Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-525-1120/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-03-04Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2-525-1120/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00584-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Liepsnelė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-525-1120/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00584-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liepsnelė“ prašymas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų sritis“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liepsnelė“ (toliau – ir pareiškėja) Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti jos skolininkei UAB „Statybų sritis“ (toliau – ir atsakovė) bankroto bylą.

2. Pareiškime nurodė, kad UAB „Statybų sritis“ įsiskolinimas pareiškėjai susidarė dėl to, kad ji neįvykdė įsipareigojimo ir nesumokėjo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sutartos įsiskolinimo sumos, prievolę sumokėti skolą atsakovė turėjo įvykdyti iki 2018 m. sausio 24 d. nutarties įsiteisėjimo. Nesumokėta skola yra 7 865,74 Eur. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę su raginimu įvykdyti prievolę, įspėjo, kad skolininkei prievolės neįvykdžius pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakymas į raginimą nebuvo gautas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo UAB „Statybų sritis“ vadovą pateikti teismui duomenis apie bendrovės finansinę padėtį. Nutartis vadovui buvo įteikta 2020 m. gruodžio 2 d., tačiau nustatytu terminu atsakovės vadovas teismo prašomų duomenų nepateikė.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybų sritis“ bankroto bylą. Gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Statybų sritis“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybų sritis“ bankroto bylą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą.

7. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas darė išvadą, kad bendrovės pateiktame balanse už 2020 m. nurodyta turto vertė yra užaukštinta. Šio balanso duomenimis įmonės turtą sudaro 92 354 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 25 152 Eur, trumpalaikis turtas – 67 202 Eur, per 2020 m. įmonė patyrė 31 443 Eur nuostolį. Bendrovės balanse nurodoma, kad pirkėjų įsiskolinimas (debitorinės skolos) sudaro 48 611 Eur, t. y. debitoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip pusę bendrovės turto. Pažymėtina, kad UAB „Redmana“, kuri ieškovei yra skolinga 8 528,50 Eur, direktorius yra V. N., kuris yra ir atsakovės direktorius, tačiau net ir šiuo atveju skola nesumokama. Kita vertus, UAB „Litizbel“ skola susidarė 2018 m. vasario 1 d., suma – 23 820,82 Eur, tačiau įsiskolinimas iki šiol nėra išieškotas. A. B. skola susidarė 2018 m. spalio 31 d., suma 5 360,03 Eur, ji nėra sumokėta iki šiol, atsakovė nenurodo, kokių ėmėsi veiksmų skolai atgauti. Širvintų r. savivaldybės administracija yra skolinga 10 901,47 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog realiai atsakovė gali atgauti skolą iš Širvintų r. savivaldybės administracijos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nurodo, jog turimos transporto priemonės vertė yra 999 Eur. Įvertinęs tai, kad atsakovės vardu registruota transporto priemonė F. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracija 2003 metais), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, o jos atžvilgiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. taikyti šeši areštai, teismas sprendė, jog nurodyta suma yra užaukštinta. Apibendrindamas, teismas darė išvadą, kad reali atsakovės turto vertė, atmetus 37 709,35 Eur debitorinius įsiskolinimus, kurie yra tik teisė gauti šią sumą, yra 54 644,65 Eur. Be to, nors atsakovė balanse nurodo, kad trumpalaikiai įsipareigojimai yra 60 832 Eur, tačiau kreditorių sąraše nurodoma suma yra 80 496,76 Eur, o antstolių kontorose išieškotinos sumos sudaro 147 576,50 Eur, skolos neišieškomos jau keletą metų.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė yra nemoki, nes pradelsti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (147 576,50 Eur) viršija atsakovės turimo turto vertę (54 644,65 Eur), atsakovė laiku nevykdo turtinių prievolių. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Statybų sritis“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

9. Teismas, vadovaudamasis nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenimis atsakovės nemokumo administratorė paskyrė UAB „Nemokumo ekspertai“ (sąrašo Nr. B-JA229). Nemokumo administratorei nustatytas 3 035 Eur bazinis atlyginimas už bankroto proceso administravimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas UAB „Statybų sritis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atsisakyti kelti bankroto bylą.

