko ikiteisminis tyrimas, kuriame jo statusas buvo – įtariamasis, o nukentėjusioji - užsienio pilietė, tuo laiku buvo ypatingai socialiai pažeidžiama, nes buvo bedarbė, tai yra be pajamų, ir, kaip nurodė kaltinamasis, neturėjo kur gyventi, buvo, kaip galima suprasti iš liudytojų parodymų, priklausoma ir nuo alkoholio vartojimo, todėl buvo priklausoma nuo kaltinamojo valios, tačiau, nežiūrint to, vis tiek neliko gyventi pas kaltinamąjį, išvyko iš Lietuvos, paaiškino, kad išvykdama siekė nutraukti ir kaltinamojo persekiojimą - teismas kaltinamojo tuo laiku padarytas ir teismui pateiktas fotonuotraukas vertina kaip iš anksto kaltinamojo suplanuotą bandymą diskredituoti nukentėjusiąją, nes tuo, teismo manymu, kaltinamasis siekė, kaip tai matyti ir iš jo parodymų visumos, kad teismas suabejotų kaltinamąjį kaltinančiais nukentėjusiosios parodymais. Bet kuriuo atveju, paminėtos kaltinamojo pateiktos fotonuotraukos, teismui vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, įtakos kaltinamojo 2025-06-08 veikos kvalifikacijai neturi.
Kadangi kaltinamojo kaltė, teismo įsitikinimu – neginčijamai įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, jo neprisipažinimas smurtavus nukentėjusiosios atžvilgiu vertintinas kritiškai, kaip kaltinamojo siekis suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje - nukentėjusiajai padaryti (-as) sužalojimai (-as) teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkūs.
Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų - tai yra smūgiavimo kumščiu, tampymo už plaukų, nukentėjusiosios pargriovimo - gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir šių pasekmių aiškiai norėjo, todėl A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, smurtaujant prieš fiziškai silpnesnę moterį; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: Lietuvos Respublikoje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, sveikas.
Teismas daro išvadą, kad neteistam kaltinamajam už nusikaltimą šį kartą skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), kaltę intensyviai neigusiam ir klaidinti teismą bandžiusiam kaltinamajam paskiriant didesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, kaltinamajam skiriant įpareigojimus/draudimą (BK 48 straipsnio 4-5 dalys).
Civiliniai ieškiniai.
1. Nukentėjusioji N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 59-60). Ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimų jautė stiprų skausmą, baimę dėl savo gyvybės. Nors po įvykio kaltinamasis išsikraustė, bet lankydavo savo bendradarbius tame pačiame bendrabutyje, todėl bijojo, kad jis gali vėl ją sumušti. Po šio įvykio blogai miegojo naktimis, labai pablogėjusi emocinė sveikata, geria vaistus. Atlikus rankos operaciją tris mėnesius negalėjo dirbti, pergyvena, kad negalės to daryti ir po gydymo.
Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.
Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalojimų jautė stiprų skausmą, baimę dėl savo gyvybės. Nors po įvykio kaltinamasis išsikraustė, bet lankydavo savo bendradarbius tame pačiame bendrabutyje, todėl ji bijojo, kad jis gali vėl ją sumušti. Po šio įvykio blogai miegojo naktimis, labai pablogėjusi emocinė sveikata, geria vaistus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl smurto ji juto didelį skausmą, tris mėnesius buvo nedarbingume, atlikus sulaužytos rankos operaciją ji pusę metų negalėjo normaliai dirbti, iki šiol ant lūpos likęs randas, kraujosruvos ant kūno laikėsi visą savaitę. Ir šiuo metu jos emocinė sveikata nėra gera. Kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo ir prieš šį įvykį, ji dėl to kreipdavosi į darbovietės administraciją, rodydavo fotonuotraukas su kraujosruvomis, jie su kaltinamuoju pakalbėdavo ir viskas tuo baigdavosi, niekas jai nepadėdavo. Be to, kaltinamasis jos net neatsiprašė, kaltės nepripažino. Po įvykio dar pusę metų tęsėsi kaltinamojo agresija prieš ją, kuri pasireikšdavo pakeltu kaltinamojo balso tonu, bet smurto jos atžvilgiu jis nebenaudojo, tačiau ir toliau siekė su ja santykių, kas ir buvo viena iš priežasčių, dėl ko ji iš Lietuvos išvyko.
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos, ją užlaužė už nugaros ir sudavė ne mažiau keturis kartus kumščiu į veidą, bei ne mažiau nei du kartus į dešinę ranką ir sugriebęs už plaukų parvertė ją ant žemės, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje gleivinėje, poodines kraujosruvas pasmakrės dešinėje, dešiniame žaste, bei dešinio stipinkaulio intrasąnarinį lūžį tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė N. K. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl patirtų sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į medikus, jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, atlikta operacija, ji keturias dienas buvo gydoma ligoninėje, nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiajai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius nepatogumus, kadangi nukentėjusiosios patirtus sužalojimus apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai, ilga gydymosi trukmė, kt.
Nukentėjusioji turtinės žalos priteisti neprašo, duomenų apie tolimesnį jos gydymąsi/reabilitaciją nepateikta.
Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus ir dirbantis.
Įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-85-594/2024). Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad paminėti žalų dydžiai negali būti nekintamo pobūdžio, nes Lietuvoje didėjant pragyvenimo lygiui, augant pajamoms, priteisiami aptariamos žalos dydžiai taip pat turi didėti.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir jų gydymo trukmę; taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai turi būti priteistina 4000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 887,20 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 78-82).
Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir už jas sumokėta 1 887,20 Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 1 887,20 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 1 533,18 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 92-119).
Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi nukentėjusioji dėl kaltinamojo jai padarytų sužalojimų tapo laikinai nedarbinga, nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o už laikino nedarbingumo laikotarpį jai buvo priskaičiuota iš viso 1 533,18 Eur ligos išmoka, kurios dydį patvirtina su ieškiniu pateikta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas bei sprendimai skirti ligos išmoką, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio sumai esant pagrįstai ir įrodytai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo priteisiant 1 533,18 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis, CK 6.290 straipsnio 3 dalis).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso) paėmimas (1 t., b. l. 27-30, 31-37), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,91 Eur), neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).
Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės kalbos nemokančiam kaltinamajam, kuris yra užsienio pilietis, gynėją užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamasis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo/advokato ir nukentėjusiajai paskirto atstovo/advokato išlaidos - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajai N. K. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; 2) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus/laikytis draudimo, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus/laikosi draudimo. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomo prie bylos, paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. R. – 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš kaltinamojo A. R. - 1 887,20 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 20 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 887,20 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“).
Priteisti iš kaltinamojo A. R. - 1 533,18 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 18 ct) turtinės žalos atlyginimą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 191630223 (atsiskaitomųjų sąskaitų: Nr. LT58 4010 0424 0349 5020 Luminor Bank AB; Nr. LT33 7044 0600 0774 0589 AB SEB bankas; Nr. LT77 7300 0101 2900 2656 Swedbank AB; Nr. LT61 7290 0000 0069 1020 AB Citadele bankas; Nr. LT02 7180 3000 0069 0001 Artea bankas; Nr. LT46 2140 0300 0263 2951 Luminor Bank AB), įmokos kodas 282.
Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).