- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1727-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00974-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EURO TRADE Co“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veeko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EURO TRADE Co“ iškelti bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Veeko“, atstovaujama nemokumo administratoriaus T. Z., kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EURO TRADE Co“ bankroto bylą.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. šalys sudarė Antrinių žaliavų sutvarkymo sutartį Nr. 12.01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutvarkyti ieškovės teritorijoje sukauptas atliekas. Ieškovė 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovei pervedė 12 490,29 Eur, t. y. įsipareigojimą pilnai įvykdė, tačiau atsakovė savo prisiimtų pareigų neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. civilinėje byloje Nr. eL2-25764-294/2019 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš atsakovės 12 490,29 Eur skolą bei 6 procentų metines palūkanas. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl teismo įsakymo vykdymo, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 22 d. negauna jokių mokėjimų, likusi negrąžinta 9 786,67 Eur skola ir 293,61 Eur palūkanos, atsakovės sąskaitos areštuotos. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos kėlimą. Tą pačią dieną atsakovė pasiūlė sutvarkyti ieškovės teritorijoje esančias atliekas. Ieškovė su pateiktu pasiūlymu sutiko, tačiau prašė atsiųsti tikslų atliekų išvežimo grafiką. Atsakovė 2019 m. birželio 8 d. atsiuntė atliekų išvežimo grafiką, tačiau jame buvo nurodytos ne tikslios dienos, o „savaitės bėgyje bus atliktas vežimas“, todėl ieškovė pakartotinai paprašė nurodyti tikslias atliekų išvežimo datas, tačiau iš atsakovės daugiau pranešimų negauta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „EURO TRADE Co“ nurodė, kad faktiškai vykdo aktyvią ūkinę–komercinę veiklą, yra gyvybingas juridinis asmuo, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų. Turi visas objektyvias galimybes įmonės mokumui atkurti ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą bei atsiskaitymą su kreditoriais. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams neviršija įmonės turto vertės. Be to, ji nėra viešai skelbusi ar pranešusi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taigi nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų iškelti jai nemokumo (bankroto) bylą. Su finansiniais sunkumais susidūrė dėl rinkos pokyčių, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Laikinus finansinius sunkumus lėmė ir sumažėję įmonės pardavimai, paskelbtas karantinas dėl COVID-19, tai lėmė sumažėjusias pajamas. Įmonė turimas apyvartines lėšas panaudojo atlyginimams išmokėti ir veiklos tęstinumo palaikymui, tai įtakojo finansinius rodiklius ir nulėmė laikinus finansinius sunkumus. Už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas neatsiskaitė arba vėluoja atsiskaityti dalis kitų klientų (skolininkų). Įmonės direktorius, siekdamas užtikrinti visų UAB „EURO TRADE Co“ kreditorių teises, interesus ir teisėtus lūkesčius, ruošia restruktūrizavimo bylos inicijavimui reikalingus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „EURO TRADE Co“ bankroto bylą.
5. Teismas iš atsakovės pateikto 2020 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenų nustatė, kad atsakovė turto turi už 250 785 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas, t. y. materialusis turtas – 18 900 Eur, ir trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys – 3 500 Eur bei per vienerius metus gautinos sumos – 228 385 Eur.
6. Teismas iš atsakovės pateikto įmonės debitorių sąrašo, sudaryto 2020 m. rugsėjo 15 d., nustatė, kad pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 7 475,44 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti pradelstus debitorinius įsiskolinimus, todėl teismas vertino, kad šių įsiskolinimų suma neįskaitoma į bendrovės turto vertę ir padarė išvadą, kad pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenis, atsakovė turėjo turto už 243 309,56 Eur. Įmonės įsiskolinimas kreditoriams pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarytą kreditorių sąrašą sudarė 168 176,50 Eur. Teismas nenustatė, kad įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę.
7. Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad atsakovė veiklą vykdo nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, įmonės apdraustųjų asmenų skaičius – 2, įmonė neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, įmonė neturi mokestinės nepriemokos. Atsakovė pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonė tiek einamaisiais, tiek praėjusiais finansiniais metais veikė pelningai. Įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams susidarė nuo 2019 m. liepos mėn. ir sudaro 30 896,50 Eur. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad ketina kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 18 d. Akcininko sprendimas).
8. Teismas sprendė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki, todėl nenustatė pagrindo iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė BUAB „Veeko“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjo nevisapusiškai, apsiribodamas formaliu įmonės 2020 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenų įvertinimu; nesiaiškino įmonės turto sudėties ir nenustatė tikrojo debitorinių įsiskolinimų dydžio. Beveik visą į atsakovės balansą įrašytą turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos, todėl būtina išsiaiškinti apie debitorių skolų galimą išieškojimą. Teismas turėjo pareigą būti aktyvus, tačiau neprašė atsakovės pateikti duomenis, kaip ji planuojama gauti 133 350 Eur (pvz., sutarčių su debitoriais).
9.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę–komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, laiku neatsiskaito su kreditoriais, nuo 2019 m. lapkričio 22 d. antstoliui nepavyksta išieškoti jokių lėšų iš atsakovės sąskaitų. Įmonė nuo 2016 metų neteikia Valstybinei įstaigai Registrų centrui balansų; iš paskutinio viešai paskelbto balanso matyti, kad įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, todėl nepagrįstai teismas sprendė, kad atsakovas susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais.