11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi teismui dokumentus, pagrindžiančius atsiskaitymą su kai kuriais kreditoriais, taip pat patvirtinančius, kad įsipareigojimai daliai kreditorių yra mažesni nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje. Šie atsakovo pateikti dokumentai teismo nebuvo vertinti.

11.2. Atsakovei nėra žinoma, kokiais šaltiniais remdamasis teismas nustatė atsakovės įsipareigojimų mastą, šie duomenys nėra teisingi. Pavyzdžiui, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovės skola S. V. įmonei „Santera“ yra 5 013,10 Eur, tačiau atsakovės teismui pateiktame el. laiške nurodoma, kad atsakovės įsiskolinimas šiam kreditoriui yra 3 136,73 Eur; skundžiamoje nutartyje skola VSDF valdybai nurodyta 11 937,90 Eur, o atsakovo teismui pateiktame VSDF valdybos sistemos išraše nurodoma informacija, kad atsakovės įsiskolinimas yra vos 188,88 Eur; skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, 12 959,28 Eur įsiskolinimą M. Š., nors atsakovė yra nurodžiusi, kad šis įsipareigojimas yra ginčijamas ir nepripažįstamas; ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Teismas, vertindamas atsakovės turtą, atmetė 37 709,35 Eur sumą (debitoriniai įsiskolinimai), motyvuodamas tuo, kad tai nėra tikras turtas, o tik teisė gauti šią sumą. Verslo apskaitos standartai nurodo, kad gautinos sumos, nesvarbu, kokiu pagrindu yra susidariusios, yra juridinio asmens turtas, traukiamas į apskaitą. Be to, atsakovė deda pastangas išieškoti šias skolas.

11.4. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę, nepagrįstai ją laikydamas „užaukštinta“, taip visiškai iškraipydamas atsakovės turto vertę.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Liepsnelė“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovės nemokumas buvo konstatuotas dar 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kurio pagrindu teismas panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus apie savo gerą finansinę būklę, vykdomą veiklą bei gaunamas pajamas. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 m. Analizuodamas atsakovės pateiktą finansinių atskaitų rinkinį už 2020 m. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti papildomus dokumentus, tačiau atsakovė teismo įsipareigojimo nei teismo nustatytu terminu, nei teikdama atskirąjį skundą neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

13.2. Apie atsakovės nurodomą UAB „Statybos sritis“ pajamų gavimą byloje nėra jokių duomenų; šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė turėtų pateikti į bylą savo banko sąskaitos išrašą, kasos duomenis. Šie duomenys taip pat įrodytų, ar atsakovė iš tiesų vykdo veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Visam atsakovės turtui yra pritaikyti apribojimai, atsakovė juo laisvai disponuoti negali ir, atsižvelgiant į turimus įsiskolinimus bei vykdomus išieškojimus, neatmetama galimybė, kad atsakovės turtas gali būti realizuojamas iš varžytynių.

13.4. Jokių įrodymų apie atsakovės siekį atgauti skolas atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodyta 37 709,35 Eur gautina suma bendrovė faktiškai nedisponuoja, todėl tai nėra realus bendrovės turtas. Kilus abejonių dėl balanse pateikiamų duomenų pagrįstumo, būtent atsakovei, siekiančiai įrodyti savo mokumą, kyla pareiga įrodyti ir balanse atvaizduoto turto realumą, tačiau byloje nėra duomenų, kas konkrečiai sudaro nurodytą 37 709,35 Eur vertės turtą, todėl teismas negalėjo jo vertinti kaip realaus.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Atsakovės atžvilgiu jau ne kartą buvo teikti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo, pavyzdžiui, 2019 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1859-896/2019 konstatavo atsakovės nemokumą ir iškėlė bankroto bylą. 2019 m. spalio 10 d. atsakovė susimokėjo įsiskolinimą valstybei, dėl ko 2019 m. spalio 16 d. nutartimi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo panaikinta. Atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimas pagal kreditorių pareiškimą buvo nagrinėtas ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2252-390/2017.

