- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e2-80-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00835-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Sigita Mačytė-Šulskienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1
2025 m. balandžio 18 d.
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Emilijai Gražei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. N. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo nustatyti, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio N. N. tėvas, o vaikas yra E. S. sūnus; nustatyti nepilnamečio N. N. gyvenamąją vietą kartu su motina D. N.; priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus N. N. išlaikymui po 300 (tris šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas D. N. iki einamojo mėnesio 10 dienos; N. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną D. N.; priteisti iš atsakovo E. S. vaiko N. N. išlaikymo įsiskolinimą – 10 800 (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus) eurų; priteisti iš atsakovo valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. N., kurio tėvas yra E. S. (toliau – atsakovas). Ieškovė su atsakovu susipažino 2017 metais socialiniuose tinkluose. Pradėjo susitikinėti - atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę arba ji nuvažiuodavo pas jį, kartu praleisdavo po kelias dienas. Toks bendravimas tęsėsi bent porą metų. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje ieškovė pastojo, apie tai pranešė atsakovui, jo ir savo tėvams. Ieškovei laukiantis atsakovas su ja praleisdavo daugiau laiko, o paskutinius tris nėštumo mėnesius nuolat gyveno kartu ieškovės tėvų namuose. Atsakovas dalyvavo gimdyme, džiaugėsi susilaukus sūnaus. Gimus vaikui, po kelių savaičių, ieškovė su atsakovu vyko į civilinės metrikacijos įstaigą užregistruoti naujagimio, tačiau atsakovo pasas buvo sugadintas ir dėl to jo, kaip tėvo, duomenys nebuvo įrašyti į N. N. gimimo įrašą. Šalys tarėsi, kad atsakovas turi pasikeisti pasą ir tada susitvarkyti dokumentus dėl N. N. tėvystės, tačiau taip neįvyko. Neilgai trukus, dėl ieškovei nežinomų priežasčių, atsakovas išvyko iš ieškovės ir sūnaus gyvenamosios vietos. Dar kurį laiką abu tarpusavyje bendravo socialiniuose tinkluose, žinutėmis, tačiau labai greitai ir toks bendravimas nutrūko. Taigi nuo 2020 metų pradžios ieškovė su atsakovu jokių santykių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Atsakovas sūnumi nesidomi. Prieš maždaug metus, ieškovė buvo susisiekusi su atsakovu, klausė ar jis ketina prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau atsakovas nurodė, kad jai rūpi tik pinigai ir tuo pokalbis baigėsi. Vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. Atsakovas iki šiol tėvystės nepripažino, sūnumi niekaip nesirūpina ir juo nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Atsakovas nuo 2020 m. pradžios vaiko nėra matęs. Nepilnametis N. N. nuo gimimo gyvena kartu su motina. Ieškovė su sūnumi gyvena ieškovės tėvams priklausančiame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovė su sūnumi gyvena viename, o ieškovės tėvai kitame kambaryje. Ieškovės tėvai taip pat padeda auginti bei prižiūrėti N. N.. N. N. kol kas yra visiškai prižiūrimas motinos. Vaiko ir motinos santykiai yra geri, jie turi stiprų emocinį tarpusavio ryšį, motina visapusiškai rūpinasi sūnumi. N. N. jokios ugdymo įstaigos nelanko. Jam būnant 2 metų amžiaus atsirado (duomenys neskelbtini), dėl ko iki šiol sūnus nekalba. N. N. yra diagnozuota: (duomenys neskelbtini). N. N. yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė nuolat sūnų veža pas gydytojus specialistus: psichologus, logopedus, psichiatrus, neurologus. Tėvas sūnumi nesidomi beveik nuo pat jo gimimo, tėvystės nepripažino, vaiku niekaip nesirūpino ir nesirūpina iki šiol. Todėl prašo nepilnamečio N. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove). Nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiks mažamečio interesus. N. N. yra (duomenys neskelbtini) metai. Būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia: higienos priemonėms ir sauskelnėms - 100 Eur, maistui - 180 Eur, drabužiams ir avalynei - 100 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonėms – 30 Eur, vaistams ir vitaminams - 20 Eur, laisvalaikiui, atostogoms, pramogoms, gimtadienio šventei - 50 Eur, žaislams - 20 Eur, vežimėliui, kitoms judėjimo priemonėms (balansinis dviratukas ir pan.) – 30 Eur, kelionėms į gydymo įstaigas – 40 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovė neturi galimybių skirti lėšų sūnaus laisvalaikiui, pramogoms ar kitokiems papildomiems užsiėmimams, nes jos gaunamų pajamų užtenka tik pačių būtiniausių poreikių patenkinimui. Vaiko poreikiams šiuo metu jam skiriamas materialinis išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas, tačiau ieškovė skirti didesnį išlaikymą galimybių neturi. N. N. materialinių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga skirti ne mažiau kaip 600 eurų suma. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus poreikiams yra realios ir protingo dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. N. N. yra skiriama universali ir papildoma išmoka, kuri bendrai nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 152,90 eurus per mėnesį. Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena iš valstybės mokamų išmokų, t. y.: socialinė pašalpa – 193, 60 eurai, vaiko pinigai – apie 152,90 eurų, iš viso apie 350 eurų per mėnesį. Finansiškai ieškovei padeda jos tėvai. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes visą laiką praleidžia su sūnumi. Ieškovė taip pat neturi jokio nekilnojamojo ar registruoti privalomo kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis jo aprūpinimo teikimas, atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 300 eurų kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius N. N. poreikius. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), juo nesirūpina, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jokio materialinio išlaikymo, todėl yra susidaręs N. N. išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, iš viso 10 800 eurų (300 Eur x 36 mėn.), kuris priteistinas iš atsakovo. Vaiko tėvas nebendrauja ir nepalaiko jokio santykio su sūnumi nuo pat jo gimimo. Atsakovas faktiškai yra svetimas žmogus savo sūnui, vaikas jo nepažįsta. Esant tokiai situacijai ieškovė mano, kad nebūtų tikslinga nustatyti konkrečios vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, pagal kurią tėvas būtų įpareigotas lankyti sūnų ar pasiimti jį. Tokia bendravimo tvarka nebūtų priimtina pačiam vaikui, bei neatitiktų jo interesų, nes, atsakovas jam yra visiškai svetimas žmogus. Tam, kad atsakovas galėtų pilnavertiškai bendrauti su sūnumi, iš pradžių tarp jų turėtų būtų užmegztas artimesnis ryšys, sūnus turėtų jį pažinti, prie jo priprasti ir pan. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, jį lankytų, jeigu tik tokio bendravimo jis pats (atsakovas) pageidautų. Atsakovui rodant iniciatyvą, ieškovė nedarys kliūčių sūnui bendrauti su tėvu ir šis bendravimas sėkmingai galėtų vykti bendru susitarimu, todėl šiuo ieškiniu ieškovė neprašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos.
3. Atsakovui E. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą atsakovas nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys nepažeidžia nepilnamečio N. N. teisių ir jo teisėtų interesų, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus; nepilnamečio N. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ieškove D. N., konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir išlaikymo priteisimas nepažeistų geriausių nepilnamečio N. N. teisių ir jo teisėtų interesų; ieškovės D. N. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės minėtą sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant minėtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai D. N. iš atsakovo E. S., šiuo metu būtų pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi nepilnamečio N. N. poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai, kūrybiškumas, gerinama vaiko sveikata, kalbos raidos sutrikimas ir kt.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė D. N. palaikė ieškinį. Paaiškino, kad atsakovas pinigų nemokėjo, tik vieną kartą gimus vaikui atsiuntė 50 eurų paštu. Kai vaikas gimė, į metrikacijos skyrių nuvažiavo pavardės vaikui duoti, bet jo pasas buvo suplėšytas. Jau nebegyveno kartu kai važiavo į metrikacijos skyrių. Gyvenimo kartu nebuvo, jis atvažiuodavo pas ją pabūdavo, ji nuvažiuodavo pas jį. Jis žinojo, kad čia jo vaikas. Nebuvo priekaištų, pripažino visą laiką. Savaitė po gimdymo kaip išvažiavo, taip nebegrįžo. Pati veždavo vaiką močiutei, jo mamai. Nuo dvejų metų sustojo vaiko kalbėjimas. Pradėjo lankytis pas gydytojus. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Vaikas dabar pradėjo lankyti darželį, į darželį vežioja darželio autobusas. Ji kol kas nedirba. Reikia pinigų maistui, vaistams, kai pradėjo lankyti darželį, sirgti pradėjo. Darželyje yra specialistai: logopedai ir pan., tai su vaiku užsiima. Atsakovas visiškai nėra teikęs išlaikymo vaikui, išskyrus 50 eurų nuo jo mamos. Su vaiku niekas nedraudžia bendrauti, jeigu tik noras yra tegul važiuoja pas vaiką. Reikės su vaiku vykti į reabilitaciją. Vaikui vis dar naudojamos sauskelnės, vaistų pastoviai nevartoja. Kai neina į ugdymo įstaigą, vaikas būna su ja, arba močiute. Vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini). Vaikui vežti pas gydytojus reikia samdytis vairuotojus ir mokėti pinigus, dažniausiai kaimyno prašo ir už tai moka pinigus.
6. 2024 m. spalio 9 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas E. S. iš esmės pripažino ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir pripažino, kad jis yra N. N. tėvas. Taip pat nurodė, kad turi mažą vaiką, jis už jį atsakingas. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) metais su D. bendravo, gyveno, dalyvavo vaiko gimime.
7. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškinys iš esmės turėtų būti tenkinamas. Papildomai nurodė, kad atsakovas turi dar du vaikus, jam (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje.
8. Atsakovas E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta elektroniniu paštu, taip pat, išsiųsta ZOOM nuorodą į nuotolinį posėdį, tačiau atsakovas į nuotolinį posėdį neprisijungė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nustatymo
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys artimai bendravo (duomenys neskelbtini) metais. N. N. gimė (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti, įrašyti tik duomenys apie motiną – D. N..
10. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, jog byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
11. Nagrinėjamu atveju, ieškovė paaiškino, kad 2017 metais socialiniuose tinkluose ji susipažino su atsakovu, jie pradėjo susitikinėti ir važinėti vienas pas kitą. Nors jie kartu negyveno, bet susitikinėjo, turėjo lytinių santykių, po kurių (duomenys neskelbtini) metų pradžioje ieškovė pasijuto nėščia. Apie nėštumą ji pranešė atsakovui. Ieškovei laukiantis atsakovas su ja praleisdavo daugiau laiko, atsakovas dalyvavo gimdyme, džiaugėsi susilaukus sūnaus. Gimus vaikui, atsakovas neprieštaravo, kad tai jo vaikas. Jie su atsakovu bandė įteisinti tėvystę, bet atsakovo pasas buvo sugadintas, todėl atsakovo duomenys nebuvo įrašyti į N. N. gimimo įrašą. Šias aplinkybes parengiamajame teismo posėdyje patvirtino atsakovas, kuris iš esmės sutiko, jog N. N. yra jo sūnus, tačiau vis tiek nurodė, jog nori, kad byloje būtų paskirta DNR ekspertizė.
12. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, tačiau atsakovas į ekspertinę įstaigą nenuvyko ir toliau procese užėmė pasyvią poziciją nagrinėjamu klausimu, nurodydamas, kad neturi galimybių nuvykti atlikti ekspertizės.
13. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Ieškovė byloje pateikė patikimus įrodymus, patvirtinančius atsakovo tėvystę, atsakovas iš esmės jų neginčijo, įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų nustačius, jog jie nors ir kartu negyveno, bet intymiai bendravo, ieškovei pasijutus nėščia ir apie tai pranešus atsakovui, pastarasis neprieštaravo, jog tai yra jo vaikas, gimus vaikui jie bandė įteisinti tėvystę, ir tik vėliau, nutrūkus jų santykiams, tėvystės įteisinimo klausimas tapo problematiškas. Iš išdėstyto yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas E. S. yra ieškovei gimusio vaiko N. N. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).
14. Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę N. N. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
16. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, jį išlaiko, todėl vaiko N. N. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove D. N..
Dėl išlaikymo priteisimo
17. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
18. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
21. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
22. Pažymėtina, kad nuo 2025-01-01 MMA (minimali mėnesinė alga) nustatytas dydis yra 1038,00 Eur (atskaičius mokesčius – 777,00 Eur).
23. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnus N. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pradėjo lankyti darželį. Nustatyta, kad N. N. turi (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė savo vardu registruoto turto neturi, gyvena pas tėvus. Ieškovė nedirba. Ieškovės gaunamos išmokos yra: 194,60 Eur išmoka (vaiko pinigai), 395,20 Eur individualios pagalbos teikimo kompensaciją už N. N. ir 496,00 Eur VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmoka už N. N.. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi.
24. Atsakovas E. S. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenimis atsakovas savo vardu registruoto turto neturi. Atsakovas turi dar du išlaikytinius asmenis – G. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusį (duomenys neskelbtini).
25. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas jas laiko pagrįstomis, protingomis ir atitinkančias vaiko poreikius. Iš teismui pateikto Diagnostinio vaiko raidos vertinimo testo, kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad nepilnamečiui N. N. nustatyti (duomenys neskelbtini), jis siunčiamas reabilitacijai. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan., be to, ir specialusis gydymas. Todėl atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, jo sveikatos būklę ir ieškovės nurodytas išlaidas sūnaus išlaikymui, į ieškovės turtinę padėtį, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis atitinka šalių nepilnamečio sūnaus įprastus ir specialiuosius poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui N. N., mokamas periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 17 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).
27. Nepilnamečio vaiko N. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina jo motina ieškovė D. N. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).
28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
29. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
30. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo visiškai neteikia nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 10 800 Eur (300 Eur x 36 mėn.).
32. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad išlaikymą sūnui jis mokėjo, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie sūnaus gimimą žinojo, tačiau jo neišlaikė, su juo nebendravo, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (300 Eur x 36 mėn.) (CK 3.200 str.).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku (ne)nustatymo
33. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, jį lankytų, jeigu tik tokio bendravimo jis pats (atsakovas) pageidautų.
34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus emocinis ryšys nėra susiformavęs, į vaiko amžių, į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nenustatė aplinkybių, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su sūnumi, ir ateityje netrukdys nepilnamečio tėvui dalyvauti sūnaus gyvenime, auklėjime, jei tik pats atsakovas to norės, spręstina, kad nagrinėjamu atveju konkrečios atsakovo ir nepilnamečio N. N. bendravimo tvarkos nenustatymas šioje situacijoje nepažeis vaiko teisės į šeimos ryšių palaikymą (CPK 376 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-03412 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
37. Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei, kurias sudaro: 432 Eur žyminis mokestis (111 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 324 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą), bei 42,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai). Teismo vertinimu, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikytinas išvestiniu, todėl žyminio mokesčio už šį reikalavimą išieškojimo klausimas nespręstinas. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos išlaidos, suteikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą – 612,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 17 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 432,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 42,81 Eur (keturiasdešimt du eurus 81 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos), ir 612,50 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.