9.3. Atsakovė nuo 2018 m. gruodžio 21 d. neįvykdo sutartimi prisiimto įsipareigojimo sutvarkyti apeliantės teritorijoje sukauptas atliekas, todėl akivaizdu, kad atsakovė veiklos nevykdo ir tai nėra susiję su laikinais sunkumais, ar su COVID-19 situacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio normos bus taikomos nagrinėjamoje byloje.
Dėl atsakovės (ne) mokumo
12. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
14. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus 2020 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenis, duomenis iš viešųjų registrų bei šalių nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nors UAB „EURO TRADE Co“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau jai nėra pagrindo kelti bankroto bylą, nes atsakovė nėra nemoki. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovės pateiktu balansu, nebuvo aktyvus ir nesiaiškino įmonės turto sudėties bei nenustatė tikrosios atsakovės debitorinių įsiskolinimų sumos.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantė registruoto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neturi. Iš byloje esančio UAB „EURO TRADE Co“ 2020 rugsėjo 15 d. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2020 metais apeliantės turtą sudarė 250 785 Eur (iš jų 18 900 Eur ilgalaikis turtas, 231 885 Eur trumpalaikis turtas (3 500 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 228 385 Eur per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsiskolinimai)). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2020 metais sudarė 168 176 Eur (iš jų 60 109 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai bei 108 067 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos). Taip pat nustatyta, kad 2020 metais atsakovės grynasis pelnas sudarė 61 463 Eur.
17. Atsakovė į bylą yra pateikusi debitorių sąrašą. Pagal šį sąrašą atsakovės pradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 7 475,44 Eur (V. D. – 3 200 Eur, BUB „Rivilta“ – 1 650,44 Eur ir 2 625 Eur); nepradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 220 910 Eur sumą (Marmande l s. r. o. – 33 780 Eur, Remondis SE Co KG – 2 970 Eur, Tocnije Postavki OOO – 87 560 Eur, E. B. – 7 000 Eur, Express Service LTD – 38 800 Eur, Recotube LTD – 12 800 Eur, Semus OOO – 38 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie realias galimybes atgauti pradelstus debitorinius įsiskolinimus, todėl 7 475,44 Eur pradelstos debitorinių įsiskolinimų sumos neįskaitė į atsakovės turto realią vertę ir laikė, kad atsakovė turto turi už 243 309,56 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų dėl nurodytų nepradelstų debitorinių įsiskolinimų negalimumo juos išsiieškoti. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvados dėl pradelstų debitorinių įsiskolinimų sumos neįtraukimo į bendrą turto masę neginčija, tačiau teigia, kad buvo tikslinga išsiaiškinti, ar likusios debitorių skolos yra tikros. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovei, pažymi, kad debitoriniams įsiskolinimams sudarant didžiąją dalį atsakovės deklaruojamo turto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šių įsiskolinimų (ne) priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Taigi nagrinėjamu klausimu esant suformuotai teismų praktikai, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais, bei (ne mažiau svarbu) tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į jos turto sudėtį), o ieškovė, nurodanti, kad debitoriniai įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti jos debitoriai ir jų turimų įsiskolinimų dydis, pradelsimo terminai ir kita (žr. atsakovės pateiktą 2020 m. rugsėjo 15 d. debitorių sąrašą, nutarties 17 punktą). Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo debitorinius įsiskolinimus susigrąžinti nėra realu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nutarties surašymo dienai debitorių įsiskolinimų įvykdymo terminai suėjo: Remondis SE Co KG – 2020 m. spalio 15 d. (2 970 Eur), E. B. – 2020 m. lapkričio 15 d. (7 000 Eur) bei Recotube LTD – 2020 m. spalio 28 d. (12 800 Eur), o likusių debitorių įsiskolinimų įvykdymų terminai nėra suėję. Šios aplinkybės, ieškovei nepateikus jokių duomenų apie atsakovės debitorinių įsiskolinimų išsiieškojimo negalimumą, sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė atgaus debitorines skolas arba reikšmingą jų dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės debitorių skolos, kurios sudaro 220 910 Eur sumą, įtrauktinos į bendrą atsakovės turto vertę.
19. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018). Prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neneigė, kad yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais dėl paskelbto karantino dėl COVID-19, kas tiesiogiai lėmė jos sumažėjusias gaunamas realias pajamas bei turimų apyvartinių lėšų panaudojimą darbuotojų atlyginimams išmokėti ir veiklos tęstinumo palaikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešai žinoma, jog visame pasaulyje esant sudėtingai situacijai dėl pandemijos bei skelbiamų karantinų, didžioji dalis įmonių susiduria su įvairiais sunkumais ir tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas. Bylos duomenys atskleidžia, kad atsakovė vykdo veiklą; įsipareigojimų nevykdymas kreditoriams nėra sistemiškas, susidaręs nuo 2019 m. liepos mėn.; atsakovė turi turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai – ilgalaikio turto bei debitorinius įsiskolinimus, kurių išsiieškojimo galimybė nėra paneigta. Paminėtina ir tai, kad atsakovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturi, turi tris darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė įsiskolinimų neturi ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI). Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, teismas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų duomenų dėl įsiskolinimo VMI neturi galimybių patikrinti, nes VMI, atsižvelgdama į tai, kad didžioji dalis įmonių patiria finansinius ir kitokius veiklos sunkumus, tokius duomenis skelbs po ekstremalios situacijos pabaigos. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę–komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą UAB „EURO TRADE Co“.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.