13.6. Prie 2021 m. kovo 12 d. atskirojo skundo atsakovė pridėjo daugybę sąskaitų faktūrų, neįvedant jokios tvarkos ir aiškumo apie tai, ką jomis bando įrodinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktos sąskaitos faktūros kartojasi po 4-5 kartus, dokumentai (priedai) sudėti tik nuo 2021 m.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų

16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – 2021 m. kovo 1 d. atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašus, atsakovės ir UAB „Redmana“ 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytą statybos rangos sutarties kopiją, pagal šią sutartį atliktų darbų už 2021 m. sausio mėn. ir vasario mėn. aktų kopijas, 2021 m. kovo 12 d. atsakovės ir UAB „Arminsta“ statybos darbų subrangos sutartį, 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. kovo 3 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus su UAB „Aksa“, 2021 m. kovo 12 d. pažymą iš UAB „Arenita“ dėl atsiskaitymo, sąskaitų faktūrų registro kopiją už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. ir už 2020 m., gruodžio mėn., taip pat atsakovės gautų PVM sąskaitų faktūrų už 2021 m. vasario ir kovo mėn. kopijas, išrašą iš „Mano VMI“ sistemos, darbo užmokesčio suvestinę už 2020 m., 2019 m. sausio 2 d. automobilio nuomos sutartį, 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymą VSDF valdybai.

17. Atsakovė nurodo, kad šie įrodymai pagrindžia atsakovės gyvybingumą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovė pateiks teismui finansinių įsipareigojimų suvestinę, kurioje matysis, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams neviršija jos turimo turto, o atsakovė yra mokus juridinis asmuo JANĮ prasme.

18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų teikusi minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismui ir teismas būtų nepagrįstai atsisakęs šiuos įrodymus priimti. Priešingai – atsakovė pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi bei 2021 m. vasario 9 d. nutartimi buvo įpareigota teismui pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau teismo nustatyti įpareigojimai atsakovės nebuvo įvykdyti. Atsakovė taip pat nepagrindžia, kodėl būtinybė teikti minėtus įrodymus, jos teigimu, pagrindžiančius bendrovės gyvybingumą, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad teikiami įrodymai nėra susisteminti, nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes pagrindžia, kaip įrodo atsakovės turto ir įsipareigojimų mastą. Be kita ko, atsakovė atskirąjį skundą teismui pateikė 2020 m. kovo 12 d., byla paskirta nagrinėti apeliaciniame teisme rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje, tačiau iki posėdžio dienos teisme nebuvo gauta atsakovės nurodoma suvestinė apie jos įsipareigojimų ir turto mastą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos.

Dėl bylos esmės

20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumas pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės nemokumo faktą, taip pat tai, kad įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, ir iškėlė atsakovei bankroto bylą.

22. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės turimo turto vertę debitorinių reikalavimų suma, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės turimo automobilio vertė yra mažesnė nei nurodyta bendrovės balanse. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais nesutiktina.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021). Kai teismui pateikiamas pareiškimas iškelti bankroto bylą, atsakovas (asmuo, kuriam keliama bankroto byla) turi pagrįsti, kad turi turto, įskaitant debitorių įsiskolinimus (jei šie įeina į jo turto sudėtį), o pareiškėjas, nurodantis, kad debitorių įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovo turto masę vertinant mokumą, turi pagrįsti, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1727-450/2020).

