Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. spalio 24 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) N. Č. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį galutine 170 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. N. Č. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, (duomenys neskelbtini) km., 2024 m. liepos mėn. 29 d. 14.05 val. vairuodamas automobilį, lenkė sunkiasvorę transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kuri suko į kairę, tokiu būdu, abi transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), apgadintos abi transporto priemonės ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 140.1 punktų reikalavimus.

2024 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas N. Č. skundas dėl minėtu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Skunde paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų jam ypatingai sunkias pasekmes, todėl prašo taikyti išimtis, numatytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pridedama charakteristika patvirtina, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, darbovietės vadovo charakterizuojamas teigiamai kaip sąžiningas, atsakingas, veiklus, punktualus, mandagus, noriai padedantis kolegoms, laiku ir rūpestingai atliekantis pareigas darbuotojas. Iš pridedamos darbovietės pažymos matyti, kad teisė vairuoti jam ne tik reikalinga, bet ir būtina dėl darbo specifikos tiesioginėms ir pagrindinėms darbo funkcijoms vykdyti. Dėl darbo pobūdžio teisė vairuoti transporto priemones ne šiaip reikalinga, bet būtina. Tai yra viena iš privalomų būtinųjų sąlygų norim dirbti šį darbą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, praras teisę dirbti darbą, t. y. darbo sutartis bus nutraukta, jis ir sugyventine D. J., praras vieninteles gaunamas pajamas. Darbo praradimas neabejotinai apsunkins jų šeimos finansinę padėtį. Šeimoje jis yra vienintelis dirbantis asmuo: draugė/sugyventinė D. J., su kuria gyvena, yra bedarbė, todėl jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės gaunamos pajamos šeimoje. Taip pat nurodo, kad tėvas A. Č. sunkiai serga, yra nuolat stebimas medikų gydymo įstaigoje (duomenys neskelbtini), į kurią vienas nuvykti negali, jam reikalingas lydintis asmuo, kuris jį nuvežtų. Netekęs teisės vairuoti, neturės galimybės sergančio tėvo lydėti, nuvežti į gydymo įstaigą, nes visuomeniniu transportu dėl ligos ypatumų, viešojo transporto tvarkaraščio, to padaryti neįmanoma. Tokio pobūdžio nusižengimų iki šio įvykio neturėjo, taip pat, labai gailisi dėl padaryto šio KET nusižengimo, šio nusižengimo metu sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Supranta savo veiksmų neatitikimą įstatymo reikalavimams ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo turi patirti neigiamą nuobaudų poveikį, išvadas iš savo padaryto pažeidimo tikrai pasidarė, todėl prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Teismo posėdyje N. Č. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jeigu praras teisę vairuoti, tai bus atleistas iš darbo, nes įmonė, kurioje dirba, buvo supirkusi techniką, kadangi jis turi C, CE kategorijas, taip pat bokštininko, aukštalipio kategorijas, jie paruošė jam darbo vietą, todėl jeigu nebeturės teisės vairuoti, tai negalės atlikinėti jokių pareigų ir jį atleis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra maža įmonė, kuri susijusi su technika, o šiuo metu yra Kalėdos, tai kalėdiniams papuošimams yra reikalingi bokštai, su kuriais jis dirba. Jo specialybė yra autotransporto techninė eksploatacija, ją baigė (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Sugyventinė yra nedirbanti, todėl jeigu praras pragyvenimo šaltinį, turės registruotis Užimtumo tarnyboje, nes dabar pragyvena iš jo algos. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine, ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja. Teisė vairuoti yra būtina ne tik atvykimui į darbą, bet dar prarastų ne tik B kategoriją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir N. Č. kaltės iš esmės nėra, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su N. Č. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu. Kartu teismo vertinimu byloje esantys duomenys (Administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga) neabejotinai patvirtina N. Č. kaltę padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šių administracinių nuobaudų paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnis).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <…>. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų <...>. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, t. y. atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų <...>. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dviejų metų.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog N. Č. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė galutinę 170 Eur dydžio baudą, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad N. Č. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – lenkė sunkiasvorę transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kuri suko į kairę, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė bei kilo realios pasekmės, t. y. susidūrimo metu nukentėjo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas bei buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiuo gi atveju pastebėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog net ir pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o šiuo gi atveju buvo sukeltos ir atitinkamos pasekmės, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teismui pateikto skundo argumentus teismas neturi jokio pagrindo padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Pastebėtina ir tai, jog už ANK 420 str. 1 d. padarytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė pakankamai griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurią skirti yra privaloma. Todėl šiuo atveju skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, N. Č. ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog teisė vairuoti jam yra ne tik reikalinga, bet ir būtina dėl darbo specifikos tiesioginėms ir pagrindinėms darbo funkcijoms vykdyti, šeimos gerbūviu bei būtinumu pasirūpinti sunkiai sergančiu tėvu, kurį reikia vežti į gydymo įstaigas Vilniuje ir Kaune, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Tačiau šiuo gi atveju teismas pastebi, jog N. Č. dar iki inkriminuotų nusižengimų padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima ir sunkiai sergančiu tėvu, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismo įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinių nusižengimų padarymų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, tai, kad N. Č. darbdavių charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Šiuo atveju būtina vertinti visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis.

Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog šiuos administracinius nusižengimus N. Č. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Taip pat ir minėto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpiu už KET pažeidimus jis yra baudžiamas septintą kartą, kas itin neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus.

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog į tai, kad N. Č. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas N. Č. dar labiau švelninti atsakomybę. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padarytų nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnį N. Č. baustumą, daroma išvada, kad nėra pagrindo N. Č. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar skirti trumpesniam nei 3 mėnesių terminui.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes N. Č., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju N. Č. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, neskyrus ar sutrumpinus paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams, tikėtina, kad N. Č. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad N. Č. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl N. Č. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

N. Č. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.