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva. Tačiau teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad į bedrovės turto masę įtraukti debitoriniai reikalavimai (48 611 Eur), išskyrus reikalavimą į Širvintų rajono savivaldybės administraciją (10 901,47 Eur), yra realūs bei dedamos pastangos šias skolas išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimą į Širvintų rajono savivaldybės administraciją vertino kaip realų atsakovės turtą ir šį debitorinį reikalavimą įskaitė į atsakovės turto masę. Kita vertus, byloje nėra debitorinių skolų tarpusavio suderinimo aktų su kitais atsakovės nurodomais debitoriais (A. B., UAB „Redmana“, UAB „Litizbel“), be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nenustatyta, kad atsakovė teismine tvarka bandytų išsireikalauti nurodytas skolas, taip pat nenustatytos jokios kitos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą dėl galimybės atgauti šias sumas bei jomis faktiškai disponuoti, todėl vien atsakovės deklaratyvus nurodymas, kad ji deda pastangas išieškoti skolas iš šių debitorių vertintinas kaip nepakankamas konstatavimui dėl šio turto įskaitymo į realų atsakovės turtą.

26. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovei priklausančio automobilio vertės. VĮ „Regitra“ pažyma (3 t., b. l. 97-99) rodo, kad automobiliui yra pritaikyti 6 areštai, dalyvavimas viešajame eisme šia transporto priemone yra draudžiamas. Nustatyti faktai mažina automobilio vertę, o atsakovė jokių įrodymų, rodančių, kad reali automobilio vertė būtų 999 Eur, nepateikia. Be kita ko, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad automobilio vertė, nurodyta bendrovės balanse, yra didesnė nei reali, tačiau atitinkama suma nemažino atsakovės turto vertės, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada atsakovės nemokumo konstatavimui reikšmės neturėjo, o buvo tik papildoma. Dėl minėtų priežasčių atmetami atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės kilnojamojo turto vertės iškraipymo. Kadangi nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad teismas iškraipė atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertę.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reali atsakovės turto vertė – 54 644,65 Eur (92 354 Eur – 37 709,35 Eur).

28. Atsakovė nurodo, kad jai nėra žinoma, kokiais šaltiniais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės įsipareigojimų dydį. Teismo nurodyti duomenys, atsakovės vertinimu, nėra teisingi, teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, kad skolos kai kuriems kreditoriams yra mažesnės.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė duomenis apie atsakovės įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktame balanse trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 60 832 Eur. Vien ši suma laikytina pakankama konstatuoti bendrovės nemokumo faktą, kadangi ji viršija nustatytą bendrovės turto vertę – 54 644,65 Eur. Atsakovė taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui kreditorių sąrašą pagal kurį atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 80 496,76 Eur. Papildomai pirmosios instancijos teismas rėmėsi išrašu iš antstolių informacinės sistemos apie vykdomąsias bylas skolininkei UAB „Statybų sritis“, remiantis šia informacija atsakovės įsipareigojimų suma sudaro 147 576,50 Eur.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė kuriuo nors vienu šaltiniu, o įvertino visus byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki tiek įsipareigojimų dydį vertinant pagal jos balanso duomenis, tiek pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, tiek vadovaujantis informacija apie vykdomąsias bylas. Atsakovės teiginiai dėl to, kad teismas klaidingai nustatė atsakovės įsipareigojimus daliai kreditorių – S. V. individualiai įmonei „Santera“, VSDF valdybai, UAB „Bikuvos prekyba“, M. Š., UAB „Arenita“ – neturi teisinės reikšmės, nes net ir remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, kuriuose, atsakovės teigimu, buvo nurodyti realūs įsiskolinimo dydžiai, bendrovė atitinka JANĮ nurodytus nemokumo požymius. Be kita ko, teismas pagrįstai lygino tiek atsakovės pateiktą įsiskolinimų sąrašą, tiek informaciją apie vykdomąsias bylas ir prioritetą teikė pastarajai. Atitinkamai, atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad dalis bendrovės įsipareigojimų pirmosios instancijos teisme buvo nustatyti klaidingai. Kaip minėta, net ir sutikus atsakovės nurodytu bendrovės įsipareigojimų dydžiu pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą, nebūtų, nes atsakovės nurodyta įsipareigojimų kreditoriams suma (80 496,76 Eur) viršija bendrovės turimo turto vertę (54 644,65